- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-13
- Bylos Nr.
- N1-196-527/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06650-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Advokatai
- Laima Razvickienė
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 01-1-06650-17, kurioje
A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jonava, Lietuva, Lietuvos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), , nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykla, neteistas)
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. 2017 m. vasario 11 d., 01 val. 43 min., viešoje vietoje – kavinės „(duomenys neskelbtini),“ kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. sudavė peiliu vieną smūgį nukentėjusiajam A. L. į pilvą, padarydamas jam pjautinę pilvo žaizdą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu peiliu sudavė nukentėjusiajam E. K. ne mažiau trijų smūgių į nugarą, alkūnę, padarydamas jam pjautinę nugaros ir kairės alkūnės žaizdas, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl durtinės-pjautinės kairės alkūnės žaizdos ir nežymų sveikatos sutrikdymą dėl durtinės pjautinės nugaros žaizdos, tokiu būdu viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nežymiai sužalojo nukentėjusįjį A. L. ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį E. K..
Motyvuojamoji dalis
A. J. apklaustas kaltinamuoju teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir, patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 3, b. l. 32–33), paaiškino, jog 2017-02-10, apie 22 val., jis su savo draugais D ir E. P. atėjo į ,, (duomenys neskelbtini),“, esantį (duomenys neskelbtini), viename pastate su ,, (duomenys neskelbtini),“ su skirtingais įėjimais, atstumas tarp kurių yra apie 10 metrų. Begeriant bare jie išeidavo parūkyti į kiemą. Iš pirties parūkyti taip pat išeidavo parūkyti kita kompanija, iš kurios jis pažinojo A. L., su kuriuo mokėsi vienoje mokykloje, ir R. K., su kuriuo kelis kartus gydėsi sanatorijoje. Kai išeidavo parūkyti, kalbėdavosi su R, kurį pažinojo. Jokių konfliktų tarp jų kompanijos nebuvo. Jie parūkydavo, vėliau išsiskirstydavo – kas į barą, kas į pirtį. Jie iš baro buvo išėję į namus pas draugą, bet vėliau sugrįžo, kažkas iš jų pasibeldė į pirties duris, prašė parūkyt. Nežino, kiek buvo valandų, jie trise rūkė, prie jų buvo R. D. stovėjo taip pat po stogeliu, o jį užgauliojo K – vaikinas, su kuriuo jie nesutaria nuo vaikystės. Jie vienas su kitu apsižodžiavo. Jis stovėjo nugara į vaikinus iš kompanijos ir į konfliktą nesikišo. Būdamas atsisukęs nugara į vaikinus iš kitos kompanijos, pajuto pastūmimą ir iš karto smūgį į galvą. Atsisuko tuo metu ir vidinėje kišenėje turėtu peiliu sudavė vieną smūgį A. L., nes atsisukęs iš karto jį pamatė priešais save ir pagalvojo, kad jis jam davė per galvą ir pastūmė. Jam atrodo, kad pataikė į pilvą, virš diržo. Kas vyko toliau, jis tikrai neatsimena. Jis išsigando tokio savo poelgio. Apklausos metu buvo parodytos nuotraukos iš vaizdo įrašo. Nuotraukose Nr. 3 ir Nr. 4 atpažino save, apsirengusį striuke su kapišonu, ir pripažįsta, kad tai jis laikydamas peilį sužalojo kitą vaikiną, kurio nepažįsta. Tikrai to neatsimena, bet pamatęs vaizdo įrašo nuotrauką pripažįsta, kad tai jis sužalojo. Labai gailisi dėl to. Dar prisimena, kad atsiprašinėjo L. dėl žaizdos į pilvą. Kuriuo metu išmetė peilį į pievas šalia baro – neatsimena. Kitą dieną policijos pareigūnams pats geranoriškai parodė, kur išmetė peilį. Pats savanoriškai pateikė savo rūbus, kuriuos vilkėjo įvykio metu. Po muštynių jie pabėgo nuo baro. Pripažįsta, kad su savimi jau ateidamas į barą turėjo lenktinį peilį, kurį nešiojosi pardavimui, ir kuriuo sužalojo A. L. po to, kai pajuto pastūmimą iš nugaros ir smūgį į pakaušį. Atsisukęs pamatė, kad tai L, todėl ir sudavė jam peiliu. Pripažįsta, kad tai jis sužalojo kitą vaikiną, pamatęs vaizdo įrašo nuotraukas. Įtarimo pareiškimo metu sužinojo, kad tai E. K.. Labai gailisi dėl padaryto.
Kaltinamajam teisiamajame posėdyje prisipažinus visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms nekeliant abejonių, kaltinamajam ir prokurorui sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, teismo nuomone, jo kaltė įrodyta ir kitais bylos įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), aptvertoje teritorijoje, dviejų aukštų, mūrinis pastatas –„(duomenys neskelbtini),“ baras, į kurį patenkama įėjus pro nerakintus vartus, kiemas aptvertas tvora; vidiniame kieme dešinėje durys į barą, toliau durys į pirtį; prie šių durų matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, virs durų – stogelis; objektas stebimas vaizdo stebėjimo kameromis (T.1, b. l. 22–28). Apžiūros metu 2017-02-11 apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini),“ baro kieme, kurio viduryje sniege guli atlenkiamas peilis, kuris po apžiūros paimtas, paskirtas tyrimas (T. 1, b. l. 29–31). Specialisto išvada 2017-03-27 Nr. 20-IS1-386(10.1) nustatyta, kad tirti pateiktas peilis, rastas 2017-02-11 įvykio vietoje, prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas, yra buitinės, turistinės paskirties, pagamintas pramoniniu būdu (T. 1, b. l. 36–38)
Apžiūros metu apžiūrėtas iš bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas (T.1, b. l. 19), kur girdisi, kad moteris, pristačiusi A. M., iš telefono 863157094 kviečia (duomenys neskelbtini), barą greitąją medicinos pagalbą, praneša, kad susimušė vaikinai ir yra sužalotų (padurtų) ir kad kraujuoja.
Apžiūros metu apžiūrėjus vaizdo įrašą, pateiktą „(duomenys neskelbtini),“ baro darbuotojos, nustatyta, kad:
1 failas 1_04_H17021101, filmuojama link įėjimo į teritoriją pro vartus (duomenys neskelbtini), 2017-02-11 01:40:18 į teritoriją pro vartus užeina trys vaikinai: vienas, apsirengęs striuke su kapišonu ant galvos, panašus į A. J., kiti du vaikinai su striukėmis – panašūs į brolius E ir D. P.. (vaizdas naudojant Print Scrn sustabdytas ir nukopijuotas išsaugotas, pažymėtas kaip priedas Nr. 1) 01:43:25 nuo baro patalpų link išėjimo mergina nulydi A. J.. 01:47:00 aiškinasi tryse; 01:56:15 atvyksta pareigūnai. Vaizdas filmuojamas iki 02:00:00.
3 failas 3_05_H17021101, filmuojama nuo įėjimo į teritoriją pro vartus (duomenys neskelbtini), link įėjimo į barą ir tolimesnis kampas teritorijos prie įėjimo į pirtį, matosi stogelis virš įėjimo į barą. 2017-02-11 01:40:23 ateina į teritoriją trys jaunuoliai su mėlyna striuke ir kapišonu panašus į A. J., su mėlyna striuke vaikinas panašus į E. P., su juoda striuke vaikinas panašus į D. P.. Jie visi trys atėję stovi lauke po stogeliu, prie įėjimo į barą. Pastato butelį alaus prie įėjimo į barą. Matosi kaip vaikinas panašus į E. P. nueina link įėjimo į pirtį. Nesimato, kas vyksta prie to įėjimo. Matosi tik vaikinas panašus į A. J.. 2017-02-11 01:42:15 nueina link tos pusės vaikinas panašus į A. J.. Pagal matomus žmonių siluetus galima suprasti, kad ten vyksta susistumdymas. 2017-02-11 01:42:31 vyksta susistumdymas tarp vaikinų, link tos pusės nueina trečias vaikinas, panašus į D. P.. Merginos atskyrinėja vaikinus vienos kompanijos nuo kitos. Matosi kaip tris vaikinus, panašius į D. P., E. P. ir A. J., atskiria. Vyksta santykių aiškinimasis. 2017-02-11 01:44:12 matosi kaip vaikinas su kapišonu panašus į A. J. rankose kažkas sublizga ir daro judesį su ranka. (vaizdas sustabdytas Print Scrn). Toliau tą vaikiną panašų į A. J. atskiria vaikinas ir mergina. Jis vėl nori grįžti, kur tolimesniame kampe aiškinasi likę du vaikinai, atėję su juo, vaikinai stumdosi. 01-47-33 eina vaikinas nuo pirties pusės panašus į A. L., pas jį kairės pusės marškinėliuose dėmė, aiškinasi su priešais stovinčiu vaikinu su kapišonu, panašiu į A. J.. (vaizdas sustabdytas Print Scrn) 01:56:42 vaikinas panašus į A. J. kažką išmeta. (vaizdas sustabdytas Print Scrn)
5 failas 5_06_H17021101, filmuojamas vaizdas prie įėjimo pirtį. Prasideda 2017-02-11 01:35:00. Judėjimo nėra. 01:41:49 vaikinas su mėlyna striuke panašus į E. P. eina link įėjimo durų prie pirties, dairosi, stovi prie įėjimo durų į pirtį, iš pradžių niekas neįleidžia, paskui jis lyg nueidinėja, bet 01:42:07 atsidarė durys. Išėjo iš vidaus pirties vaikinai, vaikinai. Prilėkė prie jų vaikinas su striuke su kapišonu, panašus į A. J.. Prasideda stumdymasis tarp visų vaikinų. Matosi, kad vaikinas su kapišonu, panašus į A. J., 01:42:53 suduoda smūgį peiliu pilkai apsirengusiam vaikinui (vaizdas sustabdytas Print Scrn), kuriam matosi dėmė nugaroje po smūgio ((vaizdas sustabdytas Print Scrn) 01:47:28 iš pirties išeina sužalotas vaikinas, sužalojimas matosi kairėje pilvo pusėje, vaikinas panašus į A. L.. 1;6>00 atvyksta pareigūnai.
Nukentėjusiojo A. L. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 57) nustatyta, jog 2017-02-10 apie 20 val. jis atvyko į (duomenys neskelbtini), barą švęsti draugo K. K. gimtadienio, kur dalyvavo apie 10 asmenų, atsimena E. K., E. O., R. K., kitų neatsimena. 2017-02-11 apie 1.30 min išėjęs parūkyti į „(duomenys neskelbtini),“ baro kiemą pamatė kieme konfliktuojančius gimtadienyje dalyvaujančius asmenis su trimis svetimais asmenimis, vienas iš kurių trenkė jo merginai E. O. į galvą, po ko jis tą trenkusį vaikiną nustūmė ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kažkam pasakius, kad bare yra kraujuojantis žmogus, jis nuėjęs į baro vidų pamatė kraujuojantį E. K., kuriam bėgo kraujas iš peties ir šono. Pačių žaizdų nematė, tik kraują. Kažkas iš gimtadienio dalyvių iškvietė policiją, o kažkam iš bare buvusių žmonių jam pasakius, kad kraujuoja ir jis pats (A. L.), jis pasikėlęs marškinius pamatė, kad kraujuoja iš pilvo srities. Tada jis išėjo į lauką pas tuos svetimus tris vaikinus pasakyti, kad jie išeitų, ir su jais apsistumdė. Atvykus policijai konfliktas baigėsi.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. L. atpažino konflikte dalyvavusius E. P., kartu su kuriuo buvo jo brolis D ir draugas A (T. 1, b. l. 58–60), D. P., kartu su kuriuo buvo jo brolis E ir draugas A (T. 1, b. l. 61–63), ir A. J., kartu su kuriuo buvo broliai D ir E. P. (T. 1, b. l. 64–66).
Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu (T. 1, b. l. 67–69) nukentėjęs A. L. pateikė striukę, kelnes ir marškinius, kuriuos apžiūrėjus apžiūros metu (T. 1, b. l. 70–75) nustatyta, kad striukėje ir marškiniuose yra horizontalūs, kiauryminiai medžiagos pažeidimai, 1,5-1 cm ilgio. Kelnės suplėšytos, dėmės rudos spalvos.
Papildomos apklausos metu A. L. duotais parodymais (T. 1, b. l. 96) nustatyta, kad maždaug apie 1 val. nakties jis išėjo parūkyti į lauką, kur vyko susistumdymas – jų vaikinai, merginos stumdėsi su trim atėjusiais vaikinais. Pirmos apklausos metu pasakęs, kad jie nepažįstami, turėjo mintyje, kad jie buvo ne jų kompanijos, o atėję iš miestelio. Juos paskui asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu atpažino ir sužinojo jų vardus ir pavardes. Tai buvo A. J., E. P. ir D. P.. Kuriuo metu jis buvo sužalotas peiliu ir kas jį sužalojo – nežino, nes tuo metu nepajautė. Įvykio metu jam buvo sugadinta striukė 80 eurų vertės, suplėšytos kelnės 40 eurų vertės ir sugadinti marškiniai 30 eurų vertės. Jam nusikaltimo padarymo metu padaryta 150 eurų turtinė žala, dėl kurios reiškia civilinį ieškinį.
Specialisto išvada Nr. G 640/2017 (02) (T. 1. b. l. 80) nustatyta, kad A. L. padaryta viena pjautinė pilvo žaizda aštriu pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė. A. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes ilgalaikis gydymas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.
Nukentėjusiojo E. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 104) nustatyta, kad 2017-02-10 apie 21 val. jis atvyko į „(duomenys neskelbtini),“ baro pirtį švęsti K. K. gimtadienio. Į pirtį buvo susirinkę: K. K., A. L. su drauge E. O., T. S. su drauge A. M., A. K., E. K., G. D. bei kiti jam nepažįstami K. K. draugai. Maždaug apie 1 val. nakties jis išėjo iš pirties, nes išgirdo lauke triukšmą; matė, kad lauke su K. K. konfliktuoja jam trys nepažįstami vaikinai ir kiti jų draugai iš pirties. Greitai konfliktas baigėsi ir visi sugrįžo į pirtį. Tie trys vaikinai kažkur išėjo. Suprato, kad tie trys vaikinai iš jų kompanijos buvo daug kam pažįstami. Maždaug po pusvalandžio jis išėjęs į kiemą pamatė, kad vyksta toliau konfliktas tarp tų trijų vaikinų ir jų kompanijos draugų. Vaikinai buvo agresyviai nusiteikę. Pats agresyviausias, kuris atrodė labai jaunas, norėjo kumščiu trenkti K. K., bet pataikė E. O. kažkur į veidą. Tada vaikinai stojo ginti merginos ir prasidėjo muštynės. Jis stovėjo kiek toliau nuo tų muštynių, įsitraukė tik norėdamas apginti draugus. Tuo metu pajautė smūgį į nugarą, atrodė, kad mėšlungis sutraukė petį. Konfliktas tęsėsi toliau, o jis nuėjo į vidų paimti savo daiktų, nes norėjo važiuoti namo. Pirtyje pamatė, kad kraujuoja jo nugara. K. K. ant žaizdų dėjo rankšluostį. Tuo metu iš lauko parėjo A. L., kuris pasakė, kad ir jam įdūrė į pilvą. Jo megztinis buvo kruvinas. Jis sėdėjo pirties viduje ir laukė greitosios. Girdėjosi lauke riksmai. Greitai atvažiavo greitoji ir policija, jį išsivežė į ligoninę. Jam buvo nustatyta dvi durtinės žaizdos nugaroje ir viena durtinė žaizda prie kairės alkūnės.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu E. K. atpažino A. J., kuris dalyvavo konflikte tarp gimtadienyje buvusių asmenų, elgėsi agresyviausiai iš trijų atėjusių asmenų (T.1, b. l. 108–109).
Specialisto išvada Nr. G 701/2017 (02) (T. 1, b .l. 112–113) nustatyta, kad E. K. konstatuotos durtinės-pjautinės nugaros ir kairės alkūnės žaizdos, padarytos aštriu, duriančių- pjaunančių savybių turinčiu daiktu, trijų trauminių poveikių pasėkoje. Dėl durtinės–pjautinės kairės alkūnės žaizdos nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi šiuo atveju sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu nukentėjęs E. K. pateikė sportinį džemperį (T. 1., b. l. 125), kurį apžiūrėjus apžiūros metu ant kairės rankovės, ties alkūne 2 cm matomas audinio pažeidimas, horizontalus, nugaroje, ties rankove, vertikalus, 2 cm pažeidimas (T.1, b. l. 127–131).
Liudytojo K. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (T.1, b. l. 147–148) nustatyta, jog 2017-02-10 apie 21 val. jis kartu su draugais (E. K., A. L. su drauge E. O., T. S. su drauge A., A. K., E. K., G. D. dar keli pažįstami) atvyko į „(duomenys neskelbtini),“ baro pirtį švęsti savo gimtadienio. Jie šventė iki maždaug 02 val. nakties. Šalia esantis „(duomenys neskelbtini),“ baras jau buvo užsidaręs. Jis palydėjo iki automobilių aikštelės tris savo draugus ir grįžinėjo atgal link pirties. Netoli aikštelės jis pamatė tris pažįstamus vaikinus iš (duomenys neskelbtini),, tai buvo A. J., E. P. ir jo brolis D. Tie vaikinai jam einant pro šoną pasakė „ko žiūri“? Jis atsakė, kad nežiūri. Tada tie vaikinai pradėjo reikšti visokias pretenzijas, pradėjo sakyti, ,,kas tau nepatinka?“ ir panašiai. Susidarė toks vaizdas, kad jie tyčia kabinėjasi. Įvyko konfliktas, jie apsistumdė, prasidėjo muštynės. Viskas vyko greitai, jis buvo vartojęs alkoholio ir gerai visko nepamena. Taip pat į konfliktą įsijungė ir jo draugai. Jie tuos nekviestus tris vaikinus norėjo išvyti, bet gavosi muštynės. Po muštynių pamatė, kad jo draugas E. K. yra kruvinas – jam buvo sužalota mentė ir alkūnė. Tie trys vaikinai konfliktavo toliau, jie neišėjo. Išgirdo, kad kieme rėkia merginos. Jis išbėgo į kiemą, pamatė, kad sužalotas ir A. L.. Kieme jau buvo policija.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas K. K. atpažino konflikte tarp gimtadienyje buvusių asmenų dalyvavusius A. J. (T. 1, b. l. 149–150), E. P. (T. 1, b. l. 151–152) ir D. P. (T. 1, b. l. 153–154).
Liudytojos G. D. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 158–160) nustatyta, kad 2017-02-10 ji buvo pakviesta į savo pažįstamo K. K. gimtadienį ,, (duomenys neskelbtini),“ pirtyje. Be jos pirtyje dar buvo pažįstami – E. K., A. L., K. K., A. K., E. K., R. K., E. O., T. S., A. M.. Išeidavo tai vienas, tai kitas parūkyti į lauką. Matė, kad iš baro išeidavo taip pat parūkyti vis tie patys trys vaikinai. Vieną iš jų ji pažįsta kaip A. J., kuris mokosi (duomenys neskelbtini),, gyvena (duomenys neskelbtini), kitų dviejų ji nežino, bet atpažinti gali. Matė, kad jų kompanijos vaikinai pasisveikino su tais trimis vaikinais, jie kalbėjosi ne kartą. Matėsi, kad vieni kitus pažįsta. Konfliktų iš pradžių tikrai nebuvo. Maždaug apie 24 val. ji buvo lauke. Lauke taip pat rūkė ir tie trys vaikinai. Ji asmeniškai matė ir girdėjo, kaip vienas iš vaikinų, kurį vadino E, jį atpažinti gali, pradėjo be jokios priežasties kabinėtis prie K. Jis pradėjo žodžiais jį užgaulioti. Jie visi tai praleido kaip sakant ,,pro ausis“, kad nekiltų konfliktų, po ko visi suėjo į pirtį. Iš jų kompanijos nieko lauke nebuvo. K sakė, kad nekreiptų dėmesio, nelįstų su jais konfliktuoti. Po to matė, kaip K su drauge A išėjo dviese parūkyti. Neužilgo A atbėgo į pirties vidų sakydama, kad ,,išskirkite juos“. Visi išbėgo į kiemą. Ji, išėjusi į lauką, matė, kad E suduoda vienas kitam su K smūgius. Jie buvo susikibę. Jų vaikinai ėmė ginti K. Prasidėjo muštynės. E. O. taip pat skyrė vaikinus. Iš tų trijų vaikinas, kurio nežino nei vardo, nei pavardės, norėjo trenkti A, bet pataikė E į veidą. Tuomet ji įlėkė į pirties vidų. Viršuje, pirtyje miegojo A. M. ir T. S., kuriuo pažadinusi ji nulipo viena į pirties vidų. Prie jos priėjo E ir pasakė, kad muštynių lauke metu E. K. padūrė į ranką. JI iš karto nubėgo pas E. Jis buvo prie pirtyje esančio baseino. Jis sakė, kad pats nematė, kuris jam dūrė. Priėjusi prie E. pamatė, kad jam kraujuoja trijose vietose – alkūnėje ir dviejuose vietose nugaroje. Iškvietė greitąją. Į pirtį atėjo kiti draugai, tuomet pamatė, kad A. L. taip pat sužalotas pilvo srityje, marškiniai buvo kraujuoti. Ji buvo pirtyje ir laikė E su rankšluosčiu tas žaizdas, kol atvažiavo greitoji ir policija. Tie trys vaikinai pasišalino tik atvažiavus policijai. Ji nematė, kaip buvo sužalotas E ir A. Apklausos metu jai buvo parodytas vaizdo įrašas, kur nufilmuota šalia baro esančios kameros. Ties įrašo laiku 2017-02-11 01:41 ji atpažino prie baro lauke stovinčius du vaikinus – su striuke stovi A. J., šalia jo svirduliuoja ,,E“. Tame pačiame įraše 2017-02-11-01:44 ji konflikto metu stovi ant laiptelių ties įėjimu į barą, šalimais stumdosi A. J. ir R. K., E. O. bando juos išskirti. Tame pačiame įraše laiku 01-47-11 labai gerai matosi trys vaikinai, kurie susikonfliktavo su jų kompanija – per vidurį eina A. J., nuo baro pusės eina vaikinas, kurio vardo pavardės nežino, o kitoje pusėje – ,,E“.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja G. D. atpažino konflikte tarp gimtadienyje buvusių asmenų dalyvavusius E. P. (T. 1, b. l. 168–169) ir D. P. (T. 1, b. l. 166–167).
Liudytojo E. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (T.2, b. l. 4–8) nustatyta, jog jo draugas K. K. šventė 2017-02-10 savo gimtadienį ,, (duomenys neskelbtini),“ pirtyje. Gimtadienyje dalyvavo ji ir pažįstami – E. K., A. L., A , jos pavardės nežino, R. K., E. O., T. S., A. M., G. D.. Jie šventė pirtyje, o šalimais yra įėjimas į patį ,, (duomenys neskelbtini),“ barą. Įėjimo durys yra lauke, durys šalia, maždaug 2–3 metrų atstumu. Parūkyti išeina žmonės į kiemą bendrą tiek iš baro, tiek iš pirties. Tą vakarą, kadangi jis nerūko, į lauką nevaikščiojo. Apie 1 val. nakties jau pradėjo skirstytis. Būnat pirties patalpoje ir ruošiantis išvažiuoti, kartu buvus E. K., jis išgirdo lauke merginų šauksmus. Kažkokie asmenys buvo atėję, kiek suprato, parėkavo, bet, kiek suprato, su jų vaikinais jie išsiaiškino, be to, kiek suprato, jie buvo vietiniai (duomenys neskelbtini), gyventojai, juos pažinojo ir jų tarpe buvę rukliečiai – tiek ir A. L., R. K.. Vėl suėjo atgal į pirtį, lyg nieko nebūtų atsitikę. Tačiau neužilgo vėl pradėjo šūkauti lauke prie pirties. Kai jis išėjo į lauką, jame prie pirties pamatė E užsiėmusią už galvos. Šalia stovėjo vaikinas, kuris buvo apsirengęs striuke, iš kurios įsidėmėjo raudoną spalvą. Jis tą vaikiną matė pirmą kartą, bet jį vadino A, jį atpažinti gali. Jie sustumdė su tais trimis vaikinais. Jie tiesiog nachališkai puolė ant jų. Jis matė, kaip vaikinas su striuke visą laiką vieną ranką laikė kišenėje, matė, kaip jis iš tos kišenės, būdamas prieš jį, išsitraukė peilį ir norėjo smūgiuoti jam, bet jis ( E. K.) pasitraukė, o tuo metu gal jį į šoną patraukė E, kuris stovėjo už nugaros, ir taip gavosi, kad tas smūgis peiliu buvo pataikytas į E. Vaikinas, kurį vadino A, kuris buvo apsirengęs striuke su dominuojančia spalva raudona, stovėdamas prieš jį norėjo peiliu suduoti smūgį, tačiau už jo stovėjęs E. K. jį nustūmė ir tie smūgiai peiliu buvo pataikyti jam. Apklausos metu jam buvo parodyta nuotrauka iš vaizdo įrašo. Vaizdo įrašo nuotraukoje jis skaičiais sužymėjo konflikte dalyvavusius asmenis: skaičiais 1, 2, 3 sužymėti jam nepažįstami asmenys; pas Nr. 3 matė peilį, kuriuo norėjo suduoti jam, tačiau pataikė E; Nr. 4 – tai jis; Nr. 5 – E. K., Nr. 6 – R. K., Nr. 7 – K. K., Nr. 8 – A ir Nr. 9 – A. L..
Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas E. K. atpažino konflikte tarp gimtadienyje buvusių asmenų dalyvavusius A. J., pas kurį matė peilį (T. 2, b. l. 13–14), E. P. (T.2, b. l. 11–12) ir D. P. (T. 2, b. l. 9–10).
Liudytojos A. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b. l. 19–20) nustatyta, kad 2017-02-10 ji dalyvavo savo pažįstamo K. K. gimtadienyje, kuris vyko (duomenys neskelbtini), esančioje pirtyje ,, (duomenys neskelbtini),“. Be jos buvo dar visi pažįstami draugai – E. K., A. L., A. K., R. K., E. K., E. O., T. S., G. D.. Šalia pirties, tame pačiame pastate yra pats ,, (duomenys neskelbtini),“. Įėjimai tiek į barą, tiek į pirtį yra atskiri iš lauko pusės. Apie 24 val. jie pasveikino K su gimtadieniu, jį pakilnojo ir ji išėjo į antrą aukštą miegoti. Jokių konfliktų nei tarp jų kompanijos, nei kažkokių kitų asmenų nebuvo girdėti. Ji atsigulė, tačiau nemiegojo. Lauke girdėjosi balsai, tačiau kad kažkas lauke vyksta įtartino ji negirdėjo arba bent jau nesuprato, kad kažkas vyksta. Maždaug po pusvalandžio jau išgirdo, kad lauke klykia merginos, girdisi, kad kažkas vyksta. Ji jau pradėjo autis batus, kai į kambarį įbėgo E. ir pasakė, kad pjausto, kad kviestų greitąją. Ką pjausto, kur pjausto – tuo metu ji nesuprato. Jos nubėgo į apačią. Kas vyko lauke, ji nematė, o pirties viduje pamatė, kad E. K. sužalotas trijose vietose – alkūnėje ir nugaros srityje dviejose vietose. Ji nubėgo į antrą aukštą paskambinti greitajai ir policijai. Tuo metu jos draugas T. S. miegojo viršuje. Nulipus apačion, tuo metu jai E. K. trumpai pasakė, kad lauke buvę vaikinai norėjo patekti į pirties patalpas ir tiesiog jų vaikinai jų neįleido ir kilo muštynės. Ji asmeniškai dėl ko kilo konfliktas nematė, nes buvo jau nuėjusi miegoti. Buvo išėjusi į lauką, matė, kad A. L. marškiniai šlapi, lyg kraujuoti. Suprato, kad jis taip pat sužalotas į pilvą.
Liudytojos A. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (T.2, b. l. 45–46) nustatyta, kad 2017-02-11 ji dalyvavo savo draugo K. K. gimtadienyje ,, (duomenys neskelbtini),“ šalia esančioje pirtyje. ,, (duomenys neskelbtini), ir pirtis yra viename pastate, tačiau į juos patekti galima per du skirtingus įėjimus. Įėjimai skirti jau iš lauko pusės. Vienos durys veda į pirtį, kitos į barą. Be jos dar gimtadienyje dalyvavo K. K., A. L., E. O., T. S., A. M., E. K., G. D., E. K., R. K.. dar dalyvavo kažkokie du ar tai trys K draugai, kurių ji nepažįsta. Iš pirties išeidavo kas parūkyti, kad lipti į pirties antrą aukštą, kur buvo miegamieji kambariai. Kadangi pirties ir baro lankytojų kiemas bendras, todėl iš baro taip pat išeidavo parūkyti ir iš baro asmenys ir jų. Maždaug po 24 val. K vienas išlydėjo tuos jai nepažįstamus tris asmenis. Ji stovėjo prie pirties durų lauke, K ėjo nuo tų durų, lydėjo draugus, eidamas jis dairėsi į šalis. Prie baro stovėjo trys vaikinai, iš kurių ji žino tik A. J., kitų dviejų nepažįsta, tik žino, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos krikšto mama ir kur ji juos matydavo. K einant atgal link jau jų, prie pirties, iš trijų tų vaikinų, stovėjusių prie baro durų, pasakė ,,ko žiūri?“. K aišku kažką pasakė atgal ir tarp jų jau įvyko žodinis konfliktas per atstumą. Ji K sakė, kad baigtų, nesiveltų į kalbas. Ji matė, kaip A. J. agresyviai nusiteikęs pradėjo eiti link K, sakydamas ,,kas tau yra, kažkas nepatinka“. Ji tuo metu jau A stūmė nuo K, nes žinojo, jeigu jų neišskirs , tai jie tikrai susimuš. Ji jį atstūmė nuo K, sakė, jam kad ką čia gadini šventę, eitų iš čia. Jų kompanija užėjo vidų, viskas kaip ir aprimo. Paskui jie po kažkiek laiko vėl išėjo į lauką. Tie trys vaikinai stovėjo vėl prie baro. Kiek suprato tie vaikinai buvo pažįstami su jų kompanijos vaikinais, nes jie visi anksčiau yra gyvenę (duomenys neskelbtini),. Girdėjo iš jų kalbų, kad jie nemėgo K, matė, kaip K vėl su jais susiginčijo ir prasidėjo muštynės, kad jau nebuvo galima suprasti kas su kuo mušasi. Ji vėl A stūmė atgal, jis vėl atgal nuo jų. Vaikinai mušėsi toliau. Pamatė, kad K lygtais nugriuvo, matė, kaip E su E mušasi su A. Ji nematė, kad A turėtų peilį. Viskas vyko greitai. E jai pasakė, kad E padurtas. Ji nubėgo į vidų ieškoti telefono paskambinti greitajai. Atbėgo A, kuri tuo metu miegojo, iškvietė greitąją. Kokiu metu padūrė A – nematė, tik girdėjo, kad kažkas iš draugų sako, kad ir jį padūrė. Ji pažiūrėjusi pamatė, kad jis sužeistas kairiame šone. Tie trys vaikinai buvo kieme. Jos lygtais su G ar tai A ėjo jų klausti, ką čia pridirbo, jie aiškinosi, kad nieko nepadarė, ,,kas mes čia tokie, kad su peiliais badytumėmės“. Tie trys vaikinai į pačią pirtį nesiveržė. Visas konfliktas vyko lauke. Ji nematė, kas konkrečiai sužalojo A ir E, nes muštynės vyko krūvoje.
Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja A. K. atpažino konflikte tarp gimtadienyje buvusių asmenų dalyvavusius E. P. (T.2, b. l. 51–52) ir D. P. (T.2, b. l. 49–50).
Liudytojos E. O. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b. l. 54–55) nustatyta, kad ji dalyvavo K. K. gimtadienyje, kuris vyko (duomenys neskelbtini),., baro „(duomenys neskelbtini),“ pirtyje. Be jos gimtadienyje dalyvavo jos draugai ir pažįstami – E. K., A. L., A. K., R. K., E. K., A. M., T. S., G. D.. Jiems būnant pirties viduje, kažkas pradėjo belsti į pirties duris iš išorės. Ji, K. ir dar kažkas atidarė pirties duris. Prie durų stovėjo jai nepažįstami trys vaikinai, kurie prašėsi į vidų. Nuo to, kad jų neįleido, prasidėjo konfliktas tarp tų trijų vaikinų ir jų. Jie su K. bandė su vaikinais kalbėtis, aiškintis, ko jie čia atėjo, prašė, kad eitų nuo čia ir nedarytų problemų, po ko vienas iš atėjusių vaikinų sudavė ranka jai vieną smūgį kažkur per pakaušį, nuo ko ir prasidėjo konfliktas. Juto fizinį skausmą, niekam pretenzijų dėl to neturi. Nuo to į konfliktą įsivėlė buvę pirtyje vaikinai. Jie ten visi krūvoj pradėjo aiškintis, sudavinėti vienas kitam smūgius. Merginos bandė vaikinus skirti vienus nuo kitų. A. J. pažįsta iš matymo, jis buvo vienas iš trijų atėjusių vaikinų. Ji matė, kad A laikė kišenėje ranką. Ji jam sakė, kodėl jis ranką laiko kišenėje, jis bandė tą ranką slėpti, lyg bandė ištraukti iš kišenės, jai pasirodė, kad rankoje kažkas sublizgėjo, kaip peilis. Ji išsigando ir įbėgo į pirties vidų. Tuo metu kas vyko lauke ji nematė. Kai įbėgo į pirties vidų, ji matė ten sėdintį E. Matė, kad jis sužalotas į nugarą, dar rodos alkūnėje. Ji išsigando ir išbėgo į kiemą pasakyti A. L., kad sužalotas E, bet kieme pamatė, kad A taip pat sužalotas. Jo striukė buvo pradurta, jam kraujavo pilvo srityje. A pasakė, kad jis sužalotas, tada abu įbėgo į pirties vidų, ten pamatė, kad sužalojimas pilve. Ji nuėjo iki A, kad ši iškviestų greitąją ir policiją.
Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja E. O. atpažino konflikte tarp gimtadienyje buvusių asmenų dalyvavusius E. P. (T.2, b. l. 59–60) ir D. P. (T.2, b. l. 57–58).
Liudytojo R. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b. l. 33–34) nustatyta, kad jis buvo dalyvavo savo draugo K. K. gimtadienyje, kuris vyko 2017-02-10 (duomenys neskelbtini), esančioje ,, (duomenys neskelbtini),“ pirtyje. Kartu buvo visi pažįstami draugai – E. K., G. D., A. M., T. S., E. O., E. K., A. L., A. K. ir K. K.. ,, (duomenys neskelbtini),“ baro patalpos ir pirtis yra viename pastate, tik įėjimo durys iš lauko pusės atskiros, maždaug 10 metrų atstumu. Kiemas bendras. Galėjo jau būti apie 1 val. nakties, jam išeinant iš persirengimo kambario, į pirties patalpas įbėgo kažkuri iš merginų ir pradėjo šaukti, kad lauke mušasi. Jis išbėgo į lauką ir pamatė, kad palei l laiptus vedančius į pirtį stumdosi iš pradžių jam pasirodę nepažįstami vaikinai ir jų kompanijos vaikinai. Jis puolė juos skirti, įsivėlė į patį vidurį, todėl nuo kažko gavo smūgį į veidą, dėl ko niekam pretenzijų neturi, nes buvo visiška makalynė. Kažkokiu būdu jų kompanijos vaikinai prasiskyrė nuo jau trijų atėjusių vaikinų. Kadangi jis anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini),, tai iš tų vaikinų pažįsta E. P., su kuriuo buvo dar du (duomenys neskelbtini), matyti vaikinai. Apklausos metu jam buvo parodytas vaizdo įrašas, darytas 2017-02-11 naktį prie baro, kai vyko muštynės. Buvo parodyta nuotrauka iš įrašo, kur Nr. 1 – E. P., Nr. 2 – jis pats, Nr. 3 – vaikinas , kuris buvo su E, Nr. 4, – su E buvęs vaikinas ir Nr. 5 – A. L.. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jis laikė E, atstūmęs nuo visų, kad jis nepultų muštis. Kaip buvo sužalotas A. L. ir kuriuo metu buvo sužalotas E. K., jis nematė. Kad L. sužalotas, pamatė būnant lauke, kai visi prasiskirstė; matė, kad jo marškiniai pilvo srityje yra šlapi, iš ko suprato, kad jis sužalotas. Kai užėjo į pirtį, merginos laikė rankšluostį, kad nekraujuotų E. K. žaizdos. E tik pasakė, kad ,,gavo peilį“. Tuomet jis išėjo į lauką. Prie baro vėl aiškinosi su A tie trys vaikinai. Jis E paklausė, ko jie čia atėjo. E tik pasakė, kad cigaretės. Padavė jam cigaretę ir pasakė, kad išeitų. Neužilgo atvažiavo policija ir greitoji. Dėl ko prasidėjo konfliktas tarp jų kompanijos, baliavojusios ,, (duomenys neskelbtini),“ pirtyje, ir vaikinų iš (duomenys neskelbtini), baro – nežino, nes tuo metu buvo pačioje pirtyje, todėl nieko nematė.
Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas R. K. atpažino konflikte tarp gimtadienyje buvusių asmenų dalyvavusius A. J. (T. 2, b. l. 40–41) ir D. P. (T.2, b. l. 38–39).
Liudytojo D. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b. l. 85) nustatyta, jog 2017-02-10 penktadienį apie 22 val. jis kartu su broliu E ir jų bendru pažįstamu A. J. atėjo į ,, (duomenys neskelbtini),“, esantį (duomenys neskelbtini),. Bare gėrė trise ir vis išeidavo parūkyti šalia baro. Tuo pat metu šalia baro, pirtyje baliavojo kompanija. Iš tos kompanijos jis pažinojo keletą žmonių – K. K., A. L.. Iš šitos kompanijos žmonės irgi išeidavo parūkyti į lauką. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Jie kalbėdavosi, paskui kas nueidavo į barą, kas į pirtį. Durys į baro patalpas ir į pirties patalpas, kur baliavojo ta kompanija, yra šalia. Vienu metu net buvo situacija, kad jie, t. y. iš tų baliavojusių jaunuolių, jam sako, kad jį pažįsta, o jis tai jų nieko nepažinojo. Su merginomis jis nekalbėjo, tik vaikinais. Baras užsidarinėjo, jie paskutiniai trise išeidinėjo. Jis buvo išgėręs, todėl jiems išėjus iš baro, prie baro durų, lauke rūkė kompanija iš pirties. Jis tikrai nematė, nuo ko prasidėjo muštynės tarp A. J. ir A. L., nes tuo metu kalbėjo su R iš tos kompanijos. Atsisukęs pamatė, kad A ir A tarpusavyje susikibę, suduoda vienas kitam smūgius. Ar A turėjo peilį – nematė. Matė, kad mušasi tarpusavyje A su A. Kuriuo metu buvo sužalotas E. K. – nematė, nes prasidėjo chaosas, merginos pradėjo šaukti, vaikinai pulti vieni kitus. Jis asmeniškai neprisimena, kad būtų kam nors sudavęs smūgius. Jeigu ir sudavė kam nors smūgį – tai tik muštynių metu, nes patys buvo užpulti. Peilio jis neturėjo ir tikrai peiliu nežalojo nei A. L., nei E. K.. Vienintelis, su kuriuo galėjo žodžiais konfliktuoti, tai K. K., kurį jis gerai pažįsta, nes anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini),. Jam po muštynių buvo apdraskytas veidas, tačiau pretenzijų dėl to niekam nereiškia. Kitą dieną po įvykio internete perskaitė, kad muštynių tarp jų trijų ir A. L. kompanijos metu buvo sužaloti peiliu A. L. ir E. K.. Jis asmeniškai jų peiliu tikrai nežalojo. Tarp jų trijų ir kompanijos, kuri šventė šalimais pirtyje, konfliktas kilo tiesiog be priežasties.
Liudytojo E. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (T.2, b. l. 110) nustatyta, jog 2017-02-10, penktadienį, jis kartu su savo broliu ir pažįstamu A. J., galėjo būti apie 22 val. 30 min., nuėjo į ,, (duomenys neskelbtini),“ (duomenys neskelbtini), miestelyje. Bare gėrė ir išeidavo parūkyti į lauką. Šalimai, ,, (duomenys neskelbtini),“ pirtyje, baliavojo kompanija, iš kurios jis pažįsta A. L., R. K., K. K.. Iš jų kompanijos išeidavo taip pat parūkyti. Jie rūkydavo šalia, nes įėjimo durys viena nuo kitos, t.y. nuo baro ir pirties, yra 3 metrų atstumu, vienoje sienoje. Todėl lauke ir susitikdavo. Iš pradžių jokių konfliktų tarp jų nebuvo, kadangi vieni kitus pažinojo, tai išėję parūkyti galėjo kalbėtis bendromis temomis. Tikrai jokių konfliktų nebuvo. Jie grįždavo į barą toliau išgerti, jie grįždavo į savo patalpas toliau baliavoti. Nei jie ėjo pas juos į pirtį, nei jie į barą eidavo ir priekabių neieškodavo. Susitikę lauke bendraudavo, neieškodami jokių priekabių. Buvo išgėręs, prisimena, kad baras užsidarė. Jis, brolis D ir A išėjo į lauką. Jie pastovėjo, parūkė. Tuo pačiu metu iš baro iš jų kompanijos išėjo taip pat vaikinai, merginos, kiek suprato – parūkyti. Jis kalbėjosi su R iš jų kompanijos, brolis D matė stovėjo šalia baro durų, o A nematė. Pokalbio metu atsisuko į kiemą ir pamatė, kad A mušasi su A. L.. Matė, kad jie sudavinėjo vienas kitam rankomis. Kur vienas kitam taikėsi – nematė. Nematė, kad A rodytų peilį arba juo mojuotų. Matė, kad jie vienas kitam sudavinėjo smūgius rankomis. Tuomet jis, būdamas girtas, bėgo link skirti juos ir iš pirtyje baliavojusių vaikinų. Vyko kažkoks chaosas. Galėjo būti, kad pataikė kažkam iš rankos skirdamas A nuo A. Jeigu smūgiavo, tai tik ranka, nes peilio jis neturėjo. Kai išskyrė A su A, jis stovėjo šalia A ir matė, kad jam šone priekyje, pilvo srityje, šlapia dėmė, prie jo mergina jam pasakė, kad jam kraujuoja. Kito nukentėjusio jis nematė.
Civilinė atsakovė, nepilnamečio įtariamojo A. J. įstatyminė atstovė R. R. apklausta teismo posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 2, b. l. 146) ir parodė, kad nepilnametis sūnus A. J., gim. (duomenys neskelbtini),., gyvena kartu su ja. A tėvas yra miręs, todėl savo nepilnamečiais vaikais ji rūpinasi viena. Be A pas ją yra dar trys nepilnamečiai vaikai. Vaikų auklėjimu užsiima ji viena. A mokosi (duomenys neskelbtini), mokykloje. Ji domisi A mokslais, jeigu mokykloje iškyla problemos, tai jai socialinė pedagogė paskambina, ji sprendžia iškilusias problemas, nors jų būna retai. Jis mokosi vidutiniškai. Šiaip po pamokų būna namuose. 2017-02-11 naktį A išsigandęs parėjo namo ir pasakė, kad pripjovė L. Tą vaikiną žino iš matymo. Greitai atvyko policija ir A sulaikė. Tada atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad ir antrą kažkokį vaikiną sužeidė. Po įvykio kalbėjosi su sūnumi dėl šio sužalojimo, jis labai išgyvena, gailisi.
Aptartais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, nustatyta, kad kaltinamasis 2017 m. vasario 11 d., 01 val. 43 min., viešoje vietoje – kavinės „(duomenys neskelbtini),“ kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. sudavė peiliu vieną smūgį nukentėjusiajam A. L. į pilvą, padarydamas jam pjautinę pilvo žaizdą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu peiliu sudavė nukentėjusiajam E. K. ne mažiau trijų smūgių į nugarą, alkūnę, padarydamas jam pjautinę nugaros ir kairės alkūnės žaizdas, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl durtinės-pjautinės kairės alkūnės žaizdos ir nežymų sveikatos sutrikdymą dėl durtinės pjautinės nugaros žaizdos, tokiu būdu viešoje vietoje ,įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką bei nežymiai sužalojo nukentėjusįjį A. L. bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį E. K..
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pažymėtina, kad veikos ir padarinių požymiams būdingas pakankamai aukštas abstraktumo lygis, nurodyti keli alternatyvūs veikos padarymo būdai, juos formuluojant panaudota daugiskaita. Vadinasi, viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padarytas ir savo pobūdžiu pakankamai skirtingais ir ilgesnį laiką besitęsiančiais agresyviais veiksmais, pažeidžiančiais daugelio asmenų teises. Pabrėžtina ir tai, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti negalvodamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos, spontaniškai, neracionaliai, tik sustiprina išvadą, kad asmens veika pirmiausia buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti ir kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad agresyvių spontaniškų veiksmų pasikartojimas, stichinė jų tėkmė, ilgesnis padarymo laikas, kelių nukentėjusiųjų buvimas, kaltininko tyčios neapibrėžtumas, tolesnių veiksmų neplanavimas, vadovaujantis nuoseklia teismine praktika, nėra kliūtys pripažinti tęstinį jų pobūdį ir kvalifikuoti kaip vieną viešosios tvarkos pažeidimą.
Nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis viešoje vietoje pirmiausiai sudavė peiliu vieną smūgį nukentėjusiajam A. L. į pilvą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu peiliu sudavė nukentėjusiajam E. K. ne mažiau trijų smūgių į nugarą, alkūnę, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl durtinės-pjautinės kairės alkūnės žaizdos ir nežymų sveikatos sutrikdymą dėl durtinės pjautinės nugaros žaizdos. Pažymėtina, jog abiejų nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymai įvykdyti veikiant tuo pačiu tikslu, toje pačioje vietoje ir beveik tuo pačiu laiku (vienas paskui kitą), kas duoda pagrindą išvadai, jog kaltinamojo veikoje yra viena tęstinė nusikalstama veika, nes viešoji tvarka buvo sutrikdyta dviem etapais, kuriuos jungė ne atskira, o vieninga bendra tyčia, todėl kaltininkas pagal baudžiamąjį įstatymą turi atsakyti ne už atskirus epizodus, o už vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aptariamas kaltinamojo nusikalstamas veikas kvalifikuoja kaip tęstinę ir baigtą vieną veiką pagal BK 284 straipsnį ir konstatuoja, jog papildoma veikos kvalifikacija pagal BK 284 straipsnį būtų perteklinė.
Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pažymėtina, jog viešosios tvarkos sutrikdymo sudėtis numato įvairius nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo būdus – įžūlų elgesį, grasinimus, piktybišką tyčiojimąsi, vandališkus veiksmus, todėl šiuo atveju būtina spręsti kelių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių pažeidimų kvalifikavimo klausimus. Viešosios tvarkos pažeidimo baudžiamosiose bylose, be kita ko, svarbus vieno iš alternatyvaus BK 284 straipsnyje numatyto nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo būdų – įžūlaus elgesio – tinkamas interpretavimas. Kadangi viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, gali būti laikomas įžūliu elgesiu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-367/2013, 2K-386/2013, 2K-229/2014, 2K-7-62-489/2015), todėl bylose paprastai yra būtina nustatyti, ar viešosios tvarkos pažeidimas ir sveikatos sutrikdymas neturėtų būti kvalifikuojami pagal kelių nusikalstamų veikų sutaptį. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Tačiau, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui nesunkiai sutrikdoma sveikata, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Atsižvelgiant į paminėtą kasacinio teismo praktiką konstatuotina, jog kaltinamojo veiksmai dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai ir nežymiai sužalojus nukentėjusiuosius visiškai pagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą šalia inkriminuoto BK 248 straipsnio.
A. J. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesterio patikrinimu A. J. 2017-02-11 03.12 val. nustatytas 1,58 promilių girtumas (T.3, b. l. 1)), kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį
Pažymėtina, jog nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 str. 1 d.). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-296/2012).
Iš kasacinės instancijos teismo praktikos pavyzdžių matyti, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-438/2005, 2K-541/2005, 2K-P-85/2008, 2K-503/2008, 2K-46/2009).
Teismo vertinimu, kaltinamasis atitinka BK 93 straipsnio 1 dalis numatytas tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: jis nusikalto pirmą kartą; padarytas nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, sudarantys idealią sutaptį; veikos padarymo metu jam buvo 17 metų.
Be paminėtų bendrųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, numatytų BK 93 straipsnio 1 dalyje, teismas konstatuoja, kad egzistuoja ir kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, sudarančias idealią sutaptį. Tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jai susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, teismo nuomone, rodo, kad gailėjimasis yra nuoširdus, kas yra pagrindu konstatuoti egzistuojant kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir pagrįstai manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 91 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Nors A. J. praeityje (2016-05-09) buvo baustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 185(6) str. 3 d. (3 t., b. l. 43), tačiau duomenų apie tai, jog po nusikalstamų veikų padarymo 2017-02-11 kaltinamasis vėl būtų baustas administracine tvarka, teismui nepateikta, dėl priklausomybės ligų gydymo įskaitoje jis neįrašytas (T.3, b. l. 40–41), nėra duomenų ir apie tai, kad kaltinamasis būtų nepilnamečių policijos profilaktinėje įskaitoje ir policiją dominančių vaikų elgesio apskaitoje, be to, kaip matyti iš 2017-03-06 charakteristikos (3 T., b. l. 46), (duomenys neskelbtini), mokyklos buvo charakterizuojamas teigiamai (T. 3, b. l. 46). Nors, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini), švietimo centro 2017-11-22 pateiktos informacijos, kaltinamasis nuo 2017-09-01 į pamokas buvo atėjęs vos keletą kartų, tačiau, kaip nustatyta kaltinamojo paaiškinimais teismo posėdyje, jis nuo vasaros iki dabar tebedirba, kadangi jo mamai vienai, tėvui mirus, sunku išlaikyti šešių vaikų šeimą, be to, lapkričio mėn. pabaigoje pamokas jis jau lankė, kadangi MB ,, (duomenys neskelbtini),“ statybų darbininku dirba tik pusę etato.
Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-472/2009).
Pažymėtina, jog valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur, inter alia, numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 str. 2 ir 3 punktai). Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymių, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieš kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytų veikų pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jų elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, įvertinęs nepilnamečio kaltinamųjų gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jų sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą bei nepilnamečio kaltinamojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo.
Taigi, esant tokioms aplinkybėms, bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikalstamų recidyvą.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas taikyti BK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, jam skirtina BK 82 straipsnyje numatyta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti mokslą (duomenys neskelbtini), švietimo centre.
Dėl civilinių ieškinių
Šioje byloje nukentėjusysis A. L. pareiškė ieškinį dėl 150 eurų turtinės žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 100). Nukentėjusysis E. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs ieškinį dėl 340 eurų turtinės ir 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (T.1, b. l. 141–142).
2017-11-28 Susitarime nukentėjusieji, manydami, jog kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, nurodė neprieštaraujantys, kad teismas kaltinamąjį, kaip nusikaltimą padariusį nepilnametį, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindais, bei pareiškė, kad jie su kaltinamuoju ir jo atstove gera valia sutarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, sudarydami susitarimą, pagal kurį:
1) nukentėjusysis A. L., visiškai palaikydamas savo civilinį ieškinį kaltinamajam ir jo atstovei, prašo priteisti kaltinamojo jam padarytą 150 Eur turtinę žalą trimis periodinėmis išmokomis, po 50 Eur kiekvieno kalendorinio mėnesio 25 dieną pervedant į A. L. a. k. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank banko sąskaitą (duomenys neskelbtini),,
2) nukentėjusysis E. K. savo civilinio ieškinio reikalavimą kaltinamajam ir kaltinamojo atstovei sumažino iki 2 000 Eur (340 Eur turtinės ir 1 660 Eur neturtinės žalos atlyginimas), kurie atlyginami 22 periodinėmis išmokomis, t. y. pirmas keturias periodines įmokas po 50 Eur kiekvieno kalendorinio mėnesio 25 dieną pervedant į E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank banko sąskaitą (duomenys neskelbtini),, kitas aštuoniolika periodinių įmokų po 100 Eur kiekvieno kalendorinio mėnesio 25 dieną pervedant į E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), pirmą periodinę išmoką pervedant į kitą dieną įsiteisėjus nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. N1-196-527/2017.
Teismas, atsižvelgdamas į 2017-11-28 Susitarimą, nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį tenkina visiškai ir padarytai turtinei žalai atlyginti (dėl perpjautos striukės 80 Eur vertės, perpjautų marškinių 30 Eur vertės ir suplėšytų kelnių 40 Eur vertės) priteisia nukentėjusiajam A. L. iš kaltinamojo, o kaltinamajam iki 18 metų amžiaus neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį priteisia iš kaltinamojo motinos R. R. 150 Eur, kurie atlyginami periodinėmis išmokomis, kiekvieno kalendorinio mėnesio 25 dieną pervedant po 50 Eur į A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank banko sąskaitą (duomenys neskelbtini),
Be to, teismas, atsižvelgdamas į 2017-11-28 Susitarimą, nukentėjusiojo E. K. sumažintą iki 2 000 Eur civilinį ieškinį tenkina ir padarytai 340 Eur turtinei žalai (dėl sugadintų megztinio 30 Eur vertės ir marškinėlių 10 Eur vertės bei dėl 300 Eur, išleistų vaistams tepalams, tvarsčiams, maisto papildams ir vitaminams) bei 1 660 Eur neturtinei žalai atlyginti priteisia nukentėjusiajam E. K. iš kaltinamojo, o kaltinamajam iki 18 metų amžiaus neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį priteisia iš kaltinamojo motinos R. R. 2 000 Eur, kurie atlyginami 22 periodinėmis išmokomis, t. y. pirmas keturias periodines įmokas po 50 Eur kiekvieno kalendorinio mėnesio 25 dieną pervedant į E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank banko sąskaitą (duomenys neskelbtini),, kitas aštuoniolika periodinių įmokų po 100 Eur kiekvieno kalendorinio mėnesio 25 dieną pervedant į E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), pirmą periodinę išmoką pervedant į kitą dieną įsiteisėjus nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. N1-196-527/2017.
Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl nukentėjusiųjų E. K. ir A. L. gydymo išlaidų (T. 2, b. l. 123–127), prašydama priteisti iš kaltinamojo 71,68 eurų PSDF biudžetui padarytą žalą, o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį priteisti iš jo motinos R. R.. pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333. Šis civilinis ieškinys, kaltinamajam ir jo motinai jį visiškai pripažinus, tenkintinas visiškai. Kadangi už nukentėjusiesiems VšĮ Jonavos ligoninėje suteiktas skubios pagalbos paslaugas ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 71,68 Eur sumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, 6.276 straipsnio 1 ir dalimis, LR sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 15 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 31 straipsnio 1 punktu ir 34 straipsnio 1 punktu, iš kaltinamojo priteistina PSDF biudžetui padaryta 71,68 Eur žala, o kaltinamajam iki 18 metų amžiaus neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį priteisiant iš jo motinos R. R., pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini),
Kardomoji priemonė – vyresniosios tyrėjos R. V. 2017-02-11 nutarimu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o vėliau – panaikintina.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nusikalstamos veikos įrankis – peilis – konfiskuotinas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD garso įrašas iš BPC ir DVD vaizdo įrašas, kurį pateikė ,, (duomenys neskelbtini),“ baras darbuotoja – paliktini saugoti prie bylos, o kaltinamajam grąžintina striukė, marškinėliai ir megztinis, nukentėjusiajam A. L. pageidaujant grąžintina kelnės, marškiniai ir striukė, nukentėjusiajam E. K. pageidaujant grąžintinas džemperis, o nepageidaujant – po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinti BPK 94 str. 1 d. 4 ir 5 p. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir pagal 284 straipsnį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, paskirti jam vieneriems metams Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti mokslą Jonavos suaugusiųjų švietimo centre.
Jonavos rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos R. V. 2017-02-11 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o vėliau – panaikinti.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nusikalstamos veikos įrankį – peilį – konfiskuoti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD garso įrašą iš BPC ir DVD vaizdo įrašą, kurį pateikė ,, (duomenys neskelbtini),“ baras darbuotoja – palikti saugoti prie bylos, o A. J. grąžinti striukę, marškinėlius ir megztinį, nukentėjusiajam A. L. pageidaujant grąžinti kelnes, marškinius ir striukę, nukentėjusiajam E. K. pageidaujant grąžinti džemperį, o nukentėjusiesiems nepageidaujant jų susigrąžinti – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir 71,68 eurų PSDF biudžetui padarytą žalą priteisti iš A. J., o šiam iki 18 metų amžiaus neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį priteisti iš jo motinos R. R., pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini),
Priteisti nukentėjusiajam E. K. iš A. J., o šiam iki 18 metų amžiaus neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį priteisti iš jo motinos R. R. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti 2 000 Eur, kurie atlyginami 22 periodinėmis išmokomis, t. y. pirmas keturias periodines įmokas po 50 Eur kiekvieno kalendorinio mėnesio 25 dieną pervedant į E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank banko sąskaitą (duomenys neskelbtini),, kitas aštuoniolika periodinių įmokų po 100 Eur kiekvieno kalendorinio mėnesio 25 dieną pervedant į E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank banko sąskaitą (duomenys neskelbtini),, pirmą periodinę išmoką pervedant kitą dieną įsiteisėjus nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. N1-196-527/2017.
Priteisti A. L. iš A. J., o šiam iki 18 metų amžiaus neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį priteisti iš jo motinos R. R. turtinei žalai atlyginti 150 eurų, kurie atlyginami periodinėmis išmokomis, kiekvieno kalendorinio mėnesio 25 dieną pervedant po 50 Eur į A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank banko sąskaitą (duomenys neskelbtini),
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.