Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. U. ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, paaiškino, jog vekseliai kaip skolos rašteliai patvirtina, kad atsakovas šią sumą skolingas ieškovui. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), prašymu negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

rašytine bylos medžiaga, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog ieškovą ir atsakovą siejo prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.1 – 6.4 straipsnis). Ieškovas (buvusi ieškovo sutuoktinė E. U.) ir atsakovas 2015 kovo 26 d. sudarė nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovui laikinai valdyti ir naudotis perduotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), už 200 Eur/mėn. nuomos mokestį plius komunalinius patarnavimus. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 12 d. asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovui, Sutarties sudarymo metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė ieškovui su sutuoktine E. U.. Žodiniu šalių susitarimu nuo 209 m. spalio 1 d. atsakovas įsipareigojo mokėti 250 Eur/mėn. nuomos mokestį. 2022 m. kovo 20 d. pranešimu dėl nuomos sutarties nutraukimo, ieškovas informavo atsakovą apie vienašališką Sutarties nutraukimą bei pareikalavo iki 2022 m. balandžio 15 d. atlaisvinti išnuomotas patalpas (pranešimas atsakovui įteiktas pasirašytinai 2022 m. kovo 20 d.). Ieškovas nurodė, jog atsakovas iš patalpų išsikėlė 2022 m. gegužės 15 d.

Atsakovas pasirašė 2022 m. vasario 6 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovui 2022 m. vasario 11 d. sumokėti 1 300 Eur. Atsakovas 2022 m. kovo 20 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo 2022 m. balandžio 10 d. įsipareigojo ieškovui sumokėti 1 335 Eur. Paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, pasirašytu 2022 m. gegužės 15 d., atsakovas įsipareigojo ieškovui 2022 m. gegužės 20 d. sumokėti 1 500 Eur. 2022 m. gruodžio 21 d. pretenzija dėl skolos, žalos atlyginimo ir išlaidų advokato pagalbai sumokėjimo, siųstu žinomu atsakovo el. pašto adresu, ieškovo atstovė pareikalavo atsakovo sumokėti 4 135 Eur skolą bei atlyginti ieškovo Ž. U. patirtas teisinės pagalbos išlaidas iki 2022 m. gruodžio 28 d.

Ieškovas byloje pateikė papildomus įrodymus, iš kurių matyti, jog atsakovo skolą sudaro 2 375 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimas (nuomos mokesčio skola už 9,5 mėn.), 1 360,37 Eur skola už komunalines paslaugas ir 399,63 Eur delspinigiai nuo neapmokėto nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų. Ieškovas byloje pateikė duomenis apie apskaičiuotus įsiskolinimus už butui suteiktas paslaugas (vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą ir surinkimą, vanduo, elektros energija, dujos ir kt.) 175,91 Eur 2021 m. liepos 30 d. duomenimis; 402,32 Eur 2021 m. spalio 7 d. duomenimis; 717,51 Eur 2021 m. lapkričio 29 d. duomenimis; 403,85 Eur sumai 2022 m. rugpjūčio 27 d. duomenimis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

Įstatymas numato, jog vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau ir ĮPVĮ) (ĮPVĮ 1 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios Civilinio kodekso (toliau – CK) ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019. Teismų praktika. 2019, 51, p. 61-72). Tokiu būdu, kai vekselis nėra realizuojamas ĮPVĮ nustatytais terminais ir tvarka, reikalavimą reiškiantis kreditorius privalo pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atitinkamai atsakovo pareigos egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).

CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis (CK 6.493 straipsnio 1 dalis); laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas atsakovui perdavė už užmokestį laikinai valdyti ir naudotis gyvenamąsias patalpas, atsakovas patalpas priėmė. Sutartimi atsakovas įsipareigojo laiku mokėti nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas bei kitus patarnavimus (Sutarties 2.2.7 punktas, 3.4 punktas), tačiau savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, nuomos mokesčio nemokėjo ir išlaidų už patalpoms suteiktas komunalines paslaugas nedengė, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 6.205 straipsnis). Atsakovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus susidarė 4 135 Eur įsiskolinimas, kurį patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2022 m. vasario 6 d., 2022 m. kovo 20 d., 2022 m. gegužės 15 d. paprastieji neprotestuotini vekseliai ir kt.). Duomenų, jog atsakovas įsiskolinimą padengė, byloje nėra, atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškinio reikalavimų neginčijo (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovas įrodė savo reikalavimo pagrįstumą, todėl reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.261 straipsnio nuostatas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 194,02 Eur palūkanas, apskaičiuotas nuo pradelstų mokėti pagal išduotus vekselius sumų: 70,34 Eur nuo 1 300 Eur sumos (apmokėjimo terminas iki 2022 m. vasario 10 d.) už 395 dienas, 61,63 Eur nuo 1 335 Eur sumos (apmokėjimo terminas iki 2022 m. balandžio 10 d.) už 337 dienas ir 62,05 Eur nuo 1 500 Eur sumos (apmokėjimo 2022 m. gegužės 20 d.) už 302 dienas. Byloje nustačius, jog atsakovas prievolę pažeidė, praleido piniginių prievolių mokėjimo terminus, spręstina, jog reikalavimas priteisti palūkanas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 185 straipsnis, CK 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, jog ieškovas įrodė ieškinio reikalavimus, todėl vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais, ieškovo ieškinys tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 4 135 Eur skola ir 194,02 Eur palūkanos.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovas pateikė teismui įrodymus, jog už ieškinio pareiškimą sumokėjo 98 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1 300 Eur teisinės (advokato) pagalbos išlaidas bei 16,93 Eur išlaidas už VĮ Registrų centro pažymas. Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 1 414,93 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 15,88 Eur. Įvertinus procesinę bylos baigtį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. D. 4 135 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto trisdešimt penkių eurų) skolą, 194,02 Eur (vieno šimto devyniasdešimt keturių eurų 02 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 329,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 414,93 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiolikos eurų 93 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo Ž. U. naudai.

Priteisti iš atsakovo A. D. 15,88 Eur (penkiolika eurų 88 ct) pašto išlaidų valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.