- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-18
- Bylos Nr.
- eA-62-415/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01046-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- L. G.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui, VĮ Regitrų centras
- Kategorijos
- 19.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. G. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas L. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. CSPR-49 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus (toliau – ir Kauno skyrius, teritorinis registratorius) 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. NSPR4-6857(14.5E); 3) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius, teritorinis registratorius) 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. NSPR4-6874 (14.5E); 4) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius, teritorinis registratorius) 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. NSPR4- 6881(14.5E); 5) įpareigoti teritorinius registratorius sugrąžinti pareiškėjui sumokėtas dvigubo tarifo įmokas. Pareiškėjas taip pat prašė ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1194 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 “Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo” pakeitimo“ 4 punktas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo principams bei tikslams ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 daliai.
2. Pareiškėjas nurodė, kad:
2.1. 2020 m. liepos 15 d. buvo priimtas Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo L. G. santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, kuris įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 17 d. Po santuokos nutraukimo visas nekilnojamasis turtas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės tapo pareiškėjo asmenine nuosavybe.
2.2. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje kreipėsi į atsakovą dėl pažymos sandoriui apie turtą ir sužinojo, kad Valstybės įmonės Registrų centro teritoriniuose padaliniuose vis dar yra įregistruota žyma apie iškeltą santuokos nutraukimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas atsisakė išduoti pažymą turto sandoriui sudaryti ir nurodė pareiškėjui, jog jis turi pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą minėtoje civilinėje byloje. Be to, atsakovas pareiškėjui paaiškino, kad negali įregistruoti juridinių faktų įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, nes nėra gavęs informacijos iš teismo (teismo pranešimo) panaikinti žymą apie iškeltą santuokos nutraukimo civilinę bylą bei įsiteisėjusio teismo sprendimo.
2.3. Pareiškėjas, remdamasis Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašymais kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro teritorinius skyrius dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos, juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre bei prašė netaikyti padidinto 100 procentų atlyginimo už prašymuose nurodytų darbų atlikimą. Valstybės įmonės Registrų centro teritoriniai padaliniai, išnagrinėję pareiškėjo prašymus, 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimais Nr. NSPR4-6857(14.5E), Nr. NSPR4-6874 (14.5E) ir Nr. NSPR4-6881(14.5E) pareiškėjo prašymo netaikyti padidinto 100 procentų atlyginimo už nurodytų darbų atlikimą netenkino, kadangi su prašymais pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog pareigos paduoti prašymus įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus per įstatymo nustatytą terminą negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių.
2.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su teritorinių registratorių priimtais sprendimais, 2021 m. sausio 22 d. skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2021 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. CSPR-49 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl teritorinių registratorių sprendimų panaikinimo, atsisakymą motyvuodama tais pačiais argumentais kaip ir teritoriniai registratoriai.
2.5. Kauno apylinkės teismas informavo atsakovą apie įsiteisėjusį teismo sprendimą santuokos nutraukimo byloje ir pranešimą panaikinti suvaržymų žymą Nekilnojamojo turto registre išsiuntė 2020 m. rugpjūčio 17 d. ir pakartotinai 2020 m. spalio 9 d., tačiau centrinis registratorius šių teismo pranešimų nebuvo perdavęs teritoriniams registratoriams, o juos perdavė tik 2020 m. spalio 9 d. Todėl jeigu pareiškėjas ir būtų laiku kreipęsis į teritorinius registratorius, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 16 d., tai teritoriniai registratoriai vis tiek nebūtų galėję atlikti jokių veiksmų, kadangi nebuvo perduoti teismo pranešimai. Pareiškėjas vertino, kad pats atsakovas neatidžiai atliko savo funkcijas, nepastebėjo atsiųstų teismo pranešimų ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, nepranešė apie juos teritoriniams registratoriams, o šie neatliko žymos panaikinimo ir teismo sprendimo pagrindu atsiradusių juridinių faktų įregistravimo iki 2020 m. spalio 9 d.
Atsiliepimas
3. Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir Registrų centras, atsakovas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas paaiškino, kad Komisija, priimdama 2021 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. CSPR-49, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, jog jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda kitais negu šio straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui paduoda ne vėliau kaip per 30 dienų nuo daiktinės teisės, šios teisės suvaržymo, juridinio fakto atsiradimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Komisija taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1194 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurio 4 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – ir Nuostatai) buvo papildyti 39¹ punktu, nustatančiu, jog asmenims praleidus įstatymų nustatytus prašymo padavimo terminus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo apskaičiuotas Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą didinamas 100 procentų.
5. Atsakovas nurodė, kad nurodytu atveju nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo pagrindas – Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 15 d., todėl tam, kad pareiškėjui nebūtų taikomas padidintas 100 procentų atlyginimas, numatytas Nuostatų 39¹ punkte už nuosavybės teisių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjas prašymą teritoriniam registratoriui turėjo pateikti vėliausiai 2020 m. rugsėjo 15 d. Šiuo atveju prašymas buvo pateiktas 2020 m. spalio 7 d., t. y. praleidus Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą. Registrų centro direktoriaus 2019 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-105(101.2E) „Dėl atleidimo nuo atlyginimo už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų registravimą didinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Atleidimo nuo atlyginimo už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų registravimą didinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos numato atvejus ir aplinkybes, kuomet teritorinis registratorius gali atleisti asmenį nuo padidinto 100 procentų atlyginimo už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre taikymo. Atlyginimas už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų registravimą 100 procentų nedidinamas tuo atveju, kai pareiškėjas negali įvykdyti savo pareigos paduoti prašymo įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus per įstatymo nustatytą terminą dėl objektyvių priežasčių (Aprašo 2 punktas). Aprašo 3 punktas nustato, kad Aprašo 2 punkte nurodytas aplinkybes, t. y. objektyvias priežastis, gali patvirtinti valstybės (savivaldybių) institucijų sprendimai, pažymos, dokumentų gavimo datą patvirtinantys dokumentai, antspaudai dokumentuose, pagal kuriuos būtų galima nustatyti datą, nuo kurios pareiškėjas įgijo galimybę disponuoti registravimui reikalingais dokumentais.
6. Atsakovas vertino, kad juridinio fakto apie įsiteisėjusį teismo sprendimą įregistravimas (ar neįregistravimas) negali būti siejamas su pareiškėjo galimybe kreiptis į teritorinį registratorių su prašymu dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Pareiškėjui buvo (turėjo būti) žinoma, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo (ir pareiškėjo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus atsirado) 2020 m. rugpjūčio 15 d., todėl pareiškėjas turėtų nurodyti objektyvias, nuo jo valios nepriklausančias ir dokumentais pagrįstas priežastis, kurios sutrukdė jam per Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatytą terminą kreiptis dėl nuosavybės teisių įregistravimo.
Šalies argumentai
7. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas apie teisme iškeltą bylą, susijusią su nekilnojamuoju daiktu, nėra turto suvaržymas, draudžiantis įregistruoti teisėtai atsiradusias nuosavybės teises, todėl pareiškėjui laiku pateikus prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo, atsisakyti jį tenkinti tuo pagrindu, kad yra įregistruotas juridinis faktas (padaryta žyma) apie iškeltą bylą, nebūtų teisinio pagrindo.
8. Beveik visų nekilnojamojo turto objektų Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad žyma apie Kauno apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą buvo išregistruota 2020 m. rugpjūčio 19-20 dienomis ir tik poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/453 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/233 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių sprendimą priėmė Registrų centro Klaipėdos skyrius, Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys (archyviniuose įrašuose) patvirtina, kad žyma apie Kauno apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota 2020 m. spalio 8 d., tačiau įregistruota žyma apie iškeltą bylą netrukdė pareiškėjui kreiptis dėl jo nuosavybės teisių įregistravimo.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo L. G. skundą.
Šalies argumentai
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 7 d. prašymu kreipėsi į atsakovo teritorinius Vilniaus ir Kauno skyrius, o 2020 m. spalio 8 d. prašymu į Klaipėdos skyrių, prašydamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruoti jo asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus bei prašė netaikyti 100 procentų padidinto atlyginimo už nuosavybės teisių įregistravimą. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus skyrius 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. NSPR4-6874 (14.5 E) (dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Kauno skyrius 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. NSPR4-6857 (14.5 E) (dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Klaipėdos skyrius 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. NSPR4-6881 (14.5 E) (dėl poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/453 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/233 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą netaikyti 100 procentų padidinto atlyginimo už nuosavybės teisių įregistravimą, nes kartu su 2020 m. spalio 7 d. ir 2020 m. spalio 8 d. prašymais pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog pareigos paduoti prašymą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus per įstatymo nustatytą terminą negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Nesutikdamas su teritorinių registratorių priimtais sprendimais pareiškėjas 2021 m. sausio 22 d. pateikė skundą Komisijai, kuriame nurodė nesutinkantis su skundžiamais teritorinių registratorių sprendimais ir prašė juos panaikinti. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir kitus dokumentus, 2021 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą Nr. CSPR-49 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o teritorinių registratorių sprendimus paliko galioti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas informavo atsakovą apie įsiteisėjusį teismo sprendimą pareiškėjo santuokos nutraukimo byloje ir pranešimą panaikinti suvaržymų žymą Nekilnojamojo turto registre išsiuntė 2020 m. rugpjūčio 17 d. bei pakartotinai 2020 m. spalio 9 d. Pareiškėjas, prašydamas įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, į atsakovą kreipėsi 2020 m. spalio 7 d. ir 2020 m. spalio 8 d. prašymais, nurodydamas termino pateikti prašymus praleidimo priežastį, t. y. nepanaikintą žymą apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, tuo pačiu pats patvirtindamas aplinkybę, kad praleido prašymo dėl nuosavybės teisių įregistravimo pateikimo terminą, nurodytą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje.
12. Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai apie juridinio fakto išregistravimą Nekilnojamojo turto registre neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio skundžiamą sprendimą priėmė Vilniaus skyrius, Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini)įrašyti duomenys (archyviniuose įrašuose) patvirtina, kad žyma apie Kauno apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota 2020 m. rugpjūčio 20 d. ir tą pačią dieną, o ne 2020 m. spalio 9 d., kaip nurodo pareiškėjas, buvo įregistruota žyma apie įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taip pat buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio skundžiamą sprendimą priėmė Kauno skyrius, Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr.: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys (archyviniuose įrašuose) patvirtina, kad žyma apie Kauno apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota 2020 m. rugpjūčio 19 d., ir tą pačią dieną, o ne 2020 m. spalio 9 d., kaip nurodo pareiškėjas, buvo įrašyta žyma apie įsiteisėjusį teismo sprendimą. Ir tik poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/453 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/233 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių sprendimą priėmė Klaipėdos skyrius, Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr.: (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys (archyviniuose įrašuose) patvirtina, kad žyma apie Kauno apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota 2020 m. spalio 8 d.
13. Teismas vertino, kad prašymo pateikimo praleidimo priežastis – nepanaikinta žyma apie įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti laikoma objektyvia aplinkybe, lėmusia termino kreiptis į atsakovą dėl nuosavybės teisių įregistravimo praleidimą, kadangi Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotas juridinis faktas apie teisme iškeltą bylą, susijusią su nekilnojamuoju daiktu, nėra turto suvaržymas, draudžiantis įregistruoti teisėtai atsiradusias nuosavybės teises. Todėl pareiškėjui laiku pateikus prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo, atsisakyti jį tenkinti tuo pagrindu, kad yra įregistruotas juridinis faktas (padaryta žyma) apie iškeltą bylą, nebūtų buvę teisinio pagrindo. Atsižvelgęs į tai teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjas prašymą pateikė praleidęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą, nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių ir dokumentais pagrįstų priežasčių, sukliudžiusių pateikti prašymą laiku, todėl jam pagrįstai, remiantis Nuostatų 39¹ punktu, atlyginimas už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą, apskaičiuotas registro tvarkytojo, buvo padidintas 100 procentų.
14. Teismas nurodė, kad nei apygardos administraciniam teismui, nei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nepriskirta tikrinti Vyriausybės nutarimo atitikties įstatymų nuostatoms, todėl pareiškėjo prašymas ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1194 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 “Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo” pakeitimo“ 4 punktas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo principams bei tikslams ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies normai, negali būti tenkinamas.
15. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes ir šioje byloje taikytinų teisės aktų turinį, konstatavo, kad pareiškėjo abstraktaus pobūdžio argumentai, jog dvigubo tarifo taikymas iš esmės yra bauda (sankcija) vertintini kaip nepagrįsti, todėl nėra jokio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes nekyla jokių abejonių dėl šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atitikimo Konstitucijai.
III.
16. Pareiškėjas L. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
17. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais:
17.1. Nuostatų 39¹ punkte nustatytas dvigubas apmokėjimo tarifas yra baudinio pobūdžio, o baudas ir kitokias sankcijas galima nustatyti tik įstatyme.
17.2. Dvigubo tarifo taikymas prieštarauja Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsniui. Šiuo atveju duomenys apie juridinius faktus kildinami iš teismo sprendimo, todėl teritoriniam registratoriui gavus teismo sprendimą iš teismo pakanka duomenų šio teismo sprendimo pagrindu įregistruoti juridinius faktus, o jei būtinas apmokėjimas viešojo administravimo subjektas turi pranešti asmeniui, kad jis turi sumokėti už registratoriaus veiksmus ir nurodyti nesumokėjimo teisines pasekmes.
17.3. Pareiškėjas viešojo administravimo santykyje yra pavaldus subjektas, todėl jam turi būti tinkamai pranešta apie neigiamas pasekmes, šiuo atveju dvigubo dydžio tarifo taikymą.
17.4. Nuostatų 39¹ punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas pažeidžia proporcingumo principą.
17.5. Nuostatai nėra skirti fizinio ar juridinio asmens teisių ir pareigų ar jų nevykdymo teisinių pasekmių reglamentavimui.
18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti
19. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir motyvuotas. Atsakovas sutinka su teismo sprendimo motyvais, naujų argumentų nepateikia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi, jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda kitais negu šio straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui paduoda ne vėliau kaip per 30 dienų nuo daiktinės teisės, šios teisės suvaržymo, juridinio fakto atsiradimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalis taikoma tiems atvejams, kai daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo.
21. Ginčo atveju taikytina Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalis.
22. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 41 straipsniu, atlyginimo už daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimą dydį ir tvarką nustato Vyriausybė.
23. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 39 punkte nustatyta, kad asmeniškai pateikiant prašymą įregistruoti, išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti nekilnojamojo daikto Registro duomenis, įregistruoti ar išregistruoti įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis, mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas arba 50 procentų atlyginimo dydžio avansas. Atlyginimas arba jo avansas turi būti sumokamas ne vėliau kaip per 8 darbo valandas nuo pateikto prašymo įregistravimo Registro tvarkytojo prašymų registravimo knygoje, išskyrus tuos atvejus, kai prašoma darbus atlikti skubos tvarka per vieną darbo dieną. Už darbų atlikimą per vieną darbo dieną atlyginimas sumokamas pateikiant prašymą.
24. Remiantis Nuostatų 39¹ punktu, jeigu asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus pateikia praleidęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatytus prašymo padavimo terminus, Nuostatų 39 punkte nurodytas Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą, apskaičiuotas Registro tvarkytojo, padidinamas 100 procentų. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo atlyginimo padidinimo Registro tvarkytojo tvirtinamo atleidimo nuo atlyginimo už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų registravimą didinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
25. Kadangi pareiškėjas apeliacinio skundo negrindžia Registro tvarkytojo tvirtinamo atleidimo nuo atlyginimo už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų registravimą didinimo tvarkos apraše nustatytų pagrindų taikymo ginčo atveju aplinkybėmis, teisėjų kolegija šio Aprašo nuostatų nemini ir neanalizuoja, o pasisakys dėl padidinto atlyginimo už daiktinių teisių registravimą taikymo praleidus Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl šių teisių registravimo pateikti teisėtumo vertinimo.
25.1. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad Nuostatų 39¹ punkte nustatytas dvigubas atlyginimo tarifas yra baudinio pobūdžio, o baudas ir kitokias sankcijas galima nustatyti tik įstatyme, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių kontekste atlyginimo už Registrų centro teikiamas viešąsias paslaugas padidinto tarifo pripažinti bauda nėra teisinių pagrindų. Tokiam vertinimui šiuo atveju esminė aplinkybė yra ta, kad Nuostatų 39 punkte nustatytos tvarkos nesilaikymas – prašymo dėl daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre paduoti nepateikimas per įstatyme nustatytą terminą savaime nesukelia jokių sankcinio pobūdžio pasekmių. Tačiau akivaizdu ir tai, kad viešasis interesas, jog registro duomenys atitiktų tikrąją reikalų padėtį, būtų pilnaverčiai ir informatyvūs, o taip pat, kad asmenys, įgiję atitinkamas teises, jomis galėtų racionaliai ir netrukdomai naudotis, reikalauja skatinti laikytis įstatymu apibrėžtos teisinės tvarkos, būti rūpestingais ir atidžiais ne tik įgyvendinant savo teises, bet ir vykdant pareigas. Todėl padidinto atlyginimo už teikiamas viešąsias paslaugas taikymas nagrinėjamos bylos kontekste vertintinas kaip išimtinai skatinamojo pobūdžio priemonė. Šiai išvadai pagrįsti teisėjų kolegija remiasi tokiems kaip šis atvejams taikomu atidumo ir rūpestingumo standarto pasirinkimo laisvės principu: veikdamas laikydamasis Nuostatų 39 punkto reikalavimų pareiškėjas patirtų mažesnę finansinę naštą negu elgdamasis kitaip. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjas neveikė sau ekonomiškiausiu būdu, pats pasirinkdamas tokį atidumo ir rūpestingumo standartą. Šių argumentų kontekste nėra pagrindo pripažinti, kad padidinto atlyginimo taikymu yra pažeidžiamas proporcingumo principas.
25.2. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad padidinto atlyginimo pagal Nuostatų 39¹ punktą ginčo atveju taikymas prieštarauja Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio nuostatoms, todėl tokius pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus atmeta, kaip neturinčius teisinio pagrindo.
25.3. Atmestini kaip nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, kad ginčo atveju duomenys apie juridinius faktus kildinami iš teismo sprendimo, todėl teritoriniam registratoriui gavus teismo sprendimą iš teismo pakanka duomenų šio teismo sprendimo pagrindu įregistruoti juridinius faktus, o jei būtinas apmokėjimas, viešojo administravimo subjektas turi pranešti asmeniui, kad jis turi sumokėti už registratoriaus veiksmus ir nurodyti nesumokėjimo teisines pasekmes. Šiuo atveju Nuostatų 39¹ punkto taikymo kontekste ginčas kilęs dėl daiktinių teisių registravimo. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalis nustato pareikštinę daiktinių teisių registravimo tvarką, todėl pareiškėjui tenka pareiga teikti prašymą atlikti veiksmus ir būtent prašymas yra pagrindas jiems atlikti. Įstatymas bei Nuostatai nenustato registro tvarkytojo pareigos informuoti apie pareigą sumokėti atlyginimą už daiktinių teisių įregistravimą. Asmens pareiga sumokėti Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimą įtvirtinta Nuostatų 39 ir 39¹ punktuose.
25.4. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, nurodyti šios Nutarties 17.3 punkte, nepagrįsti iš esmės. Šalių pavaldumo santykiai nesieja, todėl pavaldumo santykio deklaravimas teisiniu požiūriu yra vertintinas kaip teiginys be teisėto pagrindo.
26. Teisėjų kolegijai, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nekyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1194 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 “Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo” pakeitimo“ 4 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo principams bei tikslams ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 daliai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.