- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- eI3-2888-983/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01046-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro, VĮ Registrų centras
- Pareiškėjas
- L. G.
- Advokatai
- Ramunė Ramanauskienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. G. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. G. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti: 1) valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. CSPR-49 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ ir teritorinio registratoriaus sprendimus – valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. NSPR4-6857(14.5E), Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. NSPR4-6874 (14.5E) ir Klaipėdos skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. NSPR4- 6881(14.5E) bei įpareigoti teritorinius administratorius sugrąžinti pareiškėjui sumokėtas dvigubo tarifo įmokas; 2) ištirti ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1194 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 “Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo” pakeitimo“ 4-as punktas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo principams bei tikslams ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3-ios dalies normai.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad 2020 m. liepos 15 d. buvo priimtas Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-15479-1107/2020 dėl pareiškėjo L. G. santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, kuris įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 17 d. Visi nekilnojamojo turto objektai, kurie buvo pasidalinti tarp sutuoktinių nutraukiant santuoką, iki santuokos nutraukimo inicijavimo jau buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo L. G. nuosavybe (6 turtiniai vienetai) ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (8 nekilnojamojo turto vienetai). Po santuokos nutraukimo visi šie nekilnojamojo turto objektai iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės tapo pareiškėjo asmenine nuosavybe, todėl jokio naujo nekilnojamojo turto vieneto, kuris iki tol nebūtų registruotas registre pareiškėjo vardu, nebuvo, santuokos nutraukimo sprendimu tik pasikeitė jau turėtų L. G. vardu turtinių vienetų juridiniai faktai iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės į asmeninę pareiškėjo nuosavybę.
Pažymi, kad 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje kreipėsi į atsakovą gauti sandoriui pažymą apie turtą ir sužinojo, kad jo turto registrų teritoriniuose padaliniuose vis dar yra įregistruota žyma apie iškeltą santuokos nutraukimo bylą Nr. e2YT-15479-1107/2020, todėl atsakovas atsisakė išduoti pažymą turto sandoriui sudaryti ir pasakė pareiškėjui, jog jis turi pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą minėtoje civilinėje byloje adoc formatu. Be to, atsakovas pareiškėjui paaiškino, kad negali įregistruoti juridinių faktų įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, nes nėra gavęs informacijos iš teismo (teismo pranešimo) panaikinti žymą apie iškeltą santuokos nutraukimo civilinę bylą bei įsiteisėjusio teismo sprendimo. Visa tai vyko 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigoje - spalio mėn. pradžioje.
Nurodo, kad remdamasis Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-15479-1107/2020, 2020 m. spalio 7 d. prašymais kreipėsi į atsakovo teritorinius Vilniaus ir Kauno skyrius, o 2020 m. spalio 8 d. prašymu į Klaipėdos skyrių dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos, juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre bei prašė netaikyti padidinto 100 procentų atlyginimo už prašymuose nurodytų darbų atlikimą. Atsakovo teritoriniai padaliniai, išnagrinėję pareiškėjo prašymus, 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimais Nr. NSPR4-6857(14.5E), Nr. NSPR4-6874 (14.5E) ir Nr. NSPR4-6881(14.5E) pareiškėjo prašymo netaikyti padidintą 100 procentų atlyginimo už nurodytų darbų atlikimą netenkino, kadangi su prašymais pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog pareigos paduoti prašymus įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus per įstatymo nustatytą terminą negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Nesutikdamas su atsakovo teritorinių registratorių priimtais sprendimais, 2021 m. sausio 22 d. skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2021 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. CSPR-49 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl teritorinių registratorių sprendimų panaikinimo, atsisakymą motyvuodama tais pačiais argumentais kaip ir teritoriniai registratoriai.
Teigia, kad Kauno apylinkės teismas informavo atsakovą apie įsiteisėjusį teismo sprendimą minėtoje civilinėje byloje ir pranešimą panaikinti suvaržymų žymą registre išsiuntė 2020 m. rugpjūčio 17 d. ir pakartotinai 2020 m. spalio 9 d., tačiau atsakovo centrinis registratorius šių teismo pranešimų nebuvo perdavęs teritoriniams registratoriams, o juos perdavė tik 2020 m. spalio 9 d. Todėl jeigu pareiškėjas ir būtų laiku kreipęsis į teritorinius registratorius per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 16 d., tai teritoriniai registratoriai vis tiek nebūtų galėję atlikti jokių veiksmų, kadangi nebuvo perduoti teismo pranešimai. Taigi pareiškėjo nuomone, dvigubas registravimo tarifas turi būti panaikintas, kadangi pats atsakovas neatidžiai atliko savo funkcijas, nepastebėjo atsiųstų teismo pranešimų ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, nepranešė apie juos teritoriniams registratoriams, o šie neatliko žymos panaikinimo ir teismo sprendimo pagrindu atsiradusių juridinių faktų įregistravimo iki 2020 m. spalio 9 d.
Pažymi, kad dvigubo apmokestinimo tarifas, kuris buvo nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1194 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurio 4 punktu Vyriausybė papildė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatus (toliau – ir Nuostatai) 39¹ punktu, nustatančiu, jog asmenims, praleidus įstatymo nustatytus prašymo padavimo terminus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo apskaičiuotas nustatyto dydžio atlyginimas už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą didinamas 100 procentų, yra neproporcingas ir neteisėtas bei traktuotinas kaip sankcija (bauda), kuri nėra nustatyta nei Nekilnojamojo turto registro įstatyme, nei Valstybės informacinių išteklių įstatyme, todėl negali sukelti pareiškėjui neigiamų pasekmių. Taip pat pažymi, kad Nekilnojamojo registro nuostatai reglamentuoja registratoriaus teises, pareigas, funkcijas, šie nuostatai nėra skirti fizinio ar juridinio asmens teisių ir pareigų ar jų nevykdymo teisinių pasekmių reglamentavimui.
Šalies argumentai
Remdamasis patikslintame skunde išdėstytais argumentais ir faktais, pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo teritorinių registratorių ir Komisijos sprendimą, įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui sumokėtas dvigubo tarifo įmokas ir ištirti ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1194 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 “Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo” pakeitimo“ 4-as punktas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo principams bei tikslams ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3-ios dalies normai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas pripažįsta, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatytą 30 d. terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo pateikti prašymą įregistruoti nuosavybes teises į nekilnojamuosius daiktus praleido. Pažymi, kad terminą jis praleido, kadangi apie tokį terminą nežinojo.
Atsiliepimas
Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Paaiškina, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 7 d. prašymu kreipėsi į atsakovą prašydamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-15479-1107/2020 pagrindu įregistruoti jo asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); poilsio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); 1/453 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/233 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) bei prašė netaikyti 100 procentų padidinto atlyginimo už nuosavybės teisių įregistravimą.
Pažymi, kad pareiškėjo nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo pagrindas yra Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-15479-1107/2020, kuris įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 15 d. Tam, kad pareiškėjui nebūtų taikomas padidintas 100 procentų atlyginimas, numatytas Nuostatų 39¹ punkte, už nuosavybės teisių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre pareiškėjas prašymą teritoriniam registratoriui turėjo pateikti vėliausiai 2020 m. rugsėjo 15 d., tačiau prašymas buvo pateiktas tik 2020 m. spalio 7 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą.
Paaiškina, kad remiantis valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2019 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-105(101.2E) „Dėl atleidimo nuo atlyginimo už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų registravimą didinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Atleidimo nuo atlyginimo už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų registravimą didinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punktu, atlyginimas už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų registravimą 100 procentų nedidinamas tuo atveju, kai pareiškėjas negali įvykdyti savo pareigos paduoti prašymo įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus per įstatymo nustatytą terminą dėl objektyvių priežasčių. Aprašo 3 punktas nustato, kad Aprašo 2 punkte nurodytas aplinkybes, t. y. objektyvias priežastis, gali patvirtinti valstybės (savivaldybių) institucijų sprendimai, pažymos, dokumentų gavimo datą patvirtinantys dokumentai, antspaudai dokumentuose, pagal kuriuos būtų galima nustatyti datą, nuo kurios pareiškėjas įgijo galimybę disponuoti registravimui reikalingais dokumentais.
Nors pareiškėjas 2020 m. spalio 7 d. prašymą netaikyti 100 procentų padidinto atlyginimo grindė argumentu, kad ,,Tik šiandien Kauno apylinkės teismas įtraukė į sistemą žymą, jog teismo sprendimas įsiteisėjo, todėl anksčiau kreiptis į registrą, kol teismas nenusiuntė į sistemą žymos apie įsiteisėjusį sprendimą, negalėjau“, tačiau atsakovo nuomone, šis argumentas yra nepagrįstas, nes juridinio fakto apie įsiteisėjusį teismo sprendimą įregistravimas (ar neįregistravimas) negali būti siejamas su pareiškėjo galimybe kreiptis į teritorinį registratorių su prašymu dėl nuosavybės teisių įregistravimo.
Pažymi, kad pareiškėjui buvo (turėjo būti) žinoma, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-15479-1107/2020 įsiteisėjo (ir pareiškėjo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus atsirado) 2020 m. rugpjūčio 15 d., todėl jis turėjo nurodyti objektyvias, nuo jo valios nepriklausančias ir dokumentais pagrįstas priežastis, kurios sutrukdė jam per Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatytą terminą kreiptis dėl nuosavybės teisių įregistravimo.
Motyvuojamoji dalis
Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 41 straipsnis nustato, jog atlyginimo už daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimą dydį ir tvarką nustato Vyriausybė, todėl pareiškėjo argumentai, kad ,,<...>Nekilnojamojo turto registro įstatymas ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas nenumato baudų ar sankcijų, o taip pat nenumato apmokėjimo už registratoriaus paslaugą didinimo du kartus, tai LR Vyriausybės nutarime Nr. 379 nustatyta registratoriaus teisė padidinti apmokėjimo registratoriui tarifą 100 procentų yra neteisėta ir nepagrįsta, bei negali sukelti neigiamų pasekmių pareiškėjui“ yra nepagrįsti.
Pabrėžia, kad pats pareiškėjas skunde teismui patvirtina, jog nustatytą 30 dienų terminą kreiptis dėl nuosavybės teisių įregistravimo praleido, tačiau savo galimybę kreiptis į teritorinį registratorių dėl nuosavybės teisių įregistravimo pareiškėjas nepagrįstai sieja su juridinio fakto (žymos) apie iškeltą civilinę bylą išregistravimu ir juridinio fakto (žymos) apie įsiteisėjusį teismo sprendimą įregistravimu.
Paaiškina, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas apie teisme iškeltą bylą, susijusią su nekilnojamuoju daiktu, nėra turto suvaržymas, draudžiantis įregistruoti teisėtai atsiradusias nuosavybės teises, todėl pareiškėjui laiku pateikus prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo, atsisakyti jį tenkinti tuo pagrindu, kad yra įregistruotas juridinis faktas (padaryta žyma) apie iškeltą bylą, nebūtų teisinio pagrindo. Be to, pažymi, kad pareiškėjo teiginiai apie juridinio fakto išregistravimą neatitinka faktinių aplinkybių, t. y. žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), dėl kurio skundžiamą sprendimą priėmė Vilniaus skyrius, Nekilnojamojo turto registro įraše
Nr. 44/156614 įrašyti duomenys (archyviniuose įrašuose), kurie patvirtina, jog žyma apie Kauno apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą Nr. e2YT-15479-1107/2020 buvo išregistruota 2020 m. rugpjūčio 20 d. ir tą pačią dieną, o ne 2020 m. spalio 9 d., kaip nurodo pareiškėjas, buvo įregistruota žyma apie įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą civilinėje byloje
Nr. e2YT-15479-1107/2020. Šias aplinkybes patvirtina ir buto, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio skundžiamą sprendimą priėmė Kauno skyrius, Nekilnojamojo turto registro įrašuose
Nr.: 44/2116898 44/2116897, 44/1370568, 44/834664, 44/834666 įrašyti duomenys (archyviniuose įrašuose): kad žyma apie Kauno apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą Nr. e2YT-15479-1107/2020 buvo išregistruota 2020 m. rugpjūčio 19 d., ir tą pačią dieną, o ne 2020 m spalio 9 d., kaip nurodo pareiškėjas, buvo įrašyta žyma apie įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-15479-1107/2020. Ir tik poilsio patalpos, unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), 1/453 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/233 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių sprendimą priėmė Klaipėdos skyrius, Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr.: 44/2127205, 44/292879 įrašyti duomenys (archyviniuose įrašuose) patvirtina, kad žyma apie Kauno apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą
Nr. e2YT-15479-1107/2020 buvo išregistruota 2020 m. spalio 8 d., tačiau, atsakovo nuomone, įregistruota žyma apie iškeltą bylą netrukdė pareiškėjui kreiptis dėl jo nuosavybės teisių įregistravimo.
Nurodo, kad pareiškėjo prašymas ištirti norminio teisės akto dalies teisėtumą taip pat yra atmestinas, nes, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 41 straipsnis nustato, kad atlyginimo už daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimą dydį ir tvarką nustato Vyriausybė, todėl daro išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379, 39¹ punktas, kuriame nustatyta, jog asmenims, praleidus įstatymų nustatytus prašymo padavimo terminus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo apskaičiuotas Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą didinamas 100 procentų, yra teisėtas ir neprieštarauja jokiems aukštesnės galios teisės aktams.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais.
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro teritorinių registratorių ir Komisijos priimtų sprendimų teisėtumo, pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 7 d. prašymu kreipėsi į atsakovo teritorinius Vilniaus ir Kauno skyrius, o 2020 m. spalio 8 d. prašymu į Klaipėdos skyrių, prašydamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-15479-1107/2020 pagrindu įregistruoti jo asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus bei prašė netaikyti 100 procentų padidinto atlyginimo už nuosavybės teisių įregistravimą. Valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. NSPR4-6874 (14.5 E) (dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Kauno skyrius 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. NSPR4-6857 (14.5 E) (dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos skyrius 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. NSPR4-6881 (14.5 E) (dėl poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/453 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/233 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus skyrius, Kauno skyrius, Klaipėdos skyrius toliau kartu – teritoriniai registratoriai) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą netaikyti 100 procentų padidinto atlyginimo už nuosavybės teisių įregistravimą, nes kartu su 2020 m. spalio 7 d. ir 2020 m. spalio 8 d. prašymais pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog pareigos paduoti prašymą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus per įstatymo nustatytą terminą negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Nesutikdamas su teritorinių registratorių priimtais sprendimais, pareiškėjas 2021 m. sausio 22 d. pateikė skundą Komisijai, kuriame nurodė nesutinkantis su skundžiamais teritorinių registratorių sprendimais ir prašė juos panaikinti. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir kitus dokumentus, 2021 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą Nr. CSPR-49 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. NSPR4-6874 (14.5 E), Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. NSPR4-6857 (14.5 E) ir Klaipėdos skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. NSPR4-6881 (14.5 E) paliko galioti.
Nesutikdamas su atsakovo teritorinių registratorių ir Komisijos sprendimais, pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą.
Nagrinėjamos bylos ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – Nekilnojamojo turto registro įstatymas), Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ ir Atleidimo nuo atlyginimo už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų registravimą didinimo tvarkos aprašas, patvirtintas valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2019 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-105(101.2E) „Dėl atleidimo nuo atlyginimo už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų registravimą didinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda kitais negu šio straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui paduoda ne vėliau kaip per 30 dienų nuo daiktinės teisės, šios teisės suvaržymo, juridinio fakto atsiradimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši teisės aktų nuostata atsirado 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus 2015 m. birželio 23 d. priimtam Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 17, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo nuostatoms.
Nuostatų 39¹ punkte nurodyta, kad jeigu asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus pateikia praleidęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje ar Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 17, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytus prašymo padavimo terminus, Nuostatų 39 punkte nurodytas Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą, apskaičiuotas Registro tvarkytojo, padidinamas 100 procentų. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo atlyginimo padidinimo Registro tvarkytojo tvirtinamo atleidimo nuo atlyginimo už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų registravimą didinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
Aprašo 2 punkte nustatyta, kad atlyginimas už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų registravimą 100 procentų nedidinamas tuo atveju, kai pareiškėjas negali įvykdyti savo pareigos paduoti prašymo įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus per įstatymo nustatytą terminą dėl objektyvių priežasčių. Aprašo 3 punktas nustato, kad Aprašo 2 punkte nurodytas aplinkybes, t. y. objektyvias priežastis, gali patvirtinti valstybės (savivaldybių) institucijų sprendimai, pažymos, dokumentų gavimo datą patvirtinantys dokumentai, antspaudai dokumentuose, pagal kuriuos būtų galima nustatyti datą, nuo kurios pareiškėjas įgijo galimybę disponuoti registravimui reikalingais dokumentais.
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde savo galimybę kreiptis į teritorinį registratorių dėl nuosavybės teisių įregistravimo sieja su juridinio fakto (žymos) apie iškeltą civilinę bylą išregistravimu ir juridinio fakto (žymos) apie įsiteisėjusį teismo sprendimą įregistravimu, kuriuos turėjo atlikti atsakovas, tačiau jų neatliko. Tuo tarpu atsakovas, pareiškėjo teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių įregistravimo ir atlyginimo už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą sieja su Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT15479-1107/2020 (toliau – ir Teismo sprendimas), kuris įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 15 d. ir pareiškėjo praleistu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytu terminu, per kurį pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į atsakovą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, kad nebūtų taikomas padidintas atlyginimo tarifas už teikiamas atsakovo paslaugas.
Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apylinkės teismas informavo atsakovą apie įsiteisėjusį Teismo sprendimą pareiškėjo santuokos nutraukimo byloje ir pranešimą panaikinti suvaržymų žymą Nekilnojamojo turto registre išsiuntė 2020 m. rugpjūčio 17 d. bei pakartotinai 2020 m. spalio 9 d. Šias aplinkybes patvirtina Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. raštas Nr. e2YT-15479-11072020 „Dėl įrašų civilinėje byloje panaikinimo“. Pareiškėjas, prašydamas įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, į atsakovą kreipėsi 2020 m. spalio 7 d. ir 2020 m. spalio 8 d. prašymais, nurodydamas termino pateikti prašymą praleidimo priežastį, t. y. nepanaikintą žymą apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, tuo pačiu pats patvirtindamas aplinkybę, kad praleido prašymo dėl nuosavybės teisių įregistravimo pateikimo terminą, nurodytą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje. Tai, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatytą 30 d. terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo pateikti prašymą įregistruoti nuosavybes teises į nekilnojamuosius daiktus jis kreipdamasis į atsakovą praleido, patvirtino ir pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu.
Taip pat teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjo teiginiai apie juridinio fakto išregistravimą Nekilnojamojo turto registre neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0229-6995, dėl kurio skundžiamą sprendimą priėmė Vilniaus skyrius, Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/156614 įrašyti duomenys (archyviniuose įrašuose) patvirtina, kad žyma apie Kauno apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą Nr. e2YT-15479-1107/2020 buvo išregistruota 2020 m. rugpjūčio 20 d. ir tą pačią dieną, o ne 2020 m. spalio 9 d., kaip nurodo pareiškėjas, buvo įregistruota žyma apie įsiteisėjusį Teismo sprendimą. Taip pat buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio skundžiamą sprendimą priėmė Kauno skyrius, Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr.: 44/2116898 44/2116897, 44/1370568, 44/834664, 44/834666 įrašyti duomenys (archyviniuose įrašuose) patvirtina, kad žyma apie Kauno apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą Nr. e2YT-15479-1107/2020 buvo išregistruota 2020 m. rugpjūčio 19 d., ir tą pačią dieną, o ne 2020 m. spalio 9 d., kaip nurodo pareiškėjas, buvo įrašyta žyma apie įsiteisėjusį Teismo sprendimą. Ir tik poilsio patalpos, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1/453 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/233 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių sprendimą priėmė Klaipėdos skyrius, Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr.: 44/2127205, 44/292879 įrašyti duomenys (archyviniuose įrašuose) patvirtina, kad žyma apie Kauno apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą Nr. e2YT-15479-1107/2020 buvo išregistruota 2020 m. spalio 8 d.
Kaip paminėta aukščiau, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui asmuo paduoda ne vėliau kaip per 30 dienų nuo daiktinės teisės, šios teisės suvaržymo, juridinio fakto atsiradimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Todėl nagrinėjamu atveju tam, kad pareiškėjui už nuosavybės teisių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nebūtų taikomas padidintas 100 procentų atlyginimas, numatytas Nuostatų 39¹ punkte, pareiškėjas dėl nuosavybės teisių įregistravimo į atsakovą galėjo kreiptis nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d., kada įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-15479-1107/2020, iki 2020 m. rugsėjo 15 d., tačiau kreipėsi tik 2020 m. spalio 7 d. ir 2020 m. spalio 8 d., t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą.
Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatytą 30 d. terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo pateikti prašymą įregistruoti nuosavybes teises į nekilnojamuosius daiktus praleido, kadangi apie tokį terminą nežinojo, tačiau įstatymo nežinojimas negali būti vertinamas kaip objektyvi termino praleidimo priežastis, kadangi teismų praktikoje tai laikoma subjektyvia, nuo paties asmens priklausančia termino praleidimo priežastimi. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs ir tai, jog Aprašo 3 punkte nustatyta, kad Aprašo 2 punkte nurodytas aplinkybes, t. y. objektyvias priežastis, gali patvirtinti valstybės (savivaldybių) institucijų sprendimai, pažymos, dokumentų gavimo datą patvirtinantys dokumentai, antspaudai dokumentuose, pagal kuriuos būtų galima nustatyti datą, nuo kurios pareiškėjas įgijo galimybę disponuoti registravimui reikalingais dokumentais. Tokių priežasčių ir jas galinčių pagrįsti įrodymų pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė.
Pareiškėjo nurodyta prašymo pateikimo praleidimo priežastis - nepanaikinta žyma apie įsiteisėjusį Teismo sprendimą - teisėjų kolegijos vertinimu taip pat negali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė, lėmusi pagrįstą pareiškėjo kreiptis į atsakovą dėl jo nuosavybės teisių įregistravimo termino praleidimą, kadangi Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas apie teisme iškeltą bylą, susijusią su nekilnojamuoju daiktu, nėra turto suvaržymas, draudžiantis įregistruoti teisėtai atsiradusias nuosavybės teises. Todėl pareiškėjui laiku pateikus prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo, atsisakyti jį tenkinti tuo pagrindu, kad yra įregistruotas juridinis faktas (padaryta žyma) apie iškeltą bylą, nebūtų buvę teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo nuomone, kad pareiškėjas prašymą pateikė praleidęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą, nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių ir dokumentais pagrįstų priežasčių, sukliudžiusių pateikti prašymą laiku, todėl jam pagrįstai, remiantis Nuostatų 39¹ punktu, atlyginimas už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą, apskaičiuotas Registro tvarkytojo, buvo padidintas 100 procentų.
Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat teismo prašo ištirti norminio teisės akto dalies teisėtumą, t. y. ištirti ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1194 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 “Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo” pakeitimo“ 4-as punktas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo principams bei tikslams ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3-ios dalies normai.
Nurodo, kad dvigubo tarifo taikymas iš esmės yra bauda (sankcija), kuri yra neadekvati ir neproporcinga, nes yra tokio pat dydžio kaip ir įregistravimo įmoka. Atsižvelgiant į tai, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymas ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas nenumato baudų ar sankcijų, o taip pat nenumato apmokėjimo už registratoriaus paslaugą didinimo du kartus, tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 379 nustatyta registratoriaus teisė padidinti apmokėjimo registratoriui tarifą 100 procentų yra neteisėta ir nepagrįsta bei negali sukelti neigiamų pasekmių pareiškėjui.
Teismas pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 1 d., administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 str. nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai - neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.
Tuo tarpu vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 str. 2 d. 1 p., apygardos administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmėm centriniai valstybunio administravimo subjektai, teisėtumo (21 str. 1 d. 2 p.). Iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad nei apygardos administraciniam teismui, nei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nepriskirta tikrinti Vyriausybės nutarimo atitikties įstatymų nuostatoms, todėl pareiškėjo prašymas ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1194 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 “Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo” pakeitimo“ 4-as punktas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo principams bei tikslams ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3-ios dalies normai, negali būti tenkinamas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu nuspręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012). Teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes ir šioje byloje taikytinų teisės aktų turinį, konstatuoja, kad pareiškėjo abstraktaus pobūdžio argumentai, kad dvigubo tarifo taikymas iš esmės yra bauda (sankcija) vertintini kaip nepagrįsti, todėl nėra jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes nekyla jokių abejonių dėl šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atitikimo Konstitucijai.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijami atsakovo teritorinių registratorių ir Komisijos sprendimai yra priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, pagrįsti teisiniu bei faktiniu pagrindu, tinkamai motyvuoti. Tiek teritoriniai registratoriai, tiek Komisija objektyviai įvertino visas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Nekilnojamojo turto registro įstatymą, Nuostatus bei Aprašą, todėl naikinti ginčijamų sprendimų pareiškėjo nurodomais motyvais teismas neturi pagrindo. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 113 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. G. patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.