Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo N. T. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteistas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 30 (trisdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, arešto bausmė nustatyta atlikti poilsio dienomis.

Paskirta N. T. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo N. T. nepriteistos.

Automobilis „Peugeot 406”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis N. T., saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręstas gražinti savininkui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2017 m. sausio 12 d. apie 1 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot 406”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,15 promilių etilo alkoholio kraujyje).Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, N. T. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina arešto bausmė, netaikant transporto priemonės konfiskavimo, kadangi transporto priemonė – automobilis yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas.Apeliaciniame skunde prokuroras prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 67 straipsnio 3 dalimi ir remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi iš N. T. konfiskuoti daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skunde prokuroras nurodė kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos aplinkybes, nepagrįstai atsisakė taikyti BK 72 straipsnį, t. y. konfiskuoti automobilį, priklausantį N. T., todėl ši Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalis naikintina ir turi būti priimtas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Baudžiamojoje byloje N. T. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas 30 parų arešto bausme dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymo, t. y. už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot 406“, v.n. (duomenys neskelbtini), kuris jam priklauso nuosavybės teise, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,15 promilių etilo alkoholio kraujyje). Pagal baudžiamąjį įstatymą konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis.). Prokuroro teigimu, be automobilio nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas būtų neįmanomas, todėl automobilis „Peugeot 406“, v. n. (duomenys neskelbtini), turi būti pripažintas nusikalstamos veikos priemone. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis) pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai ar kitas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką (LAT nutartis Nr. 2K-376/2006). Taip pat BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išsprendžiamas taip, jog BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. Prokuroro nuomone, Kauno apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti argumentai, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudenciją, šiuo atveju, automobilio konfiskavimas būtų laikytinas kaip perteklinė, neproporcinga poveikio priemonė pažeidėjui dėl jo padaryto teisės pažeidimo, nepagrįsti, nes baudžiamojo įstatymo yra imperatyviai nustatyta, kad kaltininkui priklausančios nusikalstamos veikos padarymo priemonės yra konfiskuojamos visais atvejais. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad N. T. anksčiau jau buvo baustas administracine tvarka dėl vairavimo esant neblaiviam, ką konstatavo ir pats teismas, nurodydamas, kad N. T. baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, kai buvo nustatytas vidutinis 2,32 promilių girtumo laipsnis, tačiau nusikaltimo priemonės automobilio „Peugeot 406“, v.n. (duomenys neskelbtini) nekonfiskavo, laikydamas, kad tai nebuvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti turtas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir gynėja prokuroro apeliaciniame skunde pareikštam prašymui, neprieštaravo. Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliaciniame prokuroro skunde nei nuteistojo kaltė, nei veikos kvalifikavimas neginčijami, nesutinkama tik su atsisakymu konfiskuoti transporto priemonę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

8. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

9. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad N. T. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas nuosavybės teise jam priklausantį automobilį „Peugeot 406”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,15 promilių etilo alkoholio kraujyje) ir kai jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 30 mėnesių iki 2018 m. spalio 10 dienos. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo N. T., nurodė, kad automobilis ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, įstatymo leidėjas kriminalizavo tik tokią veiką, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui. Pačios veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas, nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, kas yra neuždrausta įstatymo, o vairavimą esant neblaiviam. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo motyvais, kad automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis, tačiau nepritaria apylinkės teismo motyvams, kad automobilis šiuo konkrečiu atveju nėra nusikaltimo padarymo priemonė ir dėl to jis neturėtų būti konfiskuojamas.

10. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu BK 281 straipsnio 7 dalies pakeitimu, numatyta, kad už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje yra nuo 0,4 iki 1,5 promilės alkoholio ( lengvas girtumo laipsnis), palikta administracinė atsakomybė ( ANK 422 str.). Įstatymo pakeitimas priimtas siekiant didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, todėl įstatymo ribose svarstytinos visos priemonės, kurios, siekiant aukščiau paminėtų tikslų, galėtų pozityviai įtakoti šios nusikalstamos veikos padarymo mastus. Šių tikslų pasiekti, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas aplinkybes, galėtų įstatymo nuostatos, numatančios turto (automobilio), kaip nusikalstamos veikos priemonės, t. y. kurią naudojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimą. Tokiu atveju, asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, būtų užkirstas kelias vėl panaudoti turėtą transporto priemonę nusikaltimams daryti. Nagrinėjamu atveju, įvertinus reikšmingas aplinkybes, kad N. T. vairavo jam priklausančią transporto priemonę neblaivus, kai jam tokia teisė buvo atimta, darytina išvada, kad automobilis „Peugeot 406”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme.

11. Transporto priemonės konfiskavimo prasmingumą, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindžia ir tai, kad N. T. 2016 m. balandžio 11 d. buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, būnant neblaiviam, jam buvo skirta bauda bei specialios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimas 30 mėnesių (iki 2018 m. spalio 10 d.). Tačiau akivaizdu, kad šios priemonės – nei bauda, nei specialiosios teisės atėmimas – jokios įtakos N. T. elgesiui neturėjo, jis jokių teigiamų išvadų nepadarė, jis vėl, pakartotinai per vienerius metus vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR Administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnis numato atsakomybę asmenims pakartotinai vairavusiems transporto priemones, baustiems ir jeigu po nuobaudos įvykdymo nėra praėję vieneri metai. Už tokio administracinio nusižengimo padarymą sankcijoje numatyta ne tik piniginė bauda, bet ir privalomas transporto priemonės konfiskavimas ( ANK 427 str. 3 d.). Todėl nelogiška būtų manyti, kad asmenims pakartotinai per vienerius metus vairavusiems transporto priemonę esant vidutinio ar sunkaus girtumo laipsnio, transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, N. T. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė privalo būti konfiskuota.

12. Todėl teisėjų kolegija įvertinusi įrodymų visumą, teisės normas reglamentuojančias transporto priemonės konfiskavimo privalomumą, prokuroro apeliacinį skundą tenkina ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendį keičia dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – N. T. priklausantį automobilį „Peugeot 406“, v. n. (duomenys neskelbtini).

13. Nagrinėjant skundą apeliacinėje instancijoje iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam N. T. apeliacinėje instancijoje, nurodant, jog tarnyba turėjo 46,32 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas ( BPK 322 straipsnis 1 dalis). Ši nuostata reiškia, jog įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi, šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo N. T. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 333 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 6 dalimis, konfiskuoti N. T. , a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį „Peugeot 406“, v. n. (duomenys neskelbtini), (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendį palikti nepakeistą.