Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. T. 2017-01-12 apie 01 val. 30 min., Pilviškių g. 41, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį “Peugeot 406”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,15 promilių etilo alkoholio kraujyje).

Kaltinamasis N. T. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė, kad 2017-01-12, 1.30 val. buvo sulaikytas savo gyvenamojo namo kieme. Pareigūnai paskui jį važiavo nuo Veiverių g. Patikrinus jo neblaivumą, pareigūnai nustatė 2,01 promilės girtumą, Giedraičio gatvėje jam nustatė 2,37 promiles. Gailisi dėl to, kas įvyko. Šeimoje kartu su drauge augina 4 metų ir 4,5 mėnesio vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

2017-01-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta, yra Pilviškių g. 41, Kaunas, automobilis „Peugeot 406”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-9).

Iš 2017-01-12 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos II būrio vyriausiosios patrulės S. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-01-12 dirbant kartu su vyr. patruliu R. G., apie 01 val. 30 min. važiuojant Veiverių g., Kaune, ties sankryža su Lazdijų g. pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą automobilį Pilviškių g., ties namu, pažymėtu Nr. 41, vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo N. T., paaiškino, kad jam atimta teisė vairuoti. Kalbant su N. T., jo kalba buvo nerišli, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Patikrinus jį alkotesteriu „ALKOTEST 6810“ Nr. ARFM-0375, jam buvo nustatytas 2,01 prom. girtumas. Vairuotojas buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Patikrinus per policijos informacines sistemas, paaiškėjo, kad N. T. vairuotojo pažymėjimas atimtas 24 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., kadangi 2016-02-13 vairavo transporto priemonę neblaivus (buvo nustatytas 2,32 prom. girtumas). N. T. pristačius į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, jam alkotesteriu buvo nustatytas 2,37 prom. girtumas, po 20 min. toje pačioje įstaigoje piliečiui pakartotinai tikrinantis neblaivumą, buvo nustatytas 2,21 prom. girtumas, taip pat buvo paimtas kraujo mėginys (b. l. 10).

2017-01-12 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos II būrio vyriausiojo patrulio R. G. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir 2017-01-12 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos II būrio vyriausiosios patrulės S. P. tarnybiniame pranešime (b. l. 11).

Neblaivumo nustatymo dokumente (patikrinimo Nr. 2219) užfiksuota, kad 2017-01-17 01.25 val. N. T. nustatytas 2,01 promilių girtumas (b. l. 12).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialistės I. R. išvadoje Nr. T-A 474/2017(01) nurodyta, kad N. T. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 18).

Automobilis “Peugeot 406”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas laikinai saugoti į Šančių autoserviso saugojimo aikštelę, esančią Europos pr. 109, Kaune (b. l. 20).

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis N. T. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 ‰ (promilės) etilo alkoholio, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi kaltinamasis N. T. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamasis N. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, laikomas neteistu (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, tarp jų nemažai kartų už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, tarp jų ir 2016-04-11 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai buvo nustatytas vidutinis 2,32 promilių girtumo laipsnis (b. l. 31-40), jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nors N. T. laikomas neteistu, tačiau per metus laiko jis antrą kartą analogišku būdu pažeidžia įstatymus – vairuoja automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai abu kartus jam nustatytas didesnis nei netgi 2 promilės girtumas, administracine tvarka už šiuos veiksmus nubaustas jis baudos nesumokėjęs, šiuo metu taip pat nedirba, darbo biržoje neregistruotas, todėl teismas nemato galimybės skirti už šį nusikaltimą sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą, taigi kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta griežtesnė bausmės rūšis – areštas, nustatant jo dydį mažesnį nei arešto bausmės už nusikaltimus vidurkis.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis su drauge augina du mažamečius vaikus, be to yra BK 49 str. 5 d. numatyta sąlyga, siekiant išsaugoti šeiminius ryšius, arešto bausmė nustatytina atlikti poilsio dienomis.

Civilinio ieškinio nėra.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,15 promilių alkoholio, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, tačiau jau buvo baustas administracine tvarka už analogiškų veiksmų atlikimą, šį nusikaltimą padarė nepraėjus nė metams po jo nubaudimo už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai buvo nustatytas net vidutinis girtumo laipsnis bei buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas maksimalus.

Dėl BK 72 str. taikymo.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas.

Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti.

Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė, tai yra automobilis, yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. Įstatymo leidėjas kriminalizavo tik tokią veiką, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui. Pačios veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas, nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, kas yra neuždrausta įstatymo, o vairavimą esant neblaiviam. Taigi šiuo atveju transporto priemonė yra kaip vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, tai yra transporto priemonė yra nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis. Šio straipsnio įtvirtintoje dispozicijoje nusikaltimas negali būti padaromas nesinaudojant transporto priemone, ji nėra kaip priemonė, kuri yra pritaikyta nusikalstamai veikai padaryti ar jos panaudojimas labai palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Todėl transporto priemonė šiuo atveju skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, taigi ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme ir negali būti konfiskuojama.

Automobilis “Peugeot 406”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis N. T. (b. l. 21), perduotas laikinai saugoti į Šančių autoserviso saugojimo aikštelę, esančią Europos pr. 109, Kaune (b. l. 20), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui.

Byloje buvo gauta 2017-01-17 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-643, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Loreta Daukšienė teikia antrinę teisinę pagalbą N. T. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 Eur.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

N. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteisti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad sumažinta bausmė yra 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 49 str. 5 d., arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

Išaiškinti N. T., kad jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (L. Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 9003, faks. (8 5) 275 2778, el.p.: kaldep@kaldep.lt) dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Paskirti N. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo N. T. nepriteisti.

Automobilį “Peugeot 406”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį N. T., saugomą UAB „Šančių autoservisas“ aikštelėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti savininkui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.