Telšių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr.: A2.6.-846-721/2015

NUTARIMAS

2015 m. rugpjūčio 24 d.

teismo posėdyje išnagrinėjo, R. A., gimusio (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, nebausto administracine tvarka, administracinių teisės pažeidimų bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2015 m. rugpjūčio 14 d. 23 val. 25 min. val. Mažeikių r. sav., kelias Anulynai–Tirkšliai, 20,50 km. vairavo automobilį „D. L.““, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 1,91 prom. ir nepateikė patikrinimui vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais R. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus, už kuriuos atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kad R. A. padarė šiuos pažeidimus yra įrodyta: 2015 m. rugpjūčio 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-35935676-15, Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK VPS pareigūno G. J. tarnybiniu pranešimu, asmens blaivumo testo rezultatu Nr. 6273, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, išrašu iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimu, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs teisės pažeidimą ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad pažeidimas padarytas neblaivaus asmens, nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi ATPK 126 straipsnio 4 dalies dispozicijoje pažeidėjo neblaivumas įtrauktas į administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 32 straipsnio 3 dalis).

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. A. turi 10 metų vairavimo stažą, nė karto nebuvo baustas administracine nuobauda už KET pažeidimą, neteistas. Tai byloja apie šio asmens atsakingumą bei jo teigiamas nuostatas laikytis įstatymų ir nedaryti žalos visuomenei. R. A. savo elgesiu jokios grėsmės aplinkiniams nesukėlė, nebuvo apgadintas asmenims priklausantis turtas, nebuvo padaryta jokia kita žala fiziniams, juridiniams asmenims. Byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, jo pastovus darbas ir pragyvenimo šaltinis yra su vairavimu susijusi specialybė. R. A. dirba UAB „Mažeikių vandenys“ šaltkalviu-santechniku, yra pareigingas ir gerbiamas kolektyve, jo darbas tiesiogiai susijęs su vairavimu, todėl siekiant gyventi pilnavertišką gyvenimą, užtikrinti savo šeimos narių socialinį gyvenimą, jam būtina nuolat naudotis transporto priemone.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str. (mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi ATPK 30¹ str. numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Nėra pagrindo abejoti tuo, kad R. A. padarytas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas laikomas vienu iš pavojingiausių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jam vairuojant automobilį neblaiviam, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, jam inkriminuotu pažeidimu ir elgesiu R. A. savaime nesukėlė jokių pasekmių, nepasunkino pažeidimo aplinkybių tyrimo. Byloje nėra nustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, aptariamą pažeidimą jis padarė pirmą kartą, kas rodo, jog R. A. nėra linkęs pažeidinėti KET, nėra piktybinis pažeidėjas, kad tokio pobūdžio pažeidimas jam nėra būdingas, o greičiau yra atsitiktinio pobūdžio. Be to, jis paaiškino teismo posėdyje, kad jis naktį vyko automobilių esant tarnybiniam būtinumui, t. y. šalinti vandentiekio avarijos, vakare, pasibaigus darbo dienai, vartojo alkoholinius gėrimus, kas leidžia teigti, jog pažeidėjo veikoje nebuvo tyčios padaryti KET pažeidimą. Taip pat byloje yra duomenų apie tai, kad teisė vairuoti transporto priemones R. A. yra reikalinga darbo funkcijoms vykdyti, dėl ilgesnio šios specialiosios teisės atėmimo termino jis gali prarasti savo darbą, o kartu – ir šeimos pragyvenimo šaltinį. R. A. darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo R. A. asmenybę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir skyrus R. A. švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti R. A. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje.

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį – 5,00 € (penkių eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi –dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų (289,00 €) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu galutinę subendrintą nuobaudą paskirti – 290,00 € (dviejų šimtų devyniasdešimties eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsniu, R. A. laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Išaiškinti R. A., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (pasirinktinai): Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, SWIFT kodas INDULT2X; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100, SWIFT kodas AGBLLT2X; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, SWIFT kodas CBVILT2X; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, SWIFT kodas CBSBLT26; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią banke „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale, banko kodas 74000, SWIFT kodas SMPOLT22; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X; Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, SWIFT kodas MDBALT22. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti: pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje); įmokos kodą 1001; gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir / ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.