Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Agnei Naktinienei, Jolitai Klingaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. B., S. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Pasvalio socialinių paslaugų centrui, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Atsakovė S. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

8. 2023 m. liepos 10 d. gauta teismo psichologo išvada, kurioje nurodyta, kad iš pokalbio su G. B. susidarė įspūdis, jog mergaitė buvo atvira bei draugiška, nusiteikusi pasikalbėti apie savo santykius su tėvais bei kur ir su kuo norėtų gyventi ateityje. Buvo galima pastebėti, jog mergaitė į klausimus atsakinėjo konkrečiais bei trumpais sakiniais. Stiprių emocijų ar išgyvenimų pokalbio metu pastebėta nebuvo. G. išsakė, jog šiuo metu ji gyvena su globėja ir jai tai patinka. Nepaisant to, mergaitė paminėjo, jog norėtų gyventi su mama, tačiau svarių argumentų, dėl ko jai turėtų būti geriau gyventi su mama, mergaitei įvardinti nepavyko. Iš G. pasakojimo nebuvo galima nuspręsti, koks yra jos tarpusavio ryšys su mama bei kiek jis mergaitei yra svarbus ir reikalingas. Nepaisant to, iš mergaitės pasakojimo buvo galima susidaryti įspūdį, jog G. neturi susiformavusios neigiamos nuostatos mamos bei jos sugyventinio L. atžvilgiu. Iš mergaitės pasakojimo dar buvo galima suprasti, jog ji nenorėtų gyventi nei su tėčiu, nei su pamote, nes gyvendama jų namuose patyrė fizinį bei psichologinį smurtą, kurio ateityje norėtų išvengti. Taigi, tai yra tik G. noras, o ne nuomonė, nes pagal savo amžių jai yra pakankamai sunku išreikšti savo nuomonę, grindžiant ją svariais argumentais, atsakant į svarbius, su santykiais ar gyvenamąja vieta susijusius, klausimus. Taip yra todėl, kad G. dar pakankamai sunku suprasti sudėtingus socialinius reiškinius, numatyti savo veiksmų tolimąsias pasekmes, priimti sudėtingus sprendimus, kai reikia atsižvelgti į kintamųjų visumą. Nepaisant to, mergaitė, atitinkamai pagal savo amžių ir gyvenimišką patirtį, gali ir geba išreikšti savo norą, kuris susijęs su jos santykiais su tėvais bei gyvenamąja vieta. Platesnio spektro interesų nustatymui yra reikalingas objektyvus įvairių sąlygų, kurios susijusios su mergaitės aplinka ir kitais svarbiais G. dalykais, kurie yra įvykę vaikystėje, išsamus įvertinimas. Taigi, vaiko nuomonės išklausymo metu buvo tiesiog išklausyta mergaitės nuomonė ir atsižvelgta į tai, kaip ji pati šiuo metu mato situaciją, kaip jaučiasi ir ką galvoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

9. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

10. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

11. Atsakovė yra nepilnametės G. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina.

12. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimu nepilnamečių G. ir G. B. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu D. B..

13. Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi leido paimti nepilnametę G. B. iš jos atstovų pagal įstatymą – motinos S. B. ir tėvo D. B..

14. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas Pasvalio socialinių paslaugų centras, mergaitė apgyvendinta budinčio globotojo šeimoje.

15. Iš 2023 m. sausio 10 d. Ukmergės socialinių paslaugų centro rašto nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 19 d. S. B. buvo paskirtas atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas. 2022 m. gruodžio 20 d. buvo apsilankyta S. B. gyvenamojoje vietoje. Moteris su sugyventiniu L. gyvena vieno kambario bute. Jį S. B. paveldėjo mirus seneliui, tačiau nuosavybės teisę į būstą susitvarkę jos sugyventinis, nes S. B. turinti įsiskolinimų antstoliams. Butas yra seniai neremontuotas, bet jame yra visi būtiniausi baldai, namų apyvokos daiktai. S. B. nuspręsta teikti bendrąsias socialines paslaugas. Lankymosi šeimoje metu pastebėta, kad S. B. turi sveikatos problemų: judesiai sutrikę, savarankiškai sunkiai vaikšto, kalba nerišli. S. neslėpė, kad turėjo alkoholio vartojimo problemų. Sunkiai vaikšto po kojos operacijos ir tvarkosi dokumentus neįgalumui nustatyti. S. B. ryšys su dukra G. šiuo metu yra nutrūkęs. Moteris negalėjo socialinei darbuotojai nurodyti kada paskutinį kartą bendravo su dukra. Pasak S., ji mėgino skambinti į Pasvalio socialinių paslaugų centro globos centrą, tačiau telefonu bendravo tik su globos koordinatore. Socialinė darbuotoja telefonu susisiekė su globos koordinatore, kuri nurodė, kad jai S. B. skambino vėlai vakare. Moteris galimai skambino neblaivi, kalbėdama telefonu verkė, kaltino G. tėvą, bet susitikimo su dukra neprašė. Mobiliosios komandos specialistų manymu, S. B. šiai dienai nėra pasirengusi spręsti su vaikų auginimu susijusių klausimų. Moteris džiaugiasi pokyčiais dėl pakeistos gyvenamosios vietos, nori susiremontuoti butą, įsikurti. Kalbant apie veiksmus, kuriuos reikėtų atlikti norint susigrąžinti vaikus į šeimą – moteris tampa irzli, randa kliūčių, kurios trukdytų pasiekti norimų rezultatų.

16. Ieškiniu prašoma atsakovės motinos valdžią vaikui apriboti neterminuotai. Bylos įrodymais nustatyta, kad atsakovė jau nuo 2016 metų vaiku nesirūpina, nesudaro tinkamų sąlygų vaikui. Ryšio su dukra nėra, negali pasakyti, kada su ja bendravo. Ji nededa pastangų pakeisti gyvenimo būdą ir nebendrauja su dukra.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į atsakovės poziciją dėl nagrinėjamos bylos, darytina išvada, jog atsakovė neišreiškia noro ir valios susigrąžinti dukros į šeimą.

18. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuo 2022 m. gruodžio 12 d., kai dukrai pradėta taikyti laikinoji globa, padėtis atsakovės šeimoje iš esmės nepasikeitė, atsakovė neišreiškia aiškaus noro ir nededa pastangų atsisakyti žalingų įpročių, susigrąžinti dukros, ja rūpintis, auklėti ir prižiūrėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

19. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai ar vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

20. Tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

21. Bylos nagrinėjimo metu nenustatytos CK 3.179 straipsnyje nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių tėvai negali vykdyti savo pareigų. Konstatuotina, kad atsakovė savo pareigų dukrai nevykdo dėl savo kaltės, tai yra dėl to, kad nesiekia susigrąžinti dukros į šeimą, ja rūpintis ir prižiūrėti.

22. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, mano, kad nepilnametės G. B. teisė į geriausią jos interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovės teisę būti kartu su vaiku, todėl tikslinga apriboti atsakovės valdžią jos nepilnametės dukros atžvilgiu.

23. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovė S. B. nevykdo savo, kaip motinos pareigų nepilnametei dukrai – jos neauklėja ir neprižiūri, nesudaro sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis.

24. Remiantis šiomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad atsakovės kaltė įrodyta, nes ji vengia tinkamai atlikti savo pareigas auklėti dukrą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nurodytais motyvais yra pagrindas atsakovės S. B. atžvilgiu taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą.

25. Išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

26. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų.

28. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 49 punktas). CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

29. Be kita ko, pažymėta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 58 punktas). Šio instituto tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 52 pastraipa). Pripažįstama, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme; 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų; 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 22 punktas). Teisėtas vaiko atskyrimo nuo šeimos tikslas, šios priemonės būtinumas ir proporcingumas paprastai visada pasireiškia, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 24 punktas).

30. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuo 2019 m. balandžio 4 d. D. B. šeimai taikoma atvejo vadyba, pradėtos teikti socialinės paslaugos, sudarytas pagalbos planas šeimai – D. B. ir jo sugyventinei lankyti pozityvios tėvystės kursus, D. B. bendradarbiauti su ugdymo įstaiga ir pan. 2021 m. kovo 1 d. Skyriuje gavus pranešimą apie tai, kad mažametė G. B. atvyko pas močiutę ir nurodė, kad pamotė ir tėvas prieš ją smurtauja, nurodė, kad nenori grįžti į namus, nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. balandžio 6 d. D. B. šeimai buvo teikiama Mobiliosios komandos pagalba. Buvo konsultuotas ištikus krizei, socialinių ir tėvystės įgūdžių klausimais, teikiama informacija apie streso įveikos įgūdžių formavimą, taikytos motyvavimo technikos. Mokyta stiprių emocijų valdymo, netinkamo reagavimo būdų korekcijos, saugios aplinkos vaikams kūrimo įgūdžių formavimo.

31. Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. kovo 19 d. nutartimi leido paimti nepilnametę G. B. iš jų atstovų pagal įstatymą – motinos S. B. ir tėvo D. B.. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas Panevėžio socialinių paslaugų centras, mergaitė apgyvendinta budinčio globotojo šeimoje.

32. Kadangi D. B. ir D. K. vykdė pagalbos plane numatytus įsipareigojimus, G. B. išreiškė norą grįžti pas tėvą, ji buvo gražinta biologiniam tėvui D. B..

33. Po 2022 m. lapkričio 7 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) apie galimą vaiko teisių pažeidimą 2022 m. lapkričio 7 d. Pasvalio rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto G. B. atžvilgiu. Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi leido paimti nepilnametę G. B. iš jos atstovų pagal įstatymą – motinos S. B. ir tėvo D. B..

34. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas Pasvalio socialinių paslaugų centras, mergaitė apgyvendinta budinčio globotojo šeimoje.

35. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje neįrodinėja atsakovo kaltės dėl tėvo valdžios netinkamo vykdymo, o ieškinio reikalavimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo grindžia objektyviomis aplinkybėmis, kad vaikas gyvena su trečiuoju asmeniu, pats vaikas nenori keisti gyvenamosios vietos (t. y. remiasi vaiko nuomone), atsakovas tam neprieštarauja, nurodė, kad neturi laiko tinkamai rūpintis dukra, nes dirba, su galimai smurtaujančia sugyventine skirtis nenori.

36. Taigi nors atsakovui daugiau kaip ketverius metus taikomas atvejo vadybos procesas ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, tačiau situacija nuo vaiko paėmimo iš tėvų (sprendžiant dėl vaiko galimybės gyventi kartu su atsakovu) iš esmės nepasikeitė: vaikas trečiojo asmens globoje jau antrą kartą, pats išreiškė norą negrįžti gyventi su atsakovu, visi proceso dalyviai (įskaitant patį atsakovą) sutaria, kad vaiko atskyrimas nuo tėvo geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgdamas į tai, kad vaikui gyvenant kartu su atsakovu buvo nustatyti galimi smurto prieš vaiką atvejai, kai buvo kviečiama policija, pats vaikas nenorėjo grįžti namo, atsakovas, sutikdamas su ieškiniu, patvirtino, jog nėra pajėgus savarankiškai auginti dukrą, atsižvelgdamas į vaiko norą, teismas daro išvadą, kad vaiko atskyrimas nuo atsakovo yra būtina priemonė siekiant užtikrinti, jog vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi, todėl ieškinio reikalavimas dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo tenkinamas (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

37. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2, 3 dalys).

38. Sprendimas dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

39. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Apribojus atsakovams tėvų valdžią, išlieka pareiga teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnis).

40. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

41. Nors vaiko poreikių ir reikalingos išlaikymui sumos atsakovas neginčijo. Byloje duomenų išvadai, kad atsakovas sąžiningai vykdo savo, kaip tėvo pareigas išlaikyti nepilnametę dukrą, deda maksimalias pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį, gera valia teikia išlaikymą, nėra. Priešingai, byloje surinkti įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovas, nors yra darbingo amžiaus, yra nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo ir nėra suinteresuotas pagerinti savo turtinę padėtį, nors dirba ir gauna pastovių pajamų, išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui šiuo metu neteikia (CPK 185 straipsnis).

42. Be to, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

43. Ieškovo prašoma priteisti iš D. B. po 100 Eur suma kiekvieną mėnesį, įvertinus ir vaikų amžių yra laikytina pagrįsta ir negali būti laikytina per didele, nes ji ir taip užtikrintų tik minimalius būtinuosius vaiko poreikius. Atsižvelgiantį į tai iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteistina po 100 Eur išlaikymo suma nepilnamečiui vaikui iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis).

44. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko globėjo, gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo

45. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

46. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2022 m. gruodžio 2 d. G. B. nustatyta laikinoji globa, nuo 2022 m. gruodžio 12 d. globėju paskirtas trečiasis asmuo Pasvalio socialinių paslaugų centras, kuris tinkamai vykdo globėjo pareigas ir užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, G. B. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos jai nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina Pasvalio socialinių paslaugų centre, paskiriant jį ir vaiko išlaikymui priteistų lėšų administratoriumi iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

47. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, kuris numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, inicijuotina byla dėl nuolatinės globos nustatymo G. B..

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48. Tenkinus ieškinį, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92, 93 straipsniais, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų nėra priteisimas žyminis mokestis, nes jie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 400-409 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti atsakovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečiam vaikui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. vasario 20 d.).

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo Pasvalio socialinių paslaugų centre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (adresu (duomenys neskelbtini)).

Paskirti Pasvalio socialinių paslaugų centrą, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui G. B. priteisto išlaikymo ir gaunamų lėšų turto administratoriumi iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalis dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.