Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2VP-5926-292/2016 pagal pareiškėjos antstolės A. K. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“ ir UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeista skolininkė vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje mirusios skolininkės E. J. skolininke nurodant Lietuvos Respubliką kurią atstovauja valstybės įmonė ,,Turto bankas“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolės A. K. kontoroje yra vykdomas išieškojimas pagal 2011 m. balandžio 26 d. išduotą Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-917-90/2011 dėl 215,66 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės E. J. išieškotojos UAB „Litesko“ filialas ,,Alytaus energija“ naudai (Vykdomosios bylos b. l. 2 – 1, 5). LR Gyventojų registro duomenimis skolininkė E. J. (duomenys neskelbtini) mirė (vykdomosios bylos b. l. 24). VĮ Registrų centras Testamentų registro išrašo duomenimis 2016 m. spalio 10 d. palikimą priėmė Lietuvos Respublika (vykdomosios bylos b. l. 27).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad palikimo priėmimas nereiškia besąlyginio skolininko pakeitimo vykdymo procese į priėmusį palikimą įpėdinį.

Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 2 d.).

Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis).

Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-196-969/2016 suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.

Teismo iniciatyva (CPK 179 str.) patikrinus turto arešto aktų registro duomenis nustatyta, kad mirusiai skolininkei priklausančiam butui ar banko sąskaitoms nėra įregistruotų areštų. Taigi, apeliantė pagrįstai nurodo, kad Turto areštų registre nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolė A. K. būtų uždėjusi areštą skolininkei priklausiusiam turtui vykdant išieškojimą kreditorės UAB „Litesko“ filialas ,,Alytaus energija“ naudai. Be to, palikimo perėjimo valstybei liudijime (b. l. 3 – 4), duomenų apie tai, kad skolininkės nekilnojamasis turtas ar banko sąskaitos buvo areštuoti nėra, kas taip pat patvirtina, jog valstybei priimant skolininkės palikimą nebuvo žinoma apie skolininkės E. J. skolas.

Nei vykdomojoje byloje, nei civilinėje byloje taip pat nėra nustatyta aplinkybių, kad kreditorė UAB „Litesko“ filialas ,,Alytaus energija“ būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Taip pat nenustatyta, kad palikėjo kreditorė būtų pasinaudojusi CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorę UAB „Litesko“ filialas ,,Alytaus energija“ ir jos reikalavimą bei su skolos išieškojimu minėtos kreditorės naudai susijusias vykdymo išlaidas. Darytina išvada, kad mirusi skolininkė E. J. negali būti pakeista paveldėtoja Lietuvos Respublikos valstybe vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-917-90/2011 dėl 215,66 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės E. J. išieškotojos UAB „Litesko“ filialas ,,Alytaus energija“ naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, bei atsižvelgdamas į suformuotą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos antstolės A. K. prašymą dėl skolininkės E. J. pakeitimo Lietuvos Respublikos valstybe vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Šios išlaidos nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos antstolės A. K. prašymą dėl skolininkės E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Lietuvos Respublikos valstybe vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.