- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-06
- Bylos Nr.
- 2S-749-755/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- N. R. V.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-749-755/2017 Loreta Šiškienė Proceso Nr. 2-30-3-00834-2012-8
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 6 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos N. R. V. atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-07-18 nutarties civilinėje byloje Nr. A2-713-964/2017, kuria atmestas pareiškėjos N. R. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja N. R. V. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015, įtraukti ją į procesą atsakove; panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą 2015-09-28 civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.Prašyme nurodė, kad ji yra atsakovo V. V. žmona. (duomenys neskelbtini) jie sudarė santuoką. 2005-12-16 už jos ir sutuoktinio bendras lėšas buvo įsigytas žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).Už bendrus pinigus 2012 metais pastatė ir įregistravo VĮ Registrų centras jiems priklausantį vagonėlį. Ji nebuvo įrašyta žemės sklypo, greičiausiai ir vagonėlio, bendrasavininke, nes nėra Lietuvos pilietė. Pareiškėja nėra sudariusi su savo vyu vedybinės sutarties, todėl visas turtas įgytas po santuokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepaisant to, jog jis yra įregistruotas vieno sutuoktinio vardu. Iki 2017-03-22 neturėjo leidimo nuolat gyventi Lietuvoje,todėl gyveno Rusijos Federacijoje, Maskvoje, o į Lietuvą pas vyrą atvažiuodavo gan retai. Teigia, kad teismai savo sprendimais įpareigodami atsakovus nugriauti vagonėlius, nusprendė ir dėl pareiškėjos materialinių teisių, nes pusė vagonėlio priklauso pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kadangi į procesą ji nebuvo įtraukta, todėl negalėjo apginti savo teisių ir tokiu būdu buvo pažeistas vienas iš pagrindinių sąžiningo proceso principų - teisė būti išklausytam. Apie teismo sprendimą ji sužinojo atsitiktinai, po to, kai 2017-03-22 gavo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, atvyko į Lietuvą ir 2017 m. gegužės mėnesį paprašiusi vyro duoti raktus nuo vagonėlio, ketindama nuvažiuoti pailsėti gamtoje, ir tik tuomet ją vyras informavo apie tai, kad ten vykti negali, nes bus griaunamas vagonėlis, buvo teismų procesai. Situacija, kai ieškinys buvo pareikštas sutuoktiniui, tačiau pareiškėja nebuvo į traukta į procesą, nors nuosavybės teise jai priklauso turtas, dėl kurio nugriovimo buvo nagrinėjama byla, nepatenka į CK 3.92 straipsnio normas ir negali būti laikoma, jog sutuoktinis turėjo teisę atstovauti ir atstovavo pareiškėjos interesus. Nurodė, kad procesas gali būti atnaujinamas ir nuo 2017-05-01 pasikeitus Saugomų teritorijų įstatymui, kurio 20 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui ir nakvynei vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejį, kai sodyboje laikomas ir naudojamas ne daugiau kaip vienas vagonėlis, taip pat atvejus, kai <...>. Vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechnikos statinius, <...> vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą kertančius kelius ir inžinerinius tinklus <...>. Tokiu būdu šio ginčo prasme paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo teisme metu. Tuo atveju, jei pareiškėjai ir teismui būtų buvę žinoma, jog dėl pakeisto įstatymo reglamentavimo atsakovai turės teisę statyti vagonėlį ir tiesti inžinerinius tinklus, teismo sprendimas dalyje dėl pripažinimo, jog statiniai yra pastatyti savavališkai ir įpareigojimo juos nugriauti būtų nepriimtas. Prašymo pateikimo momentu teismo sprendimas nėra įvykdytas, vagonėlis stovi, o pasikeitęs įstatymas numato galimybę statyti vagonėlį vandens apsaugos zonoje. Visa tai, rodo, kad galimas kitoks sprendimas šioje byloje, greičiausia taikus, atsakovams sutinkant palikti vieną vagonėlį, nes tokią galimybę numato įstatymas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje apskritai nebuvo taikoma Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 281 straipsnio 3 dalis, įpareigojanti teismą, sprendžiant klausimą, ar įpareigoti statytoją ar kitą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgti į statybos sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, ši aplinkybė turėjo būti ieškovo įrodinėjama arba pareiškėja kaip atsakovė būtų galėjusi pateikti savo argumentus dėl šių būtinų įrodyti aplinkybių ir tokiu būdu apgynusi savo materialines teises ir interesus, tačiau neįtraukus pareiškėjos į bylos nagrinėjimą, jos teisės buvo pažeistos.Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į prašymą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjos prašymą atmesti.Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepimu į prašymą su juo nesutiko, prašė jo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Molėtų rajono apylinkės teismas 2017-07-18 nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015 atmetė. Nutarčiai įsiteisėjus nusprendė panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-07-03 nutartį, kuria sustabdytas Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-09-28 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015, vykdymas. Teismas konstatavo, kad CPK 366 straipsnyje nustatytos teisės normos nenumato galimybės atnaujinti procesą dėl įstatymo pakeitimo, panaikinimo ar jo normų pripažinimo prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose pateiktas proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra išsamus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2005). Teismas sprendė, kad įstatymo pakeitimas neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl pareiškėjos prašymas aukščiau išdėstytais motyvais negali būti tenkinamas. Teismas nustatė,kad civilinės bylos Nr. 2-2-335/2015 nagrinėjimo metu V. V. nenurodė, kad yra sudaręs santuoką, į bylą nebuvo pateiktas santuokos liudijimas. Teismas vertino, kad civilinę bylą nagrinėjusiam teismui objektyviai negalėjo būti ir nebuvo žinoma, kad V. V. yra sudaręs santuoką. Teismas pažymėjo, kad V. V. kaip statytojas, o ne kaip žemės sklypo ar vagonėlio savininkas įpareigotas neteisėtai pastatytą statinį nugriauti. Sprendime tiesiogiai nėra pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų ir šis sprendimas jai savarankiškų teisių ir pareigų nesukuria, kadangi N. R. V. nėra nurodyta neteisėtai pastatytų statinių statytoja, o byloje esanti statybų dokumentacija ir atsakovo paaiškinimai nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2-335/2015 patvirtina, kad statytoju buvo būtent V. V., nepaneigiant aplinkybės, kad jis tokiu atveju veikė savo ir sutuoktinės vardu pagal CK 3.92 straipsnio 1-3 dalyse nustatytą tvarką, t. y iš esmės turtinius reikalus tvarko abu sutuoktiniai bendru sutarimu (Panevėžio apygardos teismo 2014-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-136-280/2014).Teismas vertino, kad pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nenurodė jokių pagrįstų išskirtinių aplinkybių, darančių įtaką užbaigtoje civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų teisiniam pagrįstumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja N. R. V. skundžia Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-07-18 nutartį, prašo ją panaikinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015 arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes teismas neatsakė į visus pareiškėjos argumentus.Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad 2015-09-28 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas nesukuria jai teisių ir pareigų. Pažymi, kad pastatas, kurį įpareigotas nugriauti V. V. priklauso ir jai, pareiškėjai, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kaip V. V. sutuoktinei. Pareiškėja nebuvo nurodyta žemės sklypo savininke dėl to, kad ji, nebūdama Lietuvos Respublikos piliete, negalėjo įsigyti žemės. Vien tai, kad ji nebuvo registruota žemės sklypo ir vagonėlių bendrasavininke, nepaneigia jos nuosavybės teisės į vagonėlius ir jos teisių pažeidimo. Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją. Pažymi, kad V. V. teisme neatstovavo ir jos interesų,nes tokio sutikimo pareiškėja nedavė.Pareiškėja teigia, kad skundžiama nutartis yra naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti teismui iš naujo, nes teismas neįvertino, ar jos, pareiškėjos, nurodomos aplinkybės turėtų įtakos priimant sprendimą, jo teisėtumui. Pažymi, kad teismas visiškai neįvertino pasikeitusio teisinio reglamentavimo, leidžiančio statyti vagonėlį vandens apsaugos zonoje, kas pareiškėjos teigimu rodo, kad byloje galimas kitoks sprendimas, greičiausiai taikus – atsakovams sutinkant palikti vieną vagonėlį, kadangi tokią galimybę numato įstatymas. Atsiliepimu į pareiškėjos N. R. V. atskirąjį skundą Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas prašo pareiškėjos skundo netenkinti. Nurodo, kad vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 3 dalimi, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tuo tarpu pareiškėja pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis (su istorija) niekada nevaldė žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai pastatytų statinių nei bendrosios dalinės ar jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nepateikė jokių jai nuosavybės teise ir patirtų piniginių išlaidų įrodančių dokumentų. Nėra pateikta įrodymų, kad N. R. V. prisidėjo prie atsakovams priklausančių statinių statybos.Pažymi, kad pareiškėja negali įgyti teisių į neteisėtus statinius. Nurodo, kad objektyvių priežasčių, kurios trukdė pasinaudoti savo teisėmis ir ginti galimai pažeistus savo bei sutuoktinio interesus, pareiškėja teismams nepateikė.Apeliantės skunde nurodytas Saugomų teritorijų įstatymo (20 straipsnio 3 dalies 6 punktas) pasikeitimas neturi įtakos įsiteisėjusio Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-09-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015 teisėtumui ir pagrįstumui. Pasikeitusios įstatymo nuostatos nėra tinkamas pagrindas procesui atnaujinti, kadangi remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktas, procesas atnaujinamas, kai yra panaikinamas individualus teisės aktas ar teismo sprendimas, tačiau ne kai pakeičiamas norminio pobūdžio teisės aktas.Be to, pažymi, kad sklype, kuriame stovi vagonėliai, nėra sodybos, jame pastatyti du vagonėliai. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinko apsaugos departamentas prašo N. R. V. atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-07-18 nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjos atskirasis skundas surašytas nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų – jį surašė ne advokatas, pareiškėja nepateikė aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą pagrindžiančio dokumento, todėl jos atskirasis skundas turėjo būti nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Mano, kad pareiškėja neteisingai interpretuoja Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas, nes jos suteikia teisę sodyboje, paviršinių telkinių apsaugos zonoje, laikyti ir naudoti ne daugiau kaip vieną vagonėlį. Pažymi, kad nenurodžius, jog turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, turi būti ginami sąžiningų trečiųjų asmenų interesai ir sutuoktiniai negali prieš tokius asmenis panaudoti fakto, jog turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pastatų dalis buvo įregistruota tik V. V. vardu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis ). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą.Apeliantės N. R. V. atskirojo skundo turinys ir kita bylos medžiaga patvirtina, jog ji procesą siekia atnaujinti remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose nustatytais pagrindais. Iš apeliantės prašymo atnaujinti procesą ir skundo turinio matyti, kad naujai paaiškėjusią aplinkybę ji įvardija tai, kad nuo 2017-05-01 pasikeitė Saugomų teritorijų įstatymas, kurio 20 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui ir nakvynei vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejį, kai sodyboje laikomas ir naudojamas ne daugiau kaip vienas vagonėlis, taip pat atvejus, kai <...>; vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechnikos statinius, <...> vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą kertančius kelius ir inžinerinius tinklus <...>. Be to, apeliantės teigimu, ji nebuvo įtraukta į procesą, todėl negalėjo apginti savo teisių, dėl ko buvo pažeistas vienas iš pagrindinių sąžiningo proceso principų – teisė būti išklausytam.Kasacinis teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011 ir kt.). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).Kaip minėta, pareiškėja naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes nurodo kaip pasikeitusias Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas. Tačiau, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, įstatymo pakeitimai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės. Darytina išvada, kad apeliantės nurodyta aplinkybė neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte keliamų reikalavimų, todėl negali būti pagrindu atnaujinti procesą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog teismas, atsižvelgdamas į apeliantės prašyme dėl proceso atnaujinimo dėstomus argumentus, savo iniciatyva įvertino ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kaip vieną iš galimų proceso atnaujinimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išsakytais motyvais, jog pasikeitusios įstatymo nuostatos nėra tinkamas pagrindas procesui atnaujinti, kadangi, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktu, procesas atnaujinamas, kai yra panaikinamas individualus teisės aktas ar teismo sprendimas, tačiau ne kai yra pakeičiamas norminio pobūdžio teisės aktas. Todėl atskirojo skundo argumentai, neva teismas neįsigilino į pareiškėjos prašymą vertinami kaip nepagrįsti.Pareiškėja nurodė, kad priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015 teismas nusprendė ir dėl neįtraukto į bylą asmens, t. y. jos materialiųjų teisių ir pareigų, nes pusę vagonėlio priklauso jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl egzistuoja pagrindas procesą atnaujinti remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar byloje procesas turi būti atnaujinamas, bet kuris atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. G., V. V., A. Š. ir V. Š. kaip bendraturčiams. LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono AAA vyresniojo valstybinio inspektoriaus 2010-08-19 nutarimu Nr. 109 AM 042264 V. V. buvo nubaustas administracine bauda už tai, kad neteisėtai pastatė vagonėlį su terasomis bei pagalbinį pastatą miške, (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos zonoje, neturėdamas tam leidimo. Taip pat jam buvo surašytas privalomasis nurodymas tam, kad negavus leidimo nesudėtingo statinio statybai esamoje pastatytų vagonėlių vietoje, vagonėliai su terasomis būtų pašalinti iki 2010-11-19. 2011-06-22 akte Nr. SSA-90-110622-00006 dėl Žemės sklype savavališkai pastatyto vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų ir 2011-06-23 akte Nr. FAK-2049 statytoju nurodytas V. V.. Civilinės bylos Nr. 2-2-335/2015 nagrinėjimo metu V. V. nenurodė, kad yra sudaręs santuoką, kad pareiškėja yra bendraturtė, į bylą nebuvo pateiktas santuokos liudijimas. Todėl teismui objektyviai negalėjo būti žinoma, kad pastarasis yra sudaręs santuoką.Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Tačiau procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Apeliantė nurodė, kad pastatas– vagonėlis, kurį įpareigotas nugriauti atsakovas V. V., priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir jai, kaip V. V. sutuoktinei. Molėtų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, tenkino ieškinio reikalavimus ir įpareigojo atsakovus V. V., E. G., A. Š. ir V. Š. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai pastatytus du vagonėlius su terasomis, įrengtus inžinerinius tinklus, esančius žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę. Šiuo atveju teismas sprendimu atsakovą V. V. neteisėtai pastatytą statinį pašalinti įpareigojo būtent kaip statytoją, o ne kaip žemės sklypo ar vagonėlio savininką. Priešingai, nei teigia apeliantė, sprendime tiesiogiai nėra pasisakyta dėl jos teisių ir pareigų, šis sprendimas jai savarankiškų teisių ir pareigų nesukuria, kadangi N. R. V. nėra nurodyta neteisėtai pastatytų statinių statytoja ar užsakovė. Būtent byloje esanti statybų dokumentacija ir atsakovo paaiškinimai nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2-335/2015 patvirtina, kad statytoju buvo V. V., nepaneigiant to, jog jis tokiu atveju veikė savo ir sutuoktinės vardu pagal CK 3.92 straipsnio 1-3 dalyse nustatytą tvarką,t. y.iš esmės turtinius reikalus tvarko abu sutuoktiniai bendru sutarimu.Pažymėtina, kad V. V., manydamas, jog veikia kitaip, turėjo pareigą pranešti apie tai, kad yra vedęs, dėl to savavališkai statomi statiniai priklauso bendrąja jungtine nuosavybe jam ir jo sutuoktinei, bet jie valdomi ne bendru sutarimu, tačiau apie tai, bylą nagrinėjant iš esmės, atsakovas neužsiminė. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad procesas truko pakankamai ilgą laiką (nuo 2012 m. gruodžio mėn.), todėl labiausia tikėtina, jog pareiškėjai buvo žinoma apie jos vyro dalyvavimą teismo procese dėl savavališkos statybos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog įstatymo įtvirtinta sutuoktinių turto tvarkymo prezumpciją, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu, be to, preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 1 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skunde nurodytas Saugomų teritorijų įstatymo (20 straipsnio 3 dalies 6 punktas) pasikeitimas neturi įtakos įsiteisėjusio Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-09-28 sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pagal šią Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija nuo 2017-05-01) normą, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui ir nakvynei vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejį, kai sodyboje laikomas ir naudojamas ne daugiau kaip vienas vagonėlis, taip pat atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami kempinguose, prie statomų ypatingų ir neypatingų statinių jų statybos laikotarpiu turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą statyti naują ar rekonstruoti esamą statinį, mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti, masiniam renginiui rengti turint savivaldybės institucijos išduotą leidimą, kai laikomos ir naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės, taip pat kai minėti kilnojamieji objektai naudojami teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žūklę. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 55 dalį, sodyba yra vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme. Atsižvelgdamas į tokį teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, teismas laiko, jog apeliantės skunde nurodyti Saugomų teritorijų įstatymo pasikeitimai niekaip neįtakoja įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumo, kuriuo atsakovų statiniai pripažinti neteisėtais ir turi būti pašalinti. Tokia įstatymo nuostata apeliantė negalėtų remtis bet kokiu atveju, kadangi žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), sodybos nėra, jame pastatyti du vagonėliai, kurie įsiteisėjusio teismo sprendimu panaikintos 2012-03-09 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo registruoti kaip pagalbinio ūkio pastatai. Tokiu būdu, Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta išimtis statyti ne daugiau kaip vieną vagonėlį sodyboje, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, šiuo atveju negali būti taikoma. Taip pat akcentuotina, jog atsakovų neteisėtai pastatyti statiniai yra miško žemėje, kas konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl tokių statinių statyba miško žemėje išvis negalima.Nesutiktina ir su apeliantės skundo argumentu, kad teismo sprendimu nugriovus jai priklausantį vagonėlį bus pažeistos jos daiktinės teisės, t. y. ji neteks nuosavybės į vagonėlį. Šiuo aspektu atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog, kaip minėta, teismo sprendimu nurodyta pašalinti savavališkai pastatytus du vagonėlius su terasomis, įrengtus inžinerinius tinklus, tačiau nėra vartojama sąvoka „nugriauti“. Todėl vagonėlį, į kurį pareiškėja nurodo turinti nuosavybės teisę, gali išsigabenti jo neišardant (pašalinti) ir kaip daikto nesunaikinant.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas jau išnagrinėtoje Molėtų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2-335/2015. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
skundą atmesti, Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.