- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-136-280/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-01228-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-136-280/2014
Rimvydas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-01228-2011-1
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 20 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-552-477/2013 pagal pareiškėjos R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-20-731/2012 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. B. pateikė prašymą atnaujinti procesą Zarasų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-20-731/2012, iškeltoje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei R. D. dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, tretieji asmenys Zarasų rajono savivaldybės administracija, Gražutės regioninio parko direkcija.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-20-731/2012 2012 m. vasario 22 d. sprendimu tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį bei įpareigojo R. D. savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti neteisėtus pastatytus statinius: gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad 2004 m. liepos 5 d. sprendimu (civ. b. Nr. 2-260-03/2004) buvo nustatytas juridinis faktas, jog pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) yra išlikę namo ir ūkio pastato pamatai. 2013 m. balandžio mėnesį pareiškėja R. B. sužinojo, kad 2013 m. balandžio 6 d. įsigaliojo naujos Saugomų teritorijų įstatymo ir Miškų įstatymo redakcijos, kurių nuostatos leidžia atidalinti miško ūkio paskirties dalį, suformuojant prie teisėtai turimos nuosavybės namų valdos sklypą. Pareiškėja pažymėjo, kad šie įstatymų pakeitimai yra pagrindas atnaujinti procesą, vadovaujantis CPK 366 str. 1 d. 5 p. Prašyme atnaujinti procesą taip pat nurodoma, jog namo ir ūkinio pastato pamatai, kuriuos teismas įpareigojo nugriauti, yra bendroji jungtinė pareiškėjos ir jos sutuoktinio nuosavybė, todėl procesas turi būti atnaujinamas ir CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, kadangi į bylą nebuvo įtrauktas R. B. sutuoktinis A. B. ir teismas, priimdamas sprendimą, nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Pareiškėja pažymėjo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimą pagrindą, sužinojusi 2013 m. birželio mėnesį, todėl nepraleido 3 mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-20-731/2012 atmetė, priteisė iš R. B. valstybės naudai 20,95 Lt pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad CPK 366 straipsnyje nustatytos teisės normos nenumato galimybės atnaujinti procesą dėl įstatymo pakeitimo, panaikinimo ar jo normų pripažinimo prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pasikeitusios Miškų įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymų normos nėra pagrindas procesui atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjant civ. bylą Nr. 2-20-731/2012 atsakovė R. B. nurodė savo mergautinę pavardę – D., neinformavo teismo, jog yra sudariusi santuoką, nepateikė santuokos liudijimo. Nei atsakovė, nei jos atstovas neužsiminė apie R. B. sutuoktinį. Tokius pareiškėjos veiksmus teismas vertino esant nesąžiningais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog esant situacijai, kad suinteresuotas asmuo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą dėl kito sutuoktinio neveikimo, vien ši aplinkybė negali būti pagrindas besąlygiškai pripažinti būtinybę atnaujinti procesą byloje. Pareiškėjos R. B. sutuoktinis buvo atvykęs bent į vieną ar du teismo posėdžius, kai buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-20-731/2012, todėl žinojo ir turėjo suprasti, kad byloje priimtas sprendimas turės įtakos jo teisėms ir pareigoms. A. B. nepareiškė pageidavimo įstoti į bylą, taip pat pats neprašo atnaujinti proceso, todėl teismas tokį jo ilgesį vertino kaip nesuinteresuotumą civiline byla Nr. 2-20-731/2012 ir sprendimu joje. Inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys ar jų įstatyminiai atstovai, o pareiškėja nėra A. B. atstovė. Spręsdamas klausimą dėl termino prašymui procesą atnaujinti paduoti, teismas pažymėjo, kad gavusį ieškinį 2011-10-12 civilinėje byloje Nr. 2-20-731/2012, R. B. jau žinojo tą aplinkybę, kad ji yra sudariusi santuoką su A. B., todėl teikdama prašymą procesą atnaujinti 2013-07-04, trijų mėnesių terminą buvo praleidusi ir neprašė jo atnaujinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja R. B. atskiruoju skundu prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-552-477/2013 ir perduoti bylą ir naujo nagrinėti Zarasų rajono apylinkės teismui. Apeliantė nurodė, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nebuvo nagrinėjamas pareiškėjos sutuoktinio prievolės nugriauti neteisėtai pastatytus statinius klausimas, nors nuosavybės teisė į žemės sklypą, buvusius pamatus ir naujus pamatus lygiomis dalimis priklauso tiek pareiškėjai, tiek jos sutuoktiniui. Nagrinėjant bylą nedalyvaujant A. B. buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Be to, teismas perkeldamas A. B. pareigas vienai pareiškėjai, pažeidė ir jos teises, nes pareiškėja viena turi rūpintis pastatų nugriovimu, nors visus statybos darbus vykdė pareiškėjos sutuoktinis. Apeliantė nurodė aplinkybę, kad į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtrauktas jos sutuoktinis, sužinojo tik 2013 m. birželio mėn. iš antstolio S. G., todėl 3 mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nepraleido.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Zarasų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-12-11 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Zarasų rajono apylinkės teismas iki galo ir visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-12-11 nutartį palikti nepakeistą, o apeliantės R. B. atskirąjį skundą atmesti. Atsižvelgęs į teismų praktiką ir pareiškėjos argumentus, suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėjos siekis atnaujinti procesą vertintinas kaip priemonė pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimto teismo sprendimo priverstinį vykdymą. Atsiliepime pažymima, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso tik pareiškėjai, o ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl pareiškėjos sutuoktinio neįtraukimas į bylą neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Nagrinėjant bylą dėl neteisėtos statybos, apeliantė naudojosi advokato pagalba, todėl jos motyvai apie teisinio išsilavinimo stoką ir sprendimo pasekmių yra nepagrįsti. Apie nagrinėjamą bylą A. B. žinojo, tačiau pats asmeniškai nesikreipė į teismą ir nereiškė noro įstoti į bylą. Pareiškėja ir jos sutuoktinis privalėjo būti aktyvūs gindami savo teises, o neryžtingumas ir nežinojimas negali būti pripažįstami svarbiomis aplinkybėmis. R. B. apie sudarytą santuoką ir pareikštą ieškinį žinojo nuo pat teisminio proceso pradžios, todėl 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo praleido.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo gali atsirasti tokių aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir (ar) vykusio teismo proceso tinkamumo. Pareiškėja prašyme nurodė dvi proceso atnaujinimo pagrindu galinčias būti aplinkybes, tai yra pasikeitusias LR Miškų įstatymo ir LR Saugomų teritorijų įstatymo normas bei tai, kad jos sutuoktinis nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išsakytais motyvais, jog pasikeitusios įstatymo nuostatos nėra tinkamas pagrindas procesui atnaujinti, kadangi remiantis CPK 366 str. 1 d. 5 p., procesas atnaujinamas, kai yra panaikinamas individualus teisės aktas ar teismo sprendimas, tačiau ne kai yra pakeičiamas norminio pobūdžio teisės aktas. Apeliantė dėl šios nutarties dalies atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos plačiau nepasisako.
Pareiškėja nurodė, kad priimdamas sprendimą civ. byloje Nr. 2-20-731/2012, teismas nusprendė ir dėl neįtraukto į bylą asmens, t. y. jos sutuoktinio A. B. kaip žemės sklypo bendrasavininko, teisių ir pareigų, todėl egzistuoja pagrindas procesą atnaujinti remiantis CPK 366 str. 1 d. 7 p. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar byloje procesas turi būti atnaujinamas, bet kuris atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjos nurodytas pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja R. D. ir A. B. sudarė santuoką 1994-11-11 (b. l. 5). Jau po santuokos sudarymo 2003-06-26 pirkimo-pardavimo sutartimi R. D. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (civ. b. Nr. 2-20-731/2012, b. l. 9-13). VĮ Registrų centre šis sklypas registruotas tik R. D. vardu. Zarasų rajono apylinkės teismo 2004-07-05 sprendimu buvo nustatytas juridinis faktas, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra išlikę namo ir ūkinio pastato pamatai, faktas nustatytas siekiant šiuos statinius atstatyti. 2004-09-13 Zarasų rajono savivaldybės administracija patvirtino statinio gyvenamojo namo su priklausiniais atstatomoje sodyboje Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 161, statytojas – R. D. (civ. b. Nr. 2-20-731/2012, b. l. 15-16). 2006-09-17 statytojas R. D. pateikė prašymą išduoti statybos leidimą individualaus gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir pirties statybai (civ. b. Nr. 2-20-731/2012, b. l. 18-19). 2006-09-26 Statybos leidimas pareiškėjai buvo išduotas (civ. b. Nr. 2-20-731/2012, b. l. 23-24). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-05-22 sprendimu panaikino Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 161 ir 2006-09-26 Statybos leidimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimą paliko nepakeistą. R. D. 2011-11-09 kreipėsi dėl prašymo specialiesiems architektūros reikalavimams gauti miško sandėlio statybai ant esamų pamatų (duomenys neskelbtini), statytoju nurodyta R. D. (civ. b. Nr. 2-20-731/2012, b. l. 82-83). Nagrinėjant civ. bylą Nr. 2-20-731/2012 R. D. t nurodė, kad (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas yra jos asmeninis, dėl pamatų išliejimo ji patyrė finansinių ir moralinių nuostolių (civ. b. Nr. 2-20-731/2012, b. l. 114).
Procesas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Tačiau procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Apeliantė nurodė, kad jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypo ir pamatų, esančių (duomenys neskelbtini), dalis, todėl sprendimu pažeidžiamos jo kaip savininko teisės bei pažeidžiamos pareiškėjos teisės, nes ji viena turi rūpintis statinių nugriovimų. Zarasų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, tenkino ieškinio reikalavimus įpareigoti statytoją R. D. nugriauti neteisėtai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę. Statybos įstatymo 28 str. 1 d. numato, kad kai statinys statomas ar pastatytas savavališkai, savavališkos statybos padarinius reikalaujama pašalinti iš statytojo (užsakovo) ir tik jeigu statytojo (užsakovo) nėra, – iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo. Minėtuose statybos leidimuose ir projektuose statytoju (užsakovu) įvardinta pareiškėja R. D. (B.), todėl teismas ją kaip statytoją, o ne kaip pamatų ar žemės sklypo savininkę, įpareigojo neteisėtai pastatytus statinius nugriauti. Sprendime tiesiogiai nėra pasisakyta dėl apeliantės sutuoktinio A. B. teisių ir pareigų, ir šis sprendimas jam savarankiškų teisių ir pareigų nesukuria, kadangi A. B. nėra nurodytas neteisėtai pastatytų statinių statytojas ar užsakovas. Apeliantė teigia, kad pamatų statybos darbus vykdė jos sutuoktinis, tačiau jokių įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti nepateikia, o byloje esanti statybų dokumentacija ir atsakovės paaiškinimai nagrinėjant civ. bylą Nr. 2-20-731/2012, patvirtina, kad statytoja buvo būtent R. D. (B.), nepaneigiant aplinkybės, kad ji tokiu atveju veikia savo ir sutuoktinio vardu pagal CK 3.92 str.1 -3 dalyse nustatytą tvarką, t.y iš esmės turtinius reikalus tvarko abu sutuoktiniai bendru sutarimu.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėja, mananti ir veikianti kitaip, turėjo pareigą pranešti apie tai, kad ji yra susituokusi, dėl to žemės sklypas ir savavališkai statomi statiniai priklauso bendrąja jungtine nuosavybe jai ir jos vyrui, bet jie valdomi ne bendru sutarimu, tačiau apie tai, bylą nagrinėjant iš esmės, R. B. neužsiminė. Pareiškėja teismo procese buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, todėl negali gintis įstatymų nežinojimu ar nesuvokimu. R. B. siųstas ieškinys ir jo priedai, taip pat šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį buvo įteikti jos sutuoktiniui A. B. (civ. b. 2-20-731/2012, b. l. 62, 75), A. B. patvirtino apie bylą žinojęs (b. l. 44), kadangi įstoti į bylą nepageidavo ir jokių prašymų nereiškė,jis ir nebuvo įtrauktas. Pažymėtina, kad pats asmuo, kuris nebuvo įtrauktas į procesą ir mano, jog sprendimu jam buvo sukurtos teisės ir pareigos ar pažeisti interesai, turi reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau nagrinėjamu atveju prašymą pareiškė R. B., o ne jos sutuoktinis. Tai irgi liudija, kad sutuoktiniai veikia suderintai, vienas kitu pasitiki, galima daryti išvadą, kad pareiškėja, dalyvaudama procese, veikė savo ir sutuoktinio vardu, esant bendram susitarimui.
CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino praleidimas (jei terminas neatnaujinamas) yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą. Pareiškėja R. B. aplinkybę, jog yra sudariusi santuoką ir jos įgytas turtas priklauso abiems sutuoktiniams, taip pat aplinkybę, kad savavališkai pamatus stato ne ji, o jos sutuoktinis, žinojo civilinę bylą Nr. 2-20-731/2012 nagrinėjant iš esmės, kad interesai jos ir sutuoktinio šiame ginče nesutampa, kad reikalinga į bylos nagrinėjimą įtraukti ir sutuoktinį nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog trijų mėnesių terminą pareiškėja praleido, nes su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik 2013-07-19 , kai sužinojo apie galimybę miško žemę atskirti nuo namų valdos sklypo.
Prašyme atnaujinti procesą nenurodyta jokių pagrįstų išskirtinių aplinkybių, darančių įtaką užbaigtoje civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų teisiniam pagrįstumui. Įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-20-731/2012 yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.