Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-04 · Civilinė byla Nr. e2A-1176-794/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-04
Bylos Nr.
e2A-1176-794/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34016-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas
D. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1176-794/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34016-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3115-465/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos, palūkanų administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo D. S. 1 024,45 Eur skolos už negrąžintą kreditą, 88,59 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 44,15 Eur administravimo mokestį, 119,09 Eur negautas pajamas (nuostolius), 20,80 procentus negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 024,45 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 1 d.), 20,80 procentus negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. vasario 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo 2019 m. vasario 1 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 200,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 577,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 20,80 procentai) ir 432,00 Eur administravimo mokestį vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingų asmenų, nurodytų 2020 m. gegužės 8 d. bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 4 prie reikalavimo perleidimo sutarties, įsiskolinimus, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą.

3. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų ir nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei vartojimo kredito sutarties 8.4 punktu, pradinė kreditorė atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.

4. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo D. S. 1 024,45 Eur negrąžintą kreditą, 88,59 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 44,15 Eur administravimo mokestį, 119,09 Eur negautas pajamas (nuostolius), 20,80 procentų dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 024,45 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 1 d.), 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 276,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad tarp UAB „BnP Finance“ ir atsakovo sudaryta kredito sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo kredito sutartis, t. y. atsakovui paskolos forma buvo suteiktas kredito limitas asmeninėms reikmėms (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, VKĮ 2 straipsnio 22 dalis).

7. Kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove tinkamai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčijo (CPK 12 straipsnis), teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 1 024,45 Eur negrąžinto suteikto kredito sumos.

8. Teismas taip pat tenkino reikalavimus dėl ieškovės paskaičiuotų 88,59 Eur mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 7 d.), 44,15 Eur administravimo mokesčio, 119,09 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 20,80 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 024,45 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2023 m. vasario 1 d., ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo.

9. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 20,80 procentus negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 024,45 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos negautas pajamas (nuostolius), teismas sprendė, kad šios palūkanos negali būti didesnės nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas netesybų dydis, t. y. netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 20,80 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, negali būti patenkintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3115-465/2021 dalyje dėl 20,80 procentų negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 20,80 proc. negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Kitą sprendimo už akių dalį ieškovė prašo palikti nepakeistą bei priteisti ieškovei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliantė nurodo, kad teismo neprašė priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, kadangi mano, jog jo šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos ji patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 straipsnyje, 8 straipsnyje ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Apeliantės teigimu, nei CK, nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia jai prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog paskolos sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Taigi, po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformavosi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito (paskolos davėjas) gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

10.2. Apeliantės vertinimu, jos pasirinktas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodas ir terminas yra tinkami, kadangi ieškinyje negautos pajamos (nuostoliai) apskaičiuoti pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą: 1) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma (1 024,45 Eur negrąžinta kredito dalis x (20,80 proc. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 204 dienų nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 7 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.)); 2) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos procentine išraiška; 3) už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška. Pažymėjo, jog tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju, bei trečiuoju atveju neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. netgi anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas.

10.3. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį, tikėjosi gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 20,80 procentų dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma.

10.4. Apeliantė į visus su ieškiniu reiškiamus negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus, kurie yra išreikšti procentine išraiška, įdeda papildomus saugiklius, kad negautos pajamos (nuostoliai) bet kokiu atveju negali būti skaičiuojamos ilgiau nei iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tokiu būdu atsakovas išsaugoja galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė įgyja teisę gauti negautas pajamas (nuostolius) tik už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi paskolinta vartojimo kredito suma bei už tą laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumą perskolinti kitiems asmenims ir gauti realias pajamas. Todėl apeliantės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška yra pagrįsti ir turi būti priteisti pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, tačiau nustatė aplinkybes, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, nes to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, šiuo atveju atsakovo D. S. teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apie galimą apeliacijos ribų peržengimą apeliantei buvo tinkamai pranešta.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, kuriuo tenkintas iš dalies ieškinys dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo pagal vartojimo kredito sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Be to, šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo kaip vartotojo teisinio statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog šalių sudaryta sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. vasario 1 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 200,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui. Pagal minėtą Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 577,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė norma 20,80 proc.) ir 432,00 Eur administravimo mokesčio vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. gegužės 8 d. bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 4, tarp kurių perduota ir reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas 2020 m. gegužės 11 d. pranešimu, siųstu vartojimo kredito sutartyje nurodytu atsakovo elektroninio pašto adresu. Be kita ko, atsakovas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą buvo informuotas taip pat pranešimu, siunčiant jį tuo pačiu elektroninio pašto adresu. Ieškovės teigimu, atsakovas iki šios dienos neįvykdė vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų.

16. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatė aplinkybes, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, nes to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos atsakovo D. S. teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, teismas minėta nutartimi nutarė pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas bei išaiškino ieškovei (apeliantei) teisę per 5 kalendorinių dienų terminą pateikti rašytinius paaiškinimus dėl nutartyje nurodytų vartojimo kredito sutarties sąlygų, negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimą, jo pagrįstumą.

17. Apeliantė 2021 m. balandžio 23 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų, negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo, jų pagrįstumo. Papildomai nurodė, kad vartojimo sutartis buvo sudaryta dar 2019 m. vasario 1 d. bei nutraukta 2020 m. gegužės 7 d., t.y. iki Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2020 m. gegužės 25 d. pakeitus mokėjimo pelno palūkanų skaičiavimo praktiką. Be kita ko, taip pat pažymėjo, kad atsakovas buvo supažindintas su tuo, kad po Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos toliau bus skaičiuojamos ne mokėjimo (pelno) funkciją atliekančios palūkanos.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

18. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkinta dalis jos reikalavimo dėl 20,80 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 024,45 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo.

19. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktais išaiškinimais, sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, kurių dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose ir buvo susitarta dėl 20,80 procentų dydžio metinių mokėjimo (pelno) palūkanų.

20. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procentai nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga), todėl teismas sprendė, jog ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti 20,80 procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų yra nepagrįstas.

21. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

22. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

23. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė įrodė, jog ji tikrai būtų gavusi sutartyje nurodytas pajamas ir jų negavo dėl atsakovo kaltės. Asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę, tuo tarpu ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), nepateikė tokio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų.

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, jog apeliantė iš pradinio kreditoriaus perėmė reikalavimo teisę tik į atsakovės skolą – 1 024,45 Eur pagrindinę skolą, 89,13 Eur palūkanas ir 44,45 Eur administracinio mokesčio (Ieškinio priedai Nr. 10 ir Nr. 11), vadinasi net neturi teisės reikalauti daugiau nei įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Pažymėtina ir tai, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, turi kreditorius (CPK 178 straipsnis).

26. Nors apeliantė nurodė, kad vartojimo sutartis buvo sudaryta dar 2019 m. vasario 1 d. bei nutraukta 2020 m. gegužės 7 d., t.y. iki Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2020 m. gegužės 25 d. pakeitus mokėjimo pelno palūkanų skaičiavimo praktiką, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kokia teismų praktika buvo susiklosčiusi, teismų praktikos pasikeitimas, sąlygojantis kitokį nei prieš tai galiojęs teisės normos išaiškinimą, nėra naujos teisės normos sukūrimas, todėl pasikeitęs normos išaiškinimas yra tikrojo normos reguliavimo išaiškinimas, kuris turėjo galioti ir iki tikrosios normos reikšmės išaiškinimo ir nepriklausomai nuo to, kaip jis iki tol buvo aiškinamas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad vartojimo sutartis sudaryta ir nutrakta iki pasikeitusios kasacinio teismo palūkanų skaičiavimo praktikos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi.

27. Byloje nustatyta, kad apeliantė prašė priteisti 20,80 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą pagal 2019 m. vasario 1 d. sudarytą sutartį. Vadinasi, sutartis yra sudaryta po VKĮ 11 straipsnio 8 dalies pakeitimo.

28. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje (ginčui aktuali redakcija nuo 2016 m. vasario 1 d.), nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

29. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, VKĮ 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, remiantis CK 1.80 straipsniu yra niekinė ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 73 punktas).

30. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

31. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, į VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį, kuris gali būti ne didesnis nei 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, į tai, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos bei mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, atsižvelgiant į minėtą Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomonę, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, remiantis CK 1.80 straipsniu yra niekinė ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 73 punktas), atsižvelgiant į Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte esančią neproporcingai didelę (20,80 procentai) atsakovo atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, teismas 2019 m. vasario 1 d. Sutarties Nr. BOB-y5b7md3y bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad: „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos“ pripažįsta nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Teismui šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria atsakovui nustatyta neproporcingai didelė atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, pripažinus nesąžininga ir negaliojančia ab initio, ieškovės reikalavimas priteisti 20,80 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos, taip pat už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos bei už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška, negali būti patenkintas.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, dėl to nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

33. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo, šių sąlygų nepagrįstai nepripažino nesąžiningomis bei negaliojančiomis, todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso šį trūkumą ir Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų taikant specialiojoje dalyje nurodytą 20,80 procentų dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažįsta nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).

34. Pakeitus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą dalyje dėl negautų pajamų priteisimo, nėra pažeidžiamas draudimas priimti apeliantei blogesnį sprendimą, nes apeliacinės instancijos apie apeliacinio skundo ribų peržengimą pranešė apeliantei ir suteikė teisę dėl tokio apeliacinio skundo ribų peržengimo pasisakyti (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis).

35. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

36. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė (ieškovė) turėjo 29,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 121,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.

37. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

38. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

39. Ieškinį tenkinus 90,67 proc. (1 157,19 Eur x 100 proc./1 276,28 Eur), apeliantei iš atsakovo priteistos 136,00 Eur (150 Eur x 90,67 proc./ 100 proc.) bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

40. Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinti, todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

41. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

42. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo D. S. 1 024,45 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt keturis eurus ir 45 ct) negrąžintą kreditą, 88,59 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 59 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 44,15 Eur (keturiasdešimt keturis eurus ir 15 ct) administravimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 157,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 136,00 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. vasario 1 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos (20,80 procentų dydžio) palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos“.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė