Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1222-772/2015, kuria tenkintas trečiojo asmens D. Č. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teisme gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, D. Č. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, ir jame prašoma įpareigoti ieškovą D. Č. įmokėti ne mažesnę kaip 3737,74 Eur dydžio sumą galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti. Teigė, kad yra laiduotoja ir bankui atsako ta pačia apimtimi kaip ir ieškovas, ir dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių didėja bankui mokėtinos palūkanos ir skola atsakovui (bankui).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį, apeliantas (ieškovas) D. Č. prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – trečiojo asmens D. Č. prašymą atmesti. Atskirajame skunde teigiama, kad trečiojo asmens D. Č. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo yra neteisėtas, nepagrįstas ir nesuderinamas su CPK 146 straipsnyje įtvirtinta norma, nes tokį prašymą pateikė ne atsakovas.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (ieškovo) D. Č. atskirasis skundas atmestinas.

Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-582-372/2015 paliko iš esmės nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį, kuria buvo patenkintas trečiojo asmens V. G. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, ir įpareigojo ieškovą D. Č. per 10 (dešimt) dienų po nutarties įsiteisėjimo įmokėti 2316,96 Eur sumą arba pateikti tokios pačios sumos banko garantiją. Teismas išaiškino, kad neturi pagrindo apelianto D. Č. skundo motyvai, jog nuostolių atlyginimo užtikrinimo gali prašyti tik atsakovas, o ne byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo. CPK normų sisteminė analizė duoda pagrindą teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutai yra susiję, o trečiasis asmuo turi šalies procesines teises ir pareigas (išskyrus nurodytas CPK 47 straipsnio 2 dalyje), tarp jų ir CPK 146 straipsnyje nustatytą teisę reikalauti užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą. Jei laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikomi suvaržymai yra nukreipti trečiųjų asmenų atžvilgiu, šie asmenys turi teisę savarankiškai kreiptis į teismą, prašydami taikyti jų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-387; Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-536/2006).

Be to, Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi netenkindamas ieškovo D. Č. atstovo advokato A. K. prašymo, kuriuo teisėjui J. S. reiškiamas nušalinimas nuo civilinės bylos Nr. e2-1222-772/2015 nagrinėjimo, atmetė ieškovo ir jo atstovo argumentus, kad D. Č. prašymas dėl galimų nuostolių, taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo yra perteklinis ar jog dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikant laikinąsias apsaugos priemones gali kreiptis tik atsakovas.

Teismas pažymi, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku (CPK 47 str. 2 d.). Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad šis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiama teismo nutartimi ieškovas D. Č. buvo įpareigotas per 10 (dešimt) dienų po nutarties įsiteisėjimo 3 737,74 Eur sumą įmokėti į antstolio T. U. depozitinę sąskaitą arba pateikti tokios pačios sumos banko garantiją, patikslina šios nutarties dalį, nurodant, jog minėtą sumą ieškovas įpareigotinas įmokėti į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybės, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad 3 737,74 Eur sumą ieškovas D. Č. įpareigotinas įmokėti į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.