Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. Č. atstovo adv. Arūno Koskaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1222-772/2015 pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovui AS Reverta, tretiesiems asmenims D. Č. ir V. G. dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo bei pažeistų teisių atkūrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teisme 2015 m. kovo 4 d. gautas suinteresuoto asmens V. G. prašymas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o jų nepanaikinus – taikyti galimų suinteresuoto asmens V. G. nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemones – įpareigoti ieškovą įmokėti ne mažesnę kaip 2 316,96 Eur dydžio sumą į teismo depozitinę sąskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Skundžiama nutartimi tenkintas V. G. prašymas yra pateiktas byloje nedalyvaujančio asmens. Prašymas, kuris tenkintas skundžiama nutartimi, Šiaulių apylinkės teismui paduotas 2015-03-04, o V. G. į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas tik 2015-03-06 ir tik pastarojo 2015-03-06 prašymu. Esant tokiai situacijai, Šiaulių apylinkės teismas, gavęs skundžiama nutartimi patenkintą 2015-03-04 prašymą, turėjo atsisakyti jį priimti, kadangi pagal CPK 110 str., CPK 111 str. 2 d., procesinius dokumentus teismui teikia išimtinai tik dalyvaujantys byloje asmenys.

2. CPK 146 str. 1 d. nustatyta, kad tik šalies prašymu teismas nutartimi gali reikalauti, jog ieškovas per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Pirmosios instancijos teismas nepaisė minėto teisinio reglamentavimo ir neteisėtai taikė nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą trečiojo asmens prašymu, todėl skundžiama nutartis yra visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.

3. Trečiasis asmuo V. G. pateikė teismui tik teorines galimybės, kuriomis jis galimai patirtų tam tikro dydžio nuostolius, tačiau reikia įvertinti ir tikimybę, ar šie nuostoliai atsiras. V. G. pateikia skaičiavimus, kurie yra visiškai nepagrįsti. Pagal Lietuvos komercinių bankų ir kredito unijų pateikiamas indėlių palūkanų normas, 5 proc. metinių palūkanų (nurodomų V. G. prašyme kaip minimumas) norma yra absoliučiai nepagrįsta, kadangi realiai ši norma yra nuo 0,1 iki 2,3 proc., skaičiuojant vienerių metų laikotarpiui. Taip pat, vertinant tikimybę išnuomoti žemės sklypą, būtina atsižvelgti į esamą rinkos situaciją - pasiūlą ir paklausą, atkreipti dėmesį, kad tokiam trumpam terminui, koks nurodomas prašyme, dažniausiai žemės sklypai nėra nuomojami. Dėl šių priežasčių ieškovas mano, kad trečiasis V. G. nepatiria ir negali patirti nuostolių dėl nagrinėjamoje byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, maža to, laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikomi suvaržymai nėra nukreipti trečiųjų asmenų atžvilgiu.

4. Nepagrįstu laikytinas trečiojo asmens V. G. argumentas, kad jis negali naudotis į antstolio depozitinę sąskaitą įneštais pinigais. Mano, kad V. G. yra laisvas disponuoti šiomis lėšomis. Jis turi teisę išsiimti šiuos pinigus iš antstolio depozitinės sąskaitos ir disponuoti jais savo nuožiūra. Kita vertus, nepriklausomai nuo to, ar ieškovas laimės nagrinėjamą bylą, ar ne, V. G. pervesti pinigai į antstolio depozitinę sąskaitą nebus liečiami jokiu atveju, kadangi ieškinio reikalavimai į juos nėra nukreipti.

1. Sistemiškai aiškinant CPK 145 str. 3 d., 146 str. ir 148 str. 1 d. nuostatas, tiek analizuojant šiuo klausimu suformuotą kasacinės instancijos teismo praktiką, darytina išvada, kad ne tik šalies (šiuo atveju atsakovo) interesų apsaugai gali būti taikomas nuostolių užtikrinimas.

2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priklausomai nuo konkrečios situacijos, teismas galėtų spręsti ir dėl būtinumo užtikrinti nuostolius, kurių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali patirti tretieji asmenys. Teismai turėtų vengti laikinosiomis apsaugos priemonėmis varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teises. Jei vis dėlto laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikomi suvaržymai nukreipti trečiųjų asmenų atžvilgiu, šie asmenys turi teisę savarankiškai kreiptis į teismą, prašydami taikyti jų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

3. Priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, nepriklausomai nuo to, ar prašymą dėl nuostolių užtikrinimo V. G. pareiškė dar nebūdamas įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, tai nesudarė nei praktinių, nei juo labiau teisinių kliūčių išspręsti tokį jo prašymą įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, prieš išsprendžiant V. G. prašymą dėl nuostolių užtikrinimo, pirmosios instancijos teismas tą pačią dieną atskira nutartimi išsprendė V. G. procesinės padėties klausimą, įtraukdamas jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Toks veiksmas visiškai atitiko CPK 47 str. 1 dalyje numatytą tvarką, pagal kurią tretieji asmenys gali būti įtraukiami dalyvauti byloje tiek motyvuotu šalių prašymu, tiek teismo iniciatyva. Taigi, prašymo dėl V. G. galimų nuostolių užtikrinimo nagrinėjimo ir išsprendimo metu, jis byloje turėjo visas procesines trečiojo asmens, tame tarpe ir įtvirtintas LR CPK 146 str., teises.

4. Asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Trečiasis asmuo neturi galimybės įregistruoti nuosavybės teisės į iš varžytinių įgytą žemės sklypą, todėl negali šiuo nekilnojamuoju turtu laisvai disponuoti. Už iš varžytinių įsigytą žemės sklypą trečiasis asmuo į antstolio depozitinę sąskaitą yra įmokėjęs visą įsigyjamo daikto kainą, dėl ko jis negali laisvai, savo nuožiūra šiomis lėšomis naudotis (paskolinti ar investuoti kita forma). Pagal CK 6.249 str. pateikiamą nuostolių sampratą, jais gali būti pripažįstamas asmens turto tekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Akivaizdu, kad negalėdamas naudotis arba pinigais, arba pačiu žemės sklypu, trečiasis asmuo negautų pajamų pavidalų patiria nuostolius.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas patiriamų nuostolių sąvoką ir pasisakydamas dėl patiriamų minimalių nuostolių dydžio, yra pažymėjęs, jog kompensuojamosios palūkanos reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje įtvirtinta minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpcija. Būtent CK 6.210 str. pagrindu trečiasis asmuo grindė savo dėl negalėjimo naudotis pinigais patiriamų nuostolių dydį. Ieškovo nurodomos 0,1-2,3 proc. dydžio palūkanų normos yra mokamos už indėlių kredito įstaigose laikymą, todėl negali būti tinkamas kriterijus įvertinti patiriamų nuostolių dydį.

6. Jei trečiasis asmuo išsiimtų pinigus, kaip kad nurodo ieškovas, jis prarastų galimybę pirmenybės tvarka už patrauklią kainą įsigyti žemės sklypą, dėl ko jo nuostoliai, praradus atitinkamą investicinę galimybę, būtų dar didesni.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

CPK 149 str. 3 d. nurodyta, kad kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Byloje nustatyta ir šios aplinkybės niekas neginčija, kad suinteresuotas asmuo V. G. į antstolio T. U. depozitinę sąskaitą 2014-12-08 įmokėjo antstolio nurodytą sumą - 60000 Lt, už įsigyjamą turtą. Kas leidžia daryti išvadą, jog Šiaulių apylinkės teismui 2015 m. sausio 9 d. nutartimi sustabdžius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0136/12/00224, kuriuos vykdo antstolis T. U., neabejotinai suvaržė byloje nedalyvaujančio asmens V. G. teises. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė suinteresuoto asmens 2015-03-04 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Be to, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi suinteresuotas asmuo V. G. buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nereiškiančiu savarankiškų reikalavimų, t. y. jis, dar iki prašymo išsprendimo, tapo dalyvaujančiu byloje asmeniu (CPK 37 str. 2 d.).

Neturi pagrindo apelianto motyvai, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo gali prašyti tik atsakovas, o ne byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo. CPK normų sisteminė analizė duoda pagrindą teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutai yra susiję, o trečiasis asmuo turi šalies procesines teises ir pareigas (išskyrus nurodytas CPK 47 straipsnio 2 dalyje), tarp jų ir CPK 146 straipsnyje nustatytą teisę reikalauti užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą. Jei laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikomi suvaržymai yra nukreipti trečiųjų asmenų atžvilgiu, šie asmenys turi teisę savarankiškai kreiptis į teismą, prašydami taikyti jų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-387; Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-536/2006).

Apeliacinės instancijas teismas pažymi, kad šiuo atveju taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą turi būti vertinami ne tik galimi trečiojo asmens nuostoliai, bet ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Be to, turi būti užtikrinamas trečiojo asmens tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą abiejų sąlygų (trečiojo asmens nuostoliai ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas) visuma yra būtina. Svarbu pažymėti ir tai, kad, trečiajam asmeniui pateikus prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti ieškovo iniciatyva pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, tokį prašymą pateikusiam asmeniui tenka pareiga leistinais įrodymais pagrįsti būtinybę tenkinti jo pareikštą prašymą. Teismui turi būti pateikti visi duomenys, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad trečiojo asmens patirtų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, t. y. kad nuostoliai yra dideli, asmuo yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir panašiai. Be to, pateikiamų įrodymų dėl nuostolių atsiradimo ateityje galimybės pakankamumo lygis negali būti tapatinamas su tais atvejais įrodinėjimo procese, kai privaloma pagrįsti konkrečių nuostolių atsiradimo neišvengiamumą ir tiksliai apskaičiuoti jų dydį. Užtikrinant galimų nuostolių atlyginimą, pakanka pateikti įrodymus, kad nuostolių gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti jų konkretaus dydžio. Teismui neprivaloma turėti tiek ir tokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tam tikro konkretaus dydžio nuostolių ateityje neabejotinai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad susidariusioje situacijoje egzistuoja tam tikra nuostolių atsiradimo tikimybė.

Nagrinėjamos bylos kontekste sutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad ieškovo D. Č. prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0136/12/00224, tuo pačiu sustabdžius ir įkeisto turto skolininko pasiūlytam pirkėjui pardavimo procedūrą, trečiasis asmuo V. G., 2014-12-08 sumokėjęs 60000 Lt į antstolio depozitinę sąskaitą, neabejotinai jau patiria nuostolius, kurių dydis, vis didėja, nes teismui 2015 m. sausio 9 d. nutartimi sustabdžius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, antstolis negali surašyti CPK 704 str. 3 d. nurodyto akto apie turto pardavimą trečiajam asmeniui, ko pasėkoje trečiasis asmuo negali nei disponuoti gana didele pinigų sumą, nei teisėtai įgyti nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuris pardavinėjimas vykdant priverstinį ieškovo D. Č. skolos išieškojimą iš įkeisto jo buvusios sutuoktinės D. Č. turto, t. y. 13,64 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, trečiasis asmuo, nuosavybės teise valdydamas anksčiau nurodytą žemės sklypą, be abejo, galėtų jį nuomoti, atitinkamai gaudamas nuomos mokestį, ko šiuo metu dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių daryti negali. Nepaneigti trečiojo asmens argumentai, kad vidutiniškai už išnuomojamą 13,64 ha žemės ūkio paskirties žemės, nuomos kaina per metus mažiausiai sudarytų apie 1185,13 Eur (86,89 Eur x 13,64 ha).

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pagrįsti trečiojo asmens argumentai, jog negalėdamas disponuoti 17377,20 Eur (60000 Lt) piniginėmis lėšomis, jis taip pat patiria nuostolius, kuriems kilti nebūtų tikimybės, jeigu byloje ieškovo prašymu nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, juolab, kad ieškiniu yra reikalaujam pakeisti 2006 m. gruodžio 8 d. kreditavimo sutarties sąlygas, susijusias su kredito davėjo teise vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį, kuri buvo nutraukta 2009-04-28, ko pasėkoje buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Tai reiškia, kad trečiasis asmuo, 2014-12-08 įmokėdamas į antstolio depozitinę sąskaitą 60000 Lt, pagrįstai galėjo tikėtis, jog kliūčių, kurias jis galėjo numatyti, parduodamam žemės sklypui įsigyti nebus. Šiuo atveju, trečiasis asmuo, nurodydamas, kad jis galėtų tikėtis 5 proc. metinių palūkanų už naudojimąsi jo pinigais, jeigu jis juos turėtų ir galėtų tarkim juos paskolinti, pagrįstai remiasi CK 6.210 str. 1 d. nustatyta metinių palūkanų norma, nes tokia jo teisė numatyta CK 6.37 str. 3 d.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju trečiojo asmens nurodyta 2316,96 Eur, kaip galimų ir tikėtinų nuostolių, suma yra pagrįstai ir priežastiniu ryšiu susijusi su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Trečiojo asmens patiriamų nuostolių mastas yra lygus naudai, kurią jis galėtų gauti, jei nebūtų minėtų apribojimų, t. y. jis arba gautų palūkanas, jei įmokėtą sumą paskolintų kitiems asmenims, arba gautų nuompinigius, jei galėtų išnuomoti įsigytą žemės sklypą.

Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad trečiasis asmuo bet kada gali atsiimti į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėtą sumą. Tokiu atveju trečiasis asmuo prarastų galimybę pirmenybės tvarka už patrauklią kainą įsigyti žemės sklypą, dėl ko jo nuostoliai, praradus atitinkamą investicinę galimybę, būtų dar didesni.

Ieškovui išaiškintina, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimas panaikinamas, jeigu panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės.

Atitinkami ieškovui iki pirmosios instancijos teismo nustatyto termino neįmokėjus į teismo depozitinę sąskaitą nurodytos sumos arba nepateikus banko garantijos, laikinosios apsaugos priemonės per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos panaikinamos (CPK 146 str. 1 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama nutartimi ieškovas įpareigotas per 10 (dešimt) dienų po nutarties įsiteisėjimo įmokėti 2316,96 Eur sumą į antstolio T. U., o ne į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, arba pateikti tokiai pačiai sumai banko garantiją, todėl šioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis tikslintina, nurodant, kad 2316,96 Eur sumą ieškovas įpareigotinas įmokėti į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti iš esmės nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį, patikslinant, kad 2316,96 Eur sumą ieškovas D. Č. įpareigotinas įmokėti į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.