Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-12-23 · Civilinė byla Nr. 2S-556-278/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-23
Bylos Nr.
2S-556-278/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė
Pareiškėjas
K. R.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-556-278/2008

Teisėja Virginija Svirplienė Procesinio sprendimo kategorija:

(S)121.14; 122.2; 122.3; 122.4; 129.1; 129.18PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008m. gruodžio 23d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6114-452/2008 pagal pareiškėjo K. R. skundą suinteresuotiems asmenims žemės ūkio bendrovei (toliau ŽŪB) „Ragainiai“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Agrokoncernas“ dėl antstolio Andriaus Bespalovo veiksmų.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas nurodė, kad antstolis A.Bespalovas, vykdydamas Panevėžio apygardos teismo 2008 08 12 nutartį civilinėje byloje Nr. B2-427-544/2008 dėl ŽŪB „Ragainiai“ priklausančio turto arešto, 2008 09 01 surašė turto aprašą, kuriuo aprašė jam priklausančius 241 300 kg žieminius kviečius, esančius arkiniame sandėlyje Ragainės kaime, Naujamiesčio seniūnijoje. Prašė teismą panaikinti 2008 09 01 turto aprašą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjo K. R. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad antstolis A.Bespalovas, vykdydamas Panevėžio apygardos teismo 2008 08 12 nutartį, areštuojant turtą pažeidimų nepadarė, nes arkinis sandėlis priklauso ŽŪB „Ragainiai“, o įrodymų, kad žieminiai kviečiai priklauso pareiškėjui, turto aprašymo metu nebuvo pateikta. Nurodė, kad teismui pateikti rašytiniai įrodymai - lizingo sutartis, susitarimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, paramos paraiškos forma, privačios žemės nuomos sutartis taip pat nepatvirtina, kad areštuoti žieminiai kviečiai priklauso ūkininkui K. R..

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas K. R. prašo panaikinti 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį. Nurodo, kad teismo posėdžio metu jis pateikė prašymą dėl ieškinio priėmimo, kurį grindė Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika dėl ginčo teisenos ir dėl šalių procesinės padėties analogiško pobūdžio bylose, tačiau teismas atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškinys gali būti teikiamas bendra tvarka. Teigia, kad jis nėra vykdymo proceso dalyvis todėl turi teisę reikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Nurodo, kad jis, nesinaudodamas teisine pagalba, pasirinko netinkamą gynybos būdą savo teisėms apginti ir 2008 11 19 vykusio teismo posėdžio metu siekė ištaisyti klaidą, kurią pirmosios instancijos teismas privalėjo taisyti pats savo iniciatyva, nes jam numatyta tokia pareiga. Tai, kad asmuo kreipėsi į teismą su prašymu išnagrinėti jo skundą ypatingąja teisena, nors toks reikalavimas pagal įstatymą nagrinėtinas pareiškiant ieškinį, nagrinėtiną ginčo teisena, nėra pagrindas pareiškimą (skundą) palikti nenagrinėtą, nes teismas turi nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Teigia, kad teismas išsprendė ginčą veikdamas pagal procesines taisykles, kurios negalėjo būti taikomos šioje konkrečioje byloje, ir netaikė procesinių taisyklių, kurios turėjo būti taikomos. Teismas ne tik neišsprendė būtinybės pereiti į ginčo teiseną klausimo, bet, pažeisdamas proceso operatyvumo ir koncentracijos principus atmetė pareiškėjo pagrįstą prašymą pereiti į ginčo teiseną ir sureguliuoti šalių procesinę padėtį. Be to, teigia, kad teismas be pagrindo konstatavo, jog jo reikalavimai yra neįrodyti, nes dėl turto priklausomybės ginčo nėra, ŽŪB „Ragainiai“ atstovas teismui patvirtino, kad neturi jokių duomenų apie grūdus bendrovės sandėlyje ir negali siekti jiems nepriklausančio turto.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutuojanti ŽŪB „Ragainiai“ nurodo, kad įmonei iškėlus bankroto bylą perimami dokumentai, tačiau pagal gautus dokumentus arkiniame sandėlyje esantys žieminiai kviečiai ŽŪB „Ragainiai“ buhalterijoje nėra užpajamuoti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Agrokoncernas“ nutartį prašo palikti nepakeistą, nes pareiškėjas neįrodė jog areštuoti grūdai yra jo nuosavybė. Nurodo, kad UAB „Agrokoncernas“, siekdamas užkirsti kelią galimai neteisėtam derliaus pasisavinimui grūdų nuėmimo metu, vykdė derliaus nuėmimo darbų faktinių aplinkybių konstatavimą, kurio metu antstolis R.Kudrauskas konstatavo, kad 2008 08 15-17d.d. pareiškėjas nei antstoliui, nei suinteresuotam asmeniui nepateikė duomenų apie nuimtą derlių. Antstolis užfiksavo, kad 2008 08 17 pareiškėjo transportu grūdai buvo vežami ne į ŽŪB „Ragainiai“ sandėlį, o į ūkininkui priklausantį grūdų sandėlį, esantį už dirbtuvių teritorijos. Teigia, kad bendrovė turėjo prikulti apie 1862t. kviečių, todėl mano, jog sandėlyje esantys kviečiai yra bendrovės nuosavybė. Dėl atskirojo skundo motyvų suinteresuotas asmuo nepasisakė, nurodydamas, jog tai yra teismo kompetencijai priklausantis klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad antstoliui A.Bespalovui buvo pateikta vykdyti Panevėžio apygardos teismo 2008 08 12 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonų taikymo ŽŪB „Ragainiai“. Vykdant šią nutartį, 2008 09 01 antstolis sudarė turto aprašą ir areštavo 241300kg žieminių kviečių, esančių arkiniame sandėlyje Ragainės km., Panevėžio raj., šio turto saugotoju paskiriant K. R. (b.l.4-5). Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų ir nurodė, kad aprašytas turtas priklauso jam. Teisminėje praktikoje nustatyta, kad vykdymo proceso dalyviai ir kiti asmenys, manantys, jog antstolio procesiniais veiksmais buvo pažeistos jų teisės, teisę kreiptis į teismą įgyvendinama keliais būdais ir tai priklauso nuo to, ar asmuo, besikreipiantis į teismą, yra vykdymo proceso dalyvis, ar atsitiktinai antstolio atliekamų vykdymo veiksmų metu teisių arba teisėtų interesų pažeidimą patyręs asmuo, taip pat nuo teisės pažeidimo pobūdžio bei nuo to, koks antstolio veiksmas skundžiamas.

Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 510 straipsnyje įtvirtinta vykdymo proceso dalyvių teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Pagal šio straipsnio 1 dalį skundo objektas gali būti tik antstolio atliekami procesiniai veiksmai arba atsisakymas procesinius veiksmus atlikti ir šie skundai nagrinėjami ypatingąja teisena. Kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. CPK 603 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiti asmenys, t. y., asmenys, nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviai, gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą teismas nagrinėja pagal ginčo teisenos taisykles. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas K. R. reikalavimą panaikinti turto aprašą grindžia aplinkybe, kad antstolio aprašytas turtas nuosavybės teise priklauso jam, o ne ŽŪB „Ragainiai“. Kadangi pareiškėjas kelia klausimą dėl turto, kurį antstolis aprašė vykdydamas teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, nuosavybės teisės ir jis nėra vykdymo proceso dalyvis, todėl, vadovaujantis civilinio proceso normų reikalavimais, jo teisės negali būti ginamos ypatingąja teisena (CPK 603str.). CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės, tačiau klausimams, kurių tiesiogiai nereglamentuoja ypatingosios teisenos normos, spręsti taikomos bendrosios nuostatos ir procesą pirmosios instancijos teisme reglamentuojančios normos. Todėl, teismui nustačius, kad pareiškėjas, gindamas savo teise turi pareikšti ieškinį, o ne skundą, teisėjas turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir pasiūlyti pareiškėjui pareikšti atitinkamą ieškinį. Į tai, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju teisėjas turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir pasiūlyti pareiškėjui pareikšti atitinkamą ieškinį, orientuoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Nr. 3K-3-465/2007, Nr.3K-3-528/2008). Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėjas K. R. prašė teismą priimti ieškinį, kuriame jis suformulavo reikalavimą dėl turto aprašo dalies panaikinimo, tačiau teismas atsisakė šį ieškinį priimti (b.l. 71-73). Kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nutartis naikintina ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą (CPK 329str.1d.).

Panaikinus nutartį dėl procesinių teisės normų pažeidimų, dėl atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytų argumentų kolegija nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n utarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Kolegijos teisėjai: Ramunė ČeknienėZina MickevičiūtėBirutė Valiulienė