- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-29
- Bylos Nr.
- 1A-411-300/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10632-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas
- Nuteistasis
- T. G.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, T. G. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir T. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, ją nurodant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką T. G. įskaitytas jo suėmimo laikas nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. spalio 5 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
T. G. nuteistas už tai, kad būdamas nuteistas ir laikomas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-02-25, tiksliau nenustatytu laiku, parašydamas laišką su antrašte „Sveikas K.“ bei 2016-02-25 išsiųsdamas K. K., adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame nukentėjusiajam K. K. grasinama sulaužyti rankas, kojas, stuburą, nurodant, kad paskambins kitiems asmenims, kad pagrobtų ir sulaužytų stuburą, reikalavo T. G., gim. (duomenys neskelbtini), pervesti 900 eurų, ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), pervesti 700 eurų iki kovo 13 d., taip, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, atvirai vertė kitą asmenį savo ir E. S. naudai pervesti 900 eurų ir 700 eurų sumas.
Be to, jis nuteistas už tai, kad būdamas nuteistas ir laikomas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-02-25, tiksliau nenustatytu laiku, parašydamas laišką su antrašte “Sveikas K.“ bei 2016-02-25 išsiųsdamas K. K., adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame nukentėjusiajam K. K. grasinama sulaužyti rankas, kojas, stuburą, jog sėdėtų invalidų vežimėlyje, nurodant, kad paskambins kitiems asmenims, jog šie jį pagrobtų ir sulaužytų stuburą, ir, jeigu nebus pinigų, jo šeima kentės labai stipriai, taip grasino nukentėjusįjį K. K. sunkiai sutrikdyti jo sveikatą bei davė jam pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. G. prašo už jo padarytą tęstinę nusikalstamą veiką jį išteisinti, sušvelninti jam skirtą bausmę ir subendrinti visas jam skirtas bausmes.
Skunde nurodo, kad teismas jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, nes jo padaryta nusikalstama veika yra tęstinė. Taip pat nurodo, kad ir jam skirta bausmė yra per griežta, skirta neatsižvelgiant į tai, kad laišką jis rašė tik formaliai, nes nenorėjo važiuoti į kitus pataisos namus. Esant aptartoms aplinkybėms mano, kad teismas buvo šališkas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis buvo nepagrįstai nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, kadangi jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką, yra nepagrįsti. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsakomybė atsiranda, jei asmens padarytoje veikoje yra baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo (nusikalstamos veikos) sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje. Galimi atvejai, kai padaromos kelios veikos, atitinkančios tą patį BK straipsnį (ir jo dalį). BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, jog nevertinama, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių, paprastai laiko atžvilgiu viena nuo kitos nenutolusių, analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis padarytų veikų, kurių kiekviena, atskirai paėmus, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visas jas sieja vienas nusikalstamas sumanymas, vieninga tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–77/2013, 2K-7-96/2012, 2K-650/2010). Nagrinėjamu atveju T. G. padarytos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 1 dalyje, atitinka ne to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, o dviejų skirtingų nusikaltimų sudėtis. Taigi nuteistasis padarė ne vieną tęstinę nusikalstamą veiką, o viena veika tuo pačiu laiku padarė du nusikaltimus, numatytus skirtinguose BK straipsniuose. Todėl apelianto nurodomą nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, laikyti tęstine veika BK 145 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, nėra teisinio pagrindo.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, kad nuteistajam būtų skirta per griežta bausmė. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmes nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, taip pat, kad yra ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus įvykdė būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos neišnykęs; įvertino tai, kad nuteistasis vieną nesunkių ir vieną apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas įvykdė būdamas teistas 27 kartus, šiuo metu teistas jau 28 kartus, jog daug kartų buvo teisiamas už analogiškas nusikalstamas veikas.
Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, kad T. G. už nusikaltimų padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, nuteistajam apylinkės teismo skirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus. Svarstant nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės dydį atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam net apylinkės teismo nuosprendžiu skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, yra mažesnė už vienos jo padarytos sunkesnės nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis – 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Dėl to nuteistajam paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtas ar dar labiau jas švelninti nėra pagrindų. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Taigi apylinkės teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmes nuteistajam ir nustatydamas jų dydžius, BK 54 straipsnio 2 dalyje, 61 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo reikalavimų, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų nepažeidė, paskyrė nuteistajam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.
Be to, apeliantas teigia, kad teismas buvo šališkas. Tai motyvuoja tuo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, ignoravo jo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliantas skunde nenurodė, tokių aplinkybių buvimo nepatvirtina ir bylos medžiaga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo šališkumo neįžvelgė ir pats nuteistasis rašydamas apeliacinį skundą, nes juo neprašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti dėl to, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių aplinkybių visuma rodo, kad teismo šališkumą apeliantas įžvelgia vien dėl to, kad jam nepriimtinos nuosprendyje padarytos išvados dėl jam skirtos bausmės dydžio. Tačiau to akivaizdžiai nepakanka pripažinti, kad teismas bent vienu ar abiem – subjektyvaus ir objektyvaus – vertinimo aspektais buvo šališkas.
Dar vienas nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimas – subendrinti visas jam skirtas bausmes, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nuteistojo atžvilgiu vienu metu skirtinguose miestuose buvo nagrinėjamos kelios baudžiamosios bylos, kurių sprendimai dar nebuvo įsiteisėję, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad šis klausimas bus išspręstas nuosprendžio vykdymo metu įsiteisėjus kitiems apelianto atžvilgiu priimtiems nuosprendžiams.
Dėl nurodytų priežasčių nuteistojo T. G. apeliacinis skundas pripažįstamas nepagrįstu ir yra netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti.