Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-08-27 · Administracinė byla Nr. eI3-874-554/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-27
Bylos Nr.
eI3-874-554/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02473-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Algis Markevičius (pirm.)
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Alytaus miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-874-554/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02473-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 21.2; 22.7; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 27 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiškėjai V. B., pareiškėjos atstovei - advokatei R. Š.,atsakovo - Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovui G. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. patikslintą skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja 2019 m. lapkričio 25 d. patikslintu skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti 2019 m. lapkričio 9 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. DP-332-(4.26) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, taip pat pareiškėja ir jos atstovė paaiškino teismo posėdžių metu, kad pareiškėja nuo 2017 m. lapkričio 1 d. eina Alytaus miesto savivaldybės Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjos pareigas. 2018 m. balandžio 16 d. ir 2018 m. balandžio 18 d. Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo Nr. 181680 pirkimų preliminarios sutartys buvo pratęstos papildomiems metams su R. J. įmone, UAB „Kelprojektas“ ir K. K. IĮ „Geoplius“. Sutarčių pratęsimus pasirašė įstaigos administracijos direktorius, jų pasirašymą vizavo pareiškėja, taip pat Viešųjų pirkimų skyrius, Teisės skyrius, Buhalterinės apskaitos skyrius.

2018 m. lapkričio 9 d. Alytaus miesto savivaldybės vyr. architektas M. M. vizavo (pritarė) K. K. IĮ „Geoplius“ parengto projekto ŽPDR informacinėje sistemoje paslaugos bylos Nr. ZSFP-25694 derinimui, įskaitant ir dėl 9 žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2019 m. sausio 3 d. pateikė Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-4-(8.12), kuriame nurodyta, kad projekto planavimo procedūros ir projekto sprendiniai atitinka Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ir pritariama teikimui tvirtinti, įskaitant ir dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo gauta teigiama NŽT išvada (Patikrinimo aktas), Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. DV-8 patvirtino minėtą žemėtvarkos planavimo dokumento projektą. Skyrius 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. SD-2969 (24.1) NŽT Alytaus skyriui pateikė informaciją apie atitinkamų šiame rašte nurodytų žemės sklypų kadastro duomenų bylų perdavimo NŽT nuosavybės teisių atkūrimui. Visi sklypai pagal šį raštą buvo iki 0,1 ha ploto. 2019 m. gegužės 17 d. Alytaus miesto savivaldybė kreipėsi į NŽT Alytaus skyrių, prašydama patvirtinti, kad žemės sklypų poreikis individualiai statybai nuosavybės teisių atkūrimui Alytaus mieste yra pilnai patenkintas.

Nurodė, kad 2019 m. liepos 15 d. Alytaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos audito ataskaitos „Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo už 2018 metus ataskaitos“ Nr. KT4 - 7 (toliau – Audito ataskaita) 8 punkte nurodyta, kad dėl suplanuotų didesnių negu nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-23 nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo" reikalavimų, minėtų 9 sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėse, negalima įtraukti į nuosavybės teisių atkūrimui suformuotų sklypų sąrašą. Šių sklypų elektroninių kadastro matavimų bylos neperduotos Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Alytaus miesto savivaldybės direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. DV-639 buvo sudaryta komisija dėl Audito ataskaitos 8 punkte nurodytų aplinkybių ištyrimo. Skyriaus 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. SD-6778(24.1) „Dėl duomenų perdavimo ir kadastro duomenų patvirtinimo“ NŽT Alytaus skyriui buvo pateikta informacija apie šiame rašte nurodytų žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylų perdavimo, kad šie žemės sklypai, patvirtinus kadastro duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti realizuoti viešame aukcione.

Pabrėžė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-639 sudarytos komisijos 2019-08-20 išvadoje Nr. VD-2622(4.55) „Dėl Alytaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos audito ataskaitos „Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo už 2018 metus ataskaitos“ 8 punkte nurodytos informacijos įvertinimo“ nurodoma apie tariamus Skyriaus neteisėtus veiksmus. 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. SD-7000 (6.83E) Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštas Nr. SD-6778(24.1) „Dėl duomenų perdavimo ir kadastro duomenų patvirtinimo“ laikytinas negaliojančiu, o (duomenys neskelbtini) žemės sklypai, taip pat kiti rašte nurodyti sklypai, taip pat tie, kurių plotas didesnis nei 0,1 ha, perduodami NŽT nuosavybės teisių atkūrimui.

Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. DP-297 buvo sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija dėl įtariamo pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimo. 2019 m. rugsėjo 10 – 13 d. pareiškėja buvo komandiruotėje, pranešimą apie tarnybinį nusižengimą gavo 2019 m. rugsėjo 16 d. 2019 m. rugsėjo 20 d. pareiškėja pateikė išsamų paaiškinimą dėl visų pranešime nurodytų aplinkybių. 2019 m. spalio 3 d. pareiškėjai buvo pateikta išvada „Dėl Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjos V. B.“ Nr. VD-3205(4.55)(toliau – Išvada). Išvadoje nurodoma, kad dėl sutarties nesilaikymo ir suformuotų didesnių nei 0,1 ha ploto sklypų pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo derinti (duomenys neskelbtini) detalaus plano bei pagal Perdavimo - priėmimo aktą Nr. GPPA-155-(23.5) priimti visus (duomenys neskelbtini) žemės sklypų projektus. Išvados rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad savo kalta veika tyčia pareiškėja 2019 m. balandžio 6 d. pasirašydama Perdavimo-priėmimo aktą Nr. GPPA-155-(23.5), kuriuo priėmė visus žemės sklypų projektus, pažeidė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. DV-148 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos finansų kontrolės taisyklių patvirtinimo" 25.2 ir 25.9 punktus, nes pritarė nekokybiškai parengtoms paslaugoms, nesiėmė veiksmų projekto neatitikimams ar trūkumams pašalinti, taip pat neužtikrino skyriaus darbuotojų kontrolės ir neatsakingai priėmė atliktas paslaugas. Išvadoje taip pat teigiama, kad tarnybinių pareigų netinkamas atlikimas sukėlė neigiamas pasekmes, nes žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimo procesas Alytaus mieste dėl netinkamos sutarčių vykdymo kontrolės vėlavo daugiau nei metus bei dėl suformuotų didesnių nei LRV 1998-07-23 nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo" reikalavimų, dalies sklypų negalima įtraukti į nuosavybės teisių atkūrimui suformuotų sklypų sąrašą, todėl nukentėjo piliečiai, kurie neturi teisės rinktis sklypų. Tokiu būdu pažeistos šių asmenų teisės į tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą. Tarnybinio nusižengimo komisija siūlė skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą už netinkamą pareigų vykdymą.

Paaiškino, kad 2019 m. spalio 9 d. pareiškėja pateikė Komisijai papildomą paaiškinimą. 2019 m. spalio 9 d. administracijos direktorius įsakymu „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ Nr. DP-332-(4.26) (toliau – ir Įsakymas) pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktus, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Finansų kontrolės taisyklių, patvirtintų 2009-02-27 įsakymu Nr. DV-148 25.2. ir 25.9. punktus, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos aprašo 61 punktą, Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 5.2., 5.12 punktus ir skyrė tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą.

Nurodė, kad pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta. Pareiškėja nepadarė tarnybinio nusižengimo, nėra pareiškėjos kaltės bei kitų tarnybinės atsakomybės sąlygų. Įsakyme atsakovas nenurodo už kokius konkrečiai veiksmus ar neveikimą pareiškėjai skiriama tarnybinė nuobauda, Išvadoje nurodyta tariamai neteisėta veika nėra konkreti ir aiški, nėra aišku, už kokį laikotarpį ir kokį konkretų neteisėtą veiksmą keliama pareiškėjos tarnybinė atsakomybė. Pareiškėja mano, kad atsakovas tarnybiniu nusižengimu laiko pareiškėjos veiką, kad ji nepateikė jokių pastabų ir suderino (duomenys neskelbtini) detalųjį planą su didesniais kaip 0,1 ha sklypais, taip pat pareiškėjos veiksmus, kuriais 2018 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. SD-11872 (32.24) su K. K. IĮ „Geoplius“ (toliau – Įmonė) buvo suderinti Įmonės parengti žemės sklypų, didesnių kaip 0,1 ha ploto, formavimo projektai, parengti ŽPDR informacinėje sistemoje, taip pat paslaugų Perdavimo-priėmimo akto Nr. GPPA-155-(23.5) pasirašymą, kuriuo iš Įmonės buvo priimti (duomenys neskelbtini) žemės sklypų, didesnių kaip 0,1 ha ploto, projektai. Pareiškėja nesutinka su inkriminuojamais tarnybiniais nusižengimais, nes jokiais Išvadoje ar Įsakyme nurodytais veiksmais nederino nei (duomenys neskelbtini) detaliojo plano su didesniais kaip 0,1 ha sklypais, nei jokio kito detaliojo plano. Nusižengimo tyrimo komisija neprašė pareiškėjos pasiaiškinti dėl 2018 m. lapkričio 12 d. rašto Nr. SD-1872 (32.24) pasirašymo aplinkybių. Tarnybinė nuobauda negali būti skiriama už veiksmus, kurie nenurodyti pranešime apie tarnybinį nusižengimą ir dėl kurių net nėra pareikalauta pasiaiškinti.

Akcentavo, kad 2018-01-22 raštu Nr. SD-904(24.1.), 2018-04-11 raštu Nr. SD-4253(24.1.), 2018-05-30 raštu Nr. SD-6239(24.1.), 2018-08-03 raštu Nr. SD-8747(24.1.), 2018-08-21 raštu Nr. SD-9167(24.1.), 2018-08-11 raštu SD-9829(24.1.), 2019-01-23 raštu Nr. SD-707(24.1.), 2019-02-19 raštu Nr. SD1459(24.1.), 2019-04-04 raštu Nr. SD-2969(24.1.) atsakovas perdavė NŽT 96 žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui. Visi aukščiau nurodytais raštais nuosavybės teisių atkūrimui perduoti žemės sklypai buvo iki 0,1 ha ploto. 2019-05-24 raštu Nr.GD-9474(6.83E) NŽT Alytaus skyrius patvirtino, kad Alytaus miesto savivaldybei suformuotos užduotys nuosavybės teisių atkūrimui yra įvykdytos, t. y. žemės sklypų poreikis nuosavybės teisių atkūrimui 2019 m. balandžio 4 d. yra pilnai patenkintas.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarime Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ nėra keliami reikalavimai žemės sklypo formavimo (projektavimo) maksimaliam dydžiui. Be to, žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo projektiniai sprendiniai (t.y. įskaitant ir plotą), kurie buvo suformuoti valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje Alytuje formavimo ir pertvarkymo projektu, buvo suderinti su Alytaus miesto savivaldybės vyr. architektu M. M.. 2018 m. lapkričio 12 d. raštas Nr. SD-11872 (32.24) buvo vizuotas taip pat Alytaus miesto savivaldybės vyr. architekto, kuris savo veiksmais patvirtino, kad aukščiau nurodyti žemės sklypų projektiniai sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tai nebuvo galutinis paslaugų priėmimas, kuris vyksta, kai NŽT patikrina atitikimą teisės aktų reikalavimams, jeigu gaunama teigiama išvada. NŽT patikrino žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo projektinius sprendinius, kurie buvo suformuoti valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje Alytuje formavimo ir pertvarkymo projektu, ir 2019 m. sausio 3 d. pateikė Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-4-(8.12), kuriame nurodyta, kad projekto planavimo procedūros ir projekto sprendiniai atitinka Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ir pritariama teikimui tvirtinti. Iš to seka, kad tiek Alytaus miesto savivaldybės vyr. architektas, tiek NŽT patvirtino, jog žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo projektiniai sprendiniai, kurie buvo suformuoti valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje Alytuje formavimo ir pertvarkymo projektu, atitinka visus teisės aktų keliamus reikalavimus, todėl nebuvo pagrindo projekto sprendinių netvirtinti. Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) projektinius sprendinius, kurie buvo suformuoti valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje Alytuje formavimo ir pertvarkymo projektu, (kuriuose ir numatytas konkretus didesnis plotas) patvirtino ir Alytaus miesto savivaldybės direktorius 2019 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. DV-8.

Pabrėžė, kad Valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje Alytuje formavimo ir pertvarkymo projektu žemės sklypai buvo projektuojami atsižvelgiant į esamą situaciją, reljefą, esamas požemines komunikacijas, teritorijoje esančius skardžius ir tai įtakojo žemės (duomenys neskelbtini) dydžius. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, buvo parengtos jų kadastro duomenų bylos ir pateiktos derinti NŽT. Visos 51 žemės sklypų kadastrinių matavimo bylos buvo suderintos NŽT ir priimtos NŽT savo žinion. Valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje Alytuje formavimo ir pertvarkymo projektu suformuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) pareiškėjos nebuvo perduoti NŽT nuosavybės teisių atkūrimui. Skyriaus 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. SD-6778(24.1) „Dėl duomenų perdavimo ir kadastro duomenų patvirtinimo“ NŽT Alytaus skyriui buvo pateikta informacija apie šiame rašte nurodytų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kurių plotas didesnis nei 0,1 ha) kadastro duomenų bylų perdavimo, kad šie žemės sklypai, patvirtinus kadastro duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti realizuoti viešame aukcione. Taigi, šių žemės sklypų plotui nebuvo keliami reikalavimai dėl ploto maksimalių ribų, dar ir todėl, kad jie Skyriaus nebuvo perduoti nuosavybės teisių atkūrimui, nes žemės sklypų poreikis nuosavybės teisių atkūrimui NŽT jau buvo pilnai patenkintas iki tol. Vėliau 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. SD-7000 (6.83E) pats atsakovo direktorius nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštas Nr. SD-6778(24.1) „Dėl duomenų perdavimo ir kadastro duomenų patvirtinimo“ laikytinas negaliojančiu, o (duomenys neskelbtini) žemės sklypai, taip pat kiti rašte nurodyti sklypai, taip pat tie kurių plotas didesnis nei 0,1 ha, perduodami nuosavybės teisių atkūrimui.

Akcentavo, kad Alytaus miesto savivaldybė gavo 2018 m. spalio 4 d. NŽT Alytaus skyriaus raštą Nr. GD-18617(6.83E) „Dėl perduotų žemės sklypų dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui“, kuris buvo perduotas nagrinėjimui keliems skyriams: pirmasis užduoties vykdytojas buvo Miesto ūkio skyriaus (vedėja P. R.), kuri nukreipė užduotį savo skyriaus darbuotojams V. K. ir V. I., o tik paskutinis vykdytojas buvo pareiškėja. Pagal Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-117 „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 40.2 papunktį, kai pavedimas duodamas keliems vykdytojams, už pavedimo įvykdymą atsakingo vykdytojo pavardė ar įstaigos struktūrinio padalinio pavadinimas nurodomas pirmasis. Todėl už 2018 m. spalio 4 d. NŽT Alytaus skyriaus rašto Nr.GD- 18617(6.83E) vykdymą buvo atsakingas Miesto ūkio skyrius. Dėl kokių priežasčių Miesto ūkio skyrius laiku neparengė ir nepateikė atsakymo į aukščiau minimą raštą, pareiškėja duomenų neturi. Pareiškėja susipažino su minėtu raštu, tačiau pagal Skyriaus kompetenciją, nustatytą lokaliniuose aktuose, Skyrius šių klausimų nesprendžia, tuo užsiima kiti Savivaldybės skyriai.

Nurodė, kad prieš pasirašant 2018 m. balandžio 16 d. sutarties pratęsimą su Į. A. miesto savivaldybės administracijos vadovas žinojo apie nežymų sutarties vykdymo vėlavimą, sutarties pratęsimas buvo suderintas su administracijos vadovu ir tai patvirtina jo pasirašyta sutartis (minėto pratęsimo pasirašymą vizavo teisės skyrius, viešųjų pirkimų ir buhalterinės apskaitos skyrius). Pratęsti sutarties terminą su Įmone nebuvo vienasmeniškas pareiškėjos sprendimas, bet taip pat ir administracijos vadovo sprendimas, kuris ir pasirašė atitinkamus dokumentus. Jokiame darbdavio lokaliniame akte nėra numatyta, kad sutartis negali būti pratęsiama su įmone neženkliai vėluojančia vykdyti sutartį. Su Įmone dėl laiku vykdomų sutartinių įsipareigojimų bendravo skyrių specialistai, vadovai tiek žodžiu, tiek telefonu, tiek siunčiant Skyriaus raštus, o vėliau ir rengiant susitikimus su administracijos vadovais. Taip pat buvo rengiamas ir pasitarimas su atsakingais Alytaus miesto savivaldybės skyrių vadovais ir specialistas dėl sutarčių nutraukimo. Duomenų apie tai, kad pareiškėja veikė tyčia, t. y. sąmoningai suprasdama savo veiklos neteisėtumą, nėra. Pareiškėja savo visas funkcijas vykdė tinkamai, todėl teiginiai, kad pareiškėja tyčia padarė tarnybinį nusižengimą, net neargumentuojant ir nesiaiškinant kaltės buvimo klausimo negali būti laikoma teisėtu sprendimu ir tai sudaro papildomą pagrindą panaikinti tarnybinę nuobaudą. Be to, Išvados rezoliucinėje dalyje nurodytos neigiamos pasekmės nėra pagrįstos, tokių pasekmių nekilo, ir jos nėra priežastiniame ryšyje su inkriminuojamu tarnybiniu nusižengimu. Pareiškėja buvo diskriminuojama kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu, kadangi, jų atžvilgiu net nebuvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir nebuvo skirta jokia tarnybinė nuobauda. Būtent savivaldybės vyr. architekto funkcija yra teisės aktų nustatyta tvarka analizuoti parengtus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sprendinius (IS „ŽPDRIS") ir derinti juos. Alytaus miesto savivaldybės vyr. architektas vizavo 2018 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. SD-11872 (32,24) dėl žemės sklypų, didesnių kaip 0,1 ha, formavimo ir pertvarkymo projektų sprendinių (IS „ŽPDRIS“) ir jiems pritarė, tačiau atsakovas vyr. architekto veiksmų nelaikė pažeidimu.

Pabrėžė, kad iš Išvados nėra aiškūs konkretūs pareiškėjos veiksmai, kurie yra laikomi tarnybiniu nusižengimu, nėra įrodyta nei objektyvioji, nei subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė. Komisijoje, kuri surašė Išvadą, dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės vyr. architektas, kuris, taip pat pritarė ir vizavo nagrinėjamoje byloje minimų žemės sklypų formavimo projektinius sprendinius, todėl dalyvaujant komisijos darbe ir darant išvadas galėjo būti šališkas ir neobjektyvus. Be to, buvo pažeisti tarnybinio nusižengimo tyrimo terminai. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Visa informacija ir pareiškėjos veiksmai Alytaus miesto savivaldybės direktoriui buvo žinoma pareiškėjos veiksmų atlikimo metu, todėl atsakovas pažeidė terminą skirti tarnybinę nuobaudą per 1 mėnesį nuo paaiškėjimo dienos. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, todėl atsakovas dėl veiksmų, atliktų iki 2019 m. balandžio 9 d. negalėjo skirti tarnybinės nuobaudos. Be to, Išvadoje yra pateiktas siūlymas skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Įsakymu pareiškėjai skirtas griežtas papeikimas, tačiau jame nėra jokių argumentų, dėl kurių pareiškėjai parenkama būtent tokio griežtumo tarnybinė nuobauda. Pareiškėjos veika neigiamų pasekmių nesukėlė, todėl atsižvelgiant į pareiškėjos tarnybos stažą, į tai, kad ji charakterizuojama teigiamai, vertinta labai gerai, jokių tarnybinių nuobaudų niekada neturėjo, savo pareigas pareiškėja atliko bei atlieka sąžiningai, atsakingai ir garbingai, pavyzdingai, tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo, taip pat į tai, kad Įsakyme ir Išvadoje nėra motyvų dėl to, kodėl pareiškėjai paskirtas būtent griežtas papeikimas, manytina, kad Įsakymu pareiškėjai paskirta nuobauda nėra adekvati ir proporcinga - yra per griežta.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad Alytaus miesto savivaldybės Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėja 2017 m. gegužės 5 d. raštu Nr. VD-978 „Dėl valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, parengimo ir įgyvendinimo paslaugos vykdytojo parinkimo“ kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių dėl leidimo pirkti valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugas pagal 2017 m. balandžio 19 d. preliminarias sutartis dėl valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo Nr. 181680 III dalies sutarčių Nr. SR 582, Nr. SR-584, Nr. SR-586 ir Nr. SR-588 nuostatas ir parinkti objektams (projektams) parengti vykdytojus pagal pridedamą paslaugų užsakymo užduotį Nr. 4. 2017 m. gegužės 3 d. paslaugų užsakymo užduoties Nr. 4 1 p. nurodytas užsakymo objektas - Žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui Alytaus mieste, ribų formavimo ir pertvarkymo projektas. O šios užduoties 1.5 p. nurodytas projekto tikslas - suformuoti naujus kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų žemės sklypus (vieno sklypo plotas nuo 6 iki 10 arų). Pagal šią užduotį buvo atliktos viešojo pirkimo procedūros pagal preliminariąsias sutartis ir 2017 m. birželio 20 d. savivaldybės administracija ir K. K. IĮ „Geoplius“ sudarė Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo Nr. 181680 pagrindinę sutartį Nr. SR-875 (3.9) (toliau - Sutartis Nr. SR-875) dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektų parengimo. Pagal Sutartį Nr. SR-875 paslaugos turėjo būti įvykdytos per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos t. y. iki 2017 m. gruodžio 20 d.

Nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba 2019 m. liepos 15 d. raštu Nr. KT8 - 15 „Dėl audito išvados pateikimo“ Alytaus miesto savivaldybės administracijai pateikė Audito ataskaitą, kurios 8 punkte nurodyta, jog formuojant sklypus nuosavybės teisių atkūrimui Alytaus mieste buvo nesilaikoma Savivaldybių nustatomų naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-23 nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ reikalavimų, nes Alytaus mieste naujų žemės sklypų, kuriuos numatoma perduoti kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, plotas patvirtintas nuo 0,06 ha iki 0,1 ha, o realiai dalies sklypų plotas buvo didesnis. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. DV-639 „Dėl komisijos sudarymo“ sudarė komisiją (toliau - Komisija) Alytaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos audito ataskaitos „Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo už 2018 metus ataskaitos“ 8 punkte nurodytoms aplinkybėms ištirti. 2019 m. rugpjūčio 20 d. komisijos išvadoje Nr. VD-2622(4.55) „Dėl Alytaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos audito ataskaitos „Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo už 2018 metus ataskaitos“ (toliau – ir 2019-08-20 išvada) 8 punkte nurodytos informacijos įvertinimo“ nurodoma apie tariamus Skyriaus neteisėtus veiksmus bei Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlyta sudaryti komisiją įvertinti šio skyriaus vadovės bei skyriaus specialistų išvadoje komisijos nustatytus, galimai neteisėtus veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant sutarties sudarymu su Įmone dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) projektavimo darbų, taip pat įvertinti skyriaus ir atsakingų asmenų veiksmus (derinimus ir kt.), užtikrinant tinkamą projektavimo sutarties vykdymo kontrolę, atliktų darbų priėmimą. Taip pat 2019 m. rugpjūčio 20 d. Išvados 2 punkte Komisija atkreipė savivaldybės administracijos direktoriaus dėmesį, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijai nepateikus tinkamų grąžinimui sklypų NŽT Alytaus skyriui, sudaroma galimybė piliečiams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises į žemę Alytaus mieste, ginti savo teises bei kreiptis į teismus, ko pasėkoje nuosavybės teisių į nuosavybę procesas nesibaigs ir gali būti ištęstas. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. DP-297 sudarė Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją, kuriai pavedė atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą pagal Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. DV-639 sudarytos komisijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. išvadoje nustatytus Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus galimai neteisėtus veiksmus/neveikimą. 2019 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą. 2019 m. rugsėjo 20 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą dėl visų pranešime nurodytų aplinkybių, pridėdama faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Atlikusi tyrimą, nusižengimo tyrimo komisija 2019 m. spalio 3 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir pareiškėjai pateikė Išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėja savo kalta veika tyčia 2019 m. balandžio 9 d. pasirašydama Perdavimo - priėmimo aktą Nr. GPPA-155-(23.5), kuriuo priėmė visus žemės sklypų projektus, pažeidė Alytaus miesto savivaldybės administracijos finansų kontrolės taisyklių, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. DV-148 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos finansų kontrolės taisyklių tvirtinimo“, 25.2 ir 25.9 punktus bei Alytaus miesto savivaldybės administracijos atliekamų viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. DV-15, 61 punktą, nes pritarė nekokybiškai parengtoms paslaugoms, nesiėmė veiksmų projekto neatitikimams ar trūkumams pašalinti, taip pat pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus, Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. DV-1551, 5.2 ir 5.12 p., nes neužtikrino skyriaus darbuotojų kontrolės bei neatsakingai priėmė atliktas paslaugas. Nusižengimo tyrimo komisija Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlė pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, nes neatliko pareigų ir skirti jai tarnybinę nuobaudą - papeikimą už netinkamą pareigų vykdymą. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. DP-332-(4.26) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pripažino, kad valstybės tarnautoja V. B., Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos vedėja, padarė tarnybinį nusižengimą, nes pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus, Alytaus miesto savivaldybės administracijos finansų kontrolės taisyklių, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. DV-148 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos finansų kontrolės taisyklių tvirtinimo“, 25.2 ir 25.9 punktus, Alytaus miesto savivaldybės administracijos atliekamų viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. DV-15, 61 punktą, Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. DV-1551, 5.2 ir 5.12 punktus, ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą už netinkamai atliktų pareigų vykdymą.

Nurodė, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, jog nusižengimo tyrimo komisija neprašė pasiaiškinti dėl 2018 m. lapkričio 12 d. rašto Nr. SD-11872(32.24) pasirašymo aplinkybių. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. SD-11872 (32.24) informavo K. K. IĮ „Geoplius“, jog suderino šios įmonės projektą, parengtą ŽPDR informacinėje sistemoje. 2019 m. rugsėjo 10 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. VD-2839(4.55) pareiškėjos buvo paprašyta pasiaiškinti dėl (duomenys neskelbtini) detalaus plano derinimo aplinkybių bei pridėta 2019 m. rugpjūčio 20 d. išvada, todėl pareiškėja turėjo galimybę pasiaiškinti ir dėl minėto rašto aplinkybių. Pareiškėja taip pat nepagrįstai teigia, kad Išvadoje nurodyta tariamai neteisėta veika nėra konkreti ir aiški, nėra aišku, už kokį konkretų neteisėtą veiksmą/veiksmus keliama pareiškėjos tarnybinė atsakomybė. Tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviąją pusę sudaro netinkamas pareigų atlikimas - pareiškėja, pasirašydama 2019 m. balandžio 9 d. atliktų paslaugų Perdavimo-priėmimo aktą Nr. GPPA-155-(23.5), iš Įmonės priėmė žemės sklypų projektus, kurių dydžiai viršija 0,1 ha, ir pažeidė Sutarties Nr. SR-875 4.1.1 punktą, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo paslaugos užsakymo užduoties 1.5 punkte numatytas nuostatas - suformuoti žemės sklypus nuo 6 iki 10 arų ir neįvykdė Alytaus miesto savivaldybės administracijos finansų kontrolės taisyklių, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. DV-148 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos finansų kontrolės taisyklių tvirtinimo“ (toliau – Finansų kontrolės taisyklės) (redakcija galiojo pateikto projekto 2018-11-12 suderinimo metu, t. y. nuo 2017-12-28 iki 2019-03-27), 25 punkto, kuriame nustatyta, jog vykdydami einamąją finansų kontrolę, skyrių vedėjai atsako už tai, kad visos prekės, paslaugos ir darbai atlikti laiku ir kokybiškai (25.2.2 p.); sutarties vykdymo metu nebuvo jokių pažeidimų arba jie visi ištaisyti (25.2.3 p.). Šių Taisyklių 25.9 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos darbuotojai, vykdantys einamąją finansų kontrolę, atsakingi už įsigyto turto, darbų ir paslaugų pirminių dokumentų pasirašymą, nustatę neatitikimų ar trūkumų (pateikti netinkami, neteisingai surašyti dokumentai, suteiktos nekokybiškos paslaugos ar parduotos nekokybiškos prekės, pažeisti tiekimo terminai, neatitinka kiekiai ir pan.), turi imtis veiksmų jiems pašalinti. Atsižvelgiant į paminėtas Finansų kontrolės taisyklių nuostatas ir į tai, jog įmonės paslaugos atliktos nekokybiškai, dėl sutarties nesilaikymo suformuotų didesnių kaip 0,1 ha ploto žemės sklypų pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo derinti (duomenys neskelbtini) detalaus plano bei pagal Perdavimo-priėmimo aktą Nr. GPPA-155-(23.5) priimti visus (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypų projektus. Alytaus miesto savivaldybės administracijos atliekamų viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. DV-15 (toliau – Viešųjų pirkimų aprašas), 61 punkte reglamentuota, jog už pirkimo sutarties vykdymą atsakingas pirkimo iniciatorius (toliau — už sutarties vykdymą atsakingas asmuo) asmeniškai atsakingas už sutarties vykdymo sistemingą kontrolę, organizuoja perkančiosios organizacijos įsipareigojimų vykdymą, kontroliuoja pristatymo (atlikimo, teikimo) terminus, prekių, paslaugų ir darbų atitiktį sutartyse numatytiems kokybiniams ir kitiems reikalavimams, tiekėjo finansinių įsipareigojimų (baudos, netesybos) vykdymą. Už sutarties vykdymą atsakingas asmuo yra kartu ir atsakingas už laiku ir tinkamą sutarties sudarymą ir jos pratęsimą. Kadangi vietoje už sutarties vykdymą atsakingos L. P. – K. Perdavimo-priėmimo aktą Nr. GPPA-155-(23.5) pasirašė Skyriaus vedėja (pareiškėja), ji pažeidė Viešųjų pirkimų aprašo 61 punkte nustatytų pareigų vykdymą. Tokiu būdu pareiškėja neatliko pareigų, nustatytų vidaus teisės aktuose bei pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. DV-1551, 5.2, 5.10, 5.12 punktus.

Pabrėžė, kad tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė - tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Nusižengimo tyrimo komisija pripažino, jog pareiškėja savo kalta veika tyčia, priimdama didesnius nei tai nurodyta sutartyje bei nustatyta teisės aktuose suformuotų žemės sklypų projektus, galimai sąmoningai siekė, jog į didesnius ir geresnius žemės sklypus negalės būti atkurtos nuosavybės teisės. O suformuoti ir NŽT iki 2019 m. balandžio 4 d. perduoti žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui buvo nesutvarkyti, apleisti, su statinių liekanomis. Išvadoje nurodyti aiškūs ir konkretūs pareiškėjos veiksmai, kurie laikomi tarnybiniu nusižengimu bei įrodyta objektyvioji ir subjektyvioji nusižengimo pusė.

Paaiškino, kad tiek 2019 m. spalio 3 d. Išvadoje bei prie jos pridėtuose prieduose yra duomenų dėl kilusių neigiamų pasekmių, nes pats žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimo procesas Alytaus mieste dėl netinkamos sutarčių vykdymo kontrolės vėlavo daugiau nei metus, o nuosavybės teisių atkūrimui buvo suformuoti netinkami sklypai, pvz. apleisti, su buvusių statinių liekanomis. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog žemės sklypų poreikis nuosavybės teisių atkūrimui buvo pilnai patenkintas jau 2019 m. balandžio 4 d.

Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos abejonėmis dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo šališkumo dėl savivaldybės vyr. architekto, Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo M. M. (pareiškėjai pavaldaus asmens) dalyvavimo komisijoje, surašant 2019 m. rugpjūčio 20 d. išvadą Nr.VD-2622(4.55), kurios pagrindu buvo atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Nors nusižengimo tyrimo komisija galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko pagal 2019 m. rugpjūčio 20 d. išvadoje nustatytas aplinkybes, tačiau kaip matyti iš 2019 m. spalio 3 d. Išvados, dalis įtarimų pareiškėjos atžvilgiu nepasitvirtino ir buvo atmesta (pvz.: dėl žalos, nereagavimo į NŽT Alytaus skyriaus pastebėtus trūkumus dėl suformuotų žemės sklypų netinkamumo). Pažeidimas pastebėtas kompetentingos institucijos - Alytaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos, kuri 2019 m. liepos 15 d. raštu Nr. KT8-15 „Dėl audito išvados pateikimo“ pateikė Alytaus miesto savivaldybės administracijai 2019 m. liepos 15 d. audito ataskaitą. Vietos savivaldos įstatymo (toliau - VSĮ) 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba – tai subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai, o VSĮ 27 straipsnis reglamentuoja juridinio asmens - Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklą. Atsižvelgiant į šias nuostatas Alytaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba pagal VTĮ 34 straipsnio 1 dalį priskirtina kompetentingai institucijai, kuriai nustačius pažeidimą tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Todėl Alytaus miesto savivaldybės administracija, tirdama pareiškėjos veiksmus, tarnybinio nusižengimo tvarkos nepažeidė.

Pareiškėjos patikslintas skundas patenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėja nuo 2017 m. lapkričio 1 d. eina Alytaus miesto savivaldybės Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjos pareigas. 2017 m. gegužės 5 d. raštu Nr. VD-978 pareiškėja kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl leidimo pirkti valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugas ir parinkti objektams (projektams) parengti vykdytojus. 2017 m. gegužės 3 d. Paslaugų užsakymo užduoties Nr. 4 1 p. nurodytas užsakymo objektas - žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui Alytaus mieste, ribų formavimo ir pertvarkymo projektas. Užduoties 1.5 p. nurodytas projekto tikslas - suformuoti naujus kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų žemės sklypus (vieno sklypo plotas nuo 6 iki 10 arų). 2017 m. birželio 20 d. savivaldybės administracija ir K. K. IĮ „Geoplius“ sudarė Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo Nr. 181680 pagrindinę sutartį Nr. SR-875 (3.9). Pagal 2017 m. birželio 20 d. Sutartį Nr. SR-875 paslaugos turėjo būti atliktos per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos (t. y. iki 2017 m. gruodžio 20 d.). 2018 m. balandžio 16 d. ir 2018 m. balandžio 18 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo sutartys su R. J. įmone, UAB „Kelprojektas“, K. K. IĮ „Geoplius“ buvo pratęstos dar metams. Sutarčių pratęsimus vizavo ir pati pareiškėja (kaip Skyriaus vedėja), taip pat Viešųjų pirkimų skyrius, Teisės skyrius, Buhalterinės apskaitos skyrius. 2018 m. lapkričio 9 d. Alytaus miesto savivaldybės vyr. architektas M. M. (pareiškėjos pavaduotojas) pritarė K. K. IĮ „Geoplius“ parengto projekto ŽPDR informacinėje sistemoje paslaugos bylos Nr. ZSFP-25694 derinimui, tame tarpe ir dėl 9 žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kurių plotas didesnis nei 0,1 ha. NŽT 2019 m. sausio 3 d. pateikė atsakovui Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-4-(8.12), kuriame nurodė, kad projekto planavimo procedūros ir projekto sprendiniai atitinka Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ir pritariama teikimui tvirtinti pilnoje apimtyje. 2019 m. balandžio 6 d. pareiškėja pasirašė Perdavimo-priėmimo aktą Nr. GPPA-155-(23.5), kuriuo priėmė visus žemės sklypų projektus, taip pat ir tuos, kurių plotas didesnis nei 0,1 ha.

Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad Alytaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba 2019 m. liepos 15 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijai pateikė Audito ataskaitą, kurios 8 punkte konstatuota, jog formuojant sklypus nuosavybės teisių atkūrimui Alytaus mieste buvo nesilaikoma Savivaldybių nustatomų naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžių sąrašo, patvirtinto LRV 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 reikalavimų (sklypai turi būti nuo 0,06 iki 0,1 ha ploto). 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsakovo įsakymu Nr. DV-639 „Dėl komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija Alytaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos audito ataskaitos „Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo už 2018 metus ataskaitos“ 8 punkte nurodytoms aplinkybėms ištirti. Šios Komisijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. išvadoje Nr. VD-2622(4.55) konstatuoti galimai neteisėti pareiškėjos vadovaujamo skyriaus veiksmai ir atsakovui pasiūlyta sudaryti komisiją įvertinti Skyriaus vadovės (pareiškėjos) bei kitų skyriaus specialistų veiksmus. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. DP-297 sudarė Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją, kuriai pavedė atlikti pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą. 2019 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą. 2019 m. rugsėjo 20 d. pareiškėja pateikė atsakovui paaiškinimą. Komisija savo 2019 m. spalio 3 d. Išvadoje konstatavo, kad pareiškėja savo kalta tyčine veika, 2019 m. balandžio 9 d. pasirašydama Perdavimo-priėmimo aktą Nr. GPPA-155-(23.5), kuriuo priėmė visus žemės sklypų projektus, pažeidė Alytaus miesto savivaldybės administracijos finansų kontrolės taisyklių, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. DV-148 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos finansų kontrolės taisyklių tvirtinimo“, 25.2 ir 25.9 punktus (apsirikimo pasėkoje nurodyta 25.8 p.), taip pat Alytaus miesto savivaldybės administracijos atliekamų viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. DV-15, 61 punktą, kadangi oficialiai pritarė nekokybiškai parengtoms paslaugoms, nesiėmė veiksmų projekto trūkumams pašalinti. Komisija taip pat nustatė, kad pareiškėja pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktus, Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. DV-1551, 5.2 ir 5.12 p., kadangi neužtikrino skyriaus darbuotojų kontrolės bei neatsakingai priėmė atliktas paslaugas ir administracijos direktoriui pasiūlė pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir pasiūlė skirti jai tarnybinę nuobaudą - papeikimą.

Administracinės bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ginčijamu 2019 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. DP-332-(4.26) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pripažino, kad valstybės tarnautoja (pareiškėja) - Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos vedėja padarė tarnybinį nusižengimą, nes pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus, Alytaus miesto savivaldybės administracijos finansų kontrolės taisyklių, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. DV-148 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos finansų kontrolės taisyklių tvirtinimo“, 25.2 ir 25.9 punktus, Alytaus miesto savivaldybės administracijos atliekamų viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. DV-15, 61 punktą, Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. DV-1551, 5.2, 5.12 punktus, ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą už netinkamą pareigų atlikimą.

Apibendrindamas pateiktų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda iš esmės buvo paskirta už tai, kad būdama asmeniškai atsakinga už 2017 m. birželio 20 d. tarp atsakovo ir K. K. IĮ „Geoplius“ sudarytos Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo Nr. 181680 pagrindinės sutarties Nr. SR-875 (3.9). vykdymo kontrolę, pritarė nekokybiškai parengtoms paslaugoms (teritorijos planavimo dokumentams), nesiėmė savalaikių veiksmų projekto neatitikimams ir trūkumams pašalinti, taip pat 2018 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. SD-11872 (32.24) nepagrįstai informavo K. K. IĮ „Geoplius“, jog suderino šios įmonės projektą ŽPDR informacinėje sistemoje, be to, 2019 m. balandžio 9 d. nepagrįstai pasirašė Perdavimo-priėmimo aktą Nr. GPPA-155-(23.5), kuriuo priėmė žemės sklypų, kurių plotas didesnis negu 0,1 ha, projektus ir taip pat neužtikrino skyriaus darbuotojų veiksmų kontrolės bei neatsakingai priėmė IĮ ,,Geoplius“ atliktas paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės tarnautojai privalo: laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (4 p.); laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ (žemės sklypų formavimo metu galiojusi redakcija) nustatė, kad Alytaus mieste naujų žemės sklypų, kuriuos numatoma perduoti kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, plotas turi būti nuo 0,06 ha iki 0,1 ha. Alytaus miesto savivaldybės administracijos finansų kontrolės taisyklių, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. DV-148, 25.2 punkte nustatyta, jog vykdydami einamąją finansų kontrolę, skyrių vedėjai atsako už tai, kad visos prekės, paslaugos ir darbai atlikti laiku ir kokybiškai, kad sutarties vykdymo metu nebuvo jokių pažeidimų arba jie visi ištaisyti. Taisyklių 25.9 punktas (Išvadoje suklydimo įtakoje nurodytas 25.8 p.) reglamentuoja, kad savivaldybės administracijos darbuotojai, vykdantys einamąją finansų kontrolę, atsakingi už įsigyto turto, darbų ir paslaugų pirminių dokumentų pasirašymą, nustatę neatitikimų ar trūkumų (pateikti netinkami, neteisingai surašyti dokumentai, suteiktos nekokybiškos paslaugos ar parduotos nekokybiškos prekės, pažeisti tiekimo terminai, neatitinka kiekiai ir pan.), turi imtis veiksmų jiems pašalinti. Alytaus miesto savivaldybės administracijos atliekamų viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. DV-15, 61 punkte numatyta, kad už pirkimo sutarties vykdymą atsakingas pirkimo iniciatorius asmeniškai atsakingas už sutarties vykdymo sistemingą kontrolę, organizuoja perkančiosios organizacijos įsipareigojimų vykdymą, kontroliuoja pristatymo (atlikimo, teikimo) terminus, prekių, paslaugų ir darbų atitiktį sutartyse numatytiems kokybiniams ir kitiems reikalavimams, tiekėjo finansinių įsipareigojimų (baudos, netesybos) vykdymą. Už sutarties vykdymą atsakingas asmuo yra kartu ir atsakingas už laiku ir tinkamą sutarties sudarymą ir jos pratęsimą. Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. DV-1551, 5.2 punktas numato, kad pareiškėja privalo organizuoti skyriaus tarnautojų funkcinį veiklos paskirstymą, kontroliuoti jų veiklą, 5.12 punktas imperatyviai įpareigoja pareiškėją teisės aktų nustatyta tvarka analizuoti parengtus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sprendinius (IS „ŽPDRIS“) ir juos derinti.

Iš to seka išvada, kad atsakovas ginčijamame įsakyme, remdamasis Išvados duomenimis, išsamiai ir teisingai nurodė pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo juridinį pagrindą (teisės aktų normas, kurių reikalavimus pažeidė pareiškėja).

Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiškėjai įteiktame Pranešime apie tarnybinį nusižengimą ir 2019 m. spalio 3 d. Išvadoje pareiškėjos tarnybinio nusižengimo sudėties objektyvioji pusė aprašyta nepakankamai aiškiai dėl pateikiamų faktinių aplinkybių gausos ir plataus jų interpretavimo, tačiau pažeidimo esmė yra aiški ir pakankama tarnybinės atsakomybės kontekste. Šio trūkumo teismas nelaiko esminiu ir duodančiu pakankamą savarankišką pagrindą ginčijamam administraciniam aktui panaikinti. Pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio pažeidimo esmė ta, kad pareiškėja, būdama tiesiogiai atsakinga už žemės sklypų, skirtų būtent nuosavybės teisių į žemę atkūrimui, rengimo proceso inicijavimą, patį planų rengimą, planus rengiančio asmens veiksmų priežiūrą ir sutarties įvykdymo terminų kontrolę, pateiktų teritorijos planavimo dokumentų priėmimą ir derinimą, savo tarnybines pareigas atliko pažeisdama pirmiau paminėtų teisės aktų nuostatas, taip pat savalaikiai nekontroliavo sau pavaldžių skyriaus darbuotojų (pvz., vyr. architekto) veiksmų.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog bet kokie valstybės tarnautojo veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios, jog pareiškėja tinkamai nevykdė pirmiau paminėtų teisės aktų reikalavimų, tuo padarydama tarnybinį nusižengimą. Išvadoje nurodyti konkretūs veiksmai, pareigų netinkamas atlikimas, pažeidžiant nurodytus teisės aktų reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos ir atskleistos visos tarnybinio nusižengimo sudėtį patvirtinančios aplinkybės, kuriomis grindžiamas tarnybinio nusižengimo faktas, pareiškėjos kaltė ir pasekmės, susijusios su minėtų teisės aktų reikalavimų nevykdymu. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tarnybinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius, jog valstybės tarnautojas pažeidė teisės normas, imperatyviai įpareigojančias asmenį elgtis atitinkamu būdu. Iš teismui pateiktų duomenų akivaizdu, kad pareiškėja akivaizdžiai nesilaikė teisės aktų reikalavimų (sutarties terminų kontrolę, sklypų plotas, netinkamas derinimas, kontrolės stoka kitų pavaldžių darbuotojų atžvilgiu).

Vertindamas pareiškėjos ir jos atstovės argumentus dėl tarnybinio tyrimo šališkumo, teismas daro išvadą, kad jie visiškai nepagrįsti. Vyr. architektas M. M. nedalyvavo Komisijos, kuri tyrė pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą, sudėtyje. Vyr. architekto dalyvavimas ankstesnėse Komisijose, kuriuose tiesiogiai nebuvo vertinami pareiškėjos veiksmai tarnybinės atsakomybės kontekste, nesudaro pagrindo abejoti viso tarnybinio tyrimo nešališkumu. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, jog kažkas (tame tarpe ir vyr. architektas) turėjo asmeninį suinteresuotumą pareiškėjos nubaudimu. Pareiškėja taip pat nepasinaudojo nušalinimo teise, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo 9 punkte, o be to, tarnybinė nuobauda buvo paskirta savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ir netgi kitos rūšies negu buvo siūloma Išvadoje. Kiti pareiškėjos ir jos atstovės nurodyti argumentai dėl procedūrinių pažeidimų, susijusių su pranešimo apie tarnybinį nusižengimą surašymo ir nusižengimo tyrimo terminais taip pat yra nepagrįsti. Teismas jokių esminių Valstybės tarnybos įstatymo, Tvarkos aprašo pažeidimų nenustatė.

Žemesnės instancijos teismas

Svarbu ir tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Alytaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba pagal VTĮ 34 straipsnio 1 dalį priskirtina kompetentingai institucijai, kuriai nustačius pažeidimą (imperatyvių reikalavimų dėl žemės sklypų ploto nesilaikymą), tarnybinė nuobauda turi būti paskiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Dėl paminėto reglamentavimo tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti.

VTĮ 33 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.

Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl jai paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, teismas pabrėžia, kad įvertinus ginčo šalių procesinius dokumentus ir juose išdėstytus argumentus bei teismo posėdyje pateiktus žodinius paaiškinimus, matyti, jog pareiškėja nesutinka su nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu ir iš dalies jai pritaikytos teisinės atsakomybės – tarnybinės nuobaudos – proporcingumu ir adekvatumu (skunde taip pat teigia ir tai, kad paskirta nuobauda yra akivaizdžiai per griežta). Pirmiau teismas jau padarė išvadą, kad pareiškėjos veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, tačiau taip pat būtina nustatyti ir tai, ar tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas paskirta tinkamai įvertinus jos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, jos veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas yra padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta tarnybinė nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba nėra tenkinamos įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sąlygos, teismas privalo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo švelnesne (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012, 2018 m. spalio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4643-556/2018).

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. spalio 3 d. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pareiškėja gerai charakterizuojama. Bylos duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja tarnybinių nuobaudų neturi, jokia turtinė žala atsakovui nebuvo padaryta, dėl neturtinės žalos (atsakovo reputacijos pablogėjimo) nei Išvadoje nei teismo žinioje esančioje administracinėje byloje duomenų taip pat nėra. Taigi, atsakovas nepateikė duomenų, kad pareiškėjai iš viso buvo anksčiau taikyta tarnybinė atsakomybė, o pareiškėja charakterizuojama iš esmės teigiamai. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad netiesioginės įtakos pareiškėjos veiksmams turėjo ir administracijos direktoriaus bei kitų vadovaujančių savivaldybės pareigūnų veiksmai (pvz., administracijos direktoriaus tinkamas nereagavimas į informaciją apie sutarčių terminų pasibaigimą bei vėlesnis sutarčių pratęsimas).

Teismas pabrėžia, kad tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, o iš administracinių teismų praktikos išplaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su siekiu užtikrinti šį – atsakomybės neišvengiamumo – principą. Tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas yra padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta tarnybinė (drausminė) nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (šiuo atveju akivaizdžiai per griežta) arba, kaip yra nagrinėjamu atveju, nėra tenkinamos įsakymuose ir kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sąlygos, teismas privalo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo švelnesne. Priešingas vertinimas, t. y., kad teismui panaikinus, o ne pakeitus paskirtą tarnybinę nuobaudą vien dėl to, jog ji nėra adekvati padarytam pažeidimui ar nėra kitų privalomų sąlygų atitinkamai nuobaudai skirti, kai tarnybinis nusižengimas buvo padarytas ir egzistuoja kitos sąlygos švelnesnei tarnybinei nuobaudai skirti, leistų tarnybinį nusižengimą padariusiems valstybės tarnautojams (pareigūnams) nepagrįstai išvengti teisinės atsakomybės už savo pareigų neatlikimą ar netinkamą jų atlikimą, t. y. valstybės tarnautojui (pareigūnui) neatsirastų jokių neigiamų pasekmių.

Teismui pateikti duomenys leidžia padaryti išvadą, kad atsakovas nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su galimybe pareiškėjai paskirti švelnesnę tarnybinės nuobaudos rūšį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu ginčijamu įsakymu be jokių motyvų buvo parinkta griežtesnė tarnybinė nuobauda negu Išvadoje siūlė Komisija. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (LVAT 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11‑319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012). Analogiškos taisyklės yra taikytinos ir teismui sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (sušvelninimo). Toks vertinimas turi būti atliekamas, tik konkrečių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste. Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (LVAT 2009 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (LVAT 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013, 2015 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1941-520/2015). Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumas (disproporcija), ir kad taip nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimai (Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, LVAT 2013 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-109/2013, 2012 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1471/2012, 2012 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-357/2012, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3636-146/2015 ir kt.). Pažymėtina ir tai, jog administracinis teismas, nagrinėdamas administracinį ginčą, neperima viešojo administravimo funkcijų ir nesprendžia tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimų. Teismas pagal kompetenciją tikrina, ar tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, o nustatęs, kad tarnybinė nuobauda yra neproporcinga (per griežta) sprendžia dėl jos pakeitimo į švelnesnę (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012). Nuobaudos pakeitimą į švelnesnę teismas atlieka savo procesiniu sprendimu, o ne atitinkamai koreguodamas atsakovo individualų administracinį aktą (LVAT 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3636-146/2015).

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinęs tai, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas sunkių pasekmių nesukėlė, materialinė žala nebuvo padaryta, ji nebausta tarnybine tvarka, dalies padarytų pažeidimų objektyvinės pusės iš esmės neneigia, charakterizuojama teigiamai, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai ginčijamu įsakymu buvo paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui aiškiai neproporcinga tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas) - t. y. aiškiai per griežta. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas keistina į švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą (ABTĮ 56 str., 88 str. 2 p.).

Likusieji tiek pareiškėjos, jos atstovės, tiek ir atsakovo bei jo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėja taip pat prašo teismo priteisti jos naudai iš atsakovo 2510,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Šioje administracinėje byloje teismo sprendimas priimamas iš dalies pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017). Šiuo atveju teismas pareiškėjos skundą patenkina iš dalies, sušvelnindamas pareiškėjai skirtą nuobaudą ir pareiškėjai paskirtą griežtą papeikimą pakeisdamas į pastabą. Laikytina, jog pareiškėjos skundas patenkintas 50 procentų.

Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 2510,75 Eur atstovavimo išlaidų (konsultacijos, dokumentų analizė, skundo parengimas, prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo iš atsakovo bei papildomų įrodymų prijungimo prie bylos parengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose).

Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos grindžiamos 2019 m. spalio 10 d. PVM sąskaita-faktūra serija APB Nr. 15862, 2019 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita-faktūra serija APB Nr. 16099, 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija APB Nr. 16572, 2020 sausio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 16855, 2020 m. vasario 24 d. PVM sąskaita-faktūra serija APB Nr. 16912, 2020 m. birželio 11 d. PVM sąskaita-faktūra serija APB Nr. 17920, „Swedbank“ AB 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. birželio 16 d. sąskaitos išrašais, iš kurių matyti, kad pareiškėja advokatų profesinei bendrijai ILAW sumokėjo 2510,75 Eur.

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi skundą pareiškėja teismui pateikė 2019 m. lapkričio 11 d. (2019 m. ketvirtas ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo parengimą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2019 metų antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1289 Eur).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 3222,50 Eur (1289 Eur (2019 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 2,5 (koeficientas). Pareiškėjos prašoma priteisti 1089 Eur suma už skundo parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui, valandą apskaičiuojamas taikant koeficientą 0,1. Konsultacijų, dokumentų analizės, pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose paslaugos pareiškėjai buvo teikiamos 2019 m. ketvirtame – 2020 m. antrame ketvirčiuose, todėl sprendžiant dėl išlaidų priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imami 2019 metų antro – ketvirto ketvirčių vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčiai (1289 Eur, 1317,60 Eur ir 1358,60 Eur), taigi už minėtų paslaugų 1 valandą maksimalus priteistinas užmokestis galėtų būti nuo 128,90 Eur iki 135,86 Eur.

Iš pateikto bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo matyti, kad už konsultacijų, dokumentų analizės, pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose paslaugas prašoma priteisti suma yra 1421,75 Eur (363 Eur +242 Eur + 60,50 Eur + 423,50 Eur + 332,75 Eur), o minėtos paslaugos truko 11,75 val. Atsižvelgus į bylos sudėtingumą, į tai, kad 2020 m. kovo 2 d. teismo posėdis truko 2 val. 43 min., 2020 m. birželio 17 d. teismo posėdis truko 2 val. 10 min., nurodomas teisinių paslaugų teikimo laikas laikytinas pagrįstu, todėl už konsultacijas, dokumentų analizę, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose maksimali priteistina suma galėtų būti nuo 1514,58 Eur iki 1596,36 Eur. 1421,75 Eur suma neviršija maksimaliai priteistinos sumos.

Įvertinus tai, kad pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija priteistinų užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių, pareiškėjos skundas patenkintas 50 procentų, pareiškėjos V. B. naudai iš atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos priteistina 1255,37 Eur suma bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. B. patikslintą skundą patenkinti iš dalies.

2019 m. spalio 9 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. DP-332-(4.26) ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pakeisti ir V. B. paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą pakeisti į švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Priteisti pareiškėjos V. B. naudai iš atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos 1255,37 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 37 euro ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Likusioje dalyje pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Algis Markevičius