Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3086-781/2018 pagal ieškovų I. D. (I. D.) ir V. D. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarei D. M. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai I. D. ir V. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu 2016-10-10 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo 5 punktą, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro „piniginės lėšos (grynieji pinigai) 93 200 (devyniasdešimt trys tūkstančiai du šimtai) eurų grynųjų pinigų suma“.Vilniaus apygardos teismas 2018-02-13 nutartimi nustatė 7 d. terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti visus asmenis, kurie turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir tinkamai nurodyti jų procesines padėtis, taip pat ieškovams pasiūlyta apsvarstyti klausimą dėl savo reikalavimo pakoregavimo ir tinkamo šalių procesinių padėčių nurodymo. Ieškovų atstovas advokatas A. S. 2018-02-14 pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą ir procesinį terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki paaiškės ieškovo I. D., mirusio 2018-02-07, teisių perėmėjas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018-02-22 nutartimi atmetė prašymą sustabdyti bylą; ieškovų ieškinį laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui; grąžino ieškovei V. D. už ieškinį sumokėtą 1 623 Eur žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad 2018-02-13 nutartis, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, ieškovų atstovui įteikta 2018-02-15 (CPK 175¹ str. 10 d.). Ieškovai per nustatytą terminą nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino (ir nešalino), 2018-02-14 prašyme sustabdyti šią civilinę bylą ir procesinį terminą ieškinio trūkumams pašalinti motyvuodami vieno iš ieškovų (I. D.) mirusio 2018-02-07, teisių perėmėjo nustatymo poreikiu.Teismas, įvertinęs ginčui aktualias įstatymo nuostatas (CPK 163 str. 1 p., 137 str. 1 d.), sprendė, kad kuomet ieškinys dar nėra priimtas dėl nustatytų ir nepašalintų (neketinamų šalinti) trūkumų ir civilinė byla nėra iškelta, atitinkamai, ji negali būti ir sustabdyta. Todėl prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino. Atsižvelgęs į tai, kad nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai per teismo nustatytą terminą nėra pašalinti, pripažino ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė V. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-02-22 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas, priimdamas nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo bei įpareigodamas ieškinį pareikšti konkrečiam atsakovui, pakeisti nurodyto atsakovo padėtį į trečiojo asmens procesinę padėtį, pažeidė ieškovo diskrecijos teisę. Teismas faktiškai bylą išsprendė iš esmės be teismo posėdžio bei bylos įrodymų analizės, nes ieškinį laikė nepagrįstu jo priėmimo stadijoje tuo pagrindu, kad jis pareikštas netinkamam atsakovui, nors ieškovai ir yra paaiškinę, dėl kokios priežasties atsakovu įtraukta notarė, o ne kitas asmuo, ir ši aplinkybė reikalauja detalesnės analizės bei vertinimo bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismo motyvai, kad I. D. nepretenduoja į mirusiosios A. D. palikimą, todėl negali ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo, yra neteisėti ir neatitinka pareikšto ieškinio reikalavimų. Ginčo dėl paveldėjimo teisės nėra, ginčijamas tik pats paveldėjimo teisės įforminimas, todėl tokiam ieškiniui pareikšti ieškovas neturi būti paveldėtoju. Be to, šios aplinkybės nagrinėtinos bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne ieškinio priėmimo, stadijoje. Procesinių teisių perėmimas bei bylos sustabdymas galimas bet kurioje proceso stadijoje, o kadangi vienas iš ieškovų ieškinio priėmimo stadijoje mirė, teisinga, protinga ir sąžininga nepasibaigusį terminą ieškinio trūkumams pašalinti sustabdyti iki bus perimtos mirusio ieškovo procesinės teisės, paaiškės jo teisių perėmėjas. Teismas netenkino prašymo dėl bylos sustabdymo, tačiau prašymo dėl nepasibaigusio procesinio termino ieškinio trūkumams pašalinti sustabdymo iš viso nesprendė ir dėl jo nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl civilinės bylos sustabdymo prielaidų

Pagal CPK 162³ straipsnį civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Vienas iš tokių pagrindų, kurį savo prašyme nurodė ir apeliantė, yra CPK 163 straipsnio 1 punkte įtvirtintas privalomas civilinės bylos sustabdymas tuo atveju, kai miršta fizinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas. Apeliantė kartu su prašymu sustabdyti bylą pateikė vieno iš ieškinį pareiškusių asmenų – I. D. mirties liudijimą.Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad civilinė byla gali būti stabdoma bet kurioje jos proceso stadijoje, kai tik atsiranda aplinkybės, lemiančios laikiną procesinių veiksmų atlikimo joje sustabdymo poreikį. Tokios aplinkybės gali paaiškėti tiek pačioje bylos proceso pradžioje, tiek teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, tiek ir paskesnėse tos konkrečios bylos proceso stadijose (apeliaciniame ar kasaciniame procese). Tačiau nagrinėjamu atveju atitinkamas prašymas buvo pateiktas dar ieškinio priėmimo (jo trūkumų ištaisymo) stadijoje, vadinasi, nėra esminės ir pagrindinės civilinės bylos sustabdymo instituto taikymo sąlygos – iškeltos ir pradėtos teisme nagrinėti civilinės bylos. Pirmoji ir privaloma civilinio proceso stadija yra civilinės bylos iškėlimas teisme. Esant šiai stadijai atliekami paruošiamieji veiksmai, kurių tikslas – iškelti civilinę bylą. Šioje stadijoje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat tai, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą, ar ne. Ir tik patikrinęs minėtas aplinkybes bei nustatęs, jog pateiktų duomenų, siekiant užtikrinti sklandų bylos procesą ir priešingos ginčo šalies teises, užtenka teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendžia savo rezoliucija arba nutartimi. Būtent šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (CPK 137 str. 1 d., 290 str. 6 d.). Šiuo atveju, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, CPK 137 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, siejami su bylos proceso pradžia, nebuvo ir nėra atlikti. Šiame kontekste pažymėtina, kad nei CPK, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta galimybė sustabdyti dar tik siekiamą suinteresuotų asmenų inicijuoti bylą ar spręsti klausimą dėl paruošiamųjų veiksmų, kurių tikslas – iškelti civilinę bylą, sustabdymo. CPK 76 straipsnyje, kuris reglamentuoja procesinių terminų sustabdymą, tokia galimybė taip pat yra tiesiogiai susieta su pačios bylos nagrinėjimo sustabdymu. Todėl tokie skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl nepasibaigusio procesinio termino, šio teismo nustatyto ieškinio trūkumams ištaisyti, sustabdymo, patys savaime nesuponuoja vertinimo, kad teismas bylos iškėlimo (proceso pradėjimo) klausimą išsprendė neteisingai.Tokiu atveju pripažintina, kad, nesant pašalintiems 2018-02-13 nutartyje nustatytiems trūkumams, t. y. nesant priimto nagrinėjimui teisme ieškinio ir nesant iškeltos pačios civilinės bylos, nebuvo teisinio pagrindo ir spręsti dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 punkto ar bet kuriuo kitu pagrindu. Tokią išvadą, kad byla gali būti sustabdyta tik po to, kai ieškinys yra priimtas, papildomai pagrindžia dar ir tai, jog šį institutą reglamentuojančios teisės normos yra įtvirtintos CPK I dalies XII skyriaus antrame skirsnyje, kuriame sureguliuoti teismo posėdžio pertraukos, bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimai, t. y. procesai vykstantys po to, kai ieškinys yra priimtas.

Dėl ieškinio trūkumų

Apeliantė atskirajame skunde itin didelį dėmesį skyrė Vilniaus apygardos teismo 2018-02-13 nutarties, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, kritikai. Viena vertus, apeliantė neginčija fakto, kad ji teismo 2018-02-13 nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino bei neketino šalinti, be to, minėtos teismo nutarties ji neskundė. Kita vertus, šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra 2018-02-22 nutarties, kuria buvo ne tik atmestas prašymas stabdyti bylą, bet ir dėl to, kad nebuvo pašalinti 2018-02-13 nutartyje nurodyti trūkumai, ieškinys pripažintas nepaduotu, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti tinkamą apeliantės teisių įgyvendinimą, pasisako ir atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškinio trūkumų nustatymu. Teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 punktu, gavęs tokį prašymą visų pirma turi nustatyti, ar ginčo teisiniame santykyje yra leidžiamas teisių perėmimas ir ar yra procesinė galimybė mirusį fizinį asmenį toje byloje nedelsiant pakeisti jo teisių perėmėju, ir tik po to nuspręsti dėl civilinės bylos sustabdymo. Akivaizdu, kad šiuos procesinius veiksmus teismas gali tinkamai atlikti tik tuo atveju, jeigu yra aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas bei pagrindas, aiškios bylos šalys ir aiškus ginčo teisinis santykis, leidžiantis identifikuoti, ar šiame teisiniame santykyje apskritai galimas teisių perėmimas. Vadinasi, nei ieškinio forma, nei, juo labiau, jo turinys neturi kelti teismui jokių abejonių dėl galimo ar, priešingai, negalimo materialinių teisių perėmimo ir galimo procesinio šalies įpėdinio įstojimo į bylą. Antraip nebūtų įmanoma nuspręsti dėl bylos sustabdymo poreikio. Nagrinėjamu atveju teismas dar ieškinio priėmimo stadijoje suabejojo dėl siekiamo apginti ieškovų intereso ir jų suformuluotų reikalavimų atitikimo siekiamoms apginti teisėms, dėl šalimis įvardintų asmenų procesinės padėties ir dėl kitų byloje nedalyvaujančių asmenų įtraukimo į šį procesą poreikio, atsižvelgiant į faktines ieškinyje nurodomas aplinkybes. Teismui kilus tokių abejonių, buvo taikytas ieškinio trūkumų ištaisymo institutas, juolab kad įstatymų leidėjas, nustatęs teismui bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis pareigą, įpareigoja teismą imtis visų būtinų priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.), o viena tokių priemonių yra įtvirtinta CPK 115 straipsnio 2 dalyje. Aplinkybė, jog į bylą nėra įtraukti visi suinteresuoti jos baigtimi asmenys, šiuo atveju Valstybinė mokesčių inspekcija, savaime nebūtų trūkumas, užkertantis kelią civilinės bylos iškėlimui ir proceso pradžiai, šiuo aspektu apeliantės pozicija yra teisinga. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų (suinteresuotų) asmenų įtraukimas į bylą galimas ir teismo iniciatyva. Taigi, ieškinio (pareiškimo), jeigu jame nenurodyti tretieji asmenys, kurių teisėms ar pareigoms gali turėti įtakos ginčo byloje išsprendimas, trūkumą gali pašalinti pats teismas. Trūkumai, kuriuos savo iniciatyva šalina teismas, nelaikytini tokiais ieškinio (pareiškimo) trūkumais, kurių pašalinimui reikėtų duoti atitinkamus nurodymus ir nustatyti šalinimo terminą. Tačiau visiškai sutiktina su teismo pozicija, kad pareiškus teisme reikalavimą pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės liudijimo dalį šį dokumentą išdavusiai notarei, tuo pačiu ieškinyje nurodant, kad jo turinys dėl paveldimo turto (93 200 Eur piniginių lėšų) notarės įrašytas pagal pačios apeliantės pateiktus duomenis, nenurodant jokių neteisėtų notarės veiksmų , neleidžia suprasti, kokiu pagrindu toks reikalavimas yra reiškiamas būtent notarei ir kas yra tokios bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, įrodinėjimo dalykas. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ir pats nei ieškinio priėmimo metu, nei pradėjęs nagrinėti bylą negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė pareikšdamas reikalavimą, bei negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.). Todėl teismui be išlygų priėmus tokį apeliantės paduotą ieškinį, kurio pagrindas nėra identifikuojamas, byloje dalyvaujantiems asmenims taip pat nebūtų aišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, kokias ieškovų teises ar įstatymų saugomus interesus, ieškovų nuomone, notarė savo veiksmais ar neveikimu pažeidė. Atitinkamai ir teismui būtų neaišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti bei įvertinti, kad būtų galima nustatyti byloje tiesą ir tinkamai išspręsti šalių ginčą (CPK 2 str., 12 str., 142 str., 185 str.). Todėl šioje konkrečioje situacijoje nurodyti ieškinio trūkumai (nesuformuluotas ieškinio faktinis pagrindas) laikytini esminiais ir šalintinais jau pradinėje, t. y. ieškinio pateikimo stadijoje, o teismas, įgyvendindamas minėtą bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis pareigą, pagrįstai atkreipė siekiančių inicijuoti su notare teisminį ginčą ieškovų dėmesį į tai bei pasiūlė šiuos trūkumus ištaisyti. Apeliantė ieškinio trūkumų per jai nustatytą terminą ištaisyti nė nemėgino, todėl teismas pagrįstai taikė CPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodytus procesinius padarinius, pripažindamas ieškinį nepaduotu. Priešingai nei tvirtina savo atskirajame skunde apeliantė, teismas, atsisakydamas priimti ieškinį dėl neištaisytų ieškinio trūkumų, nėra išsprendęs bylos iš esmės be teismo posėdžio ar bylos įrodymų analizės, o skundžiamos nutarties priėmimas nekliudo vėl kreiptis į teismą. Taigi ir šie apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.