Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties, kuria patvirtintas mokumo atkūrimo planas fizinio asmens M. K. bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2015-05-22 nutartimi iškėlė M. K. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. 2015 m. gruodžio 16 d. teisme gautas bankrutuojančio fizinio asmens bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti patikslintą M. K. mokumo atkūrimo planą. Prašyme nurodoma, kad patikslintas planas buvo pateiktas svarstyti 2015 m. gruodžio 11 d. vykusiame kreditorių susirinkime, kuriame nepritarta patikslintam M. K. mokumo atkūrimo planui. Patikslintą mokumo atkūrimo planą bankrutuojančio fizinio asmens bankroto administratorius teikia tvirtinti teismui, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnio 3 dalimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2016-02-26 nutartimi patvirtino pareiškėjo M. K. mokumo atkūrimo planą. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo paaiškinimus (pareiškėjas šiuo metu dirba UAB(duomenys neskelbtini) perėjo į kitas pareigas ir jo atlyginimas ateityje didės, nors pareiškėjas yra patalpinęs savo gyvenimo aprašymą į internetinį tinklapį ir ieško darbo, tačiau geriau apmokamo darbo Raseiniuose rasti beveik neįmanoma, sunkaus fizinio darbo dirbti dėl stuburo išvaržos negali, kvalifikacijos kėlimui lėšų neturi, kitame mieste dirbti negali, nes vienas išlaiko ir rūpinasi nepilnamete dukra, neturi transporto priemonės), sprendė, jog tikėtina, kad pareiškėjas nesiekia visiško skolų panaikinimo, dėl aiškiai nurodytų objektyvių priežasčių mokumo atkūrimo plane nenumatė galimybės persikvalifikuoti, todėl tokio plano patvirtinimas iš esmės nepažeidžia skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Teismas nesutiko su kreditorių prieštaravimais dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos ir sprendė, kad 4800,00 Eur suma, skiriama bankroto administratoriui, nėra per didelė, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas atmetė kreditorių prieštaravimus dėl bankrutuojančio asmens būtiniems poreikiams tenkinti reikalingos 372,00 Eur sumos, nurodydamas, kad 372,00 Eur suma yra pagrįsta, ji bus skiriama gyvenamojo būsto išlaikymui, maistui, vaistams, buitinėms prekėms ir paslaugoms, telekomunikacijų paslaugoms, drabužiams ir avalynei, vaiko mokyklinėms priemonėms, knygoms, lavinimui. Teismas pažymėjo, kad M. K. vienas augina bei išlaiko nepilnametę dukrą, todėl šios lėšos bus skiriamos dviejų asmenų būtinų poreikių tenkinimui, o plane nėra numatyta išlaidų, kurios galėtų būti įvertintos kaip nebūtinos. Teismas atmetė kreditorių pastabas dėl pareiškėjo turimų banko sąskaitų skaičiaus ir dėl termino nekilnojamajam turtui parduoti, nurodydamas, šie kreditorių argumentai yra tik formalūs ir nepažeidžiantys skolininko ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Teismas nurodė, kad mokumo atkūrimo plane nustatyta bankroto proceso trukmė ir plano įgyvendinimo terminas yra pakankamas ir protingas, atitinkantis skolininko bei jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgęs į tai, jog kreditoriai, nepritardami mokumo atkūrimo plano projektui ir pateikdami pastabas, nenurodė, kokiomis kitomis priemonėmis galima siekti greitesnio ir efektyvesnio pareiškėjo mokumo atkūrimo, teismas sprendė, kad bankroto administratoriaus parengtas mokumo atkūrimo plano projektas atitinka tiek pareiškėjo, tiek ir kreditorių teisėtus interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį esmė

4.2.Teismas nepasisakė dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo, nevertino, ar pareiškėjas atsižvelgė į kreditorių pastabas, ar ne. Nagrinėjamu atveju, nei pareiškėjas, nei bankroto administratorius neatsižvelgė į kreditorių susirinkimo pastabas ir netikslino, netaisė plano projekto pagal kreditoriaus pastabas, t.y. tik formaliai laikėsi neteisminės mokumo atkūrimo plano tikslinimo procedūros, todėl teismas turėjo nustatyti šiuos pažeidimus ir mokumo atkūrimo plano netvirtinti, o bylą nutraukti.

4.3.Pareiškėjo M. K. mokumo atkūrimo plane nėra nurodyta kitų priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti, nors M. K. yra jauno amžiaus ir persikvalifikavimo perspektyva turėtų būti labai aktuali. Teismo pozicija, kad pareiškėjas gauna pastovias pajamas, todėl mokumo atkūrimo plane neturi būti numatytos ir kitos priemonės jo mokumui atkurti, prieštarauja fizinių asmenų bankroto paskirčiai.

4.4. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes nesiaiškino visų turinčių reikšmė bylai aplinkybių, nereikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą įrodymų vertinimo principą, nes formaliai vertino įrodymus ir net įrodymais nepagrįstus pareiškėjo ir bankroto administratoriaus teiginius. Mokumo atkūrimo plane nurodyta 372,00 Eur suma, reikalinga būtiniesiems poreikiams tenkinti, yra nepadrįstai didelė, nepagrįsta tinkamais įrodymais, nepateikta gyvenamojo būsto nuomos ar panaudos sutartis, pareiškėjas nenurodė, kur gyvena, tik nurodė, kad gyvena brolio bute ir gyvenamojo būsto išlaikymui turi skirti 120 Eur, o teismas nepareikalavo pareiškėjo pateikti jo teiginius patvirtinančius įrodymus.

4.5. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis Nr. 3K-3-561/2014), nesivadovavo FABĮ 7 straipsnio 3 dalies ir CPK 736 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad skolininkui turi likti mažiausiai pusė MMA, t. y. 144,81 Eur. Pareiškėjas M. K., negaudamas savo nepilnametės dukters išlaikymui priteistos sumos iš dukters motinos, turėtų kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą, bet nespręsti savo sunkios finansinės situacijos kreditorių sąskaita. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad pasikeitė jo darbo pobūdis ir jo gaunamas darbo užmokestis.

4.6. Teismas kreditoriaus ginčytos administravimo išlaidų sąmatos dedamųjų dalių, jų pagrįstumo neanalizavo, apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, o administratoriaus atlyginimo dedamųjų dalių aspektai kelia abejonių dėl jų pagrįstumo ir reikalingumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas fizinių asmenų mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

8. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą, kartu su plano projektu, pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui. Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, tai įstatyme nenustatyta tokio plano tikslinimo galimybės, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Teismo nutartis tokiu atveju priimama žodinio proceso tvarka (FABĮ 8 straipsnio 6 dalis). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas, nesutikdamas su plane numatytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, paprastai turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

9. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas, įvykęs 2015-11-05, nepritarė pirminiam pareiškėjo M. K. mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas, kreditorių nuomone, neatitiko FABĮ 7 straipsnio reikalavimų: plane nenurodyta kitų priemonių, skirtų M. K. mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas), kreditoriai nesutiko su pareiškėjo mokumo atkūrimo plane nustatyta bankroto administravimo išlaidų suma (4800 Eur) ir su bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga lėšų suma (372,00 Eur), kreditoriai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo vardu bankuose yra septynios sąskaitos, kurių administravimui reikalingos lėšos, taip pat nesutiko su nekilnojamojo turto pardavimo tvarka. Planas buvo grąžintas pareiškėjui tikslinti, tačiau jis kreditorių susirinkimui pakartotinai pateikė tvirtinti plano projektą, neatsižvelgęs į kreditorių pastabas.

10. Kreditorių susirinkimas, įvykęs 2015-12-11, patikslintam plano projektui nepritarė, nurodydamas tas pačias priežastis. Šis kreditorių susirinkimo nutarimas nepritarti plano projektui su kreditorių nurodytais pakeitimais nei pareiškėjo, nei administratoriaus skundžiamas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, žodinio proceso tvarka sprendęs klausimą dėl pakeisto plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo, patvirtino planą, kuriam nebuvo pritarta 2015-12-11 įvykusiame kreditorių susirinkime.

11. Atskirajame skunde kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria patvirtintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas, teigdamas, kad kreditorių susirinkimui nepritarus mokumo atkūrimo planui, pareiškėjas M. K. negalėjo šio plano teikti teismui tvirtinti; taip pat nurodo, kad plane nenurodyta kitų priemonių, skirtų M. K. mokumui atkurti, kreditoriai nesutiko su pareiškėjo mokumo atkūrimo plane nustatyta bankroto administravimo išlaidų suma (4800 Eur) ir su bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga lėšų suma (372,00 Eur).

12. Atskiruoju skundu ginčijama bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisė, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, remiantis FABĮ 8 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad teismas mokumo atkūrimo planą gali patvirtinti atsižvelgdamas į administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, svarstyti klausimą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. Apelianto teigimu, teismas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo gali svarstyti tik esant FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatytiems dviem atvejais, t. y. kai kreditorių susirinkimas nepritaria mokumo atkūrimo plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Kadangi kreditoriai mokumo atkūrimo planui nagrinėjamu atveju nepritarė nurodydami konkrečias priežastis, susijusias su plano neatitikimu FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, apelianto teigimu, teismas neturėjo teisės remiantis šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi svarstyti klausimo dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo teisme.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šiuo atveju buvo pasinaudota FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai jį pateikti kreditorių susirinkimui. Teismas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, gavęs bankroto administratorės pateiktą 2015-12-11 kreditorių susirinkimo, kuriame antrą kartą nebuvo pritarta mokumo atkūrimo plano projektui, protokolą su priedais. Taigi teismas, vadovaudamasis FABĮ 8 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gavęs reikiamus dokumentus, ėmėsi priemonių klausimui dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo išspręsti.

14. Apelianto teigimu, kadangi jo nurodytos nesutikimo su plano projektu priežastys yra susijusios su mokumo atkūrimo plano projekto neatitikimu įstatymo jam keliamiems reikalavimams, teismas neturėjo teisės svarstyti mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo klausimo. Tačiau priešingai, nei teigia apeliantas, bankroto administratorius, pateikdamas prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą, nurodė, jog kreditoriaus nurodytos nesutikimo su plano projektu priežastys yra nesusijusios su mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimu pagal įstatymo 7 straipsnyje numatytus reikalavimus ir prašymą teismui pateikė remdamasi FABĮ 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju bylą nagrinėjęs teismas turėjo teisę ir pagrįstai sprendė klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.

16. Nagrinėjamu atveju esant skirtingai bankroto administratoriaus ir kreditoriaus pozicijai dėl priežasčių, dėl kurių kreditoriai nepritarė mokumo atkūrimo plano projektui, pobūdžio, būtent fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėjo teisę svarstyti mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą, tirti ir vertinti apelianto nurodytas nesutikimo su plano projektu priežastis, spręsti dėl jų atitikimo FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams, o esant išnaudotoms galimybėms patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą, spręsti ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad nepriklausomai nuo to, jog kreditorių susirinkimas nepritarė mokumo atkūrimo plano projektui, jis gali būti pateikiamas teismui tvirtinti ir teismas turi teisę tokį planą patvirtinti nutartimi priimta žodinio proceso tvarka (FABĮ 8 str. 2, 6, 8 d.).

17. Atmetus atskirojo skundo argumentą dėl teismo teisės spręsti mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirojo skundo argumentus, kuriais ginčijamas teismo nutartimi patvirtinto mokumo atkūrimo plano atitikimas Fizinių asmenų bankroto įstatymo keliamiems tikslams, o kartu ir minėto įstatymo 7 straipsnio reikalavimams.

18. Dėl priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti. Teismas pažymi, kad plane turi būti nurodytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (geriau apmokamo darbo paieškos, persikvalifikavimas, įsidarbinimas, užsiėmimas kita pajamų duodančia veikla, papildomas vertimasis individualia veikla ir t. t., FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėjamu atveju plane nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjo vienintelis pajamų šaltinis yra 380 Eur gaunamas darbo užmokestis, jog pritrūkus lėšų pragyventi, pareiškėją finansiškai rems giminaičiai ir pareiškėjui dėl gyvenamosios vietovės ypatumų (nedidelės vietovės) netikslinga persikvalifikuoti ir sunku vykdyti geriau apmokamo darbo paieškas, teismo vertinimu, neparodo, kad pareiškėjas deda ir dės visas įmanomas pastangas siekdamas atkurti savo mokumą, tapti konkurencingu darbo rinkoje, kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorinius reikalavimus, kadangi būtent nuo asmens, kuriam yra iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, o kartu ir fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimas. Pažymėtina, kad FABĮ nenustato baigtinio sąrašo priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti, todėl vien pareiškėjo deklaratyvūs įrodymais nepagrįsti teiginiai, susiję su persikvalifikavimu ar darbo paieška, neparodo, jog pareiškėjas dėjo ir dės maksimalias pastangas, siekdamas kuo didesne apimtimi patenkinti savo kreditorių finansinius reikalavimus ir išnaudojo visas galimas mokumo atkūrimo priemones.

19. Dėl administravimo išlaidų. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. FABĮ 22 straipsnyje, reglamentuojančiame bankroto administravimo išlaidų dydį, nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų). Pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip (FABĮ 22 straipsnio 5 dalis). FABĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas. FABĮ 26 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti bankroto administravimo išlaidų mokėjimo tvarką.

20. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pirmosios instancijos teismo patvirtintame pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projekte numatyta, kad bankroto administratoriaus atlyginimas sudarys 4800 Eur viso bankroto proceso metu, dalis administravimo išlaidų būtų dengiama fizinio asmens lėšomis (3000 Eur), likusi bankroto administravimo išlaidų suma dengiama iš lėšų gautų pardavus nekilnojamąjį turtą (1800 Eur). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kreditoriaus argumentais dėl bankroto administravimo dydžio pagrįstumo. Bankroto administravimo išlaidų dydis, remiantis FABĮ 22 straipsnio 4 dalimi, priklauso nuo to, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, parduodamo turto rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas individualios veiklos nevykdo, turi tik vieną parduotiną nekilnojamojo turto objektą, debitorių neturi, nėra sudaręs sandorių, kurių pagrįstumas turėtų būti peržiūrėtas ar ginčijamas, bankroto procesas iš esmės nesudėtingas, todėl plane nurodytos 4800 Eur bankroto administravimo išlaidų sumos pagrįstumas (830 Eur ryšių, kanceliarinėms ir transporto išlaidoms; 2101 Eur gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitos tvarkymui, banko mokesčiams, ataskaitos priežiūros institucijoms; 99 Eur pašto išlaidoms ir laiškų parengimui; 1050 Eur kreditorių susirinkimų organizavimui ir kt.) kelia abejonių.

21. Dėl išlaidų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Dėl išlaidų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, maksimalaus dydžio, jo pagrįstumo vertinimo pažymėtina, jog, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ MMA, tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius. Šioje byloje pareiškėjo plane nurodyta būtinųjų išlaidų suma beveik lygi jo šiuo metu gaunamoms pajamoms (380 Eur). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad pareiškėjas M. K. šios sumos nepagrindė tinkamais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas iš esmės konkrečių išlaidų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti ir kreditoriaus argumentų dėl jų nepagrįstumo skundžiamoje nutartyje neanalizavo, apsiribodamas abstrakčiais teiginiais, kad plane nenumatyta išlaidų, kurios galėtų būti įvertintos kaip nebūtinos ir kad nurodytos sumos nėra per didelės.

22. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą kad, esant ginčui dėl bankroto administravimo išlaidų, dėl priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti, ir dėl išlaidų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, kreditoriaus pastabos yra esminės, dėl kurių nėra įmanoma užtikrinti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

23. Teismas pažymi, kad formalus mokumo atkūrimo planas, sukuriantis prielaidas pasyviai išvengti skolų ir neskatinantis pareiškėjo dėti visas įmanomas pastangas siekiant gauti daugiau pajamų ir didesne apimtimi patenkinti kreditorius reikalavimus, negali būti pripažįstamas tinkamu bankroto procedūrų įgyvendinimu, kadangi bankroto procesas nebus rezultatyvus, kreditorių interesų gynimas nebus užtikrintas, o taip pat bus pažeista pareiškėjo ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.

24. Teismas konstatuoja, kad fizinio asmens bankroto byloje, sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ, o visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitiktį FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstu laiko atskirojo skundo argumentą, kad apeliacine tvarka skundžiama nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas neužtikrina bankrutuojančio fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros, kad jis neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo siekiamų tikslų, todėl pripažintina, kad teismas jį patvirtino nepagrįstai. Mokumo atkūrimo plano projektą ruošia bankrutuojantis fizinis asmuo, o teismas tegali jį patvirtinti arba ne, negali plano keisti (FABĮ 8 str.), todėl pirmosios instancijos nutartis naikintina ir planas grąžintinas pareiškėjui jį keisti (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 339 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti, pareiškėjo M. K. mokumo atkūrimo plano netvirtinti, perduoti pareiškėjui M. K. planą keisti.