- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-25
- Bylos Nr.
- 2S-396-210/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- J. K.
- Pareiškėjas
- G. K.
- Kategorijos
- 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovės J. K. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-31569-636/2013 pagal pareiškėjo G. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo patvirtinus šalių taikos sutartį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas G. K. pateikė Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą išlaikymo dalyje civilinėje byloje, kurioje Mažeikių rajonas apylinkės teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi patvirtinto šalių taikos sutartį dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 24 d. nutartimi prašymą tenkino. Išdavė ieškovui G. K. vykdomąjį raštą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties priverstinio vykdymo.
Šalies argumentai
Teismas laikė, kad ieškovo ir atsakovės neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis išnagrinėti šį prašymą. Kadangi ieškovas G. K. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o atsakovė J. K. nepateikė įrodymų, jog įvykdė ar vykdė įsipareigojimus, nurodytus teismo nutartyje, ieškovo G. K. prašymą teismas tenkintino ir išdavė jam vykdomąjį raštą dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo (LR CPK 646 str. 3 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė J. K. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad šaukimas į teismo posėdį jai buvo įteiktas 2014 m. sausio 23 d. popietę. Kadangi atsakovė viena augina aštuonerių metų vaiką su specialiais poreikiais, ji neturėjo galimybių atvykti į teismo posėdį kitą dieną, negalėjo palikti vaiko be priežiūros, nes neturėjo pakankamai laiko surasti žmogų galintį prižiūrėti vaiką teismo posėdžio metu. Be to, nebuvo skirta pakankamai laiko pasiruošti bylai, tai yra įrodymų apie sūnaus gyvenamąją vietą bei turėtas išlaidas jo išlaikymui surinkimui. Apeliantė prašo vadovautis protingumo principu ir pripažinti, jog laiko pasirengti bylai bei atvykti į teismo posėdį buvo skirta per mažai. Su skundžiama teismo nutartimi apeliantė nesutinka, kadangi nuo 2013 m. spalio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d. atsakovės sūnus A. K. de facto gyveno su atsakove. Teigia, kad yra rašytiniai įrodymai apie lėšas, skirtas sūnui išlaikymui. Apeliantė įsitikinusi, kad nebuvo sudarytos galimybės įrodinėti bei pateikti šiuos įrodymus teisme dėl pernelyg trumpo termino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas, pagal teismo 2013 m. spalio 15 d. patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko tėvu, o atsakovė įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui mokant periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį, išlaikymą pradedant mokėti nuo ieškinio teismui padavimo datos iki sūnaus pilnametystės. Ieškovas G. K. 2014 m. sausio 16 d. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo vaiko išlaikymo išieškojimo dalyje. Teismas skundžiama nutartimi išdavė vykdomąjį raštą dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo, kadangi atsakovė J. K. nepateikė įrodymų, jog įvykdė ar vykdė įsipareigojimus, nurodytus teismo nutartyje.
Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo, visų pirma akcentuotina tai, kad įstatyme aiškiai nurodyta, jog, nevykdant taikos sutarties sąlygų, vykdomasis raštas išduodamas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies. Todėl teismo pozicija, jog sąvoka „neįvykdyta“ turi būti siejama tik su kreipimosi metu egzistuojančiais pradelstais mokėjimais, neatitiktų taikos sutarties, kaip tiek materialinio teisinio, tiek ir proceso teisės instituto esmės. Sudarydamos taikos sutartį šalys tam tikru konkrečiu būdu išsprendžia tarp jų kilusį ginčą. Visos tokios sutarties sąlygos laikytinos reikšmingomis. Kiekvienos sąlygos pažeidimas sugriauna šalių susitarimą. Todėl CPK 646 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas yra reglamentavęs, kad teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Todėl, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas G. K. pateikdamas teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nėra nurodęs jokių aplinkybių ar pateikęs įrodymų pagrindžiančių taikos sutarties netinkamą vykdymą. Be to, pažymėtina, jog atsakovė, kuri privalo įrodyti tinkamai vykdantis savo pareigą pagal šalių sudarytą taikos sutartį, privalo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius tinkamą materialinio išlaikymo nepilnamečiam šalių sūnui teikimą, kurie paneigtų ieškovo prašymą ir būtinybę išduoti vykdomąjį raštą.
Apeliantės teigimu, šiuo atveju buvo pažeistos CPK 133 straipsnio 2 dalies nuostatos, kadangi teismo šaukimas jai įteiktas paskirto teismo posėdžio išvakarėse, todėl ji neturėjo galimybės pasiruošti teismo posėdžiui ir pateikti reikiamus įrodymus.
CPK 646 straipsnio reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. CPK 646 straipsnio 3 dalies formuluotė, pagal kurią asmens neatvykimas į teismo posėdį nelaikytinas kliūtimi klausimui dėl vykdomojo rašto išdavimo išspręsti, leidžia atitinkamą nuostatą vertinti kaip galimybės kiekvienam dalyvaujančiam byloje asmeniui išsakyti visus argumentus ir pateikti savo poziciją patvirtinančius įrodymus užtikrinimą.
CPK 133 straipsnio 2 dalis numato, kad dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas šio civilinio proceso kodekso 117–132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei teismo šaukimas išsiųstas 2014 m. sausio 21 d. (69-70 b. l.), apeliantė nurodo jį gavusi 2014 m. sausio 23 d., teismo posėdis dėl vykdomojo rašto išdavimo paskirtas 2014 m. sausio 24 d. Pažymoje apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą nurodyta, kad atsakovė J. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuota telefonu (61 b. l.). Vertindamas teismo šaukimų įteikimo tvarką, teismas pastebi, kad apie 2014 m. sausio 24 d. paskirtą teismo posėdį, ieškovui teismo šaukimas taip nėra įteiktas (64 b. l.). Remiantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, bylą nagrinėjęs teismas, tinkamai nepranešdamas dalyvaujantiems byloje asmenims apie paskirtą teismo posėdį ir nusprendęs, kad ieškovo ir atsakovės neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti prašymą, pažeidė procesinės teises normas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė viena augina aštuonerių metų vaiką su specialiais poreikiais (31-33 b. l.). Taigi, pirmosios instancijos teismas, prieš dieną įteikdamas atsakovei teismo šaukimą į paskirtą teismo posėdį, pažeidė jos teisę būti išklausytai, teikti paaiškinimus, argumentus bei įrodymus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad apeliantei nebuvo skirta pakankamai laiko pasiruošti bylai, tai yra įrodymų apie sūnaus gyvenamąją vietą bei turėtas išlaidas jo išlaikymui surinkimui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėjo pažeisdamas CPK 133 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis naikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Kadangi vykdomojo rašto išdavimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai, klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, nevertinant apeliantės pateiktų įrodymų, perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 646 str., 337 str. 1 d. 3 p.).
Nagrinėjant iš naujo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, priimtinas domėn ir bylos, kurioje prašoma išduoti vykdomąjį raštą, specifiškumas, t.y. į aplinkybę, jog vykdomąjį raštą prašomą išduoti šeimos byloje. Pagal CPK 376 straipsnį teismas šeimos byloje privalo būti aktyvus, kad užtikrintų viešojo intereso apsaugą, pirmiausia – nepilnamečių vaikų, labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių, interesus. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sąlygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimą su kitu tėvais, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-141/2011). Taigi šios kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.