- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-20
- Bylos Nr.
- 2A-1326/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Virginija Čekanauskaitė, Vytas Milius
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- R. M., Šiaulių miesto
- Kategorijos
- 22.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1078-357/2011 pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovams R. M. ir Šiaulių miesto 1- ojo notarų biuro notarui V. Ž. dėl vekselio ir jo pagrindu išduoto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. D. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiais 2010 m. gegužės 19 d. ieškovės V. D. atsakovei R. M. išduotą 282 000 Lt paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir jo pagrindu 2010 m. birželio 21 d. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro V. Ž. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-6452, priteisti ieškovei V. D. iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad ginčijamas vekselis buvo išduotas nesant ieškovės tikrosios valios tokiam sandoriui sudaryti ir teisiniams padariniams sukurti bei esant nesąžiningiems ir apgaulingiems atsakovės, jos šeimos narių veiksmams. 2008 m. ieškovė, kaip ūkininkė, planuodama plėsti pieno ūkį nutarė parduoti jai priklausančius fermą su žemės sklypu. Apie tai sužinojusi atsakovės šeima išreiškė pageidavimą juos pirkti ir šalys žodžiu susitarė dėl minėto nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo bei esminių tokio sandorio sąlygų, bei sutarė artimiausiu metu sudaryti parduodamo turto sutartį, tačiau sutarties nesudarė. Atsakovės šeimą pažinojo asmeniškai, todėl negaudama sutarto turto kainos ir negalėdama investuoti į planuojamą pieno ūkio plėtrą nutarė ieškoti kitų pirkėjų. Atsakovė pasiūlė avansu sumokėti dalį turto kainos ir per kelis kartus sumokėjo 150 000 Lt dydžio parduodamo turto kainos dalį, įforminant paskolos sutartimis. Ieškovė minėtų paskolos sutarčių neišsaugojo. Prasidėjus 2009 m. ekonominei krizei buvo informuota, kad už sutartą kainą atsakovės šeima ar valdoma bendrovė UAB „Litsoft" parduodamo turto nebepirks ir kad ieškovė turės grąžinti sumokėtą parduodamo turto kainos dalį. Nepavykus susitarti, atsakovai pareikalavo pasirašyti vekselį, ieškovė pasirašė, pasibaigus jo apmokėjimo terminui, pasirašė naują vekselį su vieno mėnesio apmokėjimo terminu. Tokiu būdu ieškovei nesurandant pirkėjo parduodamam turtui, ji kas mėnesį pasirašinėjo vekselius su vieno mėnesio apmokėjimo terminu atsakovei. Tokie vekselių pasirašinėjimai tęsėsi 2009 m. antroje pusėje ir 2010 m. Ieškovei buvo nurodyta nekilnojamąjį turtą, dėl kurio pardavimo šalys buvo susitarę ir kurio atsakovės šeima nepirko, įkeisti atsakovės naudai ir ieškovė sutiko su tokiu pasiūlymu. Dar po kurio laiko jau atsakovės sutuoktinis ieškovę ėmė raginti atsakovės naudai įkeistą turtą už skolą perrašyti jų šeimai priklausančiai bendrovei arba atsakovei. Ieškovė su tokiu reikalavimu jau nebesutiko ir po to, 2010 m. antroje pusėje, ėmė gauti antstolio raginimus įvykdyti sprendimus atsakovės R. M. naudai. Ieškovei reikalaujant buvo grąžinti keli vekseliai, o kiti sunaikinti. Susipažinus su antstolio R. K. vykdomąja byla Nr. 98-1012/10 paaiškėjo, kad antstolio reikalaujamą atsakovei sumokėti sumą sudaro ne ieškovės iš atsakovės šeimos gautos parduodamo turto kainos dalis ir su ja susijusios palūkanos, o ieškovės atsakovei 2010 m. gegužės 19 d. pasirašytame vekselyje nurodyta suma - 282 000 Lt, bei su ja susijusios vykdymo išlaidos. Tokiu būdu ieškovei tapo aišku, kad viename iš jos atsakovei pasirašytų vekselių buvo nurodyta neaišku kuo pagrįsta suma - 282 000 Lt, kuri yra daugiau negu ženkliai didesnė nei jau ne kartą minėta ieškovės iš atsakovės šeimos gautos parduodamo turto kainos dalis.
Ieškovė mano, kad 2010 m. gegužės 19 d. jos atsakovei pasirašytas vekselis buvo išduotas nesant jos tikrosios valios tokiam sandoriui sudaryti ir teisiniams padariniams sukurti, bei esant nesąžiningiems ir apgaulingiems atsakovės, jos sutuoktinio bei sūnaus veiksmams, jų parengtame vekselyje nurodant netinkamą ir apgaulingą sumą, o vėliau tokį vekselį pateikiant vykdyti. Nurodė, kad remiantis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str. nuostatomis ir sistemiškai aiškinant įstatymo 78 str. nuostatas, atsižvelgiant į tai, jog vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t.y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl jo valios ydingumo. Ieškovė pasirašydama 2010 m. gegužės 19 d. vekselį ne tik kad nesuprato jo esmės, tačiau ir neatkreipė dėmesio į jame nurodytą netinkamą vekselio sumą. Tuo tarpu atsakovė ir jos šeimos nariai pasinaudojo ieškovės pasitikėjimu jais, taip pat pasinaudojo jos garbiu amžiumi bei teisinių žinių stoka ir nutylėjo aplinkybes, kurias žinodama ieškovė vekselio nebūtų pasirašiusi. Ginčijamas 2010 m. gegužės 19 d. vekselis neatitinka jos vidinės valios ir šis sandoris gali būti ginčijamas remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl jo valios ydingumo. 2010 m. gegužės 19 d. vekselis teismo turėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 1.91 str., bei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str. pagrindu, kaip dėl apgaulės sudarytas sandoris. Pripažinus negaliojančiu 2010 m. gegužės 19 d. vekselį, taip pat negaliojančiu pripažintinas ir šio vekselio pagrindu Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro V. Ž. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 1-6452, nes neteisėto ir negaliojančio vekselio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas taip pat yra neteisėtas ir negaliojantis.
Atsiliepimas
Atsakovė R. M. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškovei 20 000 litų dydžio baudą už nesąžiningą nepagrįsto ieškinio pareiškimą bei priteisti iš ieškovės V. D. atsakovės R. M. naudai dėl ieškovės nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio kilusius atsakovės nuostolius, kuriuos sudaro 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 284 737 Lt sumos laikotarpyje nuo ieškinio pareiškimo teisme (2011-07-01) iki šios sumos visiško išieškojimo, priteisti iš ieškovės V. D. atsakovės R. M. naudai atsakovės R. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime atsakovė nurodė, kad ieškovė pripažįsta 2010 m. gegužės 19 d. vekselio pasirašymą, kuriuo įsipareigojo iki 2010 m. birželio 18 d. sumokėti atsakovei R.M. 282 000 Lt. Ieškovė ieškinyje taip pat pripažįsta aplinkybę, kad ji yra ūkininkė, t.y. verslininkė, ir lėšas skolinosi savo verslo plėtrai, o įstatymai bei teismų praktika verslininkui kelia aukštesnius apdairumo ir rūpestingumo reikalavimus. Ieškovės teiginiai esą pasirašydama vekselį ji nesuprato jo esmės ir neatkreipė dėmesio į jame nurodytą netinkamą vekselio sumą yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė savo verslo poreikiams yra pasiskolinusi iš atsakovės 282 000 Lt sumą ir išdavė vekselį savo kaip vekselio davėjo (ieškovės) piniginei skolai vekselio gavėjui (atsakovei) patvirtinti. Ieškovės ginčijamas vekselis nėra vienintelis ieškovės išduotas vekselis, nes gavėjui E. A. 2010 m. lapkričio 4 d. ieškovė taip pat išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Ieškovė, veikdama kaip verslininkė, bei turėdama vekselių išdavimo patirties, suprato vekselio išdavimo esmę ir pasekmes. Ieškovės nurodytos aplinkybės esą 2008 metais atsakovė ir/ar jos šeima susitarė dėl ieškovei priklausančios fermos pirkimo yra išgalvotos ir neatitinka tikrovės. Atsakovė nesitarė su ieškove dėl ieškovės nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo, šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai. Be vekselyje nurodytos paskolos atsakovė dar yra suteikusi ieškovei 30 000 Lt paskolą pagal 2009 m. spalio 23 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą paskolos sutartį. Šios paskolos ieškovė taip pat negrąžino atsakovei Paskolos sutartyje nustatytu laiku, todėl jos išieškojimas vykdomas priverstine tvarka. Ieškovė turėjo galimybę, bei įvertino vekselyje nurodytas sąlygas ir mokėtiną pinigų sumą, kuri yra įrašyta net du kartus ir skaičiais, ir žodžiais. Prieš pasirašydama vekselį, ieškovė savo ranka įrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą, adresą ir du kartus vekselį pasirašė, kas patvirtina, kad ieškovė turėjo pakankamai laiko susipažinti su vekselio turiniu. Antstolio raginimu ieškovė buvo informuota, kad išieškotoja R. M. pateikė antstoliui vykdyti Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro 2010 m. birželio 21 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-6452 dėl 283 418 Lt skolos išieškotojui R. M. išieškojimo iš V. D. 2010 m. liepos 23 d. ieškovė antstoliui pateikė prašymą atidėti skolos išieškojimą išieškotojai R. M. iki 2010 m. rugsėjo 1 d.ir nurodė, kad R.M. naudai vykdomojoje byloje išieškoma 33 857 Lt skola, o kitoje vykdomojoje byloje 284 737 Lt skola. Ieškovė prašė neskelbti varžytinių, nes skolą R.M. sumokėsianti. 2010 m. rugsėjo 30 d. prašymu antstoliui ieškovė pateikė mokėjimo grafiką, kuriame ieškovė prašė leisti jos 313 788 Lt skolą R.M. išsimokėti per 6 mėnesius, t.y. iki 2011 m. kovo mėnesio. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl vekselio nuginčijimo tik praėjus metams laiko po to kai atsakovė kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovės turto. Ieškovė suvokė vekselio pasirašymo teisinę reikšmę ir pasekmes, tiek vekselio pasirašymo metu, tiek vėliau suprato ir pripažino nurodytą skolos dydį.
Nurodė, kad ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir tikrasis ieškinio tikslas yra ne pažeistos teisės gynimas, o išieškojimo vilkinimas, ką įrodo ieškovės veiksmų iki ieškinio šioje byloje pareiškimo visuma. Ieškovė ginčo vekselį pasirašė 2010 m. gegužės 29 d., t.y. daugiau kaip prieš metus iki ieškinio pateikimo teismui ir iki šiol neišreiškė jokių prieštaravimų, skolos išieškojimas pagal ginčo vekselį buvo pradėtas prieš metus, t.y. 2010 m. liepos 2 d., ieškovė prašė atidėti skolos išieškojimą iki 2010 m. rugsėjo 1 d., pateikė prašymą neskelbti varžytynių, pateikė pareiškimą dėl turto vertinimo, po to kreipėsi į antstolį su prašymu skirti ekspertizę, pateikė Šiaulių rajono apylinkės teismui skundą dėl antstolio R.K. veiksmų, 2011 m. birželio 6 d. 10 val. varžytynėse parduodamą V. D. priklausantį turtą nupirko sūnus V. U., kuris nesumokėjo į antstolio sąskaitą visos pasiūlytos turto pirkimo kainos.
Atsakovas notaras V. Ž. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2010 m. gegužės 19 d. atsakovei R.M. pateikus ieškovės išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 282 000 Lt sumai su įrodymais, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti bei, kad jis ieškovės neapmokėtas, taip pat, kad ieškovei (vekselio davėjai) buvo pranešta apie neapmokėtą vekselį, pateikė teisėtas jo turėtojas atsakovė R.M., tuo pagrindu, 2010 m. birželio 21 d., buvo išduotas vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. 1-6452. Notaro veiksmai buvo teisėti, ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės nebuvo žinomos ir notarui neprivalėjo būti žinomos, nes tai neįeina į notaro kompetenciją, įstatymas nesuteikia notarui teisės atlikti tyrimo dėl vekselio išdavimo aplinkybių. Vykdomasis įrašas išduotas ĮPVĮ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašu atlikimo tvarka. Nurodė, kad nustačius galimus ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, teismo prašys taikyti ieškovės atžvilgiu CPK 95 str. 2 d. numatytas sankcijas.
Tretysis asmuo J. M. prašė ieškinį atmesti atsakovės nurodytais motyvais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 3 025 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir 51,44 Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė neįrodė ieškinyje nurodomų aplinkybių, o kartu ir ieškinio pagrįstumo. Šią išvadą teismas grindė tokiais argumentais:
1. Vekselis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo pripažinti jo negaliojančiu kaip ydingo sandorio. Vekselio turinys trumpas, aiškus ir akivaizdu ieškovė turėjo galimybę susipažinti bei įvertinti vekselyje nurodytas sąlygas. Mokėtina prievolės suma vekselyje yra įrašyta du kartus ir skaičiais, ir žodžiais, ieškovė vekselyje savo ranka įrašė vardą, pavardę, asmens kodą, adresą ir du kartus vekselį pasirašė, kas patvirtina, kad ieškovė turėjo pakankamai laiko susipažinti su turiniu.
2. Vykdymo eigoje ieškovės V.D. veiksmai išieškojimo vykdymo procese patvirtina žinojus ir pripažinus prievolę bei jos dydį. 2010 m. liepos 23 d. ieškovė antstoliui pateikė prašymą atidėti skolos išieškojimą išieškotojos R. M. naudai iki 2010 m. rugsėjo 1 d., 2010 m. rugsėjo 1 d. ir 2010 m. rugsėjo 30 d., prašymais ieškovė prašė neskelbti varžytinių, nes skolą R.M. sumokėsianti pati. 2010 m. rugsėjo 30 d. prašymu antstoliui ieškovė pateikė mokėjimo grafiką, kuriame prašė leisti jos 313 788 Lt skolą R.M. išsimokėti per 6 mėnesius, t.y. iki 2011 m. kovo mėnesio. Ieškovė į teismą dėl vekselio nuginčijimo kreipėsi tik praėjus metams, t.y. po to kai atsakovė kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, iki to laiko 282 000 Lt prievolę pripažino, dėl dydžio išmokėjimo termino derėjosi, o šioje byloje neigia tas pačias aplinkybes, kurias anksčiau pripažino.
3. Tai, kad ieškovė yra patyrusi verslininkė ir turėjo būti apdairi pasirašydama dokumentus patvirtina ieškinyje nurodomos aplinkybės ir liudytojo E. A. parodymai. Kaip patvirtinta ieškinyje ieškovė yra ūkininkė, lėšas skolinosi verslo plėtrai, turėjo vekselių išdavimo patirties, nes buvo ir daugiau vekselių pasirašiusi, todėl suprato vekselio išdavimo esmę ir pasekmes. Įstatymai bei teismų praktika verslininkui kelia aukštesnius apdairumo ir rūpestingumo reikalavimus. Pinigų gavimo fakto ieškovė neneigia, tačiau vertintinas nelogišku ieškovės, kaip verslininkės, aiškinimas, kad buvo surašyta paskolos rašytinė sutartis, kurios ji neišsaugojo.
4. Ieškinyje nurodyta aplinkybė - šalių susitarimas apie fermos su žemės sklypu pirkimą – pardavimą, yra nepagrįsta įrodymais, todėl vertintina kaip neįrodyta, nes ieškovė nepateikė nei preliminarios sutarties nei rašytinio susitarimo. Byloje ieškovė neteisingai supranta CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą, kurio pagrindu ieškovė privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimų pagrindu. Todėl nepateikdama įrodymų ir prašydama išreikalauti iš atsakovės dokumentus bei apklausti atsakovės šeimos narius, kad patvirtintų ieškinio pagrįstumą, įrodinėjimo pareigą perkelia atsakovei. Pažymėtina, kad ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Ieškinyje nurodytos kai kurios faktinės aplinkybės yra nelogiškos ir prieštaringos. Argumentai, kad ieškovė nuolat ragino atsakovės šeimą sudaryti parduodamo turto pirkimo - pardavimo sutartį, derėjosi, o atsakovė atsisakė pirkti, toliau ieškovei ieškant kitų pirkėjų ir atsakovei jau sutikus nupirkti žemę, ieškovė su tokiu reikalavimu nebesutiko, vertintini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovės argumentą, kad mainais už pažadą nesiimti priverstinio skolos išieškojimo, atsakovės šeima nurodė tą patį nekilnojamąjį turtą įkeisti, dėl kurio pardavimo šalys buvo susitarę, paneigia byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad turto įkeitimas pasirašytas anksčiau, kartu su 30 000 Lt paskola (2009 10 26), o 282 000 Lt vekselis pasirašytas vėliau, t.y. po turto įkeitimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė V. D. pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jos, kaip ieškovės, teises bei civilinio proceso dispozityvumo, lygiateisiškumo, teisės į teisingą procesą principus, o tokie pažeidimai jai užkirto kelią pagrįsti ir įrodyti savo ieškinio reikalavimus bei sąlygojo nepagrįsto, neteisėto ir neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Konkrečiai apeliantė nurodo šiuos teismo padarytus pažeidimus:
1. 2011 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu teisėja atmetė ieškovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nors ieškovė buvo pateikusi medicininę pažymą, kuri įrodo, jog ieškovė sirgo ir dėl pateisinamų priežasčių neatvyko į teismo posėdį.
2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės atstovo prašymą pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Pažymėtina, kad civilinėse bylose dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ieškovo galimybės pagrįsti savo reikalavimus yra ribotos, nes vekselio išdavimo aplinkybės yra žinomos tik vekselio davėjui ir gavėjui. Taigi buvo reikalinga užtikrinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje, kad ji galėtų pateikti klausimus atsakovams ir liudytojams, kad galėtų realizuoti savo procesines teises ir kad galėtų realiai pagrįsti savo reikalavimus.
3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą liudytoju apklausti D. M., su kuriuo tiesiogiai susijusias aplinkybes ieškovė nurodė savo ieškinyje, o atsakovė jas neigė. Tuo tarpu atsakovės prašymas liudytoju apklausti E. A. buvo patenkintas. Tuo buvo akivaizdžiai pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų išreikalavimo, t. y. prašymą išreikalauti atsakovės ir jos sutuoktinio VMI 2004 m. pateiktas visuotinio šalies gyventojų pajamų ir turto deklaravimo deklaracijas bei informaciją iš VMI apie atsakovės ir jos sutuoktinio po tokių deklaracijų pateikimo iki 2010 m. vasario mėn. (iki ginčijamo vekselio išrašymo) gautas pajamas. Šie rašytiniai įrodymai yra svarbūs nagrinėjamoje byloje, nes pagrįstų arba paneigtų aplinkybę, jog atsakovai vekselio išrašymo metu turėjo ieškovei neva paskolintą pinigų sumą ir realiai galėjo ją paskolinti ieškovei.
5. Yra pagrįstų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo teisėjų nešališkumo. Kiek yra žinoma ieškovei, atsakovės sutuoktinis iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kartu su teismo pirmininku B. K., teisėja D. M., teisėja D. B. ir bylą nagrinėjančia teisėja R. B. dirbo Šiaulių rajono žemės ūkio valdyboje. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad teisėjai yra pažįstami su atsakove ir galimai dėl šios priežasties buvo suinteresuoti priimti atsakovei, o ne ieškovei palankų sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas notaras V. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo vadovaudamasis galiojančiomis CPK normomis, nepažeisdamas ieškovės teisių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pažymi, kad apeliantės teiginiai dėl teismo šališkumo yra deklaratyvūs.
Trečiasis asmuo J. M. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė. Pažymi, kad sutinka su atsakovės R. M. pozicija nagrinėjamoje byloje.
Atsakovė R. M. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovė iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytus argumentus. Papildomai nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant, nes ieškovė turėjo ją atstovaujantį asmenį – advokatą. Be to, ieškovės pateiktos medicininės pažymos neįrodo, jog egzistavo svarbi priežastis neatvykti į teismo posėdžius, nes iš minėtų pažymų matyti, kad ieškovės sveikatos problemos nebuvo susijusios su jos judėjimo apribojimu.
2. Teismas pagrįstai atsisakė apklausti kaip liudytoją atsakovės sūnų D. M. ir išsireikalauti iš VMI duomenis apie atsakovės turtą. Visų pirma, nebuvo pagrindo apklausti atsakovės sūnų, nes jis gyvena savarankiškai ir dėl to ieškovei išduodant vekselį atsakovei jis nedalyvavo, kas lemia logišką išvadą, kad apie vekselio išdavimo aplinkybes jam nebuvo žinoma ir jis šių aplinkybių paliudyti teisme negalėjo. Antra, ieškovė teismo prašė išreikalauti iš VMI duomenų, kurių ji neturi, nes šeimos pajamos buvo deklaruotos tik 2004 m., o nuo to laiko šeimos pajamos pakito ir jos nebuvo deklaruotos atsakovei neturint pareigos tai daryti pagal įstatymą.Be to, duomenys apie atsakovės ir jos sutuoktinio pajamas yra konfidencialūs ir neviešintini.
3. Teismas pagrįstai nepriėmė ieškovės pareiškimo dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo, nes šis pareiškimas nebuvo reiškiamas visos bylos nagrinėjimo metu, o buvo pareikštas tik po bylos išnagrinėjimo iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse.
Lietuvos Respublikos CK 1.105 str. numato, kad vekselis, kaip vertybinis popierius – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui.
Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad V. D. paprastuoju vekseliu 2010 m. gegužės mėn. 19 d. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti R. M. 282 tūkst. litų iki 2010 m. birželio 18 d. (b. l. 12). Šis dokumentas išrašytas paprastojo vekselio blanke, jame nurodyti visi būtini vekselio rekvizitai ir ieškovės V. D. pasirašytas. Faktinės vekselio pasirašymo aplinkybės rodo, kad ieškovė V. D. pripažįsta prievolę atsakovei R. M.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl V. D. ieškinio, kad jis yra nepagrįstas, nes nėra pagrindo pripažinti vekselį negaliojančiu, vykdymo procese V. D. pripažino prievolę ir jos dydį, ieškovė nepateikė preliminarios sutarties bei rašytinio susitarimo dėl ieškovės turimos fermos pirkimo-pardavimo, reali skola atsakovei R. M. yra 282 tūkst. litų.
Vekselis kaip rašytinis dokumentas yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas, vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Jeigu vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios, vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
Ieškovė nurodo, kad prašydama pripažinti negaliojančiu vekselį, ji turėjo ribotas galimybes remtis rašytiniais įrodymais. Jos manymu, reikšmingas bylos aplinkybes galėjo nustatyti liudininkų parodymai, atsakovo turto deklaracijos ir valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, tačiau pateikdama ieškinį pirmosios instancijos teismui tokių prašymų išreikalauti įrodymus ji nepateikė.
Be to, kadangi dėl nurodytų vekselio savybių jame nėra įtvirtinti vekselio davėjo ir kitų asmenų abipusiai atsakomybės santykiai ir įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą sumą nesiejamas su tam tikrų sutartinių ar kitokių prievolių tarp vekselio davėjo ir vekselyje nurodytų asmenų buvimu ar nebuvimu, tai vekselio davėjas negali ginčyti vekselio, remdamasis tuo, kad jo ir vekselio gavėjo nesiejo prievoliniai santykiai. Besąlygiškas ieškovės įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą sumą reiškia ir tai, kad vekselyje negali būti nurodyti jokie juridiniai faktai ar aplinkybės, su kurių atsiradimu, išnykimu ir pan., būtų siejamas pagal vekselį atsiradusių įsipareigojimų įvykdymas. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, kuriems pagal vekselį atsirado tam tikros pareigos, negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).
Apeliantė mano, kad apygardos teismas nagrinėjamoje byloje pažeidė jos, kaip ieškovės šioje byloje, teises bei civilinio proceso dispozityvumo, lygiateisiškumo, teisės į teisingą procesą principus, nes byla išnagrinėta jai nedalyvaujant teismo posėdyje dėl ligos.
Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta esminių procesinių pažeidimų. Nustatyta, kad ieškovė pasinaudojo Lietuvos Respublikos CPK 51 str. numatyta teise vesti bylą per atstovą, atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2011 m. spalio 14 d. posėdyje įgyvendindamas savo diskrecijos teisę nusprendė bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovei, nes teismo posėdyje dalyvauja jos atstovas (b. l. 84). Pažymėtina, kad V. D. ir jos atstovas neatvyko ir į 2011 m. rugsėjo 6 d. parengiamąjį teismo posėdį.
Nėra pagrindo tvirtinti, kad priimant sprendimą šioje byloje pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes bylą nagrinėjusi teisėja galimai praeityje dirbo vienoje darbovietėje su atsakovės R. M. sutuoktiniu, nes tokių duomenų ieškovė nepateikė. Pažymėtina, kad pasinaudoti Lietuvos Respublikos CPK 68 str. numatyta nušalinimo teise galima prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, o ne išnagrinėtoje byloje.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pagal atsakovės R. M. reikalavimą skirti V. D. baudą.
Aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas konstatuojamas tada, kai ieškinys pateikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti priešingai šaliai nepatogumų, rūpesčių. Paduodančio nepagrįstą ieškinį asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog ieškinys iš tiesų yra nepagrįstas, jis neturi teisės reikalauti ginti jo teises, kadangi jos realiai nebuvo pažeistos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi subjektinė asmens suvokimo pusė, t. y. būtina nustatyti, kad pareiškėjas suvokė ar turėjo suvokti, jog ieškinys yra nepagrįstas, o reikalavimas neteisėtas. Nesąžiningumu šioje byloje negali būti laikomas ieškinio padavimas, kadangi ieškovė V. D. realizavo savo konstitucinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos būdama įsitikinusi savo teisių pažeidimu.
Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (Lietuvos Respublikos CPK 328 str.).
Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą.