- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-02
- Bylos Nr.
- 2-1078-357/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00401-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- R. M., Šiaulių miesto
- Trečiasis asmuo
- J. M.
trečiajam asmeniui J. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. D. ieškinį atsakovams R. M. ir Šiaulių miesto 1 – ojo notarų biuro notarui V. Ž. dėl vekselio ir jo pagrindu išduoto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. V. D. kreipėsi ieškiniu (1– 5 b. l.) į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais 2010 m. gegužės 19 d. ieškovės V. D. atsakovei R. M. išduotą 282000,00 Lt paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir jo pagrindu 2010 m. birželio 21 d. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro V. Ž. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-6452, priteisti ieškovei V. D. iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.
Ieškinyje ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ginčijamas vekselis buvo išduotas nesant ieškovės tikrosios valios tokiam sandoriui sudaryti ir teisiniams padariniams sukurti, bei esant nesąžiningiems ir apgaulingiems atsakovės, bei jos šeimos narių veiksmams. 2008 m. ieškovė, kaip ūkininkė, planuodama plėsti pieno ūkį nutarė parduoti jai priklausančius fermą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). Apie tai sužinojusi atsakovės šeima išreiškė pageidavimą juos pirkti ir šalys žodžiu susitarė dėl minėto nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo bei esminių tokio sandorio sąlygų, bei sutarė artimiausiu metu sudaryti parduodamo turto sutartį, tačiau sutarties nesudarė. Atsakovės šeimą pažinojo asmeniškai, todėl negaudama sutarto turto kainos ir negalėdama investuoti į planuojamą pieno ūkio plėtrą nutarė ieškoti kitų pirkėjų. Atsakovė pasiūlė avansu sumokėti dalį turto kainos ir per kelis kartus sumokėjo 150 000,00 Lt dydžio parduodamo turto kainos dalį, įforminant paskolos sutartimis. Ieškovė minėtų paskolos sutarčių neišsaugojo. Prasidėjus 2009 m., ekonominei krizei buvo informuota, kad už sutartą kainą atsakovės šeima ar valdoma bendrovė UAB „Litsoft" parduodamo turto nebepirks ir informavo, kad ieškovė turės grąžinti sumokėtą parduodamo turto kainos dalį. Nepavykus susitarti, atsakovai pareikalavo pasirašyti vekselį, ieškovė pasirašė, pasibaigus jo apmokėjimo terminui, pasirašė naują vekselį su vieno mėnesio apmokėjimo terminu. Tokiu būdu, ieškovei nesurandant pirkėjo parduodamam turtui, ji kas mėnesį pasirašinėjo vekselius su vieno mėnesio apmokėjimo terminu atsakovei. Tokie vekselių pasirašinėjimai tęsėsi 2009 m. antroje pusėje ir 2010 m. Ieškovei buvo nurodyta nekilnojamąjį turtą, dėl kurio pardavimo šalys buvo susitarę ir kurio atsakovės šeima nepirko, įkeisti atsakovės naudai ir ieškovė sutiko su tokiu pasiūlymu. Dar po kurio laiko jau atsakovės sutuoktinis ieškovę ėmė raginti atsakovės naudai įkeistą turtą už skolą perrašyti jų šeimai priklausančiai bendrovei arba atsakovei. Ieškovė su tokiu reikalavimu jau nebesutiko ir po to, 2010 m. antroje pusėje, ėmė gauti antstolio raginimus įvykdyti sprendimus atsakovės R. M. naudai. Ieškovei reikalaujant buvo grąžinti keli vekseliai, o kiti sunaikinti. Susipažinus su antstolio R. K. vykdomąja byla Nr. 98-1012/10 paaiškėjo, kad antstolio reikalaujamą atsakovei sumokėti sumą sudaro ne ieškovės iš atsakovės šeimos gautos parduodamo turto kainos dalis ir su ja susijusios palūkanos, o ieškovės atsakovei 2010 m. gegužės 19 d. pasirašytame vekselyje nurodyta suma - 282 000,00 Lt, bei su ja susijusios vykdymo išlaidos. Tokiu būdu ieškovei tapo aišku, kad viename iš jos atsakovei pasirašytų vekselių buvo nurodyta neaišku kuo pagrįsta suma - 282 000,00 Lt, kuri yra daugiau negu ženkliai didesnė nei jau ne kartą minėta ieškovės iš atsakovės šeimos gautos parduodamo turto kainos dalis.
Ieškovė mano, kad 2010 m. gegužės 19 d. jos atsakovei pasirašytas vekselis buvo išduotas nesant jos tikrosios valios tokiam sandoriui sudaryti ir teisiniams padariniams sukurti, bei esant nesąžiningiems ir apgaulingiems atsakovės, jos sutuoktinio bei sūnaus veiksmams, jų parengtame vekselyje nurodant netinkamą ir apgaulingą sumą, o vėliau tokį vekselį pateikiant vykdyti. Nurodo, kad remiantis LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str. nuostatomis ir sistemiškai aiškinant įstatymo 78 str. nuostatas, atsižvelgiant į tai, jog vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t.y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl jo valios ydingumo. Ieškovė pasirašydama 2010 m. gegužės 19 d. vekselį ne tik kad nesuprato jo esmės, tačiau ir neatkreipė dėmesio į jame nurodytą netinkamą vekselio sumą. Tuo tarpu atsakovė ir jos šeimos nariai pasinaudojo ieškovės pasitikėjimu jais, taip pat pasinaudojo jos garbiu amžiumi bei teisinių žinių stoka ir nutylėjo aplinkybes, kurias žinodama ieškovė vekselio nebūtų pasirašiusi. Ginčijamas 2010 m. gegužės 19 d. vekselis neatitinka jos vidinės valios ir šis sandoris gali būti ginčijamas remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl jo valios ydingumo. 2010 m. gegužės 19 d. vekselis teismo turėtų būti pripažintas negaliojančiu LR CK 1.91 str., bei LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str. pagrindu, kaip dėl apgaulės sudarytas sandoris. Pripažinus negaliojančiu 2010 m. gegužės 19 d. vekselį, taip pat negaliojančiu pripažintinas ir šio vekselio pagrindu Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro V. Ž. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 1-6452, kadangi neteisėto ir negaliojančio vekselio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas taip pat yra neteisėtas ir negaliojantis.
Atsiliepimas
A. R. M. atsiliepimu atsiliepimu į ieškinį (44-50 b. l.) prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškovei 20 000 (dvidešimties tūkstančių) litų dydžio baudą už nesąžiningą nepagrįsto ieškinio pareiškimą bei priteisti iš ieškovės V. D. atsakovės R. M. naudai dėl ieškovės nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio kilusius atsakovės nuostolius, kuriuos sudaro 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo 284 737 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių tūkstančių septynių šimtų trisdešimt septynių) litų sumos laikotarpyje nuo ieškinio pareiškimo teisme (2011-07-01) iki šios sumos visiško išieškojimo, priteisti iš ieškovės V. D. atsakovės R. M. naudai atsakovės R. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovė bei jos atstovas nurodė, kad ieškovė pripažįsta 2010 m. gegužės 19 d. vekselio pasirašymą, kuriuo įsipareigojo iki 2010 m. birželio 18 d. sumokėti atsakovei R. M. 282 000 litų. Ieškovė ieškinyje taip pat pripažįsta aplinkybę, kad ji yra ūkininkė, t.y. verslininkė, ir lėšas skolinosi savo verslo plėtrai, o įstatymai bei teismų praktika verslininkui kelia aukštesnius apdairumo ir rūpestingumo reikalavimus. Ieškovės teigimai esą, pasirašydama vekselį, ji nesuprato jo esmės ir neatkreipė dėmesio į jame nurodytą netinkamą vekselio sumą yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė savo verslo poreikiams yra pasiskolinusi iš atsakovės 282 000 Lt sumą ir išdavė vekselį savo kaip vekselio davėjo (ieškovės) piniginei skolai vekselio gavėjui (atsakovei) patvirtinti (įforminti). Ieškovės ginčijamas vekselis nėra vienintelis ieškovės išduotas vekselis, nes gavėjui E. A. 2010 m. lapkričio 4 d. ieškovė taip pat išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Ieškovė, veikdama kaip verslininkė bei turėdama vekselių išdavimo patirties, suprato vekselio išdavimo esmę ir pasekmes. Ieškovės nurodytos aplinkybės esą 2008 metais atsakovė ir/ar jos šeima susitarė dėl ieškovei priklausančios fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo yra išgalvotos ir neatitinka tikrovės. Atsakovė nesitarė su ieškove dėl ieškovės nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo, šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai. Be vekselyje nurodytos paskolos atsakovė dar yra suteikusi ieškovei 30 000 litų paskolą pagal 2009 m. spalio 23 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą paskolos sutartį. Šios paskolos ieškovė taip pat negrąžino atsakovei Paskolos sutartyje nustatytu laiku, todėl jos išieškojimas vykdomas priverstine tvarka. Ieškovė turėjo galimybę, bei įvertino vekselyje nurodytas sąlygas ir mokėtiną pinigų sumą, kuri yra įrašyta net du kartus ir skaičiais ir žodžiais. Prieš pasirašydama vekselį, ieškovė savo ranka įrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą, adresą ir du kartus vekselį pasirašė, kas patvirtina, kad ieškovė turėjo pakankamai laiko susipažinti su vekselio turiniu. Antstolio raginimu ieškovė buvo informuota, kad išieškotoja R. M. pateikė antstoliui vykdyti Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro 2010 m. birželio 21 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-6452 dėl 283 418,00 litų skolos išieškotojui R. M. išieškojimo iš V. D.. 2010 m. liepos 23 d. ieškovė antstoliui pateikė prašymą atidėti skolos išieškojimą išieškotojai R. M. iki 2010 m. rugsėjo 1 d.ir nurodė, kad R. M. naudai vykdomojoje byloje išieškoma 33 857,00 Lt skola, o kitoje vykdomojoje byloje 284 737 Lt skola. Ieškovė prašė neskelbti varžytinių, nes skolą R. M. sumokėsianti. 2010 m. rugsėjo 30 d. prašymu antstoliui ieškovė pateikė mokėjimo grafiką, kuriame ieškovė prašė leisti jos 313 788 Lt skolą R. M. išsimokėti per 6 mėnesius, t.y. iki 2011 m. kovo mėnesio. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl vekselio nuginčijimo tik praėjus metams laiko po to kai atsakovė kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovės turto. Ieškovė suvokė vekselio pasirašymo teisinę reikšmę ir pasekmes, tiek vekselio pasirašymo metu, tiek vėliau suprato ir pripažino nurodytą skolos dydį.
Nurodo, kad ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir tikrasis ieškinio tikslas yra ne pažeistos teisės gynimas, o išieškojimo vilkinimas, įrodo ieškovės veiksmų iki ieškinio šioje byloje pareiškimo visuma. Ieškovė ginčo vekselį pasirašė 2010 m. gegužės 29 d., t.y. daugiau kaip prieš metus iki ieškinio pateikimo teismui ir iki šiol neišreiškė jokių prieštaravimų, skolos išieškojimas pagal ginčo vekselį buvo pradėtas prieš metus, t.y. 2010 m. liepos 2 d., ieškovė prašė atidėti skolos išieškojimą iki 2010 m. rugsėjo 1 d., pateikė prašymą neskelbti varžytynių, pateikė pareiškimą dėl turto vertinimo, po to kreipėsi į antstolį su prašymu skirti ekspertizę, pateikė Šiaulių rajono apylinkės teismui skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, 2011 m. birželio 6 d. 10 vai. varžytynėse parduodamą V. D. priklausantį turtą nupirko sūnus V. U., kuris nesumokėjo į antstolio sąskaitą visos pasiūlytos turto pirkimo kainos. Prašo taikyti LR CK 1.137 straipsnio 3 dalį, LR CPK 95 straipsnio 1 dalį ir skirti iki 20 000 litų baudą. Nurodo, kad atsakovė R. M. patiria nuostolius negalėdama disponuoti sustabdytoje vykdomojoje byloje išieškotina 284 737 (du šimtai aštuoniasdešimt keturių tūkstančių septynių šimtų trisdešimt septynių) litų suma. LR. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio norma prašo priteisti dėl ieškovės nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio kilusius nuostolius, kuriuos sudaro 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 284 737 litų sumos laikotarpyje nuo ieškinio pareiškimo teisme (2011-07-01) iki šios sumos visiško išieškojimo.
Atsakovas notaras V. Ž. atsiliepimu atsiliepimu į ieškinį (53-54 b. l.) prašo ieškinį atmesti.
Atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010 m. gegužės 19d. atsakovei R. M. pateikus ieškovės išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 282000 litų sumai su įrodymais, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti bei, kad jis ieškovės neapmokėtas, taip pat, kad ieškovei ( vekselio davėjai ) buvo pranešta apie neapmokėtą vekselį, pateikė teisėtas jo turėtojas atsakovė R. M., tuo pagrindu, 2010 m. birželio 21d., buvo išduotas vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. 1-6452.Notaro veiksmai buvo teisėti, ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės nebuvo žinomos ir notarui neprivalėjo būti žinomos, nes tai neįeina į notaro kompetenciją, įstatymas nesuteikia notarui teisės atlikti tyrimo - dėl vekselio išdavimo aplinkybių. Vykdomasis įrašas išduotas LR ĮPVĮ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13d. nutarimu Nr.988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašu atlikimo tvarka. Nurodo, kad nustačius galimus ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, teismo prašys taikyti ieškovės atžvilgiu LR CPK 95 str. 2 d. numatytas sankcijas.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo J. M. su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka ir prašo ieškinį atmesti atsakovės nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas ( LR CK 1.91 str., 6.210 str., LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str., 78 str., LR CPK 95 straipsnio 1 dalis).
Paprastuoju (solo) vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą. Paprastasis neprotestuotinas vekselis kartu yra vienašalis sandoris, todėl išrašydama paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovė vienašališkai įsipareigojo sumokėti pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui, nes kiekviena prievolė, taip pat ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu(CK 1.105 str. 4 d., ĮPVĮ 2 str. 4 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti).Plačiąja prasme vekselis gali atlikti įvykdymo užtikrinimo funkciją, nes padengus skolą vekseliu viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia ir kurios specifika t.y. prievolės abstraktumas ir besąlygiškumas suteikia kreditoriui papildomą garantiją (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, c. b. J. B. v G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Vekselis kaip dokumentas yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas ir galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo (LAT Civiliniu bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-311/2008 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).
ĮPVĮ 19 straipsnio nuostatos numato, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Vekselis turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas.
Byloje ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, kad nebuvo pagrindo (skolininko valios) vekseliui išduoti, o kreditorius žinojo arba turėjo žinoti apie vekselio trūkumus ir buvo nesąžiningas gavėjas. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė faktinių ir teisinių aplinkybių kuriomis grindžia ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos dokumentais nustatyta, kad 2010 m. gegužės 19 d. ieškovė V. D. atsakovei R. M. 282000,00 Lt sumai išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir jo pagrindu 2010 m. birželio 21 d. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras V. Ž. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 1- 6452. Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė V. D. pripažįsta vekselį pasirašiusi ir iš esmės pripažįsta savo prievolę atsakovei R. M., tik kitoje - 150 000 Lt apimtyje. Ieškovė pateikė dokumentą – 2006 11 13 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimą UAB „Litsoft“. Teismas šį įrodymą vertiną kaip patvirtinantį iki ginčijamo vekselio pasirašymo buvusį sandorį, kuris įvykdytas ir nesusijęs su ginčijamu vekseliu.
Atsakovės pateikti dokumentai – 2009 10 23 paskolos sutartis, kuria R. M. paskolino V. D. 30 000 Lt ir hipotekos lakštas patvirtina, kad paskolos užtikrinimui 2009 10 26 ieškovė įkeitė nekilnojamąjį turtą, įvertintą 159 000 Lt (žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prievolės įvykdymo terminas nurodytas 2010 m. kovo 23d., sutarties 3.2 punkto sąlygoje nurodyta, kad šalys pareiškė apie sutarties sudarymą laisva valia, todėl akivaizdu, šių sandorių pasirašymas atitiko abipusius interesus (b.l.52).
Nustatant tikrąją šalių valią, teismas vertina vekselio turinį ir šalių elgesį tiek iki, tiek po vekselio pasirašymo. Abi šalys pripažįsta, kad tai pačiai sumai buvo pasirašyti keli vekseliai, vis perkeliant atsiskaitymo terminą. Atsakovė ir tretysis asmuo 282 000 Lt vekselio pasirašymo aplinkybes sieja su įkeistu turtu ir nurodo, kad sutiko ieškovei papildomai paskolinti iki galutinio termino 2010 m. birželio 18 d. minėtą sumą, nes turėjo prievolės užtikrinimą - turto įkeitimą, kurio reali vertė buvo didesnė nei 159 000Lt (b.l.84). Atsakovų poziciją teismas pripažįsta kaip pagrįstą, logišką ir nepaneigtą byloje pateiktais įrodymais. Tokią išvadą teismas daro iš vekselio turinio ir turimų dokumentų, patvirtinančių ieškovės V. D. veiksmus po vekselio pasirašymo. Įvertinus įrodymų visumą, ieškovės ieškinys pripažintinas neįrodytas ir teisiškai nepagrįstas.
Pirma, vekselis atitinka įstatymo reikalavimus, nėra pagrindo pripažinti jo negaliojančiu kaip ydingo sandorio. Vekselio turinys trumpas, aiškus ir akivaizdu ieškovė turėjo galimybę susipažinti bei įvertinti vekselyje nurodytas sąlygas. Mokėtina prievolės suma vekselyje yra įrašyta du kartus ir skaičiais ir žodžiais, ieškovė vekselyje savo ranka įrašė vardą, pavardę, asmens kodą, adresą ir du kartus vekselį pasirašė, kas patvirtina, kad ieškovė turėjo pakankamai laiko susipažinti su turiniu.
Antra, vykdymo eigoje ieškovės V. D. veiksmai išieškojimo vykdymo procese patvirtina žinojus ir pripažinus prievolę bei jos dydį. 2010 m. liepos 23 d. ieškovė antstoliui pateikė prašymą atidėti skolos išieškojimą išieškotojos R. M. naudai iki 2010 m. rugsėjo 1 d., 2010 m. rugsėjo 1 d. ir 2010 m. rugsėjo 30 d., prašymais ieškovė prašė neskelbti varžytinių, nes skolą R. M. sumokėsianti pati. 2010 m. rugsėjo 30 d. prašymu antstoliui ieškovė pateikė mokėjimo grafiką, kuriame prašė leisti jos 313 788 Lt skolą R. M. išsimokėti per 6 mėnesius, t.y. iki 2011 m. kovo mėnesio. Ieškovė į teismą dėl vekselio nuginčijimo kreipėsi tik praėjus metams laiko t.y. po to kai atsakovė kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, iki to laiko 282 000 Lt prievolę pripažino, dėl dydžio išmokėjimo termino derėjosi, o šioje byloje neigia tas pačias aplinkybes kurias anksčiau pripažino.
Trečia, tai, kad ieškovė yra patyrusi verslininkė ir turėjo būti apdairi pasirašydama dokumentus patvirtina ieškinyje nurodomos aplinkybės ir liudytojo E. A. parodymai (b.l.83). Kaip patvirtinta ieškinyje ieškovė yra ūkininkė, lėšas skolinosi verslo plėtrai, turėjo vekselių išdavimo patirties, nes buvo ir daugiau vekselių pasirašiusi, todėl turėjo suprato vekselio išdavimo esmę ir pasekmes. Įstatymai bei teismų praktika verslininkui kelia aukštesnius apdairumo ir rūpestingumo reikalavimus. Pinigų gavimo fakto ieškovė neneigia, tačiau teismas vertina nelogišku ieškovės kaip verslininkės aiškinimą, kad buvo surašyta paskolos rašytinė sutartis, kurios ji neišsaugojo.
Ketvirta, ieškinyje nurodyta aplinkybė - šalių susitarimas apie fermos su žemės sklypu pirkimą - pardavimą yra nepagrįsta įrodymais, todėl vertintina kaip neįrodyta, nes ieškovė nepateikė nei preliminarios sutarties nei rašytinio susitarimo. Byloje ieškovė neteisingai supranta CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą, kurio pagrindu ieškovė privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimų pagrindu. Todėl nepateikdama įrodymų ir prašydama išreikalauti iš atsakovės dokumentus bei apklausti atsakovės šeimos narius, kad patvirtintų ieškinio pagrįstumą, įrodinėjimo pareigą perkelia atsakovei. Teismas pažymi, kad ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Ieškinyje nurodytos kai kurios faktinės aplinkybės yra nelogiškos ir prieštaringos. Argumentus, kad ieškovė nuolat ragino atsakovės šeimą sudaryti parduodamo turto pirkimo - pardavimo sutartį, derėjosi, o atsakovė atsisakė pirkti, toliau ieškovei ieškant kitų pirkėjų ir atsakovei jau sutikus nupirkti žemę, ieškovė su tokiu reikalavimu nebesutiko, teismas vertina kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Ieškovės argumentą, kad mainais už pažadą nesiimti priverstinio skolos išieškojimo, atsakovės šeima nurodė tą patį nekilnojamąjį turtą įkeisti, dėl kurio pardavimo šalys buvo susitarę, paneigia byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad turto įkeitimas pasirašytas anksčiau, kartu su 30 000 Lt paskola (2009 10 26), o 282 000 Lt vekselis pasirašytas vėliau t.y. po turto įkeitimo.
Tokiu būdu teismas vertina, kad ieškinyje išdėstyti teiginiai apie V. D. tikrosios valios nebuvimą, nesąžiningus atsakovės ir jos šeimos narių veiksmus yra neįrodyti. Pažymėtina, kad ieškovė ne tik neįrodė tokių veiksmų buvimo, bet iš esmės pripažindama pinigų gavimo iš atsakovų faktą nenurodė, kuo pasireiškė atsakovų nesąžiningumas, ar apgaulė. Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovės V. D. 282 000 Lt prievolė yra reali skola atsakovei R. M., kurią ir patvirtina ginčijamas vekselis, nes paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl jei vekselis naudojamas piniginei skolai įrodyti, jis negali būti išrašomas neperdavus pinigų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vadovaudamasis CPK 185 str. įrodinėjimo taisyklėmis įvertina įrodymų visumą ir daro išvadą, kad ieškovė suvokė vekselio pasirašymo teisinę reikšmę ir pasekmes, tiek vekselio pasirašymo metu, tiek vėliau suprato ir pripažino vekselyje nurodytą skolos dydį, todėl ieškinyje nurodytos aplinkybės yra atmetamos kaip neįrodytos. Taip pat atmetamas išvestinis ieškovės reikalavimas panaikinti išduotą vykdomąjį įrašą.
Atsakovės reikalavimo ieškovei skirti baudą ir įpareigoti atlyginti nuostolius teismas netenkina. Atsakovė ir jos atstovas vadovaujasi Konstitucijos 28 straipsniu įtvirtinančiu bendrąjį teisės principą, kai įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. CPK 95 str. reglamentuoja draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principus. Šalies nuostolių atlyginimo klausimas derinamas su bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimu, ar nuostoliais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atmetant atsakovės prašymą taikyti CPK 95 str. pasekmes teismas atsižvelgia į CPK 5 str. įtvirtintą šalies teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta ginčijama teisė. Atsiliepime išvardinti veiksmai, kuriuos atsakovė vertina kaip nesąžiningus – prašymai vykdomojoje byloje, turto vertinimo procesas, varžytinių akto, antstolio veiksmų apskundimas, ieškinio padavimas yra civilinio proceso kodekse reglamentuojami teisėti procesiniai veiksmai ginčijamai teisei apginti. Ieškovė CPK 228 str. pagrindais iki teismo posėdžio nesikreipė dėl įrodymų pateikimo, CPK 42 str. tvarka iš anksto nepateikė prašymo dėl posėdžio atidėjimo, nedalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, neatvyko į teismo posėdį, tačiau teismas vertina, kad ieškovės teisė pasirinkti bylos vedimo būdą, todėl taikyti CPK 95 str. pasekmes nebūtina. Šioje byloje priimant sprendimą negalima pripažinti, kad bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Todėl teismas daro išvadą, kad nenustačius piktnaudžiavimo, nėra teisinio pagrindo ieškovei skirti baudą. Atsiradus realiems paskaičiuotiems nuostoliams vykdymo procese, atsakovė gali ieškoti nuostolių atlyginimo materialiosios teisės normų pagrindu.
Teismas atmesdamas ieškovės ieškinį šalių bylinėjimosi išlaidas paskirsto CPK 93 straipsnio pagrindais. Iš ieškovės priteistina atsakovei 3025 Lt atstovavimo išlaidų ir valstybei priteistina 51.44 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. D. 3025 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. M. ir 51.44 Lt valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.