Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutės raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas 2022 m. kovo 2 d., Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 2022 m. liepos 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas, nuteistajam Ž. G. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme; 2022 m. rugsėjo 13 d. kaltinamasis sulaikytas ir pasiųstas atlikti arešto bausmę, bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be kaltinamojo Ž. G., nukentėjusiojo B. K., liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

2022 m. birželio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G549/2022(03) konstatuota, jog B. K. nustatyti kairio blauzdikaulio, kairės plaštakos IV piršto pirmosios falangos, krūtinės ląstos kairės pusės 6-7 šonkaulių lūžimai, odos nubrozdinimai veide, nenurodant kitų išorinių mechaninių sužalojimų. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamų daiktų ar įrankių poveikyje sudavimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. kovo 11 d., 16.00 val.. Sužalojimai padaryti nemažiau keturių trauminių kontaktinių smūgių, dinaminių poveikių pasekoje. Dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimčiai dienų ir jie yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 112-113).

Alkoholio kiekio patikrinimo žurnalo išrašu nustatyta, kad kaltinamajam Ž. G., 2022 m. kovo 11 d., 16.22 val., buvo nustatytas - 2.08 promilės, neblaivumas (t. 1, b. l. 124).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis Ž. G. 2022 m. kovo 11 d., apie 16.04 val., viešoje vietoje - namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojoje laiptinėje, antrame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,08 promilės neblaivumas), įžūliu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės priežasties tyčia vieną kartą suėmė nuketėjusiojo B. K. kairės plaštakos pirštą ir jį laužė, po to vieną kartą kumščiu sudavė jam į nosį, iškart po to, nukentėjusiajam nukritus ant grindų, nemažiau penkis kartus koja įspyrė į nugaros ir krūtinės sritis, bei vieną kartą įspyrė į čiurną, tuo sukėlė B. K. fizinį skausmą bei padarė kairio blauzdikaulio, kairės plaštakos IV piršto pirmosios falangos, krūtinės ląstos kairės pusės 6 -7 šonkaulių lūžimus, odos nubrozdinimus veide, t. y., tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė B. K. sveikatą.

Kaltinamojo veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik B. K. nesunkus sveikatos sutrikdymas, bet ir visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymas. Kaltinamasis neneigė sudavęs nukentėjusiajam B. K., tačiau teigė, jog taip elgėsi rūpindamasis vaikais, jis nukentėjusiajam padarė tik pastabą, kad šis nerūkytų koridoriuje, po ko nukentėjusysis jam sudavė. Byloje nukentėjusysis patvirtino, kad jis ėjo rūkyti į koridoriaus gale esantį balkoną du kartus, o kaltinamasis, pasakęs „ko čia vaikštai“, ir jam atsakius, kad eina parūkyti, kaltinamasis savo ranka jam sugriebė už kairės rankos ketvirtojo piršto ir jį „atlaužė“ į delno išorę, po to, vieną karta kumščiu sudavė jam į nosį, o neišlaikęs pusiausvyros dėl jam suduoto smūgio į nosį, nukrito ant šono, po ko jam gulint ant žemės, kaltinamasis jį suspardė, be to, kaltinamasis savo koja stipriai užmynė jo koją, sudavė į jo kojos kulną, dėl ko jam buvo nustatytas lūžis. Liudytoja L. L. parodė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam, išėjusiam į koridorių, pradėjo reikšti pretenzijas dėl rūkymo, nors nukentėjusysis net neketino koridoriuje rūkyti, jis rūkydavo balkone, tačiau kaltinamasis nukentėjusįjį pastūmė, trenkė į veidą, o pastarajam nugriuvus jį spardė. Liudytojas K. L. taip pat parodė, kad jam būnant bute, jis išgirdo koridoriuje didelį triukšmą, išėjęs pažiūrėti, pamatė, kad nukentėjusiajam gulint stovintis kaltinamasis jam vieną ar du kartus įspyrė į krūtinės sritį. Kadangi jam kaltinamasis nurodė nesikišti ir pagrasino, kad jis taip pat nuo jo gaus, jis įėjo į butą. Taigi kaip matyti iš liudytojos L. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei nukentėjusiojo parodymų, konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo prasidėjo būtent dėl kaltinamojo agresijos. Vertinant liudytojų bei nukentėjusiojo parodymus, akivaizdu, kad nukentėjusysis nebuvo nusiteikęs agresyviai, o ėjo tik parūkyti į koridoriaus gale esantį balkoną, todėl, teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai, kuriais jis bandė sudrausminti nukentėjusįjį dėl rūkymo, buvo aiškiai neteisėti. Kaltinamasis dėl menkavertės priežasties, norėdamas pademonstruoti savo galią, užlaužė nukentėjusiajam pirštą, trenkė jam į veidą, o šiam nukritus jį spardė į įvairias kūno vietas. Netgi liudytojai L. L. bandant kaltinamąjį sulaikyti nuo smurtinių veiksmų, liudytojui K. L. išėjus į koridorių ir pamačius, kad kaltinamasis spiria nukentėjusiajam, kaltinamasis į tai jokio dėmesio nekreipė, bet ir toliau įžūliais ir chuliganiškais veiksmais žalojo nukentėjusįjį, taigi kaltinamasis savo veiksmus atliko demonstratyviai kitų žmonių akivaizdoje. Iš padaryto nukentėjusiajam sužalojimų masto, akivaizdu, kad kaltinamasis buvo agresyvus ir savo veiksmais siekė ne tik sudrausminti nukentėjusįjį, bet ir jį sužaloti. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės paneigia kaltinamojo versiją, kad konflikto iniciatorius buvo ne jis, o nukentėjusysis. Toks kaltinamojo elgesys – fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį netikėtai, be aiškios dingsties viešoje vietoje šokiravo aplinkinius (šiuo atveju įvykio aplinkybes mačiusius liudytojus L. L., K. L.), juo buvo pademonstruotas akivaizdus ir šiurkštus visuotinai priimtų elgesio normų ignoravimas, pažemintas ne tik nukentėjusysis, bet parodyta nepagarba ir kitiems šalia buvusiems asmenims, todėl pripažįstamas įžūliu, sutrikdžiusiu visuomenės rimtį ir tvarką.

Įvertinus šias pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, įbaugino ne tik nukentėjusįjį, bet ir įvykį mačiusius liudytojus, ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Nusikalstamą veiką Ž. G. įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis neabejotinai suvokė, jog viešoje vietoje, dienos metu, chuliganiškai smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, trikdo visuomenės rimtį ir tvarką ir to norėjo. Nors kaltinamasis nurodė aplinkybę, kad jis būdamas neblaivus tampa agresyvus, tačiau teismo vertinimu, tai kaltinamojo atsakomybės dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų nešalina. Žinodamas, kad būdamas neblaivus jis tampa agresyvus, ir gali nesusivaldyti, kaltinamasis, rūpindamasis savo vaikais ir eidamas jų aplankyti, turėjo alkoholio iš vis nevartoti, o pajautęs, kad jo vaikams kyla kokia nors grėsmė, turėjo iškviesti policijos pareigūnus, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovus, tačiau to nepadarė, o staiga nusprendęs pro šalį einantį parūkyti kaimyną, jį norėdamas sudrausminti, ėmėsi neteisėtų veiksmų – trenkė nukentėjusiajam į nosį, užlaužė plaštakos pirštą ir jį laužė, keletą kartų spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į nugarą, krūtinę, bei į čiurną. 2022 m. birželio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G549/2022(03) konstatuota, jog B. K. nustatyti kairio blauzdikaulio, kairės plaštakos IV piršto pirmosios falangos, krūtinės ląstos kairės pusės 6-7 šonkaulių lūžimai, odos nubrozdinimai veide, nenurodant kitų išorinių mechaninių sužalojimų. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamų daiktų ar įrankių poveikyje sudavimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. kovo 11 d., 16.00 val.. Sužalojimai padaryti nemažiau keturių trauminių kontaktinių smūgių, dinaminių poveikių pasekoje. Dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimčiai dienų ir jie yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 112-113). Šią bylą nagrinėjant teisme, vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje, kaltinamasis prisipažino, kad visus sužalojimus, nurodytus specialisto išvadoje, nukentėjusiajam padarė būtent jis. Įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo Ž. G. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis.

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022, 12 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

Pagal BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (BK 61 straipsnio 4 dalis).

Taigi, teismui parenkant skiriamos bausmės rūšį ir dydį, be kita ko, svarbu, ar byloje yra nustatytos lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad teismas turi nustatyti du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-976/2022, 29 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

Sprendžiant klausimą, ar Ž. G. pareiškimas dėl kaltės pripažinimo, kartu nesutinkant su kai kuriomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, svarbu akcentuoti, jog pagal teismų praktiką prisipažinimas nereiškia, kad kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, taip pat kaltinamais neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-976/2020, 10 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Siekiant nustatyti, ar Ž. G. proceso metu išreikšta pozicija atitinka prisipažinimui keliamus reikalavimus, būtina nustatyti, ar jis pripažino esmines faktines nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, aplinkybes.

Apklausiamas teisme Ž. G. neneigė, kad įvykis įvyko viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, kad jis buvo neblaivus, tačiau teismo posėdžio metu įrodymų tyrimo pradžioje tvirtino, kad nukentėjusiajam jis piršto nelaužė, kad gulinčio kaimyno nespardė, vėliau jau aiškino, kad gal jis galbūt visko neprisimena dėl savo neblaivumo. Taip pat teismo posėdžio metu, siekdamas sušvelninti savo padėtį, teigė, kad konfliktas prasidėjo dėl jo pastabos kaimynui dėl rūkymo koridoriuje, konfliktą inicijavo pats nukentėjusysis, kuris jį pastūmė, ir tik nukentėjusiojo išprovokuotas, jis jam trenkė į nosį. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad nukentėjusysis įsiterpė į jo ir jo sugyventinės konfliktą, ir nieko nesakydamas koja ne mažiau kaip du kartus spyrė jam į nugaros pusę, po ko jis nukentėjusįjį rankomis pastūmė, o šis nugriuvo ant žemės. Tada nukentėjusysis atsistojo nuo žemės ir suėmė jį už drabužių bei bandė vėl suduoti, tada jis su dešinės rankos kumščiu jam vieną kartą trenkė į pilvo sritį, nes norėjo, kad nukentėjusysis jį paleistų, po ko kaimynas vėl nugriuvo ant žemės. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis tvirtino, kad B. K. jokių smūgių nesudavė, jis jo nenorėjo sužaloti, tačiau pastarasis pirmas pradėjo prieš jį smurtauti, o jis tik bandė nuo jo atsistumti, dėl ko jam ir sudavė (t. 1, b. l. 153-156). Akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo metu, kaltinamasis liko prie savo duotų parodymų, tvirtindamas, kad nukentėjusysis jam spyrė į dešinį šoną, jis nukentėjusiajam piršto nelaužė, gulinčio nespardė, kol jis gulėjo ant grindų, jis jam nieko nedarė. Nukentėjusysis atsikėlęs nuo grindų jam čiupo už drabužių ir bandė vėl spirti, tada jam vieną kartą sudavė į šonkaulius, o kai jis vėl nukrito ir vėl atsistojo, tada jis jam dar kartą kumščiu sudavė į tą pačią vietą, į šonkaulius (t. 1, b. l. 103-104).

Taigi vertinant šiuos kaltinamojo parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus, ir tik iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nors prisipažino sužalojęs nukentėjusįjį, tačiau nepripažino teismo nustatytų esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, savo elgesį aiškino kaip gynybą, neigė buvus chuliganiškas paskatas, menkino savo vaidmenį padarant nusikaltimus ir moralizavo nukentėjusiajam. Teismas sprendžia, kad dalinis kaltinamojo prisipažinimas, kai kurių esminių aplinkybių nepripažinimas neleidžia konstatuoti, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Taip pat nenustatytas ir antras aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės aspektas – nuoširdus gailėjimasis. Nors kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisiamajame posėdyje, civiliniam ieškovui dalį turtinės žalos atlygino, o dėl kitos dalies žalos atlyginimo su civiliniu ieškovu susitarė, tačiau pirmiau aptarti kaltinamojo parodymai ir jo užimta pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo viso baudžiamojo proceso metu neleidžia spręsti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina padarytą žalą. Pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas savo noru pats ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina visą žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-976/2019). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, gali būti pripažintas ir dalinis žalos atlyginimas, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-476/2010, 2K-579/2010, 2K-579/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika sužalojimus patyrė nukentėjusysis (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), tačiau civilinį ieškinį pareiškė tik valstybė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Valstybinė teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį už nukentėjusiojo gydymą, o kaltinamasis atlygino tik 192,91 Eur, t. y. pakankamai nedidelę padarytos turtinės žalos dalį pagal su civiliniu ieškovu sudarytą susitarimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino tik trečdalį turtinės žalos, teismas nepripažįsta šios aplinkybės kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtaką nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikaltimus, būdamas recidyvistu. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Pagal BK 97 straipsnio 1 dalį turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šiuo teismo nuosprendžiu aptariamas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė neįsiteisėjus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 2 d. baudžiamajam įsakymui. Taigi šių nusikalstamų veikų padarymu metu Ž. G. nebuvo teistas, jo teistumas pagal minėtą baudžiamąjį įsakymą dar nebuvo prasidėjęs, todėl teismo vertinimu kaltinamajame akte nepagrįstai nurodyta Ž. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), todėl ši aplinkybė iš kaltinamojo akto šalintina.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du tyčinius – vieną nesunkų, kitą apysunkį, nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis), šiais nusikaltimais kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nėra sumokėjęs (t. 1, b. l. 133-138), dalį padarytos turtinės žalos civiliniam ieškovui atlygino, dėl kitos dalies žalos atlyginimo sudarė rašytinį susitarimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu Ž. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai (smurtavo prieš savo sugyventinę), t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas galutine aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus per vieną mėnesį užregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir ieškoti darbo bei per bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tarp jų ir alkoholio). Taip pat šiuo baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per devynių mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą vieną programos ciklą. Kadangi kaltinamasis pažeidinėjo teismo jam paskirtus įpareigojimus, nevykdė baudžiamojo poveikio priemonės, probacijos sąlygų, nesilaikė įstatymų be pateisinamų priežasčių, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 29 d. įsiteisėjusia nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas buvo tenkintas, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. Šiuo metu kaltinamasis atlieka arešto bausmę. Kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 140).

Įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinos BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, šių bausmių dydžius nustatant mažesnius apskaičiuotiems šių bausmių vidurkiams.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis dėl jam skirtinos bausmės individualizavimo akcentavo, kad jis turi mažamečių vaikų, kuriems jis reikalingas, kad jam tenka pareiga juos išlaikyti bei jais pasirūpinti, taip pat jis turi gerą specialybę ir realią galimybę susirasti darbą. Dėl šių kaltinamojo argumentų, visų pirma, pastebėtina, kad Lietuvos teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis 2022 m. spalio 17 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi buvo išduotas leidimas paimti nepilnamečius vaikus iš vaikų tėvų. Nutartyje nurodyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus turimais duomenimis kaltinamasis piktnaudžiavo alkoholiu, vaikais beveik nesirūpino, išlaikymą mokėjo nereguliariai, todėl tėvo pareigas vykdydavo netinkamai. Antra, tai, kad kaltinamasis turi mažamečių vaikų, jam buvo žinoma ir prieš nusikalstamų veikų padarymą, tačiau tai nesulaikė kaltinamojo nuo įstatymų pažeidimo. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusikaltimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeniniam interesui išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusikaltimu. Vien tik simbolinės baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Skiriama bausmė turėtų nubausti kaltininką, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Taigi nors kaltinamasis Ž. G. turi galimybę susirasti darbą, turi vaikų, tačiau tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, jo elgesys neleidžia tikėtis, jog paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nes šiuo atveju būtų sudarytos prielaidos asmens nebaudžiamumui. Apibendrinant visa tai, kas aptarta, konstatuotina, jog byloje nėra duomenų apie išimtines aplinkybes, dėl kurių kaltinamajam turėtų būti paskirta švelnesnė, nei laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamojo šeiminį, socialinį gyvenimą apibūdinančios aplinkybės yra būdingos daugeliui nuteistųjų, o byloje nėra duomenų, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas kaltinamasis būtų padaręs dėl išimtinai sudėtingos ar beviltiškos padėties, neturėdamas kitos išeities ar egzistuojant kitoms panašioms aplinkybėms, kurios leistų spręsti apie mažesnį jo asmenybės ir padarytų veikų pavojingumą.

Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir kaltinamajam skirtina subendrinta bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo Ž. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo 2022 m. kovo 11 d., 16.29 val., iki 2022 m. kovo 12 d., 15.16 val., t. y. viena para, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (t. 1, b. l. 168-171).

Nustatyta, kad Ž. G. nusikalstamas veikas padarė dar neįsiteisėjus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 2 d. baudžiamajam įsakymui (įsiteisėjo 2022 m. kovo 18 d.). Taip pat nustatyta, kad 2022 m. liepos 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas, ir nuteistajam Ž. G. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas Ž. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 22 d., 18.45 val. iki 2022 m. sausio 23 d., 16.31 val. (viena parą), prilyginant ją vienai arešto parai, ir pripažinta, kad neatlikta bausmės dalis yra 89 paros arešto. Bylos duomenimis nustatyta, jog Ž. G. buvo sulaikytas 2022 m. rugsėjo 13 d. (bausmės atlikimo pradžia), ir šiuo metu atlieka arešto bausmę Alytaus pataisos namuose. Arešto bausmės atlikimo pabaiga - 2022 m. gruodžio 10 d.. Teismo nuosprendžio paskelbimo dieną, t. y. 2022 m. lapkričio 8 d., likusi neatlikta bausmės dalis (nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d.) pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris pakeistas 2022 m. liepos 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi, yra 32 (89-18+31+8) paros arešto.

Pagal teismų praktiką, kai kaltinamasis po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse bylose Nr. 2K-220/2008; 2K-323/2011; 2A-7/2014).

Įvertinus tai kas išdėstyta, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, Ž. G. šiuo nuosprendžiu subendrinta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos, kuri 2022 m. liepos 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, neatliktos bausmės dalimi (minimalia arešto bausme, skirtina už nusikaltimą, t. y. 15 parų areštu (BK 49 straipsnio 3 dalis)).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Kaltinamojo Ž. G. gynėja prašė atidėti kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmę.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Atsižvelgus į Ž. G. padarytas nusikalstamas veikas bei kitas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, taikyti Ž. G. BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti pagrindo nėra. Bylos duomenimis, Ž. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du – vieną nesunkų ir vieną apysunkį baigtus nusikaltimus, dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo B. K. sveikata. Svarbu tai, kad šiuos nusikaltimus Ž. G. padarė praėjus trumpam laikui po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo jam už smurtinį nusikaltimą buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. Ši aplinkybė, ir šiuo nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas bei ciniškos Ž. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – be jokios aiškios dingsties, viešoje vietoje jis nukentėjusiajam užlaužė rankos pirštą, sudavė smūgį kumščiu į veidą, šiam nugriuvus ant žemės, spyrė į nugarą, ir krūtinę, bei įspyrė į čiurną, tokiu būdu, sukeldamas pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines Ž. G. nuostatas, jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad jo neigiamos nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje, o naujų nusikalstamų veikų įvykdymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Akivaizdu, kad net ir ankstesniu teismo priimtu baudžiamuoju įsakymu taikyta švelnesnio pobūdžio bausmė (laisvės apribojimas), nebuvo pakankama siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis kaip minėta, žinodamas apie jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, teismo įpareigojimus bei draudimus, praėjus mažiau nei dešimt dienų, padarė du naujus nusikaltimus, kurių vienas - nusikaltimas žmogaus sveikatai. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmės paskyrimas jokios teigiamos įtakos Ž. G. elgesiui neturėjo, nes jis jos paprasčiausiai nevykdė – nevykdė teismo jam paskirtų įsipareigojimų, per trumpą laiką padarė net kelis administracinius nusižengimus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį Ž. G. nepavyksta, o tai vėlgi jį charakterizuoja labiau neigiamai.

Pagrindo atidėti kaltinamajam bausmės vykdymą nesudaro ir jo motyvai dėl galimybės dirbti ir jo turimos pareigos pasirūpinti mažamečiais vaikais. Akivaizdu, kad turimas darbas, vaikai, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio asmens neteisėto elgesio, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad darbą, vaikus, kuriems reikalinga pagalba, turėjo ir kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, abejotina, jog ir šiuo atveju atidėjus asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vien tik galimybė susirasti darbą ir vaikų buvimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio Ž. G. nusikalstamumo. Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad Ž. G. jau prieš darydamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas žinojo apie šeimoje susidariusią padėtį, apie vaikams būtiną priežiūrą, tačiau to neįvertino, nepaisydamas savo šeimos sunkumų, jis padarė naujas nusikalstamas veikas, todėl šiuo atveju jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas.

Taip pat pažymėtina, tai, kad kaltinamasis viso proceso metu nebuvo nuoseklus ir nuoširdus, nors teisiamojo posėdžio metu jis nukentėjusiojo atsiprašė, tačiau jo atsiprašymas buvo labiau formalus, o nukentėjusysis, kaip nurodė, iki šiol pyksta ant kaltinamojo ir jam neatleido, todėl vertinti šią aplinkybę kaip kaltinamojo teisinę padėtį švelninančią, vėlgi nėra pagrindo.

Teismo vertinimu, šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Priimant tokį procesinį sprendimą svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismo nuomone, šiuo metu tik reali laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

Dėl civilinio ieškinio

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 657,91 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam B. K. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 41-49).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir jo gynėja pateikė teismui susitarimą dėl žalos atlyginimo, kurį pasirašė kaltinamasis ir civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius, ir prašo teismo jį patvirtinti. Pagal šį susitarimą kaltinamasis įsipareigoja sumokėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 657,91 Eur žalą per septynis mėnesius, pradedant nuo 2022 m. birželio 28 d., įmokant į išieškotojo atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), po 93,00 Eur kiekvieną mėnesį. Pirmos įmokos suma 99,91 Eur, kurią skolininkas turi sumokėti iki 2022 m. birželio 30 d. Skolininkui nevykdant įsipareigojimo du kalendorinius mėnesius iš eilės, išieškotojas turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 51). Kaltinamasis pateikė pinigų pervedimo kvitus, iš kurių matyti, kad jis sudarytą susitarimą su civiline ieškove vykdo, t. y. pervedė Valstybinei ligonių kasai dvi įmokas, t. y. 192,91 Eur (b. l. 52). Aplinkybių, kad šio susitarimo sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia proceso dalyvių ar kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, nenustatyta, todėl šis susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė 2022 m. spalio 17 d. patikslintą pažymą Nr. APD-2022-10909, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam Ž. G. šioje baudžiamojoje byloje. Iš minėtos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų matyti, kad už kaltinamajam Ž. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjant bylą valstybė patyrė 222,42 Eur išlaidų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, buvo pripažinta, jog joje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nes kaltinamasis atlikinėjo bausmę, paskirtą kitoje byloje ir negalėjo pats pasinaudoti savo teise į gynybą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, šioje byloje baudžiamojo proceso įstatymo buvo pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas, suteikęs Ž. G. antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, nagrinėjant bylą teisme Ž. G. buvo suimtas kitoje byloje, taip pat į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas byloje nėra, šiuo teismo nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis turi prievolių pagal jo ir civilinio ieškovo sudarytą susitarimą, kurio pagrindu jis yra įpareigojamas atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą, daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktiniai įrodymai – CD laikmenos su vaizdo įrašais, esančios baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, numatytą nusikaltimą ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Ž. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti jį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę Ž. G. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 61 straipsnio 1 dalies a) papunkčiu, Ž. G. paskirtą subendrintą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri 2022 m. liepos 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, - prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, paskirtos Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2022 m. liepos 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi pakeistos į arešto bausmę, tai yra 15 (penkiolika) laisvės atėmimo dienų, ir Ž. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 15 (penkiolika) dienų laisvės atėmimo.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo Ž. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, t. y. nuo 2022 m. kovo 11 d., 16.29 val., iki 2022 m. kovo 12 d., 15.16 val., t. y. vieną parą, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2022 m. lapkričio 8 d..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti kaltinamojo Ž. G. ir civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos susitarimą dėl žalos atlyginimo tvarkos, kuriuo Ž. G. įsipareigoja sumokėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 657,91 Eur žalą per septynis mėnesius, pradedant nuo 2022 m. birželio 28 d., įmokant į išieškotojo atsiskaitomąją sąskaitą LT21730002484333 AB „Swedbank“, banko kodas 73000, po 93,00 Eur kiekvieną mėnesį. Pirmos įmokos suma 99,91 Eur, kurią skolininkas turi sumokėti iki 2022 m. birželio 30 d. Skolininkui nevykdant įsipareigojimo du kalendorinius mėnesius iš eilės, išieškotojas turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Iš nuteistojo Ž. G. 222,42 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, neišieškoti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – CD laikmenas, esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.