- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-189-368/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- L. D.
- Kategorijos
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-42-914/2014, kuria atsisakyta priimti ieškovės L. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovės L. D. ieškinį atsakovei Z. T. dėl servitutų nustatymo. Priėmė atsakovės Z. T. atsisakymą nuo priešieškinio ir civilinę bylą nutraukė.
Šiaulių apylinkės teisme 2014 m. spalio 17 d. gautas ieškovės L. D. atskirasis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Nurodė, kad ieškovė skundžia teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį, kurios apskundimo terminas baigėsi 2014 m. rugsėjo 26 d., o skundas teisme gautas 2014 m. spalio 17 d. Atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiama nutartis buvo išsiųsta ieškovės atstovo nurodytu adresu ir toks procesinių dokumentų įteikimas ieškovės atstovui laikytinas tinkamu. Pažymėjo, kad iš su skundu pateiktos medicininės pažymos matyti, jog ieškovės atstovas advokatas negalėjo atvykti į teismą nuo 2014-09-22 iki 2014-09-26, o teismo posėdis vyko 2014-09-19. Teismas sprendė, kad įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį, apeliantė L. D. prašo teismo nutartį panaikinti, atnaujinti skundo padavimo terminą ir panaikinti teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį. Atskirajame skunde teigiama, kad nei ieškovė, nei jos atstovas nedalyvavo 2014 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje, nes negavo teismo šaukimų ir nebuvo informuoti apie posėdžio paskyrimą. Tvirtinama, kad ieškovės atstovas iki 2014 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos. Pažymi, kad negavo teismo 2014 m. spalio 19 d. nutarties, o apie nutartį sužinojus 2014-10-15, per dvi dienas buvo parengtas atskirasis skundas. Nurodo, kad teismas priėmė atsakovės atskirąjį skundą, nors skundas taip pat buvo teismui pateiktas praleidus terminą jam paduoti.
Atsiliepdama į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija prašo procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsiliepdama į atskirąjį skundą, atsakovė Z. T. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis ieškovės atstovui įteikta tinkamai. Mano, kad ieškovės atstovas veikė aplaidžiai ir nerūpestingai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantės ieškovės L. D. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės L. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties, yra pagrįsta ir teisėta.
Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ji ribojama laiko.
Pagal LR CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį.
Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas išaiškino, jog tuo atveju, kai apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007). Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad formalus, tinkamai neapsvarstytas apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimo išsprendimas vertintinas kaip vengimas ginti pažeistą teisę ir visiškai nesiderina su Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1995 m. vasario 7 d. priimtoje Rekomendacijoje Nr. (95) 5 „Dėl apeliavimo sistemų ir procedūrų civilinėse ir komercinėse bylose įvedimo ir funkcionavimo tobulinimo“ įtvirtintomis nuostatomis dėl apeliacinių procedūrų prieinamumo civilinėse ir komercinėse bylose bei efektyvių apeliacinių procedūrų, atitinkančių visų bylos šalių ir teisingumo vykdymo interesus, užtikrinimo. Pažymėjo, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo 2 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teisminė instancija. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, nors minėto protokolo antrajame straipsnyje kalbama apie asmens, apkaltinto nusikaltimo padarymu, teises, ši nuostata taikoma ir civilinėse bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1018/2003; 2004 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2004 ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004). Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1486/2002).
Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punktą teismui pareikštame ieškinyje nurodoma informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas.
CPK 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, jog procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui.
Pagal LR Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalį klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalį atlikdamas pavedimus pagal susitarimą advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui buvo pateikta ieškovės ir jos atstovo advokato M. R. sudaryta atstovavimo sutartis, ir joje nurodytas advokato M. R. kontoros adresas – (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 64 b. l.).
Pažymėtina, kad CPK 121 straipsnio nuostatos įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis nedelsiant pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (1 dalis); jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (2 dalis).
Šiaulių apylinkės teismui skirtame 2014-04-07 procesiniame dokumente ieškovės atstovas nurodė kitą savo darbo vietos adresą – (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 118 b. l.).
Pagal LR Advokatūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalį advokato darbo vietoje, be kita ko, turi būti užtikrintas korespondencijos priėmimas darbo dienomis, o šio straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad advokato darbo vietos adresą ir apie jo pasikeitimą advokatas turi pranešti Lietuvos advokatūrai. Lietuvos advokatūra tvarko advokatų darbo vietų sąrašą. Advokatų darbo vietų sąraše, be kita ko, įrašomas advokato darbo vietos adresas.
Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Iš Lietuvos advokatūros interneto svetainėje esančio praktikuojančių advokatų sąrašo matyti, kad advokato M. R. kontoros adresas nurodytas (duomenys neskelbtini).
Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismui nuolat nepavykdavo įteikti procesinių dokumentų ieškovės atstovui advokatui jo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini) (pvz., 1 tomas, 154, 160 b. l.).
Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui ir nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad dėl paties ieškovės atstovo elgesio neužtikrinant teismo siunčiamų procesinių dokumentų priėmimą jo deklaruotoje darbo vietoje ar advokatui nepasirūpinant alternatyviu šių dokumentų įteikimo būdu – pvz., prisijungiant prie EPP (elektroninių paslaugų portalo) sistemos, ieškovės atstovas ne visada gaudavo teismo siųstus procesinius dokumentus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014-09-12 teismo posėdis buvo atidėtas, nes ieškovės atstovui nebuvo įteiktas šaukimas (1 tomas, 169 b. l.). Šiaulių apylinkės teisme 2014-09-19 elektroniniu paštu gautas ieškovės atstovo pranešimas, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie 2014-09-19 teismo posėdį ir jame negalės dalyvauti dėl ligos, todėl prašė teismo posėdį atidėti (1 tomas, 173 b. l.). Minėta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovės L. D. ieškinį atsakovei Z. T. dėl servitutų nustatymo. Priėmė atsakovės Z. T. atsisakymą nuo priešieškinio ir civilinę bylą nutraukė (1 tomas, 183–184 b. l.). Prieš tai minėta teismo nutartis buvo siųsta ieškovės atstovui, tačiau pašto paslaugos tiekėjui 2014-09-23 ir 2014-10-03 nepavyko įteikti pašto siuntų, nurodant, jog jos buvo neatsiimtos (1 tomas, 185, 189 b. l.). Šiaulių apylinkės teisme 2014 m. spalio 17 d. gautas ieškovės atskirasis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties, šį skundą skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti, praleidus terminą skundui pareikšti ir teismui nenustačius svarbių priežasčių atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti (2 tomas, 1–5, 8–9 b. l.).
Nors apeliantė su skundu dėl teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties pateikė medicininę pažymą, kurioje nurodyta, kad dėl ligos jos atstovas nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d. negalėjo atvykti į Šiaulių apylinkės teismą (2 tomas, 6 b. l.), teismas pažymi, jog ši pažyma tik iš dalies parodo, kad advokatas laiku negalėjo pateikti atskirojo skundo ir nepaneigia aplinkybių, jog ieškovės atstovas elgėsi nepakankamai rūpestingai, kadangi ir po 2014 m. rugsėjo 26 d. nesidomėjo bylos eiga. Tačiau, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiama teismo nutartį pernelyg formaliai įvertino bylos aplinkybes. Minėta, kad pirmosios instancijos teismui nepavykus ieškovės atstovui įteikti 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties kopijos, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie 2014 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdį (CPK 133 straipsnis) ir 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi byla buvo užbaigta, t. y. priimtas ne tarpinis, o galutinis procesinis sprendimas, turėjo imtis papildomų priemonių ir informuoti ieškovę apie priimtą nutartį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu elgėsi nesąžiningai, todėl, teismo vertinimu, ieškovė neturėtų prarasti vienos esminių procesų teisių – apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Teismas, nepasisakydamas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties pagrįstumo ir įvertindamas tai, kad civilinė byla nagrinėjama nuo 2012 m. vidurio, sprendžia, jog būtų neprotinga ir neteisinga nesudaryti galimybės ieškovei pasinaudoti CPK 301 straipsnyje įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį.
Atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties paduoti, apeliantės (ieškovės) L. D. atskirąjį skundą priimti ir kartu su byla perduoti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei.