Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Daivai Benedikienei, Rasai Naruševičienei, Danguolei Sabaitienei, Neringai Čėsnaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, susituokusi, nedirbanti, registruojasi darbo biržoje, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 168 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Kaltinamoji R. B. suklastojo tikrą dokumentą ir panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, tai yra 2010-01-26, tiksliau nenustatytu laiku, būdama pensijų kaupimo bendrovės UAB „Swedbank investicijų valdymas“ atstove, Alytaus m. AB banko „Swedbank“ patalpose, adresu Jaunimo g. 24, Alytus suklastojo tikrą dokumentą - pensijų kaupimo sutartyje Nr. HB00397747 įrašė G. K. duomenis - grafoje „Pensijų fondo dalyvio duomenys“ įrašė „G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), telefonas (duomenys neskelbtini), asmens dokumentas ID kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) , dokumento data 2007-07-10, socialinio draudimo pažymėjimo serija ir numeris SD (duomenys neskelbtini)“, bei panaudojo šį suklastotą dokumentą elektroninių būdu perduodant UAB „Swedbank investicijų valdymas“ bei 2010 m. vasario - kovo mėn. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku grafoje „Pensijų fondo dalyvis arba jo atstovo vardas, pavardė, parašas“ įrašė žodžius „G. K.“ bei pasirašė už G. K., imituodama jos parašą bei šią pensijų kaupimo sutartį pateikė UAB „Swedbank investicijų valdymas“.

Be to, kaltinamoji R. B. pagal pakeistą kaltinimą teisme ((b.l. 185) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 168 str. 1 d. tuo, kad ji 2010-01-26 tiksliau nenustatytu laiku, Alytaus m. AB banko „Swedbank“ patalpose, adresu Jaunimo g. 24, Alytus, būdama pensijų kaupimo bendrovės UAB „Swedbank investicijų valdymas“ atstove, be nukentėjusiosios G. K. sutikimo neteisėtai panaudojo jos asmens duomenis, gautus vykdant darbinę veiklą AB banke „Swedbank“ , UAB „Swedbank investicijų valdymas“ naudai - sudarydama G. K. vardu pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašydama grafoje „Pensijų fondo dalyvio duomenys“ – G. K. asmens duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini), telefono Nr. (duomenys neskelbtini), asmens dokumento ID kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis bei socialinio draudimo pažymėjimo duomenis - seriją ir numerį SD (duomenys neskelbtini)“ bei su suklastota sutartimi 2010 m. vasario kovo mėn. tiksliau tyrimo nenustatytu laiku pateikė UAB „Swedbank investicijų valdymas“.

Kaltinamoji R. B. kalta dėl dokumento suklastojimo pilnai pripažino, kaltės dėl neteisėto duomenų panaudojimo nepripažino. Parodė, kad dirbo AB „Swedbanke“ klientų aptarnavimo specialiste. 2010 metų sausio mėnesį kreipėsi nukentėjusioji dėl paskolos suteikimo. Ji pateikė asmens dokumentą mergautine pavarde. Banko duomenyse matosi visa informacija apie banko klientą. Nukentėjusioji buvo banko klientė, kadangi turėjo sąskaitą banke. Banko duomenyse buvo pakeisti klientės duomenys, tai yra pavardė. Buvo išpildyti visi duomenys ir paraiška pateikta sprendimų centrui, kuris turėjo priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo G. K.. Taip pat pildant paraišką dėl paskolos suteikimo klientei buvo pasiūlyta sudaryti pensijų kaupimo sutartį. Ji kaip banko darbuotoja turėjo teisę sudaryti pensijų kaupimo sutartis. Klientė dėl pasiūlytos sutarties suabejojo, tačiau ji pasakė, kad papildomas banko produktas turi reikšmės suteikiant paskolą, todėl ji sutiko sudaryti pensijų kaupimo sutartį. Sausio 26 d. buvo sudarytas pensijų kaupimo sutarties projektas, taip pat išsiųsta paraiška paskolai gauti. Paraiškos forma yra standartinė, ją užpildo pats klientas. Sprendimas dėl paskolos gavimo priimamas maždaug per tris dienas, tuomet kviečiamas klientas ir įforminami reikiami dokumentai. Pagal įstatymą per 30 dienų įsigalioja pensijų kaupimo sutartis, taip pat tiek dienų galioja sprendimas suteikti paskolą. Klientas turi teisę per 30 dienų nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Sprendimas suteikti paskolą buvo teigiamas, tačiau sudaryti sutarties nukentėjusioji neatvyko. Todėl pensijų kaupimo sutartis liko nesudaryta. Kadangi sutartį reikėjo perduoti į archyvą, todėl ji pasirašė pensijų kaupimo sutartį už klientę, kadangi turėjo jos parašo pavyzdį. Tuo metu vyko konkurencija dėl pensijų kaupimo sutarčių sudarymo. Tai galėjo priežastis dėl kurios už klientę pasirašė sutartį. Suprato, kad tai paaiškės, kadangi klientai gauna paskaičiavimus apie sukauptas įmokas.. Jai yra žinoma, kad nuo gaunamos pašalpos vaiko priežiūrai pensija nėra kaupiama. Tikslo neteisėtai panaudoti nukentėjusiosios duomenis neturėjo. Jos sąskaita buvo banke pertvarkoma, tokiu būdu suvedami visi nauji duomenys. Kadangi prieš išsiunčiant paraišką paskolai gauti, visi kliento duomenys turi būti sutvarkyti. Duomenyse buvo pakeista nukentėjusiosios pavardė. Nukentėjusioji turėjo išskirtines sąlygas anuliuoti sutartį, bet šia galimybe nesinaudojo. Ji nukentėjusiajai sumokėjo 500 Lt, kurią vertina kaip nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Likusioje dalyje prašo civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusioji G. K. parodė, kad 2010 metų sausio mėnesį su vyru nusprendė buto remontui imti vartojamąją paskolą. Nuėjo į „Swedbanką‘. Banke užpildė paraišką paskolai gauti. Tuo metu jos asmens dokumente pavardė buvo nurodyta po santuokos „K.“. Galėjo kažką pildyti dėl sąskaitos performinimo, kadangi 2007-2010 laikotarpyje su vyru norėjo turėti bendrą sąskaitą. Kai pateikė banko specialistui savo duomenis, jai pasiūlė sudaryti pensijų kaupimo sutartį. Ji atsisakė sudaryti šią sutartį, kadangi tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose ir žinojo, kad nuo pašalpos nesiskaičiuoja įmokos. Vėliau jai paskambino dėl paskolos, tačiau ji dėl paskolos suteikimo buvo pasirinkusi kitą banką. 2012 metų pradžioje tėvų adresu gavo pranešimą iš „Swedbanko“ dėl lėšų kaupimo. Nesuprasdama, kokia tai sutartis, kreipėsi į banką. Swedbankas nurodė, kad yra sudaryta pensijų kaupimo sutartis. Po savaitės jai paskambino kaltinamoji, kuri prisipažino, kad už ją pasirašė pensijų kaupimo sutartį. Rudenį bankas jos prašymu atsiuntė sutarties kopiją, pamatė, kad sutartyje yra ne jos parašas. Iki šiol naudojosi šiuo produktu, banko siūlymu nutraukti sutartį nepasinaudojo. Civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atsisako. Prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos. Neturtinė žala pasireiškė neigiamomis pasekmėmis, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, saugumo jausmo praradimu, abejonėmis dėl asmens duomenų saugumo,

Liudytojas L. P. parodė, kad jis dirba „Swedbanko“ klientų aptarnavimo centro valdytoju. Kaltinamoji dirbo klientų aptarnavimo centre specialiste, turėjo platinti visus banke turimus produktus. Vienas iš produktų, kuriuos platino bankas, yra pensijų kaupimo sutartys. Banko darbuotojai turėjo teisę šį produktą platinti. Jam yra žinoma, kad nukentėjusioji su vyru kreipėsi dėl paskolos. Buvo užpildyta paraiška paskolai gauti, kadangi yra banko sprendimas suteikti paskolą. Paraiška užpildoma pagal kliento pateiktą informaciją. Paraiškoje nurodyti duomenys suvedami į duomenų bazę ir paraiška išsiunčiama į sprendimų priėmimo centrą Vilniuje. Buvo priimtas teigiamas sprendimas suteikti paskolą, sprendimas galioja tris mėnesius. Paraiška turi būti pasirašyti abiejų bendraskolių. Banko darbuotojas turi prašyti, kad klientas parašytų prašymą pakeisti duomenis. Pagrindinis paskolos gavėjas buvo nukentėjusiosios sutuoktinis, tokiu atveju sutuoktinės duomenys nėra labai svarbūs. Po paraiškos paskolai gauti banko duomenų bazėje buvo pakeista nukentėjusiosios pavardė. Paaiškėjus šiam atvejui dėl sutarties suklastojimo, nukentėjusiajai buvo sudaryta išimtinė galimybė nutraukti šią sutartį. Šiuo siūlymo metu įstatymo pataisa dėl pensijų kaupimo sutarčių nutraukimo negaliojo. Jai siūlomu variantu visos sukauptos lėšos būtų sugrįžusios į Sodrą. Nutarukiant sutartį pagal naują įstatymą sukauptos lėšos yra įšaldomos. Paraiškoje yra sutikimas panaudoti ir tikrinti duomenis. 3paskolą buvo gavu. Ji sutartį pasirašė, kai ją reikėjo perduoti į archyvą. už klientę pensi. Parodė, kad

Iš G. K. pareiškimo matyti, kad dėl dokumento suklastojimo G. K. 2012-12-21 kreipėsi į policijos komisariatą (b.l. 6).

2013-01-16 poėmio nutartimi ir poėmio protokolu buvo paimta 2010-01-26 pensijų kaupimo sutarties, sudarytos G. K. vardu, originalas (b.l. 12, 15).

Dokumentų apžiūros protokolu buvo apžiūrėta pensijų kaupimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje fiksuota pensijų kaupimo bendrovė „Swedbank investicijų valdymas“ ir G. K. duomenys - grafoje „Pensijų fondo dalyvio duomenys“ įrašyta „G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), telefonas (duomenys neskelbtini), asmens dokumentas ID kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), dokumento data 2007-07-10, socialinio draudimo pažymėjimo serija ir numeris SD (duomenys neskelbtini)“, grafoje „Pensijų fondo dalyvis arba jo atstovo vardas, pavardė, parašas“ įrašyta žodžiai „G. K.“ ir parašas (b.l. 16-18, 19-20). Iš Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus rašto ir Swedbank informacijos matyti, kad 2010-01-26 pensijų kaupimo sutartis įsigaliojo 2011-01-01, 2011-01-01-2013-02-26 laikotarpiu į pensijų kaupimo sąskaitą pervesta 293.55 Lt, o sukaupta 327.77 Lt (b.l. 24, 28-29).

Banko pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji yra banko klientė nuo 2002-04-16 (b.l. 1231, 132).

Banko pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusioji 2010-01-26 kreipėsi į banką dėl vartojamosios paskolos suteikimo J. K. ir G. K. (K.), paraiškoje paskolai gauti nurodytas asmens sutikimas gauti ir naudotis informacija (b.l. 150-159).

Iš surinktų ir teisme ištirtų įrodymų nustatyta, kad R. B. kaltė dėl dokumento suklastojimo ir panaudojimo įrodyta. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, objektyvusis požymis – veika apibūdinama keliais aktyviais veiksmais: netikro dokumento pagaminimu, tikro dokumento suklastojimu arba netikro suklastoto dokumento panaudojimu, realizavimu. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai atliekamas bent vienas iš šių veiksmų. Dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Kaltinamoji pensijų kaupimo sutartyje įrašydama G. K. duomenis ir už ją pasirašydama, imituodama G. K. parašą, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, pateikdama UAB „Swedbank investicijų valdymas“. Dokumento suklastojimas ir panaudojimas yra formali nusikaltimo sudėtis, kuri laikoma baigta nuo alternatyvių veiksmų atlikimo momento. Kaltinamosios neteisėti veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Be to, kaltinamoji R. B. pagal pakeistą kaltinimą teisme ((b.l. 185) buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 168 str. 1 d. tuo, kad ji 2010-01-26 tiksliau nenustatytu laiku, Alytaus m. AB banko „Swedbank“ patalpose, adresu Jaunimo g. 24, Alytus, būdama pensijų kaupimo bendrovės UAB „Swedbank investicijų valdymas“ atstove, be nukentėjusiosios G. K. sutikimo neteisėtai panaudojo jos asmens duomenis, gautus vykdant darbinę veiklą AB banke „Swedbank“ , UAB „Swedbank investicijų valdymas“ naudai - sudarydama G. K. vardu pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašydama grafoje „Pensijų fondo dalyvio duomenys“ – G. K. asmens duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini), telefono Nr. (duomenys neskelbtini), asmens dokumento ID kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis bei socialinio draudimo pažymėjimo duomenis - seriją ir numerį SD (duomenys neskelbtini)“ bei su suklastota sutartimi 2010 m. vasario kovo mėn. tiksliau tyrimo nenustatytu laiku pateikė UAB „Swedbank investicijų valdymas“. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 168 str. 1 d., gali būti padaromas tik kaltės forma - tyčia. Iš kaltinamosios parodymų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad kaltinamoji buvo įsitikinusi, kad platindama pensijų fondo produktą, ji, kaip banko darbuotoja, turėjo teisę naudoti banko sistemoje esančių klientų duomenis. Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir banko skyriaus valdytojas liudytojas L. P.. Įvertinus kaltinamosios parodymus, taip pat byloje nustatytas kitas aplinkybes, pripažintina, kad R. B. nesuvokė, jog jos veiksmai yra pavojingi Lietuvos Respublikos BK 168 str. 1 d. prasme. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad šios pensijų kaupimo sutarties sudarymas būtų buvęs materialiai ar kitaip naudingas kaltinamajai ar pensijų fondui, taip pat, kad būtų buvusi padaryta kokia nors žala. Priešingai, nustatyta, kad nukentėjusioji G. K. savo konkliudentiniais veiksmais ilgą laiko tarpą pritarė pensijų kaupimo sutarties sudarymui, dėl ko buvo toliau kaupiamos lėšos nukentėjusiosios sąskaitoje, atsisakė anuliuoti sutartį ir ją atstatyti į pradinę padėtį, sutartį nutraukė tik 2013-11-15, remiantis Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo nuostatomis. Be to, pensijų kaupimo fondas UAB „Swedbank investicijų valdybas‘ yra dukterinė AB „Swedbank“ įmonė, o bankas veikia kaip pensijų fondo atstovas, turintis teisę jo vardu sudaryti pensijų kaupimo sutartis. Joks kitas asmuo neturėjo galimybės susipažinti su nukentėjusiosios duomenimis. Praėjus įstatymo nustatytam terminui, pensijų kaupimo sutartis buvo aktyvuota Sodroje, tačiau ši įstaiga jau turėjo nukentėjusiosios duomenis, kadangi nukentėjusioji buvo vaiko priežiūros atostogose ir tuo metu gavo išmokas. Kaltinamosios neteisėti veiksmai dėl pensijų kaupimo sutarties suklastojimo neleidžia teismui konstatuoti jos tyčios padarant nusikaltimą, numatytą BK 168 str. 1 d., buvimo. Kaltinamoji pripažino, kad suklastodama dokumentą neteisingai pasielgė, net gi negalėjo nurodyti savo tokių veiksmų motyvų, nurodė, kad tai padarė gerai neapgalvojusi, suprato, kad ateityje ši aplinkybė paaiškės, dėl to labai gailėjosi. Visa tai nesuteikia teismui pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamoji, į pensijų kaupimo sutartį įrašydama nukentėjusiosios asmens duomenis, suvokė, kad tokiu būdu juos neteisėtai ir nusikalstamai panaudojo. Daugiau tai laikytina aplaidžiu savo pareigų atlikimu. Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, laikytina, kad kaltinamosios R. B. veiksmuose dėl nusikaltimo, numatyto BK 168 str. 1 d., padarymo nėra subjektyvaus požymio - tyčios, todėl kaltinamoji dėl šios nusikalstamos veikos išteisintina (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Daiktinių įrodymų nėra.

Nukentėjusioji G. K. patikslintu civiliniu ieškiniu (b.l. 104, 51-52) prašo priteisti iš kaltinamosios R. B. 293,55 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji atsisakė reikalavimo dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo. Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiai padarytos neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų suklastojant dokumentą patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį vertina nukentėjusiosios patirtus nepatogumus, taip pat atsižvelgia į kaltinamosios turtinę padėtį. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji R. B. pagal teismo motyvus yra išteisintina dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 168 str. 1 d., padarymo. Todėl teismas nukentėjusiosios patirtus nepatogumus dėl padaryto nusikaltimo vertina 500 Lt suma, kuri atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji R. B. yra sumokėjusi nukentėjusiajai 500 Lt neturtinės žalos, todėl likusioje dalyje nukentėjusiosios civilinis ieškinys atmestinas.

Kaltinamoji R. B. kaltę dėl dokumento suklastojimo ir panaudojimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji atlygino nukentėjusiajai padarytą neturinę žalą – 500 Lt.

BK 40 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumai: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamoji R. B. nusikalto pirmą kartą, teisminio nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. susitaikė su nukentėjusiąja. Kaltinamoji padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtinos prie nesunkių tyčinių nusikalstamų veikų (BK 11 str. 3 d.). Administracine tvarka niekada nebuvo bausta. Šiuo metu registruojasi darbo biržoje. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, laikytina, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas yra gavęs V. B. prašymą atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant R. B. jo atsakomybėn pagal laidavimą. V. B. yra neteistas, dirba UAB „Apsaugos komanda“, charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas kaip darbštus, doras, paslaugus žmogus, mokantis dirbti komandoje. dirbantis komandoje Nėra baustas administracinėmis nuobaudomis. Teismas įvertinęs laiduotojo V. B. paaiškinimus ir prie prašymo pateiktus rašytinius duomenis konstatuoja, kad asmuo, V. B., yra verta teismo pasitikėjimo ir jis kaip laiduotojas pagal savo asmenines savybes gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai R. B.. Visų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamąją R. B. galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlyginis, todėl įgyvendinant bausmės paskirtį, atleidus R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.).

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

R. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 168 str. 1 d. dėl neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą panaudojimo išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

R. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., padarymą pagal V. B. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą nustatyti vieneriems metams šešiems mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (sąskaitos Nr. LT267300010002455919 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000). Įmoką sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinę (205 kab.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios G. K. civilinį ieškinį atmesti.

Išaiškinti R. B., jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jos padarytas nusikalstamas veikas, jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jos padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.