Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovams E. M., K. M. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

8. Bylos šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 7 d. E. M., atstovaujamas E. M. ir G. M. su T. S. bei R. S. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu E. M. už 141 500 Lt / 40 981,23 Eur sumą įgijo butą/patalpą butą su rūsiu, pažymėtu R-67, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš 2014 m. lapkričio 7 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad G. M. pervedė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėjai R. S. 100 000 Lt. Iš Swedbank 2015-02-05 d. vietinio mokėjimo matyti, kad G. M. pervedė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėjai R. S., 10 860 Eur. (duomenys neskelbtini) E. M. dovanojimo sutartimi (toliau- Dovanojimo sutartis) padovanojo broliui K. M. 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 6 d. dovanojimo sutartimi E. M. neatlygintinai perdavė savo motinai G. M. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Dėl actio Pauliana sąlygų

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Dėl sąlygos, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2010). Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis).

12. Ieškovės teigimu jos reikalavimo teisė šiuo atveju yra neabejotina ir galiojanti, kadangi mano jog tarp ieškovės ir atsakovo E. M. ginčijamos Dovanojimo sutarties sudarymo metu juos siejo prievoliniai paskolos teisiniai santykiai. Vėliau ieškovė ir jos atstovas teigė, kad jie įrodinėja atsakovo E. M. skolą pagal įstatymą, nurodydami, kad įstatymas numato, kad tretysis asmuo, įvykdė prievolę už skolininką. Todėl mano, kad E. M. turėjo didelės vertės turtinius įsipareigojimus ieškovei, t.y. buvo skolingas už jo vardu nupirktą butą. Tuo tarpu atsakovai kategoriškai nesutinka, kad egzistuoja pirmoji actio Pauliana sąlyga, teigdami, kad ieškovė neįrodė, kad ji turi neabejotiną reikalavimo teisę. Teismas šiuo atveju nesutinka su ieškovės ir jos atstovo argumentais ir juos atmeta.

13. Tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą (CK 3.157 straipsnio 1 dalis). Tėvai privalo tvarkyti vaikų turtą išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teigė, kad tuo metu, kai 2014 m. lapkričio 7 d. buvo pasirašoma buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis pas notarą E. M. atstovavo jo tėvas E. M.. Tačiau bylos duomenys ir pateikta pirkimo – pardavimo sutartis liudija priešingas aplinkybes, o būtent, kad 2014 m. lapkričio 7 d. E. M., atstovaujamas abiejų savo tėvų E. M. ir G. M. sudarė ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Ši sutartis buvo pasirašyta paminėtų asmenų. Tuo metu E. M. buvo 14 metų amžiaus, t.y. įgijęs dalinį civilinį veiksnumą (CK 2.8 straipsnis). Pats E. M., aiškindamas sandorio sudarymo aplinkybes, nurodė, kad jis dėl jo jauno amžiaus tuo metu, neatsimena to, kad dalyvavo pas notarą, taip pat nepamena tų aplinkybių, jog mama jam būtų sakiusi, kad reikės grąžinti pinigus, sumokėtus už butą arba grąžinti patį butą. Todėl, laikytina, kad šio sandorio sudarymo nebuvo išreikšta E. M. asmeninė valia, o tokį sprendimą už jį priėmė jo įstatyminiai atstovai. Toks tėvų sprendimas sukėlė teisines pasekmes, t.y. nepilnametis tapo nekilnojamojo turto savininku. Teismas sprendžia, kad ieškovė G. M. kartu su E. M., atstovaudami savo nepilnamečio sūnaus E. M. interesams ir jo vardu įgydami nekilnojamąjį turtą turėjo veikti išimtinai jo interesais, o ne spręsti tai, kad nepilnamečio vardu įgijus turtą jis tampa skolingas tėvams. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pirkimo – pardavimo sutarties nepilnamečio vardu sudarymas galėtų būti laikomas kreditorių, t.y. ieškovę ir skolininką, t.y. atsakovą E. M., siejančios prievolės atsiradimo momentu.

14. Ieškovė G. M. nurodė, kad būtent pas notarę, kai buvo pasirašoma buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, buvo sutarta taip, kad, kai E. M. bus pilnametis, tas butas bus perrašytas jai atgal. Ieškovės teigimu, taip pasiūlė notarė ir tai buvo ne paskola, o prievolės įvykdymas už tretįjį asmenį. Mano, kad E. M. turėjo grąžinti butą arba pinigus tada, kai sulaukė pilnametystės. Teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais dėl jau nurodyto motyvo, jog būdamas nepilnametis asmuo E. M. nesprendė turto ar prievolės įgijimo ieškovės atžvilgiu. Apie tai, kad tuo metu, kai buvo pasirašyta 2014 m. lapkričio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartis, būtų pasirašytas skolos raštelis ar kitokio pobūdžio skolos dokumentas, duomenų byloje nėra. Byloje pateiktas raštas, kurio turinys aprašo tokias aplinkybes: nurodoma, kad „2014-11-07 G. M. sumokėjo už perkamą butą, esantį (duomenys neskelbtini) 40 981,23 Eur. Butas buvo perkamas E. M. vardu“. Taip pat nurodoma, jog „Aš E. M. pinigų neturiu.“ Kaip patvirtino pati ieškovė ir atsakovas E. M., raštas buvo rašytas ne 2014 m. lapkričio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties metu, o 2018 metų sausio ar vasario mėnesį, kai E. M. dar nebuvo sulaukęs pilnametystės. Atsakovo E. M. teigimu, jis raštą pasirašė, kai dar buvo paauglys, dar nelabai žinantis savo veiksmus. Paaiškino, kad tai padarė norėdamas gero jų šeimai, nes jam buvo pasakyta, kad jei jis nepasirašys jam gali kilti blogi padariniai, kad gali likti skolingas ir gali faktiškai finansiškai susigadinti savo ateitį. Todėl pasirašė tą raštelį 2018 metų sausio ar vasario mėnesį. Teismo vertinimu šis raštas neįrodo, kad E. M. būtų skolingas savo motinai G. M.. Todėl, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad toks raštas galėtų būti laikomas kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentu, t.y. kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo dovanojimo (duomenys neskelbtini) sandorio tarp E. M. ir K. M. sudarymo.

15. Vertinant visas nustatytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė G. M. ginčijamo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandorio metu turėjo galiojančią reikalavimo teisę atsakovo E. M. atžvilgiu. Ieškovė ir jos atstovas be kita ko, pačiame ieškinyje nurodė, kad atsakovas nuo pat pradžių, neturėdamas galimybių atiduoti ieškovei už atsakovą sumokėtus pinigus, sumažino savo turtą, iš kurio būtų galimas išieškojimas. Nurodė ir tai, kad mano, jog ieškovės reikalavimo teisė šiuo atveju yra neabejotina ir galiojanti, kadangi tarp ieškovės ir atsakovo E. M. ginčijamos Dovanojimo sutarties sudarymo metu siejo prievoliniai paskolos teisiniai santykiai. Taigi ieškovė turėjo realias galimybes nukreipti savo išieškojimą į šį turtą, tuo atveju, jei atsakovas negrąžintų ieškovei skolos. Vėliau, bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovas teigė, kad ji įvykdė prievolę kaip trečiasis asmuo už skolininką. Tačiau ir su šiais ieškovės argumentais nesutiktina. Kadangi, ieškovė G. M., atstovaudama nepilnamečio sūnaus E. M. interesus ir įgydama turtą nepilnamečio sūnaus vardu, neturėjo teisės jo tapatinti su savo turtu, kaip ji nurodė bylos nagrinėjimo metu. Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu ar tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais (CK 2.134 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, kuri turėjo veikti išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad iš tiesų jos siekis buvo, kad turtas nebūtų dalijamas santuokos nutraukimo metu. Todėl, tokie jos veiksmai sudarant sandorį nepilnamečio vardu bei turint kitų ketinimų, galėtų būti vertinami kaip veikimas priešingai vaiko interesams, kadangi nepilnamečiui pilnai nesuvokiant savo veiksmų reikšmės, sukūrė jam, ieškovės teigimu, prievolinius teisinius santykius.

16. Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo, matyti, kad santuoka tarp ieškovės G. M. ir E. M. nutraukta 2019 m. birželio 3 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis sprendimas įsiteisėjo 2019 m. liepos 4 d. Nors iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) ieškovės G. M. (1/4 buto) ir G. J. B. (3/4 buto) buvo parduotas V. ir V. S., iš Swedbank 2014-07-14 d. vietinio mokėjimo matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėja V. S. pervedė į G. M. sąskaitą 35 000 Lt ir 2014-07-24 d. pervedė 123 000 Lt, iš 2014 m. lapkričio 7 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad G. M. pervedė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėjai R. S. 100 000 Lt, iš Swedbank 2015-02-05 d. vietinio mokėjimo matyti, kad G. M. pervedė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėjai R. S., 10 860 Eur, tačiau iš paminėto santuokos nutraukimo bylos sprendimo turinio matyti, kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės G. M. asmeninių lėšų investavimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ar buvo reiškiamas reikalavimas dėl šio turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe. Nors šalys daug dėmesio savo paaiškinimuose skyrė tarp ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio byloje apklausto liudytojo E. M. išnagrinėtai santuokos nutraukimo bylai, tačiau šiuo konkrečiu atveju šioje byloje nebuvo reiškiamas ir nagrinėjamas reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe, taip pat nebuvo nagrinėjama santuokos nutraukimo byla. Todėl, teismas šioje byloje nevertina ir šioje byloje nepasisako dėl to, kuri ieškovės turto dalis gali būti pripažinta asmenine, o kuri ne. Tokias galimybes ieškovė turėjo santuokos nutraukimo byloje, o šiuo metu savo galimai pažeistas teises turi teisę ginti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi, kaip minėta tokio reikalavimo nebuvo ir šioje byloje, todėl teismas nepasisako dėl to, kuri lėšų dalis galėtų būti pripažinta asmeninėmis G. M. lėšomis. Nors iš aprašytų aplinkybių matyti, kad iš pačios ieškovės G. M. sąskaitos buvo pervestos lėšos už perkamą butą nepilnamečio E. M. vardu, bet tai jokiu būdu nepatvirtina, kad tai buvo nepilnamečio E. M. prievolės jai atsiradimo momentas. Nėra pagrindo ir išvadai, kad ieškovė galėtų nukreipti išieškojimą į atsakovą E. M., kadangi joks dokumentas tokio pagrindo nesuteikia, t.y. nėra priimto teismo sprendimo, paskolos dokumento, vykdomojo įrašo ar pan.

17. Pati ieškovė, bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog siekė, kad turtas, kuri ji įgijo nepilnamečio vardu, nebūtų dalijamas santuokos nutraukimo byloje. Tokie ieškovės, o taip pat ir kito buvusio įstatyminio atstovo E. M. veiksmai, jau minėta negali būti vertinami kaip veikimas nepilnamečio vaiko interesais, o į tokius sandorius įtraukiant tuo metu nepilnametį sūnų, laikytinas kaip veikimas priešingai jo interesams. Atsakovo E. M. teigimu, jam mama nieko tada nesakė, kad reikės grąžinti pinigus, sumokėtus už butą. Taip pat nurodė, kad šiuo metu jis nemano, kad jis skolingas savo mamai, nes tai šeimos būstas, priklausantis šeimai. Ieškovės teigimu, taip jai patarė notarė. Duodamas savo paaiškinimus kitokį buto pirkimo – pardavimo sandorio tikslą įvardijo atsakovas K. M., patvirtino ir liudytojas E. M.. K. M. paaiškino kitokį šio sandorio tikslą, kad ieškovė G. M. tuo metu buvo su juo susisiekusi, prašė jo atvykti į Lietuvą, kad galėtų užrašyti butą jo vardu, tuo atveju, kad kai bus rašomas testamentas ir butas bus paveldimas, kad galima būtų sutaupyti pinigų, kad nereikėtų nekilnojamojo turto perrašyti. Dėl tos priežasties butas buvo rašomas ant vaikų. K. M. teigimu, dabar G. M. nori, kad visas butas jai priklausytų. Tačiau jis nemano, kad taip turi būti, kadangi tėvai buvo santuokoje, kai buvo pirktas butas. Tą sandorį, kad vaikams užrašo suprato taip, kaip palikimą, kad nereikėtų tų klausimų vėliau spręsti testamentu, suprato kaip dovaną. Todėl, esant priešingiems ieškovės šeimos narių paaiškinimams apie sudaromo tuometinio sandorio tikslą, nėra pagrindo tikėti vien tik ieškovės paaiškinimams ir iš jų daryti išvadas.

18. Apibendrinant visa kas paminėta, darytina išvada, kad atsakovas E. M., už kurį 2014 m. lapkričio 7 d. pirkimo – pardavimo sandorį sudarė jo įstatyminiai atstovai – tėvai E. M. ir G. M., būdamas nepilnametis sandorio sudarymo metu, negalėjo ir neturėjo žinoti, jog jis gali tapti skolininku. Teismas laiko, kad nėra nustatytos pirmosios actio Pauliana sąlygos, o būtent, kad ieškovė dovanojimo sandorio sudarymo metu turėjo galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovą E. M..

Dėl sąlygos, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

19. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. Pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis).

20. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju teismas nenustatė, kad atsakovas E. M. buvo skolininkas, o ieškovė G. M. jo kreditorė, todėl nėra pagrindo ir kitai actio Pauliana sąlygai, o būtent, kad ginčijamas dovanojimo sandoris, sudarytas tarp brolių K. M. ir E. M. pažeidžia ieškovės G. M. teises.

Dėl sąlygos, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

21. Ieškovės teigimu, duomenų, kad atsakovai sudarė ginčijamą Dovanojimo sutartį priverstine įstatymo nustatyta tvarka, nėra. Sandoris nėra sudarytas vykdant teismo sprendimą, jokia įstatyminė ar poįstatyminė teisės norma neįpareigojo jos sudaryti. Mano, kad įstatymo atžvilgiu šis sandoris yra laikytinas savarankiška ir nepriklausoma atsakovų valios išraiška. Nurodo ir tai, kad nėra jokių duomenų, jog yra pateisinamos ir objektyvios priežastys, kurios atsakovus vertė sudaryti Dovanojimo sutartį. Tačiau, teismas sprendžia, kad šiuo atveju Dovanojimo sutartis, sudaryta 2018 m. kovo 6 d. tarp brolių K. M. ir E. M. sudaryta jų laisva valia ir jokių trečiųjų asmenų teisių ir interesų nepažeidžia. Nėra pagrindo konstatuoti ir šios actio Pauliana sąlygos.

22. Atsakovas E. M. paaiškino, kad jis broliui K. M. perrašė savo dalį dėl to, kad jo tėvai galėtų gyventi arba jo dalyje arba brolio dalyje, kad nei vienas iš tėvų neliktų ant gatvės, dėl saugumo. Nurodė, kad brolis yra vyresnis, daugiau išsilavinęs, daugiau suprantantis, kompetentingesnis todėl juo pasitikėjo ir patikėjo savo buto dalį jam. Atsakovas K. M. paaiškino, kad kai buvo dovanojimo sandoris su E. M., jis atvyko į Lietuvą ir tuo metu pats pasakė G. M., kad jie eis į notarų biurą ir kad užsirašys butą per pusę su broliu dėl to, kad skyrybų atveju nei vienas iš tėvų negalėtų manipuliuoti turtu, o turto klausimas būtų sprendžiamas jau po skyrybų, teisingai ir, kad jis būtų pasidalintas lygiai. Atsakovas E. M. taip pat paaiškino ir tai patvirtino atsakovas K. M., jog buto dalies dovanojimo tikslas buvo įkeldinti tėvą E. M. gyventi į butą. Teismo vertinimu, dėl šių aplinkybių šeimoje turėtų būti sprendžiama geranoriškai, tačiau G. M. ir E. M. to neišsprendus nutraukiant santuoką ir šuo metu buvusiam sutuoktiniui E. M. gyvenant ginčo bute, buvę sutuoktiniai galimai turėtų ieškoti visiems priimtino ginčo sprendimo būdo, o pažeistas teises ginti įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl sąlygų, kad skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises bei trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas;

23. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Turi būti nustatomi faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, bet konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-362/2011).

24. Ieškovės teigimu skolininkas E. M. ne tik žinojo ir turėjo žinoti, bet galimai ir tyčia sudarė šią ginčijamą Dovanojimo sutartį su savo broliu, veikdamas kartu su savo broliu bei siekdamas sustiprinti nemokumą. Nurodo, kad ginčijamas sandoris yra neatlygintinis, sudarytas tarp artimųjų giminaičių (brolių), todėl atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 str. 1 p. bei 5 p. nuostatas. Ieškovė ir jos atstovas mano, kad teismui yra pagrindas ex officio taikyti niekinio sandorio pasekmes, kuriuo buvo siekiama užkirsti kelią susigrąžinti ieškovei lėšas, sumokėtas už sūnų. Mano, kad tą aiškiai išdėstė K. M., t.y. tam, kad tas turtas nebūtų perrašytas mamai, o iš E. M. konkliudentinių veiksmų matyti, kad jis dalį buto mamai grąžino, nes neturėjo pinigų atsiskaityti su mama. Taip pat nurodė, kad negalima laikyti, kad mama už nepilnametį vaiką sumokėdama pinigus juos dovanojo, kadangi notarinės dovanojimo sutarties nėra. Todėl, ieškovės ir jos atstovo teigimu, atsakovų konkliudentiniai veiksmai ir visos aplinkybės atskleidžia, kad mama, sumokėjusi už vaiką, už perkamą butą, ji nesitikėjo, kad jai tie pinigai nebus grąžinti ir abu vaikai suprato, kad tas įsiskolinimas egzistuoja. Teismas, remdamasis sprendimo 11-18 punktuose nurodytais motyvais sprendžia, jog atsakovas E. M., už kurį bei jam būnant nepilnamečiu nekilnojamojo turto sandorį sudarė pati ieškovė, negali būti laikomas ieškovės skolininku, atmeta ieškovės ir jos atstovo argumentus ir nenustato pagrindo niekinio sandorio negaliojimui pripažinti. Šioje byloje iš tiesų Dovanojimo sandoris sudarytas tarp atsakovų - brolių. Tačiau, teismas nenustatė jų nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu. Todėl ir šios actio Paulianos sąlygos nėra.

25. Be šių aptartų sąlygų, taip pat skiriami du actio Pauliana instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Dėl actio Pauliana atveju taikomo vienerių metų ieškinio senaties termino;

26. Ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana ieškinio pareiškimo atveju yra reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

27. Šiuo atveju atsakovai reikalavo taikyti ieškinio senatį. Ieškovė mano, kad nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, kadangi apie Dovanojimo sutartį ieškovei tapo žinoma tik 2019 m. sausio mėnesį apie tai pradėjus kalbėtis ir E. M. atsikraustė pas juos gyventi. Nurodė, kad iki to laiko ieškovė nežinojo ir net nenutuokė apie ginčo sandorio sudarymą. Mano, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas šiai dienai dar nėra suėjęs. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu tvirtino priešingai. Atsakovas E. M. paaiškino, kad apie dovanojimo sutartį, kuria padovanojo savo dalį buto broliui K. M., mama sužinojo, kai butas buvo padovanotas, apie (duomenys neskelbtini) metus, tada, kai tėtis E. M. jai pasakė, pranešė, kad E. M. padovanojo broliui. Nurodė, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesį, rugsėjo pirmą savaitę, kai jis pradėjo eiti į mokyklą. Jis tuo metu gyveno bute (duomenys neskelbtini) gatvėje bei ten gyveno visa šeima. Atsakovas K. M. paaiškino, kad G. M. apie tai žinojo, prieš sudarant sandorį žinojo ir po sandorio taip pat. Kai broliui E. M. suėjo 18 metų iš G. M. buvo daromas labai didelis spaudimas. Vos tik suėjus 18 metų, G. M. norėjo vestis jį į notarų biurą ir nekilnojamąjį turtą užsirašyti savo vardu. Tuo metu jam skambino, bet jis prašė G. M. nedaryti skubotų sprendimų, kad kai grįš į Lietuvą kartu visi suras abiem pusėm geriausią sprendimą. E. M. taip pat tvirtino, kad kai padovanojo butą broliui, mamai tai pasakė tėtis, kad buvo padovanotas butas.

28. Liudytoju apklaustas E. M. paaiškino, kad dvi dienas prieš to buto dalybas vyko barniai namuose. G. M. protestavo, kodėl ne jai visas butas ir jie nusprendė, kad butas būtų nei jam, nei jai, o tada, kad butas priklausytų vaikams ir, kad jie gyvens prie vaikų visą likusį gyvenimą. Kai grįžo iš notarės K. M., tą faktą jog butas buvo padovanotas jam, konstatavo G. M.. E. M. tvirtino ir tai, kad G. M. apie tai, kad butas padovanotas K. M. pasakė tą pačią dieną kai sugrįžo iš notarinės kontoros, t.y. (duomenys neskelbtini). Jos reakcija buvo labai neigiama, pasireiškė keiksmais, barniais ir neigiamomis emocijomis. Nors ieškovės atstovas sutiko su tuo, kad liudytojas būtų apklaustas nuotolinėmis priemonėmis (2021-03-23 d. vaizdo įrašas 22:12 min.), tačiau vėliau baigiamosiose kalbose teigė, kad nebuvo užtikrinta tai, kad liudytojas negirdėtų šalių paaiškinimų, todėl mano, kad jo paaiškinimais negalima remtis. Tačiau, teismas atmeta tokius ieškovo atstovo argumentus ir remiasi liudytojo paaiškinimais, kadangi byla buvo nagrinėjama nuotolinėmis vaizdo priemonėmis (CPK 175² straipsnio 1 dalis) ir liudytojui buvo pavesta palikti patalpą, kurioje teikiami šalies paaiškinimai. Vertintina ir tai, kad byla yra tarp jos šeimos narių (motinos ir jos sūnų), o liudytojas visas jo paaiškintas aplinkybes galėjo sužinoti dar iki tų paaiškinimų davimo. Todėl iš apklausto liudytojo nurodomų aplinkybių, atsakovų paaiškinimų spręstina, kad atmestini ieškovės argumentai, jog ji apie Dovanojimo sandorį, sudarytą tarp jos sūnų sužinojo 2019 metų pradžioje, t.y. tik praėjus 4 ar 5 mėnesiams, kadangi tai prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms, kitų apklaustų asmenų paaiškinimams ir tam, kad ieškovė, gyvendama ginčo bute kartu su vienu iš atsakovų galėjo nežinoti dovanojimo sutarties tarp jos artimų asmenų – sūnų, sudarymo aplinkybių. Atsakovas K. M. tvirtino analogiškas aplinkybes, todėl jo ir liudytojo paaiškinimais nėra pagrindo nesiremti. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad ieškovė apie Dovanojimo sutartį sužinojo (duomenys neskelbtini), vadinasi senaties terminas ieškiniui pareikšti suėjo (duomenys neskelbtini). Į teismą su ieškiniu ieškovė kreipėsi 2019 m. gruodžio 27 d. Todėl laikytina, kad ji praleido senaties terminą ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti.

Dėl sąlygos, kad kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

29. Atsakovai ir jų atstovė nurodė, kad nežinia į kokią dalį turto turėtų būti nukreipiamas ieškovės reikalavimas, nes ieškovei E. M. yra padovanojęs pusė dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurią šalys dovanojimo sutartyje įvertino 25 000 Eur, o iš atsakovų pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 43 700 Eur. Tokiu būdu pusė buto yra 21 850 Eur. Ieškovė teigia ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai, kad ieškovė už ginčo butą sumokėjo 40 981,23 Eur. Skirtumas tarp jos sumokėtos sumos ir jos gautos dalies buto yra tik 15 981,23 Eur, kai tuo tarpu pusės buto vertė yra 21 850 Eur. Šiuo atveu ieškovė G. M. nurodė, kad ji nereiškia reikalavimo jokiai sumai. Ji nori, kad jai grąžintų jos mamos paliktą jai turtą, jog ji nekalba apie pinigus, o kalba apie butą. Nors, šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad E. M. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi neatlygintinai perdavė savo motinai G. M. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertę šalys nurodė sutartyje 25 000 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatytos kitos actio Pauliana sąlygos, todėl detaliai dėl šių šalių išsakytų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teismas nepasisako.

30. Nenustačius actio Pauliana sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu ir laikyti ieškovės ieškinį pagrįstu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis nėra pripažintina negaliojančia, todėl atmestinas ieškovės reikalavimas dėl restitucijos taikymo. Nurodytais ir išvardintais motyvais ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31. Pagal bendrą taisyklę, ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti pralaimėjusi šalis. Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas: 1270,50 Eur atstovavimo išlaidas ir 114 Eur žyminį mokestį, atsakovai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 550 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinį atmetus yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš neatleistos nuo bylinėjimosi išlaidų ieškovės lygiomis dalimis atsakovams (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Iš ieškovės priteistinos 29,55 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

32. 2020 m. sausio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl atsakovui K. M. nuosavybės teise priklausančios ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, įsiteisėjus sprendimui panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,55 Eur (dvidešimt devynis eurus 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Duomenis apie jos sumokėjimą pateikti teismo raštinei.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi – įrašą viešame registre dėl atsakovui K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančios 1/2 dalies buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, įsiteisėjus sprendimui panaikinti.

Įsiteisėjus sprendimui jo patvirtintą kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismo per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.