Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. L. ir D. J. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis A. A., R. A., A. V., S. A., R. A., V. A. ir L. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. mirties dieną jo vardu Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoto nekilnojamojo turto. Alytaus apskrities viršininko 2001-10-04 sprendimu Nr. 33-15175 A. A. jau po jo mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo P. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jau po A. A. mirties, Nekilnojamojo turto registre 2001-10-04 buvo registruotos jo nuosavybės teisės į 82/330 dalis 3,3000 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į 173/690 dalis 6,9000 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į 45/180 dalis 1,8000 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvas J. A., A. A. brolis, rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu į aukščiau nurodytus žemės sklypus ir kad nuosavybės teisės būtų atkurtos ne tik jam, bet ir jo mirusiam broliui A. A., teikė tuometinei Alytaus apskrities viršininko administracijai giminystės ryšio ir nuosavybės teises į žemės sklypus patvirtinančius dokumentus, dalyvavo ženklinant žemės sklypus. Nuosavybės teisės į žemę atkurtos natūra, J. A. buvo gerai žinomos jo tėvo P. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės ribos, todėl dar iki Alytaus apskrities viršininkui priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, J. A. prižiūrėjo žemės sklypus, žemės ūkio paskirties sklypuose šienavo pievas. Atkūrus nuosavybės teises į minėtus žemės sklypus J. A. ir toliau šiuos sklypus prižiūrėjo, naudojo pagal tiesioginę jų paskirtį, nuo 2004 metų iki pat savo mirties teikdavo paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti. Pareiškėjų tėvas J. A. priėmė palikimą po savo brolio A. A. mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti – atliko aktyvius veiksmus, kuriais buvo realizuota A. A. teisė į nuosavybės teisių atkūrimą ir naudojo žemės sklypus, įskaitant ir A. A. priklausančią dalį, pagal tiesioginę jų paskirtį. Kad pareiškėjų tėvas J. A. po savo brolio A. A. mirties palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, nėra tai patvirtinančio dokumento, o šis faktas turi juridinę reikšmę, nes tik tuomet pareiškėjoms galės būti išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, į likusią jų tėvo J. A. turto dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos A. L. ir D. J. yra J. A. ir L. A. dukros, šį faktą patvirtina į bylą pateikti gimimo liudijimai. Pareiškėjų tėvas J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini)išduotas mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Palikimą po tėvo J. A. mirties priėmė jo sutuoktinė, pareiškėjų motina L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini) išduotas medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikimą po motinos L. A. mirties priėmė pareiškėjos. Pareiškėjų tėvas J. A. turėjo tris brolius: A. A., V. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir A. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po V. A. mirties palikimą priėmė R. A., po A. A. niekas palikimo nepriėmė. A. A. testamento nepaliko, po jo mirties niekas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

A. A. mirties dieną jo vardu Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoto nekilnojamojo turto. Alytaus apskrities viršininko 2001-10-04 sprendimu Nr. 33-15175 A. A. jau po jo mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo P. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, Nekilnojamojo turto registre 2001-10-04 buvo registruotos jo nuosavybės teisės į 82/330 dalis 3,3000 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į 173/690 dalis 6,9000 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į 45/180 dalis 1,8000 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvas J. A., A. A. brolis, rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu į aukščiau nurodytus žemės sklypus ir kad nuosavybės teisės būtų atkurtos ne tik jam, bet ir jo mirusiam broliui A. A., teikė tuometinei Alytaus apskrities viršininko administracijai giminystės ryšio ir nuosavybės teises į žemės sklypus patvirtinančius dokumentus, dalyvavo ženklinant žemės sklypus. Atkūrus nuosavybės teises į minėtus žemės sklypus J. A. šiuos sklypus prižiūrėjo, naudojo pagal tiesioginę jų paskirtį, nuo 2004 metų iki pat savo mirties teikdavo paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti. Pareiškėjų tėvas J. A. priėmė palikimą po savo brolio A. A. mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti – atliko aktyvius veiksmus, kuriais buvo realizuota A. A. teisė į nuosavybės teisių atkūrimą ir naudojo žemės sklypus, įskaitant ir A. A. priklausančią dalį, pagal tiesioginę jų paskirtį.

Pareiškėjų išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog jų tėvo J. A. aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po brolio A. A. mirties atsiradusį turtą, t. y. naudojimasis žemės sklypais, jų priežiūra, tvarkymas, įvairių su turto išlaikymu susijusių mokesčių mokėjimas, leidžia spręsti, kad J. A. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad J. A. po brolio A. A. mirties priėmė jo turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjo turtą visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą jis priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjos A. L. ir D. J. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų A. L. ir D. J. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po brolio A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjos A. L. ir D. J. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į tėvo J. A. palikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.