Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-4253-535/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-30
Bylos Nr.: eI2-4253-535/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02335-2021-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
Trečiasis asmuo: V. D., DELFI
Pareiškėjas: TV VISION
Atsakovas: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
Advokatai: Andžejaus Čaikovskis

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-4253-535/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02335-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. M.,atsakovės atstovei Justei Bareišaitei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui V. D.

trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Delfi“ atstovui advokatui Andžej Čaikovski,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „TV Vision“ skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. D. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Delfi“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „TV Vision“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašo 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) 2021-06-11 sprendimą Nr. (SK-231, 2019) SPR-152 ,,Dėl publikacijoje „LRT gudrybės: pasitelkus nepriklausomą prodiuserį - siurbti ministerijų pinigus“ (www.Delfi.lt, 2019-06-13) paskelbtos informacijos“; 2) įpareigoti Tarnybą skundą išnagrinėti iš naujo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad tinklapyje www.Defi.lt 2019-06-13 buvo paskelbta žurnalistės V. D. publikacija „LRT gudrybės: pasitelkus nepriklausomą prodiuserį - siurbti ministerijų pinigus“ (toliau - Publikacija). 2019-07-10 bendrovė (taip pat ir VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, (toliau – LRT)) kreipėsi į Tarnybą dėl Publikacijos. Po dviejų metų Tarnyba, išnagrinėjusi skundą 2021-06-11 sprendimu skundą pripažino nepagrįstu.

Pareiškėja nesutinka su sprendimu, teigia, kad jis yra priimtas neišnagrinėjus daugelio svarbių aplinkybių arba netinkamai jas įvertinus.

Pareiškėja paaiškina, kad kaip nurodė skunde Tarnybai, Publikacija buvo parengta neetiškai ir nekompetentingai, žurnalistė pažeidė net keletą Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) reikalavimų. Tarnyba, nagrinėdama skundą, skundžiamus teiginius išskaidė į žinias ir nuomones, tačiau sprendimo konstatuojamojoje dalyje teiginių nebegrupavo, nagrinėjo atsitiktine tvarka ir nebeišskirdama į žinias ir nuomones.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovė, vertindama teiginį „Turtuolė - su trimis darbuotojais“, netinkamai taikė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką dėl publikacijų antraščių. Tarnyba antraštės sąvoką taiko ne tik straipsnio antraštei (pavadinimui), kuris pristato straipsnį, jo esmę, o visų Publikacijos dalių antraštinėms dalims, kuriomis iš esmės yra pateikiamos savarankiškos žinios. Be to Tarnyba, cituodama EŽTT sprendimą, kuriuo remiasi, ignoruoja tame pačiame sprendime nurodomą sąlygą: antraštė turi perteikti straipsnio esmę ir neturi iškraipyti paviešintos informacijos ir klaidinti skaitytojo. Taigi Tarnyba netinkamai traktuoja Publikacijos antraščių - Publikacijos dalių antraštinių dalių, o tiksliau - savarankiškų žinių, rašomų antraštiniu šriftu, esmę ir netinkamai konstatavo, kad šis teiginys yra teisingas ir tinkamas Publikacijos kontekste. Pareiškėja pažymi, kad toks traktavimas formuoja ir palaiko viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų ydingą praktiką antraštėmis vadinamuose publikacijų sakiniuose skelbti netikslias, neteisingas, neetiškas žinias ar nuomones, t. y. ne tik perdėtus, hiperbolizuotus ir tokiu būdu atkreipiančius skaitytojo dėmesį sakinius, bet ir sąmoningai jį klaidinančias, netikras ir neteisingas žinias. Tai neatitinka viešojo intereso ir prieštarauja visuomenės informavimo principams, kadangi informacijos rengėjui ir skleidėjui sudaro iliuziją, kad jo veiklą prižiūrinčios institucijos toleruoja neteisingos ir neetiškos informacijos skleidimą, kai tokia informacija „pasislepia“ po antraščių forma.

Pareiškėja teigia, kad žinia, jog Publikacijoje minėtus konkursus laimėjo ir darbus pagal sutartis įvykdė įmonė „tik su trimis darbuotojais“ yra ir neteisinga, ir neetiška. Panašiomis raiškos priemonėmis žurnalistai naudojasi aprašinėdami situacijas, kai viešuosiuose konkursuose sudalyvauja atsitiktinės įmonės, papratai įsteigiamos tik to konkurso paskelbimo momentu, siekiant jame sudalyvauti ir jose paprastai būna vos du-trys darbuotojai; viešoji nuomonė apie tokias vos poros darbuotojų įmones, dalyvaujančias viešuosiuose konkursuose, yra neigiama ir Publikacijos autorė neteisingai ir neetiškai naudoja tokią analogiją rašydama apie UAB „TV Vision“.

Tarnyba neįvertindama darbuotojo sąvokos Publikacijos kontekste ir neįvertindama tiek joje aprašomų aplinkybių, tiek skunde pateiktų paaiškinimų ir pripažindama, kad ši žinia yra teisinga ir etiška, pažeidė UAB „TV Vision“ interesus. Teiginį „Turtuolė - su trimis darbuotojais“, kurį priskyrė prie žinių kategorijos, Tarnyba tyrė tik paskaičiuodama pagal darbo sutartį dirbančių asmenų skaičių, tuo tarpu tiek pati V. D. mini bendradarbiavusi su UAB „TV Vision“, tiek pati UAB „TV Vision“ Tarnybai jau teikė paaiškinimus, kad „darbuotojas“ televizijos laidų gamybos ir prodiusavimo kompanijoje neapsiriboja darbo sutartimis. Didelė dalis asmenų, vykdydami Publikacijoje minimų viešųjų konkursų būdu sudarytose sutartyse dėl TV programų rengimo numatytus darbus, su prodiuserine kompanija saistomi kitais sutartiniais santykiais, kurie tam tikros specifinės veiklos atlikimo, darbinio pavaldumo ir atlygintinumo atžvilgiu yra lygiaverčiai, t. y. pilnai atitinka „darbuotojo“ sąvoką ES teisės doktrinos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimuose formuojamą „darbuotojo“ sąvoką. Šį Publikacijos teiginį autorė pakartoja ir dar akcentuoja pirmajame šios Publikacijos dalies sakinyje: „Vos tris darbuotojus turinti prodiuserinė kompanija, direktoriaus V. M. vadovaujama Vilniuje registruota UAB „TV Vision“ - pavydėtinos sėkmės lyderė šalies ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų skelbiamų viešinimo, t. y. reklamos, paslaugų viešųjų pirkimų konkursuose“. Autorė siekia sudaryti įspūdį skaitytojui, kad konkursus laimi įmonė, turinti vos tris darbuotojus, kurie trise ir atlieka visus konkurse nurodytus darbus, trise pagamina visas TV programas. Toks autorės teiginys yra neetiškas, kadangi pačiai buvo žinomas tiek šios, tiek visų kitų panašią veiklą vykdančių įmonių darbo organizavimas. Savo ruožtu Tarnybos konstatavimas, kad taip teigti yra etiška ir pakanka suskaičiuoti įmonės sudarytas darbo sutartis - yra nepagrįstas ir neteisėtas. Priskirdama šį teiginį žinių kategorijai, Tarnyba turėjo vertinti, kas laikytina darbuotoju Publikacijos kontekste ir konstatuoti Įstatymo reikalavimų pažeidimą Publikacijoje.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad Tarnyba, vertindama teiginį „Ministeriją Viešųjų pirkimų tarnybai V. M. apskundė jau po to, kai gavo Delfi klausimus, į kuriuos neatsakė“, (antraštė „Apskundė pačią ministeriją“), netinkamai traktavo teiginį „apskundė“ ir nepagrįstai teigė, kad viešosios informacijos rengėjui/skleidėjui nebūtina vartoti teisiškai tikslius terminus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. Tarnyba, pasisakydama, kad UAB ,,Delfi“ neturi ar negali išmanyti teisinių terminų, yra neteisi, kadangi iš visų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tikimasi ir reikalaujama profesionalumo. Sąvoka „apskųsti“ yra gan vienareikšmiška ir ji visuomet turi neigiamą atspalvį. Autorė sąvoka „apskųsti“ naudoja ir antraštinėje pastraipos dalyje ir tekste. Skunde Tarnybai paaiškino, kodėl kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau - VPT) su klausimu dėl konkurso sąlygų. Be to, dėl konkurso sąlygų papildomų klausimų buvo iškilę ne tik UAB „TV Vision“. Pareiškėja mano, kad UAB ,,Delfi“ ir Tarnyba turi pakankamai patirties teikiant, nagrinėjant įvairaus pobūdžio skundus, kad žinotų aiškią ir tikslią termino ,,apskųsti“ reikšmę. Toks terminas Publikacijoje buvo naudojamas sąmoningai, tendencingai, siekiant nepagrįstai sudaryti įspūdį, kad UAB „TV Vision“ piktnaudžiauja procedūromis arba be pagrindo sudaryti įspūdį, kad yra konfliktas su perkančiąja organizacija ar pan. Tarnyba neteisingai įvertino šį Publikacijos teiginį kaip „neesminį netikslumą“. Tarnyba nepagrįstai vadovaujasi neadekvačiai situacijai taikyta teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartimi Nr. A822-104/2014), spręsdama itin paprastą klausimą dėl „skundimo“ termino naudojimo. Sakiniai apie „ministerijos apskundimą“ pačios autorės formuluotame tekste yra neetiški, neteisingi, neturi faktinio pagrindo, t. y. pažeidžia Įstatymo reikalavimus, autorė nesilaikė pareigos iš pašnekovų gaunamą informaciją tikrinti, pateikti ją sąžiningai ir teisingai, neskleisti neteisingos informacijos. Tarnyba nepagrįstai konstatavo, kad paskleista žinia - „neesminis netikslumas“ ir atitinkamai nepagrįstai nekonstatavo VIĮ pažeidimo.

Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba, vertindama teiginį „TV Vision“ yra dalyvavusi ministerijų konkursuose ir kaip pavienis tiekėjas, tačiau tokiuose konkursuose - nelaimėjusi“, prieštaraudama savo pačios sprendime pacituotai Publikacijos daliai, nesilaikė nuoseklumo, neišlaikė Publikacijos teiginių vertinimo visumoje ir bendrame kontekste. Tuo labiau, kad šis sakinys seka iškart po sakinio, kuriame naudojama formuluotė „ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų viešuosiuose pirkimo konkursuose“. Tarnybos sakinio vertinimas, ištraukus jį iš konteksto, yra neteisingas ir sudaro prielaidas nepagrįstiems, neteisėtiems ginčo sakinių vertinimams.

Publikacijos autorė blaškosi naudodama ilgą konstrukciją „ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos“, tačiau iš viso Publikacijos teksto visumos matyti, kad autorė visur kalba apie platesnį subjektų ratą - būtent ministerijas ir joms pavaldžias įstaigas, nes mini ir konkrečią sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, t. y. dėstydama savo mintis vadovaujasi ne tik gauta informacija apie sutartis tik su ministerijomis. Tad akivaizdu, kad Publikacijoje kalba apie visus įmanomus konkursus, kuriuos skelbia tokios įstaigos dėl viešinimo paslaugų ir TV programų gamybos ir kuriuose dalyvauja televizijos ir TV programų gamybos/prodiusavimo įmonės. Tačiau Publikacijoje palikta teisybės neatitinkanti informacija, nurodanti, kad UAB „TV Vision“ savarankiškai tokio pat pobūdžio, tokioms pat paslaugoms skelbto konkurso niekada per nagrinėjamą laikotarpį nėra laimėjusi.

Šalies argumentai

Pareiškėja pažymi, kad skunde Tarnybai nurodė, kad yra viešai prieinama informacija apie UAB „TV Vision“ tokioms pačioms paslaugoms skelbtą konkursą laimėjimą. Pubikacijos autorė, vadovaudamasi Įstatymo reikalavimais, turėjo pareigą surinkti visą susijusią informaciją, kuri yra lengvai prieinama, nes yra vieša, turėjo pareigą savo pamąstymus dėstyti visos, pilnos surinktos informacijos pagrindu. Tarnyba, ignoruodama, kad čia pat Publikacijoje minimas ir laimėtas ministerijai pavaldžios įstaigos skelbtas konkursas, t. y. net ir pati autorė tekste referuoja į Lietuvos automobilių kelių direkcijos konkursą, aptardama ginčijamą teiginį apsiriboja UAB ,,Delfi“ užimta pozicija imti tik ministerijų skelbtus konkursus. Vertinant visą Publikaciją, akivaizdu, kad visais atvejais žurnalistė rinko duomenis apie bendrai - tiek ministerijų, tiek joms pavaldžių įstaigų skelbtus konkursus. Taigi Tarnybos išvada dėl minėto teiginio yra nepagrįsta ir neteisinga - UAB „TV Vision“ konkursuose dėl viešinimo paslaugų ir TV programų rengimo dalyvauja ne tik kartu su LRT ir laimi juos dalyvaudama ne tik kartu su LRT. Publikacijoje nenaudojami žodžiai „paprastai“, „dažnai“, „šiais įvardintais atvejais“ laimėjo kartu su LRT - Publikacijoje pateikiama kategoriška informacija ir ji yra tendencinga, neteisinga.

Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba, nagrinėdama Publikacijos sakinį „Vos tris darbuotojus turinti prodiuserinė kompanija, direktoriaus V. M. vadovaujama Vilniuje registruota UAB „TV Vision “ - pavydėtinos sėkmės lyderė šalies ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų skelbiamų viešinimo, t. y. reklamos, paslaugų viešųjų pirkimų konkursuose“, ir pasisakydama dėl skunde ginčyto teiginio „pavydėtinos sėkmės lyderė“, nepagrįstai konstatavo, kad tokia nuomonė turi faktinį pagrindą. Vertindama šį teiginį, Tarnyba vienašališkai vadovavosi UAB ,,Delfi“ / Publikcijos autorės teiginiais ir informacijos netikrino viešai prieinamuose šaltiniuose, t. y. neįvertino, kiek aptariamųjų konkursų būna skelbiama, kiek jų buvo Publikacijoje imtu laikotarpiu, kiek televizijų ir kiek skirtingų privačių įmonių juose dalyvauja ir laimi (skelbimai apie sudarytas sutartis taip pat viešai prieinami), kokios nurodomos konkursų kainos ir nepalygino jų su apie UAB „TV Vision“ pateikiama informacija. Tokiu būdu, vertindama minėtą Publikacijos teiginį Tarnyba padarė nepagrįstą prielaidą, kad teiginys turi faktinį pagrindą ir konstatavo neteisėtą išvadą dėl atitikimo Įstatymo reikalavimams. Pareiškėja mano, kad toks teiginys laikytinas žinia, o ne nuomone, todėl Tarnyba suklydo atskirdama Publikacijoje paskelbtas žinias nuo nuomonių. Teiginys, kurio esmę sudaro tam tikrų konkursų skaičius per tam tikrą laikotarpį ir juose dalyvavusių privačių kompanijų skaičius ir atitinkamai šių skaičių palyginimai yra žinia, o ne nuomonė. Šie teiginiai laikytini žiniomis, nes jie pateikti kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, kurių teisingumą galima patikrinti.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad Tarnyba nustatydama ar nuomonė „LRT gudrybės: pasitelkus nepriklausomą prodiuserį - siurbti ministerijų pinigus“ tyrė ar toks teiginys turi faktinį pagrindą. Konstatavo, kad teiginys iš esmės nukreiptas į LRT ir jos veiklos kritiką. Visgi didelė dalis publikacijos skiriama UAB „TV Vision“, naudojamas terminas „pasitelkus“, bandoma analizuoti jungtinės veiklos sutartis, kalbama apie LRT ir UAB „TV Vision“ „junginį“. Pareiškėja nesutinka su Tarnybos teiginiu, kad „Panaudotomis meninės raiškos priemonėmis nesiekiama sumenkinti ar įžeisti pareiškėją, o vaizdingiau perteikti aprašomą situaciją, išryškinti LRT, kaip viešojo asmens, veiklos kritiką“, Naudojant formuluotes „pasitelkiant“, „LRT-TV Vision junginys“. Visoje Publikacijoje suponuojamas menamas bendradarbiavimo tokiuose konkursuose nuolatinumas akivaizdžiai lemia, kad vieno minimo asmens vertinimas neatsiejamas nuo kito asmens vertinimo. Siekiant informuoti apie viešojo asmens - LRT veiklą, negalima skleisti nepagrįstos ir tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą - privatų - asmenį, ir atvirkščiai. Juo labiau - vien tam, kad autorius sustiprintų savo siekiamą sudaryti kritinį ar neigiamą vertinimą, t. y. kaip meninės raiškos formą. Žinios, sudarančios informacijos esmę, neturi būti iškreiptos, kaip cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką pati Tarnyba. Tarnyba sprendime teigia, kad įžvelgė objektyvų tokio teiginio pagrindą, mat panašų pastebėjimą pateikė savo nuomonę apie Laikinosios Seimo parlamentinio tyrimo komisijos veiklą pasidalinęs A. N.. Autorė teiginį - savo nuomonę - grindžia kito asmens nuomone, susidaryta komisijos narių pastebėjimų ir keltų klausimų pagrindu. Toks nuomonės pagrindimas negali būti traktuojamas kaip turintis objektyvų faktinį pagrindą. Todėl Tarnyba nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad aptariamas teiginys turi objektyvų faktinį pagrindą ir yra reiškiamas sąžiningai ir etiškai.

Pareiškėja teigia, kad Tarnyba, vertindama teiginį „Šimtaprocentinę sėkmę dalyvautuose ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų viešuosiuose pirkimo konkursuose bendrovei lėmė tai, jog „TV Vision“ šiuose konkursuose dalyvaudavo ūkio subjektų grupėje su visuomeniniu transliuotoju - Lietuvos radiju ir televizija (LRT)“, neatkreipė dėmesio, kad šiame sakinyje naudojama bendra įstaigų sąvoka ir neteisingai vertino aukščiau aptartą teiginį „TV Vision “ yra dalyvavusi ministerijų konkursuose ir kaip pavienis tiekėjas, tačiau tokiuose konkursuose - nelaimėjusi“. Pagal teiginio konstrukciją manytina, kad autorė ne spėlioja, o teigia, t. y. šis teiginys laikytinas ne nuomone, o žinia. Publikacijos teiginys yra neteisingas, neatitinka objektyvių faktinių aplinkybių. Autorė nesvarsto, o gal sėkmę konkursuose lemia dalyvių siūloma kaina, o gal sėkmę lemia dalyvių profesinė kvalifikacija, kuri sudaro didžiąją dalį balų bendrame įvertinime ir pan. Autorė kategoriškai teigia, kad jos įvardytais pirkimų atvejais „šimtaprocentinę sėkmę“, t. y. visais atvejais lėmė tai, kad konkurse dalyvavo ūkio subjektų grupė, t. y. lėmė tik ši aplinkybė. Publikacijos teiginys yra neteisingas, neatitinka objektyvių faktinių aplinkybių, yra spekuliatyvus, iškreipiantis realią faktinę situaciją, diskredituojantis perkančiąsias organizacijas, kaip nesugebančias adekvačiai įvertinti visų konkurso sąlygų ir visų konkurso dalyvių, o laimėtojais automatiškai pripažįstančiais LRT, dalyvaujančią „pasitelkus“ privačią prodiuserio įmonę, kas yra absurdiškas, neetiškas teiginys. Publikacijoje autorė taip pat spekuliuoja teiginiu „iškreipiamos konkurencijos sąlygos“. Atkreipia dėmesį, kad čia pat Publikacijoje cituojama kompetentingos institucijos atstovė tokį spekuliacinį teiginį paneigia. Tačiau autorė nepaiso kompetentingo paaiškinimo ir nors Publikacijoje cituoja specialistus, čia pat daro gautiems paaiškinimams prieštaraujančias išvadas ir jas pateikia kaip savo nuomonę. Autorė tiek antraštinėje pastraipos dalyje, tiek visame tekste pateikia teisybės neatitinkančią informaciją apie menamą konkurencijos iškreipimą ar ribojimą, painioja Publikacijoje specialistų pateikiamą informaciją ir perša savo tendencingai formuojamą neigiamą nuomonę apie LRT ir UAB „TV Vision“. Tarnyba neįvertino šių aplinkybių ir kompetentingų paaiškinimų, netinkamai traktavo aprašytą situaciją ir sprendime vadovavosi vienašališkais UAB ,,Delfi“ teiginiais, tokiu būdu priėmė neteisingą ir nepagrįstą išvadą.

Pareiškėja taip pat mano, kad Tarnyba neteisingai vertino teiginį „Šiuo metu Žemės ūkio ministerija yra paskelbusi naują konkursą veiklos viešinimo paslaugoms teikti. Panašu, kad jame ketina dalyvauti ir LRT - „TV Vision“ junginys, mat dar tebevykstant dokumentų pateikimui, „TV Vision“ ministeriją ir jos sudarytas naujas konkursines sąlygas apskundė Viešųjų pirkimų tarnybai“ Pareiškėja teigia, kad teiginys „ketina dalyvauti ir LRT - „TV Vision“ junginys“ neturi faktinio pagrindo. Neegzistuoja (ir 2018 m. neegzistavo) „LRT - „TV Vision“ junginys“. Publikacijoje nepateikiami tokio fakto įrodymai, jie nepateikti ir nagrinėjimo Tarnyboje metu. Tarnyba nenustatė, ar pagrįstai žurnalistė kalba apie dviejų atskirų subjektų ketinimus, spekuliuoja jų ketinimais dalyvauti ar nedalyvauti konkursuose. Tarnyba, vertindama teiginį, vadovavosi vienpusiškai tik UAB ,,Delfi“ pateikta informacija ir aplinkybių savarankiškai netyrė, nevertino. Tarnyba prendime teigia: „Pareiškėjos, turinčios su LRT jungtinės veiklos sutartį, veiksmai sudaro objektyvų faktinį pagrindą viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) svarstyti /.../“, tačiau LRT ir UAB „TV Vision“ nėra sudariusi jungtinės veiklos sutarties dėl dalyvavimo minimame Žemės ūkio ministerijos konkurse. Publikacijoje ir Tarnybos sprendime skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija. Publikacijoje pateikiama neteisinga informacija, toks sakinys yra neteisingas, išgalvotas ir juo siekiama galimai daryti spaudimą LRT ir/ar sustiprinti dirbtinai kuriamą neigiamą UAB „TV Vision“ įvaizdį. Tarnybos sprendimas nepagrįstas, jame objektyviu faktiniu pagrindu įvardijamas išgalvotas ir tikrovės neatitinkantis faktas ir juo grindžiamas sprendimas dėl Publikacijos atitikimo Įstatymo nuostatoms.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, kad vertindama teiginį „Turtuolė - su trimis darbuotojais“, tinkamai taikė EŽTT praktiką dėl publikacijų antraščių. Pažymi, kad tiek visos publikacijos antraštė, tiek konkretaus skyrelio antraštė iš esmės atlieka tą pačią funkciją - trumpai apibūdina skyrelio esmę, jį anonsuoja, sudomina skaitytoją. Todėl kaip ir visos publikacijos, taip ir skyrelio antraštės atžvilgiu, tam tikrų pasakymų, kurie skirti visuomenės dėmesiui pritraukti, vartojimas savaime negali nulemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnio pažeidimo ir žiniasklaidos priemonei negali būti priekaištaujama dėl publikacijos ar jos dalies „sustiprinimo“ ir siekio ją pristatyti patraukliai.

Atsakovė pažymi, kad teikdama argumentus dėl teiginio „Turtuolė - su trimis darbuotojais“ pati pareiškėja skunde patvirtino, kad turi tik tris oficialius darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį. Taigi šio teiginio neatitiktis tikrovei niekaip negali būti nustatyta. Kaip konstatuota sprendime, trečiojo suinteresuoto asmens tikslas nebuvo Publikacijoje detaliai analizuoti, kiek darbuotojų turi pareiškėja, kokiu pagrindu (darbo ar bendradarbiavimo sutarties) yra atliekamos darbo funkcijos, su kiek žurnalistų bendradarbiauja pareiškėjas Tai, kad publikacijoje atkreiptas dėmesys į pareiškėjos oficialių darbuotojų skaičių, nereiškia, jog paneigiamas pareiškėjos pasirinktas darbo organizavimo modelis konkretiems darbams sudarant bendradarbiavimo sutartis, taip pat iš Publikacijos turinio niekaip negali būti padaryta subjektyvi pareiškėjos išvada, jog tariamai visus darbus atlieka tik trys darbuotojai. Toks trečiojo suinteresuoto asmens pasirinktas oficialių darbuotojų skaičiaus akcentavimas paaiškinamas ir tuo, kad panašiose Lietuvoje veikiančiose prodiuserių kompanijose oficialių darbuotojų skaičius didesnis kartais dvigubai ar netgi daugiau. Šiuo atveju toks trumpas paminėjimas nedemonstruoja aiškiai išreikšto siekio sumenkinti pareiškėją, pristatyti ją kaip nepajėgę atlikti tam tikrų veiksmų. Atsakovė remiasi EŽTT, LAT praktika ir teigia, kad šiuo atveju, nenustačius nei teiginio neatitikties tikrovei, nei tikslo sumenkinti pareiškėją, sprendime šio teiginio atžvilgiu pagrįstai nenustatytas Įstatymo nuostatų pažeidimas.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad sprendime netinkamai kvalifikuotas žodis „apskundė“ ir netinkamai taikyta LVAT praktika dėl viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) nekeliamo reikalavimo vartoti teisiškai tikslius terminus. Neabejotina, kad žurnalistui yra taikomi aukšti profesionalumo reikalavimai, tačiau, priešingai nei teigia pareiškėja, žurnalistas nėra teisininkas ir neproporcinga reikalauti iš žurnalisto įvertinti situaciją taip, kaip tai padarytų profesionalus teisininkas. Nagrinėdama teiginį „Ministeriją Viešųjų pirkimų tarnybai V. M. apskundė jau po to, kai gavo DELFI klausimus, į kuriuos neatsakė“, Tarnyba atkreipė dėmesį, kad Publikacijoje aptariama specifinė situacija dėl pareiškėjos kreipimosi į VPT, siekiant išsiaiškinti, ar konkrečios organizuojamame pirkime perkančiosios organizacijos numatytos sąlygos yra galimos. Iš esmės pareiškėja kvestionavo tam tikras sąlygas ir dėl jų iškėlė klausimus viešuosius pirkimus prižiūrinčiai institucijai. Tokią situaciją viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), nebūdamas teisininku, visiškai pagrįstai, nors ir hiperbolizuotai, įvertino apskundimu. Apskundimas, priešingai nei teigia pareiškėja, nereiškia neigiamų savybių ar netinkamo elgesio. Tai, kad asmuo siekia apginti savo teises ar siekia teisiškai išsiaiškinti tam tikrą situaciją, nereiškia, jog asmuo elgiasi kažkokiu būdu neteisėtai ar jo elgesys prieštarauja gerai moralei. Taigi šiuo atveju nors ir ne absoliučiai tiksliai, tačiau turėdamas objektyvų faktinį pagrindą, trečiasis suinteresuotas asmuo įvardijo pareiškėjos veiksmus apskundimu, o tokia informacija neturi įžeidaus pobūdžio

Atsakovė nurodo, kad nekvestionuoja būtinybės analizuoti visos publikacijos kontekstą ir turinį, tačiau negalima ignoruoti konkrečiame teiginyje aiškiai išdėstytų faktų. Šiuo atveju nors Publikacijoje ir kalbama apie laimėtus ministerijų ir joms pavaldžių institucijų organizuotus viešuosius konkursus, kuriuos pareiškėja laimėjo dalyvaudama kartu su LRT, tačiau ginčo teiginyje vienareikšmiškai kalbama apie nelaimėtus būtent ministerijų organizuotus konkursus. Kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų ir kaip patvirtina pati pareiškėja, dalyvaudama kaip pavienė tiekėja, pareiškėja nėra laimėjusi ministerijos organizuoto konkurso. Todėl sprendime pagrįstai konstatuota, kad teiginys atitinka tikrovę ir nekenkia pareiškėjos dalykinei reputacijai.

Jokio objektyvaus pagrindo neturi Skundo teismui argumentai, jog teiginys „pavydėtinos sėkmės lyderė“ netinkamai kvalifikuotas kaip nuomonė, bei kad toks teiginys neturi faktinio pagrindo. Pabrėžtina, jog visas teiginyje pavartotas žodžių junginys vienareikšmiškai yra vertinamojo, subjektyvaus pobūdžio, jam negali būti pritaikytas tiesos kriterijus, kadangi neįmanoma patikrinti, kas yra pavydėtina sėkmė, bei kas subjektyviai laikoma lyderiavimu - ar pirmavimas tarp laimėtų konkursų, ar jų sumos dydis ir pan. Todėl teiginys visiškai pagrįstai kvalifikuotas kaip nuomonė. Be to, šio teiginio faktinis pagrindas atskleistas pačioje publikacijoje - Pareiškėjas yra laimėjęs net keletą ministerijų ir joms pavaldžių institucijų viešųjų konkursų ir iš jų uždirbo ženklias sumas. Neabejotina, jog keleto konkursų laimėjimas pagrįstai gali būti laikomas sėkme, o skirtingų ministerijų (ar joms pavaldžių įstaigų) konkursų laimėjimas - lyderyste. Nors Pareiškėjas pabrėžia, kad Trečiasis suinteresuotas asmuo yra laimėjęs žymiai daugiau viešųjų konkursų, visgi Pareiškėjo ir Trečiojo suinteresuoto asmens teikiamos paslaugos skiriasi, o ir publikacijoje nesiekta palyginti Pareiškėjo su kitais panašias paslaugas teikiančiais ir viešuosiuose konkursuose dalyvaujančiais verslo subjektais. Pažymėtina, jog šiuo teiginiu taip pat nesiekiama sumenkinti ar Įžeisti Pareiškėją - nei teiginyje, nei publikacijoje neteigiama, kad Pareiškėjas konkursus laimi neteisėtai ar sėkmę jam nulemia kitokie neteisėti veiksmai. Dėl šių priežasčių Sprendime motyvuotai ir pagrįstai konstatuota, kad aptariamu teiginiu Pareiškėjo dalykinei reputacijai pakenkta nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog teiginys ,,LRT gudrybės: pasitelkus nepriklausomą prodiuserį - siurbti ministerijų pinigus“ įvertintas netinkamai. Pažymi, kad pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, kodėl ginčijama nuomonė neturi faktinio pagrindo ar yra reiškiama nesąžiningai, tačiau kvestionuoja viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) garantuojamą teisę naudoti meninės išraiškos priemones, informaciją pateikti hiperbolizuotai ir provokuojamai. Tokia teisė garantuojama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje, žurnalistui negali būti priekaištaujama dėl siekio informaciją pateikti vaizdingiau bei negalima riboti galimybės pasirinkti, kokias meninės išraiškos priemones panaudoti (EŽTT 1994-09-23 sprendimas byloje Jersild prieš Daniją, Nr. 15890/89, 1991-05-23 sprendimas byloje Oberschlickprieš Austriją, Nr. 15974/90, LAT 2001-11-14 nutartis byloje Nr. 3K-3-1128). Šiuo atveju pinigų siurbimu vaizdingai siekiama įvardinti LRT, kaip visuomeninio transliuotojo, kuriam draudžiama gauti atlygį už reklamą, veiklą gaunant finansinę naudą iš valstybės institucijų veiklos viešinimo paslaugų, kurios dėl teisinės bazės trūkumų nėra aiškiai priskirtos ar nepriskirtos reklamai. Taigi nuomonė apie finansinės naudos gavimą iš ministerijų, kartu su pareiškėja laimėjus jų organizuotus viešuosius pirkimus, turi faktinį pagrindą. Tokia nuomone iš esmės pristatomi Seimo laikinosios komisijos pastebėjimai, keliantys klausimus dėl tokios veiklos galimo nesuderinamumo su galiojančiais įstatymais, tačiau vienareikšmiškai neteigiama, kad LRT ir pareiškėjos veikla neteisėta, pažeidžianti konkrečias įstatymų nuostatas. Todėl įvertinus, jog aptariama nuomonė turi faktinį pagrindą, yra paskelbta antraštėje ir pateikta vaizdinga, provokuojančia forma, motyvuotai konstatuota, kad paskelbiant šį teiginį Įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo.

Atsakovė pažymi, kad nors pareiškėja akcentuoja būtinybę vertinti visos publikacijos kontekstą, tačiau ignoruoja faktą, jog iš karto kitame sakinyje po teiginiu ,,Šimtaprocentinę sėkmę dalyvautuose ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų viešuosiuose pirkimo konkursuose bendrovei lėmė tai, jog „TV Vision“ šiuose konkursuose dalyvaudavo ūkio subjektų grupėje su visuomeniniu transliuotoju - Lietuvos radiju ir televizija (LRT)” Publikacijoje pabrėžiama, kad tai tėra prielaida. Tokią prielaidą trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo pagrindą daryti - dalyvaudamas konkursuose kartu su LRT pareiškėja visus juos laimėjo, tačiau dalyvaudama kaip pavienis tiekėjas ministerijų organizuotų konkursų nėra laimėjęs. Priešingai nei teigia pareiškėja, publikacijoje analizuota ir dalyvių siūlyta kaina, pabrėžta, jog nuo kito dalyvio kainos suma skyrėsi tik 265 eurais.

Atsakovė nurodo, kad kaip nustatyta sprendime ir dar kartą pabrėžia, nuomonės dėl LRT -„TV Vision“ junginio faktinis pagrindas atskleistas pačioje Publikacijoje. Šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo svarsto, ar pareiškėjos veiksmai nedemonstruoja siekio dalyvauti dar viename viešajame pirkime kartu su LRT. Pareiškėja skunduose Tarnybai ir teismui patvirtino, kad kreipėsi į VPT prašydama paaiškinti, ar atitinkamos konkurso sąlygos yra galimos. Tokie pareiškėjos, Žemės ūkio ministerijos organizuotuose konkursuose jau dalyvavusio kartu su LRT, veiksmai sudaro objektyvų faktinį pagrindą trečiajam suinteresuotam asmeniui svarstyti, ar neketinama dalyvauti naujame ministerijos skelbiamame konkurse. Pažymi, jog tokia nuomonė apie pareiškėją ir kartu apie LRT, kaip viešąjį asmenį, kurio veikla pagrįstai domina visuomenę, išreiškia kritišką galimos tolesnės veiklos vertinimą, tačiau nesuponuoja neigiamų pareiškėjos ir LRT savybių. Išdėstytos aplinkybės demonstruoja vienareikšmiškai objektyvų faktinį pagrindą aptariamai nuomonei susidaryti, todėl sprendime pagrįstai ir teisėtai konstatuota, kad paskelbtus ginčo nuomonę Įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skunde teismui teigia, jog atsakovė nepagrįstai nereikalavo paneigti ginčijamus teiginius. Pabrėžia, kad vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio nuostatomis paneigta gali būti tik tokia informacija, kuri neatitinka tikrovės ir yra žeminančio pobūdžio. Šiuo atveju sprendime nenustatyta, jog teiginiai neatitinka tikrovės ar yra žeminančio pobūdžio, todėl jų paneigimas negalimas. Taip pat pabrėžia, kad nuomonei nėra taikomi teisingumo ir tikslumo kriterijai, todėl nuomonės apskritai negali būti paneigtos.

Atsakovė akcentuoja, jog nurodydama sprendimo neteisėtumo pagrindus pareiškėja ginčija sprendimą tik dėl dalies išnagrinėtų skunde Tarnybaii teiktų teiginių. Taigi iš esmės pareiškėja palaiko tik dalį savo reikštų reikalavimų, tačiau teismo prašo panaikinti visą sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Delfi“ atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad tik dalis pareiškėjos ginčijamų teiginių yra žinios. Kaip pagrįstai konstatavo Tarnyba, ginčo žinios atitinka tikrovę, o ginčo nuomonės turi pakankamą faktinį pagrindą.

,,Žeminančia laikytina tikrovės neatitinkanti informacija, kuri įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia garbę ir orumą, kenkia juridinio asmens dalykinei reputacijai. Tai klaidinga ir asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan.“ (LVAT 2020-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-5009-520/2020).

Kai skundžiama informacija nežemina pareiškėjos dalykinės reputacijos, konstatuotina, kad pareiškėja šios informacijos atžvilgiu nėra suinteresuotas asmuo ir negali prašyti paneigti tokios informacijos. Pavyzdžiui, informacija, kad pareiškėja turi 3 darbuotojus yra objektyvi ir visiškai neutrali. O pavydėtina sėkmė konkursuose yra pareiškėjos atžvilgiu teigiamas vertinimas.

Pareiškėja siekia, kad būtų paneigtos ne tik žinios, bet ir nuomonės. Tačiau paneigimas, kaip specifinis Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje nustatytas teisių gynimo būdas šiuo atveju negali būti taikomas, nes nuomonės neįmanoma paneigti (LAT 2021-04-28 civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021, 41 punktas).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo cituoja teismų praktiką ir teigia, kad Publikacija yra vieninga visuma, nuo kurios priklauso publikacijos prasmė. Šią aplinkybę pareiškėja ignoruoja ir teiginius ištraukia iš konteksto. Pažymi, kad straipsnyje pirmiausia kritikuojama LRT. Teisė kritikuoti finansuojamą iš valstybės biudžeto viešąjį asmenį, teikiantį viešąsias paslaugas, negali kelti abejonių. Nors pareiškėja neturi tokio statuso kaip LRT, teismų praktikoje pripažįstama galimybė vertinti bei kritikuoti ir bet kokio juridinio asmens komercinę veiklą. Ypač tuo atveju, kai yra viešasis interesas vertinti konkretaus juridinio asmens veiklą. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja sistemingai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose kartu su LRT, taigi toks bendradarbiavimas neabejotinai yra viešojo intereso objektas ir pagrįstai kelia viešą diskusiją. Taigi ginčo straipsnio realiais faktais grindžiamas kritinis pobūdis yra suprantamas, logiškas ir privalo būti toleruojamas demokratinėje visuomenėje. Kritiką savo atžvilgiu privalo toleruoti tiek LRT, kuri Tarnybos sprendimo neskundžia, tiek kartu su ja viešuosiuose pirkimuose dalyvavusi pareiškėja.

Pareiškėja pripažįsta (neneigia), kad gavo naujienų portalo DELFI klausimus, tačiau per savaitę laiko į juos taip ir neatsakė. Taigi straipsnį tendencingu pareiškėja vadina dėl savo pačios neveiklumo, nenoro prisidėti prie viešojo intereso problemos viešo nagrinėjimo, kas pilietinėje visuomenėje yra nepriimtina. Tokia pareiškėjos strategija netoleruotina, nes tai yra schema, dirbtinai sukurianti sąlygas skundo pateikimui ir išgalvotiems kaltinimams.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo aiškina fakto ir žinios sąvokas, nurodo, kad pritaria Tarnybos atliktam ginčo teiginių kvalifikavimui. Taip pat atsiliepime dėl pareiškėjos ginčijamų žinių ir nuomonių vertinimo dėsto argumentus pritariančius atsakovės nuomonei.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Atsakovės atstovė ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Delfi“ atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos buvo pripažintas nepagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad UAB „TV Vision“ su skundu dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos kreipėsi į atsakovę.

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė sprendimą, kuriuo pripažino pareiškėjos skundą nepagrįstu, t. y. nuomonė „LRT gudrybės: pasitelkus nepriklausomą prodiuserį - siurbti ministerijų pinigus“ turi objektyvų faktinį pagrindą, yra paskelbta Publikacijos antraštėje, yra reiškiama sąžiningai ir etiškai, Įstatymo nuostatų pažeidimas vertinamo teiginio atveju nekonstatuojamas; teiginiai „<...> tokie viešieji valstybės pinigai, kuriuos savo veiklos viešinimui skiria valstybės institucijos, iš tiesų teka į privačių prodiuserinių kompanijų sąskaitas, o laimėti šiuos pinigus privatiems prodiuseriams padeda visuomeninis transliuotojas LRT“ ir „DELFI žurnalistė tyrimo metu išsiaiškino mažiausiai keturis atvejus, kai valstybės institucijų skiriamos reklamos lėšos tekėjo į LRT ir tuo pačiu - į privačios kompanijos sąskaitas“ atitinka tikrovę, todėl pareiškėjos dalykinės reputacijos pažeidimas vertinamų teiginių atžvilgiu negali būti konstatuotas; teiginys „Turtuolė - su trimis darbuotojais“ atitinka tikrovę, todėl nebuvo pakenkta pareiškėjos dalykinei reputacijai; nuomonė „pavydėtinos sėkmės lyderė“ turi faktinį pagrindą, yra reiškiama sąžiningai ir etiškai, Įstatyme įtvirtintų nuomonės raiškai keliamų reikalavimų pažeidimas nekonstatuojamas; teiginys ,,Šimtaprocentinę sėkmę dalyvautuose ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų viešuosiuose pirkimo konkursuose bendrovei lėmė tai, jog „TV Vision “ šiuose konkursuose dalyvaudavo ūkio subjektų grupėje su visuomeniniu transliuotoju - Lietuvos radiju ir televizija“ turi objektyviai egzistuojantį faktinį pagrindą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad paskelbus ginčo teiginį pakenkta pareiškėjos dalykinei reputacijai; teiginio „Ministeriją Viešųjų pirkimų tarnybai V. M. apskundė jau po to, kai gavo DELFI klausimus, į kuriuos neatsakė“ dėl kreipimosi į VPT apibūdinimas skundu laikytinas neesminiu netikslumu, nesudarančiu pagrindo konstatuoti pareiškėjos dalykinės reputacijos pažeidimo; teiginys „TV Vision“ yra dalyvavusi ministerijų konkursuose ir kaip pavienis tiekėjas, tačiau tokiuose konkursuose - nelaimėjusi“ atitinka tikrovę, todėl nenustačius teiginio neatitikties tikrovei, kaip būtinos sąlygos, dalykinės reputacijos pažeidimas nekonstatuojamas; nuomonė ,,Šiuo metu Žemės ūkio ministerija yra paskelbusi naują konkursą veiklos viešinimo paslaugoms teikti. Panašu, kad jame ketina dalyvauti ir LRT - ,,TV Vision“ junginys, mat dar tebevykstant dokumentų pateikimui, „TV Vision“ ministeriją ir jos sudarytas naujas konkursines sąlygas apskundė Viešųjų pirkimų tarnybai“ turi pakankamą faktinį pagrindą, yra reiškiama sąžiningai ir etiškai, tokiais klausimais, kuriuos visuomenę turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, nėra pagrindo konstatuoti, jog skelbiant vertinamą teiginį buvo pažeisti nuomonės raiškai keliami reikalavimai.

Pareiškėja, nesutikdama su sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti sprendimą ir įpareigoti Tarnybą skundą išnagrinėti iš naujo. Nors pareiškėja prašo teismo panaikinti sprendimą pilnoje apimtyje, tačiau iš skundo argumentų suprastina, kad pareiškėja neginčija sprendimo dalies dėl skunde atsakovei nurodytų teiginių „<...> tokie viešieji valstybės pinigai, kuriuos savo veiklos viešinimui skiria valstybės institucijos, iš tiesų teka į privačių prodiuserinių kompanijų sąskaitas, o laimėti šiuos pinigus privatiems prodiuseriams padeda visuomeninis transliuotojas LRT \ DELFI žurnalistė tyrimo metu išsiaiškino mažiausiai keturis atvejus, kai valstybės institucijų skiriamos reklamos lėšos tekėjo į LRT ir tuo pačiu - į privačios kompanijos sąskaitas“. Taigi konstatuojama, kad pareiškėja nesutinka ne su visu sprendimu, tačiau tik su sprendimo dalimi, todėl sprendžiama, jog byloje ginčas kilo dėl sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo.

Konstitucijos 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta teisė turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvę, o Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje – teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Pagal Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalį, žmogaus orumui suteiktas konstitucinės vertybės statusas, o iš Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad saviraiškos ir informacijos laisvė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama siekiant užtikrinti pusiausvyrą su kitomis konstituciškai reikšmingomis individo ar visos visuomenės teisėmis ar teisėtais interesais.

Pasisakydama dėl visuomenės informavimo priemonės sąžiningumo bei saviraiškos laisvės, teismas pažymi, kad visuomenės informavimo priemonės pagrindinė funkcija – informacijos apie įvykius skleidimas. Šia teise visuomenės informavimo priemonė turi naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiaudama ja ir neperžengdama ribų, nustatytų tarptautiniuose aktuose, Konstitucijoje ir įstatymuose. Pastebėtina, jog viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi bendrą pareigą visais atvejais užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą.

Pagrindiniai visuomenės informavimo principai yra įtvirtinti Įstatymo 3 straipsnyje. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 2 punktu, viešosios informacijos rengėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais, taip pat neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (4 punktas). Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatyta, kad žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje, taip pat vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų.

Taigi, apibendrinant pažymėtina, kad Konstitucijos 25 straipsnio ir Konvencijos 10 straipsnio turinys ir juos plėtojanti teismų praktika leidžia daryti išvadą, jog saviraiškos (informacijos) laisvė, kaip konstitucinė vertybė, gali būti ribojama tik įstatymuose aiškiai apibrėžtais atvejais siekiant apsaugoti kitas konstituciškai reikšmingas vertybes, pats ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui (LVAT 2012-05-04 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-1500/2012; 2016-08-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1942-502/2016). Teismų praktikoje pabrėžiamas pamatinis saviraiškos laisvės vaidmuo demokratinėje visuomenėje ir laikomasi nuostatos, kad šios laisvės ribojimai galimi tik esant svariems motyvams.

Pareiškėja nesutinka su atsakovės sprendime pateiktų teiginių „Turtuolė - su trimis darbuotojais“ ir ,,LRT gudrybės: pasitelkus nepriklausomą prodiuserį - siurbti ministerijų pinigus“ vertinimu, atsakovė priskirdama teiginį prie žinių kategorijos, netinkamai taikė EŽTT praktiką dėl publikacijų antraščių. Teismas atkreipia dėmesį, kad ginčo teiginys yra paskelbtas Publikacijos paantraštėje, kuria siekiama anonsuoti visą straipsnį, sudominti skaitytoją ir perteikti straipsnio esmę, kas pagal EŽTT ir LVAT praktiką negali nulemti Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo, o žiniasklaidos priemonei negali būti priekaištaujama dėl straipsnio „sustiprinimo“ ir siekio jį pristatyti patraukliai (EŽTT 2015-11-10 sprendimas Couders ir Hachette Filipacchi Assicies prieš Prancūziją, 2005-02-15 sprendimas byloje Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, LVAT 2016-07-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-633-858/2016). Teismas pritaria atsakovės padarytai išvadai, kad tiek visos publikacijos antraštė, tiek konkretaus skyrelio antraštė iš esmės atlieka tą pačią funkciją - trumpai apibūdina skyrelio esmę, jį anonsuoja, sudomina skaitytoją. Todėl kaip ir visos publikacijos, taip ir skyrelio antraštės atžvilgiu, tam tikrų pasakymų, kurie skirti visuomenės dėmesiui pritraukti, vartojimas savaime negali nulemti Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo ir žiniasklaidos priemonei negali būti priekaištaujama dėl publikacijos ar jos dalies „sustiprinimo“ ir siekio ją pristatyti patraukliai. Teismas konstatuoja, kad sprendime pagrįstai padaryta išvada, jog informacija paskelbta Publikacijos ir jos skyrelio antraštėse atitinka tikrovę.

Pareiškėja teigia, kad teiginiai „Turtuolė - su trimis darbuotojais“, ,,Šimtaprocentinę sėkmę dalyvautuose ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų viešuosiuose pirkimo konkursuose bendrovei lėmė tai, jog „TV Vision“ šiuose konkursuose dalyvaudavo ūkio subjektų grupėje su visuomeniniu transliuotoju - Lietuvos radiju ir televizija“, „Ministeriją Viešųjų pirkimų tarnybai V. M. apskundė jau po to, kai gavo DELFI klausimus, į kuriuos neatsakė“, „TV Vision“ yra dalyvavusi ministerijų konkursuose ir kaip pavienis tiekėjas, tačiau tokiuose konkursuose - nelaimėjusi“ neatitinka tikrovės. Pareiškėja nesutinka su atsakovės argumentu, kad teiginiai nėra žeminančio pobūdžio pabrėždama, kad atsižvelgiant į visą Publikacijos kontekstą, akivaizdu, kad skleidžiant klaidingo turinio informaciją, buvo siekiama skleisti dezinformaciją, kuri visuomenėje sukurtų neigiamą požiūrį į pareiškėją, netikrinant visuomenei pateikiamų faktų tikrumo.

Skleidžiant informaciją turi būti nepažeidžiamos ir kitos gintinos vertybės, inter alia juridinio asmens dalykinė reputacija. Tai gali būti siejama su tuo, kad juridinio asmens dalykinė reputacija yra saugoma ir gintina vertybė. EŽTT taip pat akcentuoja, jog pagal Konvenciją juridinio asmens dalykinė reputacija dėl savo ekonominės vertės gali būti saugoma ir ginama kaip turtas, t. y. vertybė, saugotina pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) (žr. EŽTT 1999-03-25 sprendimą Iatridis prieš Graikiją).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nacionaliniu lygiu juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga yra įtvirtinta CK 2.24 straipsnyje, vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies norma, pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiškia įstatyme įtvirtintą galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos apsaugą ir tokio suvaržymo ribas, juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan.

Įmonės (iš esmės nebūtinai valstybinės, bet tos, kurių veikla siejama su „viešuoju interesu“) neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tiriamajam žvilgsniui ir tokios įmonės turi būti tolerantiškesnės kritikai (žr. EŽTT Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę). Tai susiję ne tik su spaudos priemonių užduotimi pateikti informaciją, susijusią su visuomenės interesu, bet ir visuomenės teise tokią informaciją gauti (žr. EŽTT 2004-06-29 sprendimą Chauvy ir kiti prieš Prancūziją).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs teismams, kad: „nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, gerą vardą, žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan.“ (LAT Senato 1998-05-15 nutarimas Nr. 1, LAT 2005-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2005). Žeminančia laikytina tikrovės neatitinkanti informacija, kuri įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia garbę ir orumą, kenkia juridinio asmens dalykinei reputacijai. Tai klaidinga ir asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę–ūkinę, komercinę veiklą ir pan. (LVAT 2020-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-5009-520/2020).

Teismas, įvertinęs ginčo teiginius, sutinka su atsakovės bei trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad teiginiu neskelbiama apie jokią pareiškėjos neteisėtą ar nesąžiningą veiklą, negarbingą elgesį ir t. t. Pareiškėjos argumentas, kad buvo siekiama skleisti dezinformaciją, kuri visuomenėje sukurtų neigiamą požiūrį į pareiškėją, netikrinant visuomenei pateikiamų faktų tikrumo vertinamas kaip niekuo nepagrįstas.

Pareiškėja teigia, kad teiginys „Turtuolė - su trimis darbuotojais“ nesąžiningas, kadangi nuslepiama, jog ji su žurnalistais sudaro bendradarbiavimo sutartis. Pareiškėja neginčija, kad ji turi tik tris oficialius darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį. Žinia apie turimus tris oficialius darbuotojus atitinka tikrovę. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad šiuo atveju viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) tikslas nebuvo aprašyti pareiškėjos veiklą apskritai, jos darbuotojų rūšis, nurodyti, kokiu pagrindu (darbo sutarties ar bendradarbiavimo) atliekamos darbo funkcijos ar su kiek žurnalistų bendradarbiauja pareiškėja. Trumpas paminėjimas, kiek oficialių darbuotojų turi pareiškėja, nedemonstruoja aiškiai išreikšto siekio sumenkinti pareiškėją, pristatyti ją kaip nepajėgią atlikti tam tikrų veiksmų. Taigi iš esmės žinia apie turimus tris oficialius darbuotojus atitinka tikrovę. Teismas konstatuoja, kad sprendime pagrįstai padaryta išvada, jog teiginys yra tikrovę atitinkanti informacija ir žeminančio pobūdžio nenustatė.

Pareiškėja teigia, kad teiginys ,,Šimtaprocentinę sėkmę dalyvautuose ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų viešuosiuose pirkimo konkursuose bendrovei lėmė tai, jog „TV Vision“ šiuose konkursuose dalyvaudavo ūkio subjektų grupėje su visuomeniniu transliuotoju - Lietuvos radiju ir televizija“ nesąžiningas. Pareiškėja mano, kad atsakovė neatkreipė dėmesio, kad šiame sakinyje naudojama bendra įstaigų sąvoka ir neteisingai vertino teiginį. Pareiškėja pažymi, kad ji konkursuose dėl viešinimo paslaugų ir TV programų rengimo dalyvauja ne tik kartu su LRT ir laimi juos dalyvaudama ne tik kartu su LRT, pvz. laimėjo VĮ „Regitra“ organizuotą konkursą. Autorė nepagrįstai kategoriškai teigia, kad jos įvardytais pirkimų atvejais „šimtaprocentinę sėkmę“, t. y. visais atvejais lėmė tai, kad konkurse dalyvavo ūkio subjektų grupė, t. y. lėmė tik ši aplinkybė. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad teiginyje kalbama apie dalyvavimą ministerijų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, o VĮ „Regitra“ yra valstybės įmonė, organizuojanti pirkimus savarankiškai. Kitų duomenų apie pareiškėjos laimėtus ministerijų organizuotus konkursus, kai konkurse pareiškėja dalyvavo be LRT, nėra. Darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai nenustatė teiginio neatitikties tikrovei dėl nelaimėtų ministerijų organizuotų konkursų ir nenustatė pareiškėjos dalykinės reputacijos žeminimo.

Pareiškėja teigia, kad vertindama teiginį „Ministeriją Viešųjų pirkimų tarnybai V. M. apskundė jau po to, kai gavo DELFI klausimus, į kuriuos neatsakė“, atsakovė netinkamai traktavo sąvoką „apskundė“, kuri vienareikšmiškai ir visuomet turi neigiamą atspalvį, ir nepagrįstai teigė, kad viešosios informacijos rengėjui/skleidėjui nebūtina vartoti teisiškai tikslius terminus. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja neginčija fakto, kad kreipėsi į VPT prašydama paaiškinti, ar Žemės ūkio ministerijos organizuojamo konkurso sąlygos galimos, tačiau nesutinka su tokio kreipimosi apibūdinimu kaip apskundimu.

Šiame kontekste pažymėtina, kad LVAT 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-104/2014 konstatavo, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nėra teisininkas, jam netenka pareiga pateikti teisiškai motyvuotą situacijos analizę (vartoti teisiškai tikslius terminus), todėl neturi būti vertinama, ar jis tinkamai teisiškai identifikavo susiformavusią situaciją (pavartojo tikslius terminus).

Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) hiperbolizuotai įvardijo pareiškėjos veiksmus, tačiau tokiu būdu nesiekė sumenkinti pareiškėjos. Pareiškėjos veiksmus įvardijęs ne teisiškai, o buitiškai viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) siekė informuoti visuomenę apie pareiškėjos veiklą ir galimą ketinimą dalyvauti organizuojamame konkurse. Argumentai, kad šiuo teiginiu siekiama sumenkinti pareiškėją, kaip besikreipiančią į kompetentingą instituciją, siekdama išsiaiškinti, ar konkrečiame organizuojamame pirkime perkančiosios organizacijos numatytos sąlygos yra galimos, nepagrįsti, nes pareiškėja netinkamai traktuoja terminą „apskundimas“. Apskundimas, priešingai nei teigia pareiškėja, nereiškia neigiamų savybių ar netinkamo elgesio. Tai, kad asmuo siekia apginti savo teises ar siekia teisiškai išsiaiškinti tam tikrą situaciją, nereiškia, jog asmuo elgiasi kažkokiu būdu neteisėtai ar jo elgesys prieštarauja gerai moralei. Teismas sutinka su atsakovės išvada, kad šiuo atveju nors ir ne absoliučiai tiksliai, tačiau turėdamas objektyvų faktinį pagrindą trečiasis suinteresuotas asmuo įvardijo pareiškėjos veiksmus apskundimu, o tokia informacija neturi įžeidaus pobūdžio.

Publikacijos teiginys „Vos tris darbuotojus turinti prodiuserinė kompanija, direktoriaus V. M. vadovaujama Vilniuje registruota UAB „TV Vision “ - pavydėtinos sėkmės lyderė šalies ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų skelbiamų viešinimo, t. y. reklamos, paslaugų viešųjų pirkimų konkursuose“, atsakovės buvo pripažintas nuomone, tačiau pareiškėja su tokiu vertinimu nesutinka.

Nuomonė yra suprantama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Įstatymo 2 straipsnio 31 dalis). Žinia tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (Įstatymo 2 straipsnio 82 dalis).

Tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir pateikiama nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti bei žurnalistas diskutuoja apie „tikrą“ viešąjį, visuomeninį interesą, patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai, tampa pirmaeiliu dalyku (žr. EŽTT 2009-11-24 sprendimą Flux prieš Moldovą).

Vertinant ginčo teiginio ,,pavydėtinos sėkmės lyderė“ formuluotę matyti, kad joje nurodoma, jog pareiškėjai sekasi ir ji lyderiauja šalies ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų skelbiamų viešinimo, t. y. reklamos, paslaugų viešųjų pirkimų konkursuose. Teismas, įvertinęs minėto ginčo teiginį visame Publikacijos kontekste, pritaria atsakovės pozicijai, jog teiginio formuluotė vienareikšmiškai yra vertinamojo, subjektyvaus pobūdžio, jam negali būti pritaikytas tiesos kriterijus, kadangi neįmanoma patikrinti, kas yra pavydėtina sėkmė, bei kas subjektyviai laikoma lyderiavimu - ar pirmavimas tarp laimėtų konkursų, ar jų sumos dydis ir pan.

Skelbiant ginčo teiginį Publikacijoje paaiškinama, jog pareiškėjai sekasi ministerijų organizuojamuose konkursuose bei detalizuojama, kokias paslaugas pareiškėja teikia, o pateikta informacija nėra kategoriška. Teismo įsitikinimu, ši teiginio dalis pagal lingvistinę išraišką turi konstatavimo požymių, tačiau vertinant visos Publikacijos kontekste, jie yra nepakankami tam, kad teiginio dalis būtų pripažinta žinia. Taigi, visiškai pagrįstai teiginys nebuvo pripažintas žinia, vertintinas kaip nuomonė. Publikacijoje nurodoma, kad pareiškėja yra laimėjusi net keletą ministerijų ir joms pavaldžių institucijų viešųjų konkursų ir iš jų uždirbo ženklias sumas. Neabejotina, jog keleto konkursų laimėjimas pagrįstai gali būti laikomas sėkme, o skirtingų ministerijų (ar joms pavaldžių įstaigų) konkursų laimėjimas - lyderyste. Pareiškėja nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra laimėjęs žymiai daugiau viešųjų konkursų, tačiau kaip nustatė Tarnyba, pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens teikiamos paslaugos skiriasi. Pažymėtina, kad publikacijoje nebuvo siekiama palyginti pareiškėjos su kitais panašias paslaugas teikiančiais ir viešuosiuose konkursuose dalyvaujančiais verslo subjektais. Publikacijoje taip pat nėra teigiama, kad pareiškėja konkursus laimi neteisėtai ar sėkmę jai nulemia kitokie neteisėti veiksmai. Teismas daro išvadą, kad atsakovė sprendime motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad aptariamas teiginys yra nuomonė ir pareiškėjos dalykinei reputacijai pakenkta nebuvo.

Vertinant ginčo teiginio formuluotę ,,LRT gudrybės: pasitelkus nepriklausomą prodiuserį - siurbti ministerijų pinigus“ Publikacijos kontekste, matyti, kad ji nukreipta į LRT ir jos veiklos kritiką. Pareiškėja teigia, kad nors teiginys nukreiptas į LRT ir jos veiklos kritiką, tačiau didelė dalis publikacijos skiriama UAB „TV Vision“, naudojamas terminas „pasitelkus“, bandoma analizuoti jungtinės veiklos sutartis, kalbama apie LRT ir UAB „TV Vision“ „junginį“. Siekiant informuoti apie viešojo asmens - LRT veiklą, negalima skleisti nepagrįstos ir tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą - privatų - asmenį, ir atvirkščiai. Juo labiau - vien tam, kad autorius sustiprintų savo siekiamą sudaryti kritinį ar neigiamą vertinimą, t. y. kaip meninės raiškos forma.

Šiame kontekste pažymėtina, kad visuomenės informavimo priemonėse, siekiant vaizdingiau, įdomiau perduoti informaciją, gali būti panaudotos literatūrinės išraiškos priemonės. Žurnalistų teisė skleisti informaciją apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą, t. y. hiperbolizavimą, todėl asmens teisių negalima suabsoliutinti ir dėl menkiausio informacijos netikslumo laikyti jas esant pažeistas. Tais atvejais, kai informacija yra pateikta panaudojant literatūrines vaizdingumo priemones, paskelbta feljetonų, šaržų forma, reikia atsižvelgti į tai, ar atitinka tikrovę žinios, sudarančios informacijos esmę, ar jos nėra iškreiptos (LAT 2001-11-14 nutartis byloje Nr. 3K-3-1128). Naujienos visuomenei dažnai perteikiamos hiperbolizuotai ir ironiškai. EŽTT praktikoje nurodyta, kad Konvencijos 10 straipsnis saugo ne tik teisę gauti ir skleisti informaciją, mintis ir idėjas, bet taip pat ir raiškos būdą (formas), kuriomis šios mintys ir idėjos yra reiškiamos (EŽTT 1991-05-23 sprendimas byloje Oberschlick prieš Austriją, Nr. 15974/90). Viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turi teisę nuspręsti, kokį metodą (būdą) naudoti informuojant visuomenę (EŽTT 1994- 09-23 sprendimas byloje Jersild prieš Daniją, Nr. 15890/89).

Sutiktina su atsakovės išvada, kad nagrinėjamu atveju skelbiama informacija nebuvo iškreipta, ginčijamas žodžių junginys, nors ir vaizdžiai bei hiperbolizuotai, atspindi realią situaciją, kurios faktinis pagrindas atskleistas Publikacijoje. Panaudotomis meninės raiškos priemonėmis nesiekiama sumenkinti ar įžeisti pareiškėją, o vaizdingiau perteikti aprašomą situaciją, išryškinti LRT, kaip viešojo asmens, veiklos kritiką. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, faktą, kad ginčo nuomonė turi objektyvų faktinį pagrindą, yra paskelbta Publikacijos antraštėje, yra reiškiama sąžiningai ir etiškai, daro išvadą, kad šis teiginys turi objektyvų pagrindą, o jo vertinimas betarpiškai įtakoja tik LRT, bet ne UAB „TV Vision“ reputaciją, todėl atsakovė pagrįstai nekonstatavo Įstatymo nuostatų pažeidimo.

Pareiškėja nesutinka su teiginiu „Šiuo metu Žemės ūkio ministerija yra paskelbusi naują konkursą veiklos viešinimo paslaugoms teikti. Panašu, kad jame ketina dalyvauti ir LRT - „TV Vision“ junginys, mat dar tebevykstant dokumentų pateikimui, „TV Vision“ ministeriją ir jos sudarytas naujas konkursines sąlygas apskundė Viešųjų pirkimų tarnybai“. Teigia, kad Publikacijoje nepateikiamas tokio fakto įrodymas, tokie įrodymai nepateikti ir nagrinėjimo Tarnyboje metu. Tarnyba nenustatė, ar pagrįstai žurnalistė kalba apie dviejų atskirų subjektų ketinimus ir spekuliuoja jų ketinimais dalyvauti ar nedalyvauti konkursuose.

Vertinant minėtą teiginį, matyti, kad faktinės aplinkybės lėmusias tokios nuomonės susidarymą atskleistos pačiame teiginyje. Šiuo atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) svarsto, ar pareiškėjos veiksmai nedemonstruoja siekio dalyvauti dar viename viešajame pirkime kartu su LRT. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja skunde patvirtino, kad kreipėsi į VPT, prašydama paaiškinti, ar atitinkamos konkurso sąlygos yra galimos. Atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos skundą, nustatė pareiškėja su LRT turi jungtinės veiklos sutartį, todėl pareiškėjos veiksmai pagrįstai viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) sudarė objektyvų faktinį pagrindą svarstyti, ar pareiškėja neketina dalyvauti naujame ministerijos skelbiamame konkurse. Sutiktina su atsakovės vertinimu, kad tokia nuomonė apie pareiškėją ir kartu apie LRT, kaip viešąjį asmenį, kurio veikla pagrįstai domina visuomenę, išreiškia kritišką galimos tolesnės veiklos vertinimą, tačiau nesuponuoja neigiamų pareiškėjos ir LRT savybių, įvertinus faktą, kad nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą, yra reiškiama sąžiningai ir etiškai, tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, todėl pagrįstai konstatavo, kad skelbiant vertinamą teiginį nebuvo pažeisti nuomonės raiškai keliami reikalavimai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek EŽTT, tiek LAT praktikoje sprendžiant dėl asmenų, paskleidusių duomenis apie viešąjį asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, atsakomybės, nuosekliai yra pažymimas duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys, t. y. jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai ir pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį, jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę (žr., pvz., EŽTT 2007-07-12 sprendimą byloje A/S Diena and Ozoliņš prieš Latviją, pareiškimo Nr. 16657/03; LAT 2011-03-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

Teismas atmeta pareiškėjos teiginį, kad Tarnyba, nagrinėdama skundą, skundžiamus teiginius išskaidė į žinias ir nuomones, tačiau toliau sprendimo konstatuojamojoje dalyje šių teiginių nebegrupavo, nagrinėjo atsitiktine tvarka ir nebeišskyrė į žinias ir nuomones, kadangi pareiškėjos skundo argumentų vertinimo eiliškumas, nesudaro pagrindo atsakovės sprendimą laikyti neteisėtu.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvadą, kad Tarnybos 2021-06-11 sprendimas Nr. (SK-231, 2019) SPR-152 priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas. Teismui konstatavus, kad ginčijamas Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Tarnybą skundą išnagrinėti iš naujo

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Delfi“ prašo atlyginti patirtas 960,30 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į skundą.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog kreipdamasi į teismą pareiškėja prašė panaikinti Tarnybos 2021-06-11 sprendimą Nr. (SK-231, 2019) SPR-152 ir įpareigoti Tarnybą skundą išnagrinėti iš naujo. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Delfi“ prašė pareiškėjos skundą atmesti. Teismui priėmus sprendimą pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, darytina išvada, jog teismo sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Delfi“ teisės, todėl ji įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Iš byloje esančios 2021-08-26 atstovavimo sutarties Nr. 210826-1 matyti, kad advokatui Andžej Čaikovski, atstovaujančiam UAB Delfi“, šioje administracinėje byloje buvo pavesta parengti atsiliepimą į pareiškėjos skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pateikė Detalizuotą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. AC-247, kurios antroje eilutėje nurodyta, kad už paslaugą mokėtini 990,00 Eur, sąskaitai faktūrai pritaikius 3 proc. nuolaidą - 960,30 Eur ir 2021-10-01 banko mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad jis sumokėjo advokatui Andžej Čaikovskiui 960,30 Eur. Taigi trečiojo suinteresuoto asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro jo realiai patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą teismui.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (nagrinėjamu atveju aktuali 2015-03-20 įsakymo redakcija) kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), pagal kurių 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už atsiliepimo į ieškinį parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalaus koeficiento dydis yra 2,5.

Atsiliepimo pateikimo dieną galiojo 2021 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento paskelbtas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kurio dydis buvo lygus 1 517,40 Eur. Pagal Rekomendacijas rekomenduojamas priteisti maksimalus išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą dydis yra 3 793,50 Eur (1 517,40 Eur x 2,5). Trečiojo suinteresuoto asmens už atsiliepimo parengimą prašoma priteisti 960,30 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto už atsiliepimo į skundą (ieškinį) priteistino maksimalaus išlaidų dydžio, todėl atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, ši suma jam priteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB ,,TV Vision“ skundą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „TV Vision“ trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Delfi“ 960,30 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolanta Vėgelienė