Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo, skundą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. VLKANN-92270913-17 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji specialistė A. K. 2017-03-13 surašė administracinio nusižengimo protokolą V. J., VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiajam gydytojui, už tai, kad atliekant planinį patikrinimą už 2015-10-01 – 2015-12-31 laikotarpį VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, nustatyta, kad VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė pateikė apmokėjimui neteisingus duomenis apie suteiktas stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tai yra neteisingai nurodyti pagrindinės diagnozės, pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-02-23 įsakymo Nr. V-164 „Dėl tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“ bendrųjų ligų standartų 0001 pagrindinės diagnozės rašymo bei intervencijų kodavimo 2 skyriaus reikalavimus. Patikrinimo išvados ir nustatyti teisės aktų pažeidimai pateikti 2017-02-06 Ekspertizės pažymoje Nr. E1-17-16. Nustatyta, kad 1 atveju asmens gydymo stacionare kortelėje Nr. A-1949154 (Formos Nr. 066/1-LK) buvo neteisingai nurodyti ir pateikti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai apmokėti pagrindinės diagnozės (kodas pagal TLK-10-AM K42.9) ir gretutinės diagnozės (K56.7) kodai. Nustatyta, kas formoje Nr. 066/a-LK turėjo būti nurodyta pagrindinė diagnozė pagal TLK-10-AM K42.0 ir ACHI intervencinis kodas 30094-10. Dėl neteisingo kodavimo ir duomenų pateikimo pasikeitė faktinė aktyviojo gydymo kaina- 667,05 Eur vietoje buvusios kainos – 1100,34 Eur. Dėl padaryto teisės akto pažeidimo nustatyta žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui – 433,29 Eur. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-02-23 įsakymo Nr. V-164 „Dėl tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“ bendrųjų ligų standartų 0001 pagrindinės diagnozės rašymo bei intervencijų kodavimo 2 skyriaus reikalavimus.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017-03-27 nutarimu Nr. VLKANN-92270913-17 V. J. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 57 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 430 Eur bauda.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017-04-25 gautas administracine tvarka nubausto V. J. skundas, kuriame prašoma Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017-03-27 nutarimą panaikinti. Skunde nurodoma, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius netinkamai pritaikė ANK normų nuostatas, veikė priešingai Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pamatiniams teises principams, todėl nutarimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, todėl naikintinas. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (toliau – TLK) nenurodė nei kaip nustatyta „žala“, nei kas galimai padarė administracinį nusižengimą, nei kokias veiksmais padarytas tariamas pažeidimas. Pažymi, kad dėl kodavimo klaidų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžetas jokios realios žalos nepatyrė. TLK už 2015 m. lapkričio mėnesį VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje suteiktas stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėjo, taikydama balo vertę 0,90 Eur. Tuo tarpu, galima maksimali balo vertė buvo 0,99 Eur. Pasikeitus stacionarinės paslaugos, nurodytos Ekspertizės pažymos rezultatų 2 punkte, apskaičiuotajai apmokėjimo kainai, pasikeičia stacionarinių paslaugų ataskaitų suma ir TLK skaičiuojamų balų vertė eurais, bet nepasikeičia bendra TLK ir ligoninės sutartinė suma. Skunde teigiama, kad Klaipėdos TLK pateikė tik formalius skaičiavimus, t.y. iš brangesnės paslaugos kainos atėmė pigesnės paslaugos kainą. Tačiau visiškai nėra pateikti skaičiavimai ar įrodymai, kad PSDF biudžetas patyrė realią, o ne išgalvotą žalą. Nėra pateikta duomenų, kokia pinigų suma buvo sumokėta KUL už 2015 m. stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas, kokią sumą TLK būtų apmokėjusi pateikus ginčijamas paslaugas ir nepateikus jų apmokėjimui. Šie argumentai įrodo, kad TLK argumentai yra visiškai neteisėti, nes nebuvo skaičiuojama žala PSDF biudžetui. Esminis dalykas šioje byloje yra tas, kad VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė (toliau – KUL) nepadarė realios žalos PSDF biudžetui. 2015 m. KUL faktiškai suteikė ambulatorinių specializuotų ASP paslaugų už 1928706,19 Eur., o Klaipėdos TLK nurodė išrašyti sąskaitą ir sumokėjo tik 1563593,31 Eur. Liko neapmokėta paslaugų už 365112,88 Eur. Teisingai perkodavus visas paslaugas, sumažėtų 2015 m. faktiškai suteiktų paslaugų suma, tačiau ji neviršytų realiai apmokėtų paslaugų sumos. Atsižvelgiant į tai, KUL nepadarė realios žalos PSDF biudžetui LR CK nuostatu prasme. Apmokėjimo už šias paslaugas tvarka lemia tai, kad, nesvarbu kaip įstaiga būtų sukodavusi šias paslaugas, vis tiek galutinė suma apmokėta įstaigai už šias paslaugas būtų nepakitusi. Be to, skunde teigiama, kad skundžiamame nutarime neteisingai nurodytas galimai nusižengimą padaręs asmuo, kadangi atstovauti ligoninę ir spręsti visus klausimus, susijusius su Klaipėdos TLK buvo įgaliotas visai kitas asmuo. Klaipėdos TLK nutarimas priimtas nesigilinus į darbuotojų atsakomybės ribas, nutarimas skubotas, teisiškai paviršutiniškas, nebuvo analizuotas esminis tinkamo administracinės atsakomybės subjekto ir jo kaltės klausimas. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje už Klaipėdos TLK nurodytus kodavimus buvo atsakingas ir duomenis pateikė abnomalinės chirurgijos gydytojas V. E.. Taip pat pažymima, kad administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu kaltinamas V. J., padarytas 2015 metais, t.y. galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 43⁷ straipsniui. ATPK 43⁷ straipsnyje buvo numatyta atsakomybė už neteisingų duomenų Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimą ir už tai numatytas įspėjimas arba bauda asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių išlaidų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, farmacine veikla besiverčiančių įmonių ir kitų įmonių, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa dėl išduotų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, ortopedijos įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar su teritorine ligonių kasa dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, vadovams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir kitiems darbuotojams - nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų. Senojoje įstatymo redakcijoje pirmojoje dalyje apskritai nėra sąvokos „padaroma mažesnė negu trijų šimtų eurų žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui“, bet ir neegzistuoja kvalifikuojantis požymis, išdėstytas ANK 57 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta akivaizdu, jog nepaisyta įstatymų galiojimo laike nuostatų ir administracinio nusižengimo kvalifikuojančių požymių. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. J. veiksmuose nėra ANK 57 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, nes pagal šį įstatymą apskritai nutarime nurodyta veika negalėjo būti nei inkriminuojama, nei kvalifikuojama, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos ANK 642 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, prašo panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus A. B. 2017 m. kovo 27 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b.l. 3-11).

Skundą pateikęs V. J. į teismo posėdį atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad gydytojas, nurodęs neteisingą diagnozės kodą, padarė klaidą, prašė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos patikslinti duomenis ir klaidą ištaisyti, tačiau jam neleido. Teigia, kad reali žala PSDF biudžetui padaryta nebuvo. 2015 m. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė faktiškai suteikė paslaugų už 1928706,19 Eur, o Klaipėdos teritorinė ligonių kasa sumokėjo tik 1563593,31 Eur. Teisingai perkodavus paslaugas, suma realiai neviršytų realiai apmokėtų paslaugų sumos. Taip pat pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn turėtų būti traukiamas vyriausiojo gydytojo pavaduotojas V. V., kuris įgaliotas atstovauti įstaigą santykiuose su Klaipėdos teritorine ligonių kasa. Prašo skundą tenkinti, o bylą nutraukti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos vyriausioji specialistė N. Š. teismo posėdyje pažymėjo, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas su 2017-02-06 ekspertizės pažymoje pateiktais skaičiavimais ir nurodyta žala sutiko, ekspertizės akto neginčijo. Paaiškino, kad skundžiamu nutarimu V. J. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 57 straipsnio 3 dalį, kadangi administracinio nusižengimo protokolas V. J. buvo surašytas po 2017 m. sausio 1 d. Be to, pažymėjo, kad vadovaujantis ANK 3 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, už VšĮ KUL padarytą veiką ANK 57 straipsnio 3 dalyje nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra mažesnis, nei atitinkamai baudų vidurkis, nustatytas ATPK 43⁷ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teigia, kad nusižengimas nustatytas 2017 m. vasario 6 d., kai buvo surašyta ekspertizės pažyma. 2016 m. kovo 27 d. buvo pradėtas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės teikiamų duomenų patikrinimas. Tikrinimo laikotarpis nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ANK 57 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta būtent įstaigos vadovo atsakomybė. Mano, kad ANK nurodyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai (2 metai) nagrinėjamu atveju praleisti nebuvo. Patikrinimą atliko remiantis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu, paaiškino, kad patikrinimas gali būti atliktas už paskutinius ketverius metus. Prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Skundą pateikusio asmens atstovas advokatas J.Surblys prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsniu, bauda V. J. galėjo būti paskirta per 6 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Administracinė nuobauda nagrinėjamu atveju paskirta praleidus nustatytą 6 mėnesių terminą. Pažymėjo, kad reali žala PSDF biudžetui padaryta nebuvo, kadangi 2015 m. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninei sumokėjo žymiai mažiau, nei faktiškai ligoninė suteikė paslaugų. Mano, kad skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda paskirta netinkamam subjektui. Išnagrinėjus Klaipėdos apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ATP-749-417/2016, padaryta išvada, kad Viešųjų įstaigų įstatyme nėra numatyta absoliuti įstaigos vadovo atsakomybė už bet kokį įstaigoje padarytą pažeidimą. Be to, santykiuose su Klaipėdos teritorine ligonių kasa ligoninę atstovauja vyriausiojo gydytojo pavaduotojas V. V. Prašo skundą tenkinti, bylą nutraukti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2016-12-30 patikrinimo pažymoje Nr. K1-16-267 nurodyta, kad patikrinus VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2015-10-01 – 2015-12-31 laikotarpiu teiktų, aktyviam gydymui priskiriamų, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tinkamumą ir pateikimo apmokėjimui pagrįstumą, kai mokama suma už atvejį yra didesnė nei 300 Eur, vienu atveju (F. Nr. 003/1 Nr. A-1949154) E. Nr. 066/a-LK nurodytas pagrindinės diagnozės kodas pagal TLK-10-AM K42.9 – Bambos išvarža be nepraeinamumą ar gangrenos ir gretutinė diagnoze K56.7 Žarnų nepraeinamumas, nepatikslintas. F. Nr. 003/a yra dokumentuota, kad pacientei buvo diagnozuotas žarnų nepraeinamumas ir jai buvo atlikta skydliaukės mazgo aspiracinė punkcija. Įvertinus pateiktą informaciją – F. Nr. 066/a-LK pagrindinė diagnozė turėjo būti nurodyta pagal TLK-10-AM K42.0 Bambinė išvarža, su nepraeinamumu, be gangrenos. Gretutinė diagnozė turėjo būti koduojama TLK-10-AM kodu K56.7 Žarnų nepraeinamumas, nepatikslintas. F. Nr. 066/a-LK reikėjo nurodyti ACHI intervencinį kodą 30094-10 Perkutatinė skydliaukės biopsija (adata). Sukodavus nurodytais TLK-10-AM bei intervenciniais ACHI kodais pasikeičia faktinė aktyviojo gydymo kaina – 667,05 Eur (vietoje buvusios – 1100,34 Eur). Dėl neteisingo kodavimo susidaręs kainų skirtumas 433,29 Eur vertintas kaip galima žala PSDF biudžetui (b.l. 37-39).

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2017-02-06 ekspertizės pažymos Nr. E1-17-16 8.1. ir 8.2. punktuose nurodyta, kad dėl VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės neteisingo ligų diagnozės kodavimo PSDF biudžetui padaryta 433,29 Eur žala (b.l. 33-34).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. J. skundas tenkintinas.

V. J. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 57 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 57 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinėms ligonių kasoms, kai dėl šios veikos padaroma ne mažesnė negu trijų šimtų eurų žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Nusižengimas, už kurio padarymą V. J. paskirta administracinė nuobauda, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuo atveju, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK. Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos.

Skundžiamame nutarime V. J. veiksmai kvalifikuojami pagal ANK 57 straipsnio 3 dalį. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 43⁷ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas („Neteisingų duomenų Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus, įsigytas medicinos pagalbos priemones ir išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones pateikimas“) atitinka ANK 57 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, tačiau jame numatyta griežtesnė atsakomybė, nei pagal ATPK 43⁷ straipsnio 1 dalį, nes numatytas nusižengimą kvalifikuojantis požymis – padarytos turtinės žalos dydis, nenumatyta administracinė nuobauda – įspėjimas, minimalios ir maksimalios nuobaudų vidurkiai nesiskiria daugiau kaip dešimtimi eurų. ATPK 43⁷ straipsnio 1 dalies sankcijoje viena iš administracinių nuobaudų yra numatytas įspėjimas, tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 57 straipsnio 3 dalies sankcijoje šios nuobaudos rūšies nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisės pažeidimas, kurio padarymu kaltinamas skundą pateikęs asmuo, turėjo būti kvalifikuotas ir jam atsakomybė taikyta pagal pažeidimo metu galiojusio ATPK, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 43⁷ straipsnio 1 dalį. (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 8 d.).

Nagrinėjamu atveju skunde keliamas klausimas dėl nuobaudos skyrimo terminų. ANK 39 straipsnyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Kadangi ANK sunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, šiuo atveju ANK nuostatos netaikomos.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šių terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1491/2007, N444-2893/2011). ATPK 250 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (analogiška nuostata numatyta ANK 591 str. 7 p.). Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pažeidimo padarymo data nurodyta 2015-10-01 – 2015-12-31. Analizuojamas pažeidimas nėra trunkamojo pobūdžio, nes trunkamasis teisės pažeidimas yra toks veikimas ar neveikimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiką ir trunka tol, kol pats pažeidėjas ar kiti asmenys, ar atitinkamų institucijų pareigūnai jo nenutraukia. Nagrinėjamu atveju, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija tiksliai nenurodė, kada pažeidimas padarytas, nurodė, kad pažeidimas padarytas laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2015-12-31, nes VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė minėtu laikotarpiu pateikė apmokėjimui duomenis apie suteiktas stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, tai yra padarė vienkartinį veiksmą. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 1 d. administracinė nuobauda už šį pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tada, kai buvo pateikti apmokėjimui duomenys apie suteiktas stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Įvertinus ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad administracinė nuobauda V. J. už inkriminuojamą pažeidimą galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius, vėliausiai iki 2016 m. birželio 31 d., arba iki šios dienos nuobaudos skyrimo terminas turėjo būti pratęstas, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi. Tačiau V. J. skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda buvo paskirta tik 2017 m. kovo 27 d., terminas nuobaudai skirti nebuvo pratęstas.

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas įstatymo nustatyta tvarka institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, buvo pratęstas, todėl įvertinant ANK 591 straipsnio 7 punkte numatytą nuostatą, kad administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki bylos nagrinėjimo pasibaigia nuobaudos skyrimo terminai, administracinio nusižengimo bylos teisena V. J. atžvilgiu pagal ANK 57 straipsnio 3 dalį nutrauktina ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. VLKANN-92270913-17 naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalimi, 43⁷ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsniu,

teismas nutaria:

V. J. skundą tenkinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. VLKANN-92270913-17 panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.