Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-11-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-574-1096/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-574-1096/2019Nutartis · 2019-11-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-25
Bylos Nr.
II-574-1096/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03615-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė
Pažeidėjas
O. Š.
Pareiškėjas
O. Š.
Advokatai
Jurijus Kovalenka
Kategorijos
Skundas Nr. II-574-1096/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03615-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam O. Š., jo atstovui advokato padėjėjui Jurijui Kovalenkai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. Š. atstovo advokato padėjėjo Jurijaus Kovalenkos skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-12489 (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau ir VPK) 2019 m. birželio 26 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12489-2019, kuriame O. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį, paskiriant nuobaudą – įspėjimą. Nurodyta pažeidimo esmė: 2018 m. vasario 17 d. 17.20 val. Vilniuje, Lentvario Žarijų g., vairuodamas automobilį Opel Movano, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Lentvario gatve, atsiradus kliūčiai jo važiavimo juostoje – sankryžoje su Žarijų gatve, iš priešpriešinės eismo juostos sukusiam į kairę ir sustojusiam vilkikui DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio, kad išvengtų susidūrimo su kliūtimi, nors tokią galimybę turėjo, dėl to atsitrenkė į puspriekabės galinį dešinės pusės kampą, taip apgadindamas puspriekabę ir automobilį Opel Movano. Šią priežastį kaip pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti įvardijo ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 11-461(18). Pažeistas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir KET), 128 punktas (administracinės b. l. 1).

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. Š. atstovas advokato padėjėjas Jurijus Kovalenka pateikė skundą dėl nutarimo Nr. 10-ANR_N-12489-2019, kuriame nurodė, jog priimtas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Skunde prašoma nustatyti įvykio kaltininką. Pabrėžiama, kad liudytojai nurodė tris akivaizdžius prieštaravimus dėl atstumų, liudytojų elgesio pastebėjus artėjančią transporto priemonę (automobilio patraukimas į aikštelę), galimybės stabdyti automobilį. Pažymėjo, kad realus atstumas nuo Lentvario - Žarijų g. sankryžos iki Lentvario - Liudvinavo g. sankryžos (įkalnės aukščiausio taško) yra daugiau nei 500 metrų (www.maps.lt atstumo matuoklė). Liudytojų parodymai nurodant atstumą tarp baltojo mikroautobuso ir krovininio automobilio skiriasi daugiau nei 150 metrų. Atkreipė dėmesį, jog pagal automobilių išsidėstymą ir autoįvykio aplinkybes, liudytojai (sutuoktiniai) negalėjo matyti mikroautobuso stabdžių žibintų, kadangi jie yra iš automobilio galo, o ne iš priekio, kur stovėjo jų transporto priemonė. Liudytojų apklausą atliko, pildė ir dėliojo liudytojų mintis vienas ir tas pats žmogus, kuris tendencingai apklausos parodymuose akcentavo mikroautobuso vairuotojo pasyvumą siekiant išvengti autoįvykio. Liudytojų M. P. ir T. B.-P. parodymai prieštarauja vieni kitiems, yra nenuoseklūs ir tendencingai, galimai turint išankstinę nuomonę, surinkti bei prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, todėl niekaip negalima vadovautis šių liudytojų parodymais ir laikyti juos patikimais atliekant specialisto išvados skaičiavimus (kurių beje taip pat nėra) ir grįsti visą nutarimą. Pareiškėjo nuomone, iš dalies mėginta analizuoti atstumų skirtumus ir kitus prieštaravimus, tačiau analizė atlikta iš ikiteisminio tyrimo medžiagos selektyviai paimant kitų liudytojų parodymų duomenys, tačiau ir šie duomenys yra išimti iš konteksto ir iškraipyti taip, kad jų pagrindu būtų galimą rasti sutapimus su M. P. viena nurodyta aplinkybe ir atskirai su T. B.-P. nurodyta aplinkybe. Teiginys „galima vizualiai matyti“, kad Opel Movano nestabdė, prieštarauja bet kokiai logikai, o atlikus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tarkim eksperimentą, liudytojų akistatą, ekspertizę, pakartotinę specialisto išvadą, atsiras galimybė neginčijamai nustatyti, o nedaryti niekuo nepagrįstas išvadas ir remiantis jomis pripažinti asmenį kaltu. Mikroautobuso vairuotojas pasielgė teisingai, pasirinkdamas beveik nevaldomą ant slidžios dangos stabdantį pakrautą mikroautobusą nukreipti į sunkiasvorę priekabą, kurioje akivaizdžiai buvo matyti, kad net pagal patį blogiausią įvykių scenarijų niekas (keleiviai, krovinys ir kiti valstybės saugomi objektai) nenukentės, priešingai, jei mėgintų apvažiuoti sunkiasvorę priekabą pro liudytojų automobilį (kas tam momentui buvo neįmanoma), kuriame sėdėjo du pilnamečiai asmenys ir vaikas. Pagal specialisto logiką, stabdymui laikui neturi jokios įtakos mikroautobuso gamintojo charakteristikos, kelio dangos ypatumai, reljefas, reakcijos laikas, vežamo krovinio ypatumai, svoris ir t. t. Pažymėta, jog byloje visiškai neatlikta krovininio automobilio DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo R. V. veiksmų teisėtumo analizė. Administracinio nusižengimo byloje nėra atlikta jokių tyrimo veiksmų, siekiant nustatyti eismo įvykio kaltininką, veiksmai, kurie buvo atlikti ikiteisminio tyrimo metu, buvo atliekami siekiant nustatyti ar paneigti asmens veiksmus kvalifikuojamus pagal Baudžiamąjį kodeksą, tačiau abiejų vairuotojų veiksmų analizė pagal KET punktų ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimus nebuvo atlikta. Iš dalies veiksmų vertinimas vyko, bet tik iš Opel Movano vairuotojo O. Š. veiksmų pusės, kuris iš esmės važiavo saugiu greičiu pagrindiniu keliu ir mėgino išvengti eismo įvykio (b. l. 2–4, 5–7).

Atsiliepimas

Institucija priėmusi nutarimą pateikė atsiliepimą, kuriuo su pateiktu skundu nesutiko. Pažymėjo, jog advokato padėjėjo pareiškimas, jog liudytojų parodymai nesutampa, nors turėtų būti vienodi, yra prieštaraujantys logikai, kadangi du žmonės, net ir važiuodami viena transporto priemone, institucijos nuomone, gali atkreipti dėmesį į tam tikrus objektus skirtingu momentu, vienas gali atkreipti dėmesį, o kitas gali net nepastebėti tam tikro objekto. Kiekvienas žmogus turi skirtingą atstumo suvokimą, o kai kurie žmonės net jo neturi. Specialisto išvadą Nr. 11-461(18) atliko LTEC Techninių ekspertizių skyriaus vyriausias ekspertas, turintis eismo įvykių tyrimo ir transporto trasologijos eksperto kvalifikaciją ir trisdešimt trijų metų ekspertinio darbo stažą, todėl gauta 2018 m. balandžio 16 d. specialisto išvada Nr. 11-461(18) yra argumentuota ir pagrįsta, abejoti ja nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu, kai R. V. pradėjo kairiojo posūkio manevrą, pareiškėjo automobilio Opel Movano net nebuvo matomumo zonoje. Tai patvirtina ir liudytojai M. P. ir T. B.-P.. Institucijos teigimu, advokato padėjėjo argumentas, kad sukdamas į kairę R. V. sukėlė pavojų automobiliui „Opel Movano“, kurio nebuvo matomumo zonoje, yra visiškai nelogiškas ir nepagrįstas. Tokių veiksmų eilė (krovininio automobilio sustabdymas, išlipimas iš jo kabinos, ėjimas link puspriekabės) užima tam tikrą laiką, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad R. V. sustabdydamas tokiu būdu krovininį automobilį, kad jo puspriekabė liko už Žarijos g. ribų, sudarė automobiliui Opel Movano netikėtą ir neišvengiamą kliūtį. Jų teigimu, O. Š. požiūris į situaciją yra lengvabūdiškas, nes vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį (pakrauta, sunkiai valdoma slidžiame kelyje mikroautobusą), važiuodamas slidžiu keliu, atsiradus priekyje kliūčiai, jis iš anksto nestabdo vairuojamo automobilio, nesulėtina greičio, važiuoja toliau tuo pačiu greičiu ir lengvabūdiškai tikisi, kad žalingų pasekmių bus išvengta (b. l. 8–9, 10–12).

Administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-52877-2019 nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir nutarime Nr. 10-ANR_N-12489-2019. O. Š. protokole pažymėjo, kad kaltės nepripažįsta (administracinės b. l. 2).

2018 m. birželio 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-08196-18, nes nebuvo padaryta BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus pareigūnus įpareigojo spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos pradėjimo O. Š. atžvilgiu (administracinės b. l. 3–6).

2018 m. vasario 17 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūra atlikta vietoje: Vilnius, Lentvario g. – Žarijų g. Transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje – Opel automobilis važiavo Lentvario gatve link Kirtimų gatvės. Padangų pėdsakų ar stabdymo žymių nėra. Pridėtos fotolentelės (administracinės b. l. 14–17).

2018 m. vasario 17 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išorinių transporto priemonės sugandinimo požymių nenustatyta (administracinės b. l. 18).

2018 m. vasario 17 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė Opel Movano, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai – automobilio priekis, po eismo įvykio, sugadintas (administracinės b. l. 19–21).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu O. Š. nurodė, kad administracinio nusižengimo nutarimą yra gavęs, supranta, dėl ko jis surašytas, dėl nusižengimo nepripažino savo kaltės, sutiko duoti paaiškinimus. Paaiškino, kad važiavo iš sandėlio su labai pakrautu automobiliu. Temo, priešais važiavo vilkikas. Vilkikas pradėjo daryti posūkį priešais jį ir staigiai sustojo. Bandė stabdyti vairuojamą transporto priemonę, bet pajuto, kad automobilis slysta. Nusprendė apvažiuoti vilkiką ir pasuko kairiau, bet iš kitos pusės važiavo kelios mašinos. Greitis nebuvo didelis, todėl įvertinęs, kad nespės išsukti ir grįžti į savo juostą, nusprendė atsitrenkti į kitą mašiną. Buvo labai slidu, todėl automobilis buvo sunkiai valdomas. Atsitrenkė į vilkiką. Atvažiavo policija ir greitoji. Jam buvo sulaužyta koja, todėl jį išvežė į ligoninę. Prie jo automobilio liko kolega. Kai važiavo namo, jam skambino vilkiko vairuotojas ir atsiprašinėjo. Nuvažiavus pas tyrėją, po poros dienų jam pasakė, kad yra jis nekaltas. Kita transporto priemonė išlindo priešais ir sustojo, todėl jis nespėjo sustabdyti. Davė draudimo numerį. Vilkiko vairuotojas skambino ir sakė, kad matė, jog jis važiuoja, bet manė, kad suspės pravažiuoti, bet vilkiko vairuotojo teigimu, „užnešė“ jo priekabą.

Atsakydamas į teisėjos bei proceso dalyvių klausimus parodė, kad viskas įvyko 2018 m. vasario 17 d. 17.20 val., už VĮ „Regitra“ Lentvario ir Žarijų gatvėje. Tuo metu vairavo automobilį Opel Movano. Toje vietoje kelias yra siauras, t. y. viena juosta į vieną pusę, kita į kitą pusę. Prieš sankryžą yra ištisinė linija. Jis važiavo link miesto, VĮ „Regitros“ link, o vilkikas važiavo priešinga eismo juosta, t. y. suko į kairę, priešais jį. Buvo slidu, kelias šlapias, kas 10-15 minučių snigo. Važiavo apie 50 km/h, į pakalnę galėjo būti didesnis greitis. Vilkikas važiavo priešais jį ir pradėjo sukti į kairę, įvažiavo ir sustojo. Kai pamatė, kad sustojo, jis nespėjo sustabdyti transporto priemonės. Kai pamatė, jog vilkikas sustojo, atstumas galėjo būti apie 40-50 metrų. Pamatęs, kad sustojo, pradėjo stabdyti. Nuo stabdymo susilaužė koją. Bandė išvengti smūgio. Kai pamatė, kad mašina neklauso, bandė pažiūrėti, kas yra už vilkiko. Vilkikas buvo aukštas ir iš jo pusės galėjo išvažiuoti mašina. Ten, kur stovėjo vilkikas, buvo keletas automobilių. Pagalvojo, kad sugebės apvažiuoti tą vilkiką, tačiau buvo blogas matomumas, todėl nusprendė atsitrenkti į vilkiką. Automobilis, kuriuo važiavo M. ir T. P., buvo priešingoje eismo juostoje, galbūt jie matė atstumą iki vilkiko. Vėliau jam pasakė, kad jis įvažiavo į stovintį vilkiką. Pažymėjo, kad kaltas to vilkiko vairuotojas, kuris neįvertino, kad gali nepravažiuoti. Nurodė, kad jis skersai sustojo jo juostoje. Jis važiavo pagrindiniu keliu, o vilkikas suko į šalutinį kelią. Prieš sukdamas, vilkiko vairuotojas turėjo jį praleisti, todėl vilkiko vairuotojas sukėlė eismo įvykį. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu jo statusas buvo nukentėjęs asmuo.

Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad teisingi parodymai, juos patvirtina. Papildomai pažymėjo, kad vilkikas sustojo prie posūkio į kairę, todėl manė, kad vilkikas nori jį praleisti, tačiau jis pradėjo sukti į kairę. Buvo apie 50-70 metrų atstumas, kai jis pradėjo daryti manevrą. Sumažino greitį, kai buvo apie 30-40 metrų atstumas. Nurodė, kad važinėja labai daug, vairavimo stažas nėra mažas, todėl įvertino, kad jis galės pravažiuoti. Kai tik pastebėjo, kad jis stovi, pradėjo stabdyti (b. l. 25–27).

2018 m. vasario 19 d. liudytojas O. Š. apklausos metu parodė, kad 2018 m. vasario 17 d., apie 17.20 val. vairuodamas automobilį Opel Movano, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Lentvario gatve link Kirtimų gatvės. Kartu su juo važiavo keleivis A. G.. Buvo dienos metas, snigo, važiuojamoji kelio dalis buvo slidi. Važiavimo greitis buvo apie 40-50 km/h. Artėdamas Lentvario gatve prie sankryžos su Žarijų gatve, matė priešingos krypties eismo juostoje stovintį krovininį automobilį. Nepastebėjo ar buvo įjungtas kairiojo posūkio signalas. Suprato, kad krovininis automobilis ruošėsi sukti sankryžoje į kairią pusę, į Žarijų gatvę, tačiau prieš tai nori praleisti mikroautobusą. Kai pamatė stovinį krovinį automobilį atstumas buvo apie 80 metrų. Kai atstumas sumažėjo iki 50 metrų, pamatė, kad automobilis pradėjo manevrą į kairę pusę. Buvo tikras, kad spės užbaigti manevrą kol privažiuos prie jo, todėl iš pradžių nestabdė vairuojamo automobilio, važiavo tiesiai, tuo pačiu greičiu. Kai atstumas sumažėjo dar labiau iki 30-40 metrų, pastebėjo, kad krovininis automobilis sustojo nepabaigęs manevro – jo galinė dalis liko vairuotojo O. važiuojamojoje dalyje. Tai pamatęs paspaudė stabdžio paminą, bet automobilis dėl slidžios kelio dangos čiuožė į priekį link stovinčio jo juostoje DAF automobilio. Siekdamas išvengti susidūrimo, suko vairą į kairę pusę, ketino apvažiuoti DAF automobilį iš kairės, tačiau dalinai įvažiavęs pamatė, kad už krovininio automobilio stovėjo visureigis ir vienas lengvasis automobilis. Supratęs, kad gali atsitrenkti į džipą, suko į dešinę grįždamas į savo eismo juostą ir savo automobilio dešiniuoju kampu trenkėsi į krovininio automobilio DAF galinį dešinės pusės kampą. Po susidūrimo liko sėdėti savo vietoje, nes pajuto stiprų skausmą dešinėje pėdoje. Pranešė apie eismo įvykį, paprašė iškviesti medikus ir policiją. Po įvykio buvo išvežtas į ligoninę. Pažymėjo, kad tą pačią dieną jam skambino krovininio automobilio DAF vairuotojas ir atsiprašė, sakė, kad matė jį, bet tikėjosi spėti pabaigti manevrą, bet užstrigo ir dėl to sustojęs jo važiavimo juostoje užkirto jam kelią (administracinės b. l. 30).

2019 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu liudytojas R. V. parodė, kad 2018 m. vasario 17 d., Žarijų gatvėje, apie 17.20 val. vairavo vilkiką DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tą dieną buvo blogos oro sąlygos – slidu, ledas, pabarstyta sniegu. Toje vietoje yra sankryža. Važiavo iš lėto. Buvo nustebęs, kad mikroautobusas į jį atsitrenkė, nes jis buvo labai toli nuo jo. Manė, kad manevras bus greičiau padarytas, bet jam pradėjo prasisukinėti ratai.

Atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus, parodė, kad vilkikas priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kurioje iki šiol dirba vairuotoju. Pažymėjo, kad, jei būtų normalios kelio sąlygos, būtų spėjęs atlikti manevrą, tačiau jam praslydo ratai, todėl jis išbėgo apsidairyti ir staiga įvyko smūgis. Važiuodamas nuo VĮ „Regitra“ bandė sukti į Žarijų gatvę. Įsitikino, kad saugu daryti posūkį. Už vilkiko buvo eilė automobilių. Priekyje praleido mašinas, o mikroautobusas buvo toli, apie 200-300 metrų atstumu, todėl ramiai atliko manevrą. Teismui pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pažymėjo, kad teisingai surašyti parodymai. Parodė, kad vilkiko manevras buvo beveik baigtas, už galinių ašių buvo likęs 1 metras. Visas vilkiko ilgis yra apie 17 metrų. Važiuojamosios dalies kraštą buvo užblokavęs. Smūgis buvo į keleivio pusę, bet nukentėjo vairuotojas. Vilkiko vairuotojas suprato, kad kito automobilio vairuotojas nestabdė. Buvo sunku kartais valdyti mašiną. Prasisuko vilkiko ratai, galvojo, kad salelė, esanti Žarijų gatvėje, jam sutrukdė. Manė, kad jo priekaba neužstojo kitiems matomumo. Kitos transporto priemonės negalėjo jo aplenkti, todėl jie turėjo palaukti, kol jis padarys manevrą. Smūgio metu, jis buvau išlipęs iš kabinos. Buvo įjungęs avarinę šviesą. Vilkiko nuomone, autobusiukas galėjo jį apvažiuoti (b. l. 46–47).

2018 m. gegužės 2 d. liudytojas R. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. vasario 17 d. apie 17.30 val. vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Lentvario gatve nuo Kirtimų gatvės pusės link Žarijų gatvės. Snigo, važiuojamoji dalis buvo slidi. Privažiavęs Lentvario gatvės ir Žarijų gatvės sankryžą, pristabdė vairuojamą transporto priemonę, nes ketino sukti į kairę, į Žarijų gatvę. Matė, kad priešpriešais važiavęs baltas mikroautobusas gana toli (atstumas buvo virš 100 metrų). Būdamas tikras, kad saugumą atlikti saugu, pajudėjo iš vietos ir suko į kairę. Vairuojamas automobilis DAF buvo visiškai įvažiavęs į Žarijų gatvę, o priekabos dalis vis dar buvo Lentvario gatvėje. Vairuotojas sustabdė vairuojamą transporto priemonę, kadangi dėl slidžios kelio dangos priekaba čiuožė link Žarijų gatvės pradžioje esančios saugumo salelės, todėl galėjo nulaužti salelėje stovintį kelio ženklą. Transporto priemonei sustojus, jis išlipo iš kabinos ir ėjo link priekabos galinės dalies, norėjo pasižiūrėti ir įvertinti situaciją. Praėjus pro kabiną, išgirdo trenksmą į priekabą ir pamatė, kad priekaba nusistūmė iki saugumo salelės. Priėjęs prie priekabos galinės dalies, pamatė, kad į jos galinę dalį atsitrenkė baltas mikroautobusas, kuriame sėdėjo vairuotojas ir keleivis. Balto mikroautobuso vairuotoją išvežė į ligoninę, o likęs keleivis teigė, jog sakė, balto mikroautobuso vairuotojui, jog vilkikas stovi (administracinės b. l. 22–23).

2019 m. rugsėjo 25 d. liudytojas A. G. parodė, kad yra O. Š. bendradarbis, yra pažįstami apie 2,5 metų. 2018 m. vasario 17 d. važiavo Lentvario gatve, link „Regitros“. Iš tolo matė, atstumu apie 150 metrų, kad stovėjo vilkikas su įjungtu posūkiu. Likus apie 70-80 metrų, vilkikas pradėjo sukti į kairę, link Žarijų gatvės. O. pradėjo lėtai stabdyti, kelias buvo slidus. Mašina buvo pakrauta. Likus apie 50 metrų vilkikas visiškai užtvėrė kelią. O. bandė stabdyti, bet kelias buvo labai slidus. Jis bandė išvengti avarijos, kad apvažiuotų, bet ten stovėjo lengvieji automobiliai. Jo sprendimas buvo atsitrenkti į vilkiko galą. Atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus parodė, kad tądien eismo sąlygos buvo labai blogos – snigo, ledas buvo apneštas sniegu. Opel Movano vairavo O. Š., o jis sėdėjo keleivio pusėje. Automobilis važiavo apie 40-50 km/h, tiesiai, o vilkikas važiavo prieš priešais, stovėjo su įjungtu kairiu posūkiu. Kai buvo likę apie 100 metrų, vilkikas pradėjo daryti posūkį, o jie tik pristabdė, judėjo po truputį. Po kelių sekundžių vilkikas sustojo, todėl O. pradėjo dar greičiau stabdyti. Pamatė, kad neišvengs avarijos. Vairuotojui buvo užspausta koja, buvo iškviesta greitoji. Teismui pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pažymėjo, kad teisingai surašyti parodymai. Patikslino, kad O. Š. yra ne draugas, o bendradarbis, nebendravo dėl šio įvykio. Galėjo būti atstumas apie 200 metrų tarp automobilių. 200 metrų atstumu atlikinėjo manevrą. Kelio juostos labai siauros. Priekaba buvo ilga. Po kelių dienų liudytojas kreipėsi į gydytojus, buvo nustatytas sumušimas. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas klausinėjo lietuvių kalba, liudytojui viskas buvo aišku ir suprantama. Autobusiukas buvo pakrautas padangomis. O. šiek tiek pristabdė, sulėtino greitį, o kai vilkikas visiškai stovėjo, O. pradėjo stipriai stabdyti. Tą pačią dieną apžiūrėjo įvykio vietą, tačiau nesimatė stabdymo, nes ten užsnigo. Greičiausiai nuo smūgio lūžo O. Š. koja, nes jis bandė stabdyti. Buvo stipriai išspaustas pedalas. Nematė, ar vilkikas buvo įjungęs avarinius žibintus (b. l. 47–48).

2018 m. vasario 21 d. liudytojas A. G. apklausos metu parodė, kad 2018 m. vasario 17 d., apie 17.20 val. važiavo automobiliu Opel Movano, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo draugas O. Š., o jis sėdėjo keleivio vietoje. Jie važiavo Lentvario gatve, link Kirtimų gatvės. Buvo dienos metas, snigo. Važiuojamoji dalis buvo slidi. Važiavimo greitis buvo apie 40 km/h. Artėdami prie Lentvario gatvės ir Žarijų gatvės sankryžos, liudytojas matė priešingos krypties eismo dalyje stovinį krovininį automobilį DAF su įjungtu kairiojo posūkio signalu. Pastebėjęs automobilį stovintį priešingos krypties eismo juostoje, atstumas tarp jų buvo apie 200 metrų. Jam pastebėjus DAF automobilį, pastarasis pradėjo atlikinėti kairiojo posūkio signalą, t. y. pradėjo sukti į Žarijų gatvę ir įvažiavo į jų juostą. Tarp jų automobilio ir krovininio automobilio atstumas buvo pakankamai didelis, jis buvo tikras, kad kol jie privažiuos sankryžą su Žarijų gatve, krovininis automobilis bus pabaigęs manevrą ir pasitrauks iš jų juostos. Liudytojo manymu, vairuotojas O. taip pat galvojo, todėl nekeitė važiavimo greičio, t. y. jo nemažino, važiavo tiesiai. Kai atstumas sumažėjo iki 50 metrų, pamatė, kad DAF automobilis sustojo jų juostoje, nepabaigęs manevro, t. y. krovininio automobilio DAF vairuotojo kabina užsuko į Žarijų gatvę, o jo priekaba liko stovėti jų juostoje, užkirsdama jiems kelią. Tai pamatęs vairuotojas O. pradėjo stabdyti. Bandė apvažiuoti sustojusią priekyje priekabą, pasitraukė kairiau ir įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, tačiau toje juostoje pamatė du automobilius laukiančius kol krovininis automobilis pabaigs manevrą. Todėl O. suko vairą į dešinę, nenorėdamas susidurti su lengvaisiais automobiliais. Vairuojamas automobilis, priekiniu dešiniuoju kampu trenkėsi į stovinčios priekabos galinį dešinės pusės kampą. Po susidūrimo, liudytojas išlipo per durelių langą, o vairuotojas O. liko sėdėti automobilyje, nes skundėsi kojos skausmais. Atvykę medikai išvežė O. į ligoninę. Buvo priėjęs DAF automobilio vairuotojas, tačiau liudytojas su juo nebendravo (administracinės b. l. 28).

2019 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu liudytojas M. P. parodė, kad matė eismo įvykį. Tądien važiavo į namus nuo VĮ „Regitra“ link „(duomenys neskelbtini)“. Ten tiesus kelias, viskas matosi, yra dvi priešpriešinės juostos. Kokios buvo eismo sąlygos, neatsiminė. O. Š. matė už mikroautobuso vairo. Buvo stiprus smūgis. Matė, kad O. Š. net nestabdė mikroautobuso. Laiko turėjo daug, kad išvengtų susidūrimo, be to, nebuvo didelio greičio, todėl tikrai galėjo sustoti. Jis turėjo vietos apvažiuoti. Matė vilkiką, kuris suko į kairę pusę. Jis beveik baigė savo manevrą, truputėlį pristabdė, kad neužvažiuoti ant ženklo. Matė, kad važiuoja tas mikroautobusas ir sakė žmonai, kad nestabdo ir nieko nedaro.

Po pagarsintų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, papildomai parodė, kad buvo slidi kelio danga, buvo sniego. Nebuvo kitų transporto priemonių, kai vilkikas pradėjo daryti manevrą. Kai vilkikas darė posūkį iš priešpriešinės juostos nebuvo jokio automobilio. Vilkikas DAF sustojo, kad ženklo neužkabintų. Buvo apie 40-50 metrų tarp vilkiko ir balto mikroautobuso. Mikroautobusas visiškai nestabdė. Liudytojas užsuko į šalikelę, kad jis galėtų apvažiuoti. Po įvykio žiūrėjo, bet stabdymo žymių nebuvo. Pažymėjo, kad buvo ištarti žodžiai: „Kodėl tu man nieko nesakei?“, bet neprisiminė, kuris iš jų tai pasakė. Liudytojas pradėjo stabdyti anksčiau. Normalus kelkraštis, todėl mašina jame galėtų sustoti. Nėra susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilkikas sustojo, kad ženklo neužkabintų. Sunkvežimis stovėjo, kai įvyko avarija. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingesni, nes jie duoti praėjus trumpam laiko tarpui po įvykio, o šiuo metu praėję jau beveik du metai. Jis nematė, ką vilkiko vairuotojas darė. Patį smūgį matė (b. l. 49–50).

2018 m. vasario 21 d. liudytojas M. P. apklausos metu parodė, kad 2018 m. vasario 17 d., apie 17.20 val. vairuodamas BMW X5 automobilį, važiavo Lentvario gatve, kryptimi nuo Kirtimų gatvės pusės, link Žarijų gatvės. Kartu važiavo žmona T.. Snigo, o važiuojamoji dalis buvo slidi. Priekyje jo, ta pačia kryptimi važiavo krovininis automobilis DAF, kuris važiavo tvarkinga ir negreitai. Privažiavęs prie Lentvario gatvės ir Žarijų gatvės sankryžos, krovininis automobilis sustojo su įjungtu kairiojo posūkio signalu. Liudytojas taip pat sustabdė automobilį. Krovininiam automobiliui pradėjus važiuoti į kairę, atlaisvino liudytojui važiavimo juostą, todėl jis matė, kad priekyje, priešingos krypties juostoje, jokių transporto priemonių nebuvo. Geras matomumas jam buvo apie 100 – 150 metrų, nes visas kelias toje atkarpoje su nuokalnėmis ir įkalnėmis. Matė, kad krovininiam automobiliui įvažiavus į Žarijų gatvę, o priekabai vis dar likus Lentvario gatvės važiuojamojoje dalyje, priešingos negu liudytojas važiavo krypties eismo juostoje, automobilis DAF sustojo. Tada pastebėjo priešpriešais, link krovininio automobilio važiuojantį baltą mikroautobusą. Tuo metu atstumas tarp baltojo mikroautobuso ir krovininio automobilio DAF apie 40 metrų. Matė, kad mažėjant atstumui tarp automobilių, mikroautobuso greitis nemažėjo – mikroautobusas visiškai nebuvo stabdomas. Suprato, kad gali įvykti susidūrimas, pasakė žmonai žiūrėti, nes kažkas bus. Pagalvojo, kad mikroautobusas išvažiuos į priešingą kelio juostą, t. y. į juostą kur stovėjo liudytojo automobilis, ir tokiu būdu apvažiuoti saugiai mikroautobuso juostoje sustojusį krovininį automobilį. Tačiau, liudytojo teigimu, mikroautobusas nepasinaudojo galimybe įvažiuoti į priešprieša juostą ir apvažiuoti kliūtį, nors vietos tikrai buvo. Nepaisant to, mikroautobuso vairuotojas važiuodamas tiesiai ir nemažindamas greičio atsitrenkė į krovinio automobilio galinę dalį. Liudytojas pavažiavo toliau ir sustojo. Nuėjo prie balto mikroautobuso, tuo pat metu ėjo ir krovinio automobilio vairuotojas. Priėję prie keleivio durelių, liudytojas girdėjo mikroautobuso vairuotoją rusiškai kreipiantis į šalia sėdėjusį keleivį „kodėl man nieko nesakei?“. Liudytojas skubėjo, todėl palikęs savo telefono numerį krovinio automobilio vairuotojui išvažiavo (administracinės b. l. 24).

Teismo posėdžio metu liudytoja T. B. – P. paaiškino, kad matė kaip įvyko avarija už VĮ „Regitra.“ Jie su vyru važiavo iš miesto į (duomenys neskelbtini) pusę. Eismo sąlygos buvo pakankamai geros, nesnigo, nelijo. Automobilį vairavo vyras. Matė, kaip vilkikas suko į kairę, o mikroautobusas įvažiavo į vilkiko priekabą. Mikroautobusas net nebandė stabdyti. Perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad kelias buvo apsnigtas, tačiau kelio sąlygos buvo pakankamai geros. Vilkikas suko į Žarijų gatvę. Kelyje matomumas buvo geras. Mikroautobuso vairuotojas net nebandė išvengti smūgio. Pažymėjo, kad teisingi parodymai, atitinka faktines aplinkybes. Ji sėdėjo galinėje sėdynėje. Jai atrodo, kad vilkikas nieko nekliudė. Vilkiko buvo išlindęs galas į kelią. Matėsi, kad autobusiuko greitis nelėtėja, jos važiavo vienodu greičiu. Greitis nesikeitė apie 200 metrų iki susidūrimo. Tiksliai neprisimena oro sąlygų (b. l. 56–57).

2018 m. vasario 27 d. liudytoja T. B. – P. apklausos metu parodė, kad 2018 m. vasario apie 17.20 val., važiavo BMW X5 automobiliu, kurį vairavo jos vyras, Lentvario gatve, kryptimi nuo Kirtimų gatvės pusės, link Žarijų gatvės. Priekyje jų, ta pačia kryptimi važiavo krovininis automobilis DAF. Privažiavęs prie Lentvario gatvės ir Žarijų gatvės sankryžos, krovininis automobilis sustojo su įjungtu kairiojo posūkio signalu. Jos vyras taip pat sustabdė automobilį ir laukė kol krovininis automobilis atliks manevrą į kairę (jis suko į Žarijų gatvę). Kai baiginėjo manevrą ir buvo priešingos krypties juostoje, stabtelėjo. Tuo metu pamatė prieš priešais atvažiuojantį baltą mikroautobusą. Atstumas tarp krovininio automobilio ir mikroautobuso kai matė pirmąjį kartą buvo ne mažesnis nei 200 metrai. Matė, kad mikroautobusas važiuodamas link krovininio automobilio nemažino greičio, visą laiką važiavo tokiu pačiu greičiu, nebandydamas stabdyti, nebandė išvengti susidūrimo, keisdamas trajektoriją. Liudytojas vyras tai matydamas patraukė automobilį arčiau savo juostos dešinio krašto, kad mikroautobusas galėtų saugiai apvažiuoti stovinį jo juostoje DAF automobilį, įvažiuodamas į jų juostą. Tačiau mikroautobusas neapvažinėjo DAF krovininio automobilio, važiavo tiesiai. Prisiminė vyro žodžius „žiūrėk, žiūrėk, žiūrėk, tuoj“. Kita akimirką jau pamatė kaip mikroautobusas priekine dalimi atsitrenkė į krovininio automobilio DAF priekabos galinį dešinės pusės kampą. Po susidūrimo liudytojos vyras pavažiavo į šoną ir išlipęs iš automobilio nuėjo link mikroautobuso, o liudytoja liko automobilyje su vaiku. Grįžęs vyras pasakė, kad paliko savo telefono numerį ir jie išvažiavo (administracinės b. l. 26).

2019 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu specialistas V. Š. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikė specialisto išvadą pagal suformuluotus klausimus. Turi aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, 34 metų ekspertinio darbo stažą. 2018 m. balandžio 16 d. specialisto išvadoje buvo sumodeliuota vilkiko judėjimo trajektorija, buvo nustatytas galimas vilkiko judėjimo greitis manevro metu. Automobilio Opel važiavimo greičio prieš eismo įvykį nebuvo galima nustatyti, nes nebuvo užfiksuoti šie duomenys. Buvo sumodeliuota programa „PC Crash“, kuri yra sukurta eismo įvykių tyrimui ir jų eigos atkūrimui. Buvo sumodeliuota vilkiko judėjimo trajektorija Lentvario g. ir Žarijų g. sankirtoje. Modeliavimo metu buvo nustatyta, kiek vilkikas nuo posūkio momento nuvažiavo iki padėties, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Buvo paskaičiuota, kiek jis sugaišo laiko, atlikdamas manevrą. Iš to modeliavimo buvo nustatyta, kada vilkikas darydamas kairį posūkį, kirto Kirtimų g. Automobilis Opel, važiuodamas, vairuotojo nurodytu greičiu, t. y. 40-50 km/h buvo apie 70-88 metrų atstumu. Tuo tarpu, automobilis Opel, važiuojant 40-50 km/h greičiu, buvusiomis kelio sąlygomis, buvo apie 27,6 – 38,4 m. Sulyginus atstumą, kurioje buvo automobilis, kada atsirado kliūtis, automobilio judėjimo juostoje su automobilio sustabdymo atstumu, matosi, kad jis buvo žymiai didesniu atstumu, negu atstumas, kuris buvo reikalingas sustoti. Iš to padaryta išvada, kad vairuotojas laiku lėtindamas greitį, turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį ir tokiu būdu išvengti atsitrenkimo. Automobilio Opel Movano vairuotojas privalėjo reaguoti į eismo saugumo grėsmę. Nustatė, kad Opel greitis buvo apie 25-30 km/h, kai jis atsitrenkė.

Pažymėjo, kad yra katalogai, kur galima nustatyti tinkamą automobilio greitį, atsitrenkimo, susidūrimo metu. Yra nustatyta, kad tokio svorio automobilio sugadinimai, atsiranda atsitrenkus į tokią, ar kitokią kliūtį. Šiuo atveju buvo pateiktas palyginimas, t. y. Opel Movano priekinės dalies sugadinimo vaizdas ir apimtys. Sugadinimai, kurių greitis kinetinėms sąnaudoms yra 26-28 km/h. Palyginus sugadinimo apimtis, nustatyta, kad jo greitis turėjo būti apie 25-30 km/h, atsitrenkimo metu. Sugadinimai padaryti gana ženklūs, apgadinimai gana stiprūs. Vairuotojo galimybė išvengti smūgio, apsprendžiama kliūties sudarymo laiku, judėjimo greičiu ir stabdymo parametrais. Greitį 40-50 km/h parodė vairuotojas. Paskaičiuotas pagal metodiką stabdymo kelias. Visi parametrai, automobilio lėtėjimas, kelio danga buvo įvertinti. Parodė, jog specialistas nenustatinėja kelio sąlygų. Eismo įvykio apžiūros metu buvo užfiksuotos kelio sąlygos. Eismo įvykio metu, asfalto danga buvo šlapia, padangų sukibimo koeficientas 0,5 – 0,6. Nuo kelio sąlygų priklauso automobilio stabdymo atstumas, esant slidžiai kelio dangai, pailgėja stabdymo atstumas. Išvadoje buvo remtasi, kad įvykis įvyko žiemą, buvo darytos nuotraukos, kuriose matyti, kokia buvo kelio danga. Specialistas skaičiavo pagal šlapią asfaltą, buvo atlikta daugybė eksperimentų. Techniniu požiūriu, vairuotojas privalėjo lėtinti greitį arba apvažiuoti kliūtį. Manevravimas nebuvo galimas, nes puspriekabė buvo užtvėrusi važiuojamąją dalį. Įvertinus tai, kad sustabdymo atstumas šiuo atveju buvo tris kartus mažesnis, daryta išvada, kad vairuotojas turėjo techninę galimybę sustoti. Jis buvo žymiai didesniu atstumu nuo atsitrenkimo vietos. Buvo paimtas tos klasės automobilio lėtėjimas ant šlapios kelio dangos, kai sukibimas buvo 0,5. Nemano, kad išvada keisis, padarius papildomą tyrimą (b. l. 44–46).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-461 (18) padaryta išvada – tikėtina vilkiko „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „KRONE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo trajektorija prieš eismo įvykį pavaizduota tiriamosios dalies 6 pav. Vilkikas „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „KRONE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), posūkio metu galėjo važiuoti iki 14,7 km/h greičiu. Prieš pat atsitrenkimą į vilkiko „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę „KRONE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis „Opel Movano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Lentvario g. važiuojamosios dalies viduriui tiesiai arba tam artima trajektorija. Nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo automobilio „Opel Movano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas negalima. Automobilis „Opel Movano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tikėtina į sustojusio vilkiko „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę „KRONE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė, padėtyje artimoje užfiksuotai po eismo įvykio eismo įvykio, kadangi po atsitrenkimo automobilis tampriųjų deformacijų poveikyje tik nežymiai pasislinko atgal. Automobilio „Opel Movano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuodamas jo nurodytu 40-50 km/h greičiu laiku stabdydamas turėjo techninę galimybę išvengti atsitrenkimo į vilkiko „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės „KRONE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinįjį šoną. Vilkiko „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KRONE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui prieš pasukant į kairę, praleidus priešpriešais važiavusį automobilį „Opel Movano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Automobilio „Opel Movano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas privalėjo važiuoti greičiu, neviršijančiu tame Lentvario g. ruože leistino maksimalaus 50 km/h greičio, o atsiradus kliūčiai automobilio eismo juostoje įvažiavusiam vilkikui „DAF“ su puspriekabe - vairuotojas privalėjo laiku lėtinti greitį, ar visiškai sustabdyti transporto priemonę. Vilkiko „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „KRONE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas prieš sankryžoje su Žarijų g. pasukdamas į kairę, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) priešpriešais važiavusioms transporto priemonėms. Šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia - Vilkiko „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „KRONE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas Lentvario g. ir sankryžoje su Žarijų g. darydamas kairį posūkį, sudarė priešpriešais Lentvario g. važiavusio pagal jo parodymus 40- 50 km/h greičiu automobilio „Opel Movano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui kliūtį, kada automobilis nuo buvusios atsitrenkimo vietos buvo apie 70,6 - 88,2 m. arba didesniu atstumu. Įvažiavęs į Žarijų g., vairuotojas sustabdė vilkiką „DAF“ taip, kad jo puspriekabės galinė dalis pasiliko už Žarijų g. važiuojamosios dalies sankirtos su Lentvario g. važiuojama dalimi, dėl ko į puspriekabės dešinio šono galinę dalį, važiuodamas Lentvario g. važiuojamosios dalies viduriu tiesiai arba tam artima kryptimi, priekinės dalies dešine puse apie 25-30 km/h greičiu, atsitrenkė automobilis „Opel Movano“ ir, tampriųjų deformacijų kiek atblokštas atgal, sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad vilkiko „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „KRONE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui R. V. sankryžoje su Žarijų g. sukant į kairę ir tokiu būdu sudarius kliūtį priešpriešais važiavusiam automobiliu „Opel Movano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Opel Movano“ vairuotojas O. Š. laiku nestabdė automobilio, kad išvengti susidūrimo su kliūtimi, kada vairuotojas O. Š. važiuodamas jo nurodytu 40-50km/h greičiu, tokią galimybę turėjo (administracinės b. l. 32–35).

Skundas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

ANK 417 straipsnio 8 dalis numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. O. Š. nubaustas už konkretaus Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. 128 punkto pažeidimą. KET 128 punktas nustato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Skundžiamu 2019 m. birželio 26 d. nutarimu O. Š. nubaustas už tai, kad 2018 m. vasario 17 d. 17.20 val. vairuodamas automobilį Opel Movano, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Lentvario gatve, atsiradus kliūčiai jo važiavimo juostoje, t. y. sankryžoje su Žarijų gatve, iš priešpriešinės eismo juostos sukusiam į kairę ir sustojusiam vilkikui DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Krone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio, kad išvengtų susidūrimo su kliūtimi, nors tokią galimybę turėjo, dėl to atsitrenkė į puspriekabės galinį dešinės pusės kampą, taip apgadindamas puspriekabę ir automobilį Opel Movano.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepripažino kaltės dėl nusižengimo, teigdamas, kad kaltas yra kitos transporto priemonės vairuotojas (b. l. 2–4, 25–27). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad matė vilkiką, kuris darė kairį posūkį į Žarijų gatvę. Vilkikas įvažiavo į gatvę ir sustojo. Kai pamatė, kad sustojo vilkikas buvo apie 40-50 m atstumas. Kai pamatė, kad sustojo vilkikas, tik tada stabdė vairuojamą automobilį. Kaltas yra vilkiko vairuotojas, nes jis suko į šalutinį kelią ir privalėjo duoti kelią važiavusiam pagrindiniu keliu (b. l. 26). Posėdžio metu perskaičius liudytojo apklausos protokolą (administracinė byla b. l. 30), papildomai paaiškino, kad kai vilkikas darė manevrą tarp jų buvo 50-70 m atstumas. Iš pradžių jis pagalvojo, kad vilkikas nori jį praleisti. Jis sumažino greitį, kai iki vilkiko buvo 30-40 m atstumas. Kai tik pastebėjo, kad vilkikas stovi, pradėjo stabdyti (b. l. 27).

Teismas pažymi, kad O. Š. teiginiai, kad vilkiką vairuojančio vairuotojo elgesys važiuojant iš pagrindinės gatvės į šalutinę, t. y. darant kairį posūkį buvo nepakankamai atsargus, atidus ir pažeidžiantis iš KET kylančius reikalavimus, jog sukdamas į kairę vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, savaime nereiškia, kad pagrindiniu keliu važiuojantis transporto priemonės vairuotojas neturi laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar O. Š. atsiradus kliūčiai kelyje, elgėsi pagal KET 128 punkto reikalavimus, t. y. ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių, turėjo galimybę sustabdyti vairuojamą transporto priemonę ir taip išvengti kliūties.

Teismo posėdžio metu apklausiamas kitos transporto priemonės vairuotojas R. V. paaiškino, kad prieš darydamas manevrą įsitikino, kad saugu daryti posūkį. Mikroautobusas (vairuojamas O. Š.) buvo už 200-300 metrų. Jis buvo beveik užbaigęs manevrą, kai pradėjo slysti ratai. Sustojo, važiuojamosios dalies buvo užblokavęs apie 1 metrą. Patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 46–47). Liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad matė, jog priešpriešais važiuojantis baltos spalvos mikroautobusas yra dar gana toli, atstumas buvo virš 100 metrų. Buvo tikras, kad manevrą atlikti saugu, todėl pajudėjo iš vietos ir suko į kairę. [...] tai, kad baltas mikroautobusas nestabdė [...] patvirtino ir kitas vyras [...] (administracinė byla b. l. 22).

Teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas A. G., kuris kartu važiavo su O. Š. automobilyje, paaiškino, kad iš tolo matė vilkiką, kuris stovėjo su įjungtu kairiu posūkio signalu. Kai pamatė buvo apie 150 metrų. Vilkikas pradėjo sukti į kairę, kai atstumas iki jų automobilio buvo apie 70-80 metrų. Teismui perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, papildomai paaiškino, kad kai pamatė vilkiką, atstumas tarp jų buvo apie 200 metrų (b. l. 47–48). Liudytojo apklausos protokole liudytojas parodė, kad tarp vilkiko ir automobilio buvo pakankamai didelis atstumas, todėl manė, kad vilkikas pabaigs manevrą iki tol, kol jie privažiuos prie sankryžos. O. Š. važiavo nekeisdamas važiavimo greičio, t. y. jo nelėtindamas. Kai atstumas sumažėjo iki 50 metrų, pamatė, kad vilkikas sustojo važiavimo juostoje, nepabaigęs manevro. Tai pamatęs, O. Š. pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį, taip pat bandė apvažiuoti sustojusią priekabą išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, tačiau ten stovėjo kiti automobiliai. Tai matydamas O. Š. suko vairą į dešinę ir dešiniuoju kampu trenkėsi į priekabos galinį dešinį kampą (administracinė byla b. l. 28).

Liudytojas M. P. teismo posėdžio metu parodė, kad vairuotojas nestabdė mikroautobuso, jo nuomone, vairuotojas galėjo sustabdyti. Teismui perskaičius liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, papildomai paaiškino, kad, kai sustojo vilkikas, tarp transporto priemonių buvo apie 40-50 metrų. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingesni, nes duoti po įvykio. Pakartojo, kad matė, jog autobusiukas nestabdė (b. l. 49–50).

Liudytoja T. B.-P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad mikroautobusas nebandė stabdyti. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu Atsakydama į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad matė, jog autobuso greitis nelėtėja (b. l. 56–57).

Patikrinus bylos duomenis akivaizdu, kad nors liudytojų parodymuose yra kai kurių netikslumų (dėl atstumų, dėl oro sąlygų), tačiau iš esmės jie yra nuoseklūs. O. Š. atstovas advokato padėjėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad liudytojų parodymais negalima remtis, nes jie yra prieštaringi. Teismas pažymi, kad liudytojų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, šie liudytojai yra tiesiogiai matę įvykį, todėl teismas priimdamas nutarimą vadovaujasi tiesiogiai ištirtais jų parodymais ir paaiškinimais. Teismas nustatė, kad O. Š. vilkiką pamatė, kai tarp jo vairuojamos transporto priemonės ir vilkiko atstumas buvo apie 200 metrų (b. l. 46–47, 47–48). Tarp vilkiko ir jo vairuojamo automobilio buvo pakankamai didelis atstumas, todėl tikėdamasis, kad vilkikas pabaigs manevrą, važiavo nekeisdamas (nelėtindamas) važiavimo greičio. Kai atstumas sumažėjo iki 50 metrų (b. l. 49–50, administracinė byla b. l. 28), suprato, kad vilkikas sustojo važiavimo juostoje, nepabaigęs manevro. Atsiradus kelyje kliūčiai ir kilus grėsmei eismo saugumui, savalaikiai nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės ir tokiu būdu nesiėmė priemonių išvengti susidūrimo su kilusia kliūtimi.

Teismas pažymi, jog specialistas V. Š. teismo posėdžio metu patvirtino 2018 m. balandžio 16 d. duotą specialisto išvadą Nr. 11-461(18), kurioje be kita nurodyta, jog techniniu požiūriu vilkikui sudarius kliūtį priešpriešais važiavusiam automobiliui Opel Movano, Opel Movano vairuotojas O. Š. laiku nestabdė automobilio, siekdamas išvengti susidūrimo su kliūtimi, nors vairuotojas O. Š., važiuodamas nurodytu greičiu, tokią galimybę turėjo (administracinė byla b. l. 35). Specialistas paaiškino, kad rengiant specialisto išvadą buvo panaudota kompiuterio programa „PC Crash-10.2“, kuri sukurta eismo įvykių tyrimui ir eigos atkūrimui. Naudojantis šia programa buvo sumodeliuotas eismo įvykis. Specialisto išvadose vadovautasi ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais duomenimis (b. l. 44–46).

Specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Bylose pagrindas nesiremti kaip įrodymu - specialisto išvada ar jos dalimi gali būti tai, kad specialisto išvados turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl tyrimo eigos ir rezultatų. Šiuo atveju specialisto išvados duomenys neprieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma vadovaudamasis teismas priėjo prie išvados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių. Pareiškėjo atstovas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžių metu prašė skirti ekspertizę, grąžinti specialisto išvadą specialistui papildyti bei atnaujinti įrodymų tyrimą ir iškviesti specialistą papildomai apklausai, tačiau teismas nenustatė pagrindo tenkinti tokius prašymus (protokolinės nutartys b. l. 58, 62).

O. Š. atstovas teismo posėdžio metu, vykusio 2019 m. rugsėjo 25 d., uždavinėjo klausimus specialistui, ar keistųsi specialisto išvada, jeigu būtų daromi apskaičiavimai ne pagal šlapią kelio dangą, o slidžią, apsnigtą, apledėjusią kelio dangą (posėdžio garso įrašas 28:34, 29:38 ir toliau). Specialistas paaiškino, kad tyrimo metu nesprendžiama‚ “kas būtų jeigu būtų“ (garso įrašas 29:45), „tyrimo išvada atliekama pagal nustatytas aplinkybes“ (garso įrašas 30:12), „pagal nuotraukas matyti, kad eismo įvykio vietoje balos, važiuojamoji dalis pravažinėta, matosi juodas asfaltas, kur nepravažinėtas padengtas sniegu, kur pravažinėtas yra šlapias. Aš neįsivaizduoju, ką čia dar galima prikurti“ (garso įrašas 30:35), „buvo įvertinta, kad nebuvo sausas asfaltas, kad įvykis įvyko žiemą, ne vidury vasaros, įvykio vietoje darytos nuotraukos, kur puikiai matyti, kokios kelio sąlygos buvo eismo įvykio metu“ (garso įrašas 36:13), „čia jūs turėsite įvertinti, ar teisybė tas, kas užfiksuota nuotraukose, ar kita“ (garso įrašas 36:57), „noriu pasakyti, kad tas, kas užrašyta apžiūros metu, kelio sąlygos atitinka kelio sąlygas, kurios matyti fotonuotraukose“ (garso įrašas 37:23), „ar pasakysite, kad čia ne šlapia, kad nėra balų? Jeigu būtų plikledis, būtų ledu padengtos balos. Aš nežinau. Kokios kelio sąlygos buvo užfiksuotos, tokios buvo įvertintos atliekant tyrimą“ (garso įrašas 37:46).

Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvadose nurodytais duomenimis. Tyrimo metu vadovautasi, kad asfalto danga eismo įvykio metu buvo šlapia, tarp provėžių padengta šlapiu sniegu (administracinė byla b. l. 32). Šias aplinkybes patvirtina ir fotonuotraukos iš įvykio vietos (administracinė byla b. l. 16–17).

Į teisėjos klausimą, ar tikslinga daryti pakartotinį tyrimą šioje byloje, nustatant susidūrimo mechanizmą ir kt. Ar galima kitokia išvada pagal duomenis, esančius byloje ir kuriais vadovavosi specialistas (garso įrašas 48:04), specialistas atsakė, kad šiuo klausimu nėra patarėjas. Tačiau papildomai paaiškino, kad nemano, „jog tokioje situacijoje keistųsi išvada. Tokioje situacijoje, kai daro kairį posūkį vilkikas sankryžoje, kurioje atlikti posūkį jam yra problema pagal gabaritus, jis sugebėtų sudaryti kliūtį pagrindiniu keliu atvažiuojančiai tiesiai transporto priemonei, kurios vairuotojas nesugebėtų išvengti susidūrimo. Sutinku, jeigu vilkikas susiduria su priešpriešais važiuojančia transporto priemone priekine dalimi, tai didelė tikimybė, kad kliūtis sudaryta neišvengiama. Bet kada už 12-13 metrų atsitrenkia į puspriekabės galą, kada vilkikas pilnai atlikęs manevrą. [...] kad vairuotojas važiuodamas leistinu mieste greičiu 50 km/h, neturėtų techninės galimybės išvengti, tai tokios situacijos mano praktikoje dar nebuvo“ (garso įrašas 48:20).

Bylos įrodymais yra nustatyta, kad įvykio vietoje O. Š. matė, kad priešpriešinėje juostoje stovintis vilkikas daro kairįjį posūkį, tačiau jis, nesilaikydamas KET 128 punkto reikalavimų, į tokią vilkiko keliamą grėsmę laiku nereagavo, laiku nemažino greičio. Pagal byloje esančią specialisto išvadą, specialisto ir liudytojų paaiškinimus, teismas nustatė, kad O. Š., pamatęs jo važiuojamoje juostoje atsiradusią kliūtį, turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, tačiau nestabdymas laiku bei pareiškėjo nepakankamas atidumas susidariusios situacijos įvertinimui, sukėlė grėsmę eismo saugumui. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad O. Š. nesilaikė KET 128 punkto reikalavimų ir jo veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo požymiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

O. Š. atstovo advokato padėjėjo Jurijaus Kovalenkos skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR-N-12489 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė