Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-57-468/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-21
Bylos Nr.
AN2-57-468/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03615-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
O. Š.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Advokatai
Jurijus Kovalenka
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-57-468/2020Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-03615-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMA SNUTARTIS2020 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto O. Š. atstovo advokato Jurijaus Kovalenko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-25 nutarties, kuria O. Š. atstovo advokato padėjėjo Jurijaus Kovalenkos skundas atmestas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2019-06-26 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12489-2019 paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. O. Š. 2019-06-26 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-52877-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad jis 2018-02-17 17.20 val. Vilniuje, Lentvario Žarijų g., vairuodamas automobilį Opel Movano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Lentvario gatve, atsiradus kliūčiai jo važiavimo juostoje – sankryžoje su Žarijų gatve, iš priešpriešinės eismo juostos sukusiam į kairę ir sustojusiam vilkikui DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam R. V., laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio, kad išvengtų susidūrimo su kliūtimi, nors tokią galimybę turėjo, dėl to atsitrenkė į puspriekabės galinį dešinės pusės kampą, taip apgadindamas puspriekabę ir automobilį Opel Movano. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 128 punktą.

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019-06-26 nutarimu O. Š. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį nubaustas įspėjimu. O. Š. atstovas J.Kovalenka nesutikdamas su nutarimu jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-25 nutartimi O. Š. atstovo skundą atmetė ir Institucijos 2019-06-26 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12489-2019 paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto O. Š. atstovas advokatas J.Kovalenko prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-20 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną O. Š. atžvilgiu nutraukti.

4.1. Atstovo manymu, bylą nagrinėjęs teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atstovo nuomone, liudytojų apklausą atliko tas pats asmuo, kuris tendencingai akcentavo O. Š. pasyvumą siekiant išvengti autoįvykio. Nurodo, kad byloje apklaustų liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, tendencingi, įvertinti selektyviai nuo kitų įrodymų, iš esmės prieštarauja įvykio aplinkybėms ir loginei veiksmų sekai. Liudytojas M. P. apklausos metu nurodė, kad įvykio metu geras matomumas į priekį buvo apie 100-150 m atstumu, kai pamatė mikroautobusiuką, tarp šios transporto priemonės ir vilkiko buvo apie 40 m, tuo tarpu liudytoja T. B. P. nurodo kitokias aplinkybes – jos teigimu, geras matomumas buvo apie 250-300 m, tarp automobilių buvo ne mažiau nei 200 m atstumas. O. Š. atstovas akcentuoja ir liudytojų parodymuose esančius prieštaravimus, susijusius su liudytojo M. P. veiksmais, pamačius atvažiuojančią transporto priemonę – liudytojas M. P. pažymėjo, kad matydamas atvažiuojantį autobusiuką link vilkiko suprato, kad tarp transporto priemonių galimai įvyks susidūrimas, bet manė, kad O. Š. mėgins išvažiuoti į priešingos krypties dalį ir apvažiuos vilkiką, kadangi važiavimo juostoje, kurioje stovėjo liudytojo automobilis, buvo pakankamai vietos, tuo tarpu liudytoja T. B. P. nurodė, kad jos vyras, M. P., pamatęs atvažiuojantį mikroautobusiuką savo transporto priemonę patraukė dešiniau. Pažymi, kad liudytojai negalėjo matyti mikroautobuso stabdžių žibintų, kadangi jie yra iš automobilio galo. Nesutinka, kad žiūrint į transporto priemonę buvo įmanoma vizualiai matyti, ar O. Š. vairuojamas automobilis mažina greitį.

4.2. O. Š. atstovo vertinimu, teismas nepagrįstai atmetė prašymą išsireikalauti ikiteisminio tyrimo metu specialistui pateiktą užduotį, kurioje nurodytomis aplinkybėmis buvo vadovaujamasi rengiant išvadą, teismas taip pat netenkino prašymo atlikti naują ekspertizę nustatytų aplinkybių pagrindu. Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog įvykio metu kelio danga buvo ypatingai slidi – asfaltas, padengtas sniegu, ledu ir nebarstytas, tuo tarpu specialisto išvadoje nurodoma, kad kelio danga buvo šlapia, todėl, atstovo vertinimu, laikytina, kad specialisto išvada parengta remiantis ne įvykio metu buvusiomis aplinkybėmis. Atstovas pažymi, kad byloje nebuvo atlikta kitos transporto priemonės vairuotojo – R. V. veiksmų teisėtumo analizė, kuris sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu, neįvertino blogų oro sąlygų, slidžios kelio dangos ir taip pažeidė KET nuostatas dėl ko kilo eismo įvykis. Atstovas remiasi suformuota teismų praktika, pagal kurią eismo dalyviai neprivalo lėtinti greičio ar stabdyti vairuojamą transporto priemonę vien tik dėl to, kad yra teorinė tikimybė, jog kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo taisyklių. Pažymi, kad įvertinus autoįvykio metu susiklosčiusią situaciją yra pagrindas pripažinti, kad O. Š. pasielgė tinkamai, pasirinkdamas beveik nevaldomą, ant slidžios dangos stabdantį automobilį nukreipti į sunkiasvorę priekabą, o ne mėginti kliūtį apvažiuoti pro liudytojų M. P. ir T. B. P. automobilį, ko tuo momentu nebuvo įmanoma padaryti, nesukeliant eismo įvykio. Pažymi, kad teismas taip pat netinkamai išsprendė O. Š. skirtinos nuobaudos individualizavimo klausimą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkinamas

6. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad apylinkės teismas posėdyje išsamiai patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog O. Š. kaltė pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį yra visiškai įrodyta, jo veika kvalifikuota tinkamai, o tai, kad jis ir/ar jo atstovas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis dėl įrodymų vertinimo bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiamas Institucijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl O. Š. veiksmų kvalifikavimo

7. Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį atsako tas, kas padarė KET pažeidimus, kurie nėra tiesiogiai įtvirtinti ANK. O. Š. savo veiksmais pažeidė KET 128 punktą, kuriuo numatyta, kad situacijoje, kurioje atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas, jeigu gali tai pastebėti, privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šiuo gi atveju O. Š., vairuodamas automobilį Opel Movano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsiradus kliūčiai jo važiavimo juostoje – sankryžoje iš priešpriešinės eismo juostos sukusiam į kairę ir sustojusiam R. V. vairuojamam vilkikui, laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio, kad išvengtų susidūrimo, nors tokią galimybę turėjo, dėl to atsitrenkė į puspriekabės galinį dešinės pusės kampą, taip apgadindamas puspriekabę ir savo automobilį. Tai, kad O. Š. padarė nurodytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys duomenys: administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. Š. parodymai, liudytojų R. V.. T. B. P., M. P. ir A. G. parodymai, specialisto išvada Nr. 11-461(18) ir liudytojo V. Š. paaiškinimai teisminio nagrinėjimo metu. Apylinkės teismas motyvuotai nurodė, kodėl iš šių įrodymų šaltinių gautą informaciją laiko patikima ir pakankama išvadoms dėl O. Š. kaltės padarius administracinį nusižengimą pagrįsti. Nepritarti skundžiamoje nutartyje išdėstytam įrodymų vertinimui ir išvadoms dėl O. Š. kaltės įrodytumo aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo.

9. Skunde O. Š. atstovas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai rėmėsi liudytojų T. B. P., M. P. parodymais, kadangi jie nesutampa tarpusavyje. Išanalizavus bylos medžiagą matyti, kad liudytojų parodymai apie stebėtą eismo įvykį yra nuoseklūs ir neprieštaringi bei nekelia abejonių dėl juose nurodytos informacijos patikimumo. Tiek M. P., tiek T. B. P. nurodė, kad, kai pastebėjo mikroautobusą tarp jo ir vilkiko atstumas buvo didelis, iki jų susidūrimo praėjo laiko, todėl, jų nuomone, O. Š. galėjo sustabdyti automobilį, tačiau to nedarė. Abu liudytojai patvirtino ir tai, kad O. Š. turėjo galimybę kliūtį apvažiuoti, kadangi liudytojas M. P. patraukdamas savo automobilį mėgino suteikti vietos pravažiavimui. Liudytojų parodymai dėl esminių eismo įvykio aplinkybių sutampa, o tam tikri neatitikimai neiškreipia jų esmės ir nemažina patikimumo. Atkreiptinas dėmesys, kad erdvės suvokimas, atstumų pojūtis ir įvertinimas yra kiekvieno asmens individualus gebėjimas, priklausantis nuo asmeninių savybių, vietos, stebėjimo kampo, oro sąlygų, šviesos, kritulių ir pan., dėl šių aspektų liudytojų parodymai gali skirtis, taip pat nėra aišku, ar abu liudytojai automobilius pastebėjo vienu metu. Atsižvelgiant į tai, vien aplinkybė, jog liudytojai nurodė skirtingus atstumus tarp automobilių nekeičia išvados dėl O. Š. veiksmų eigos, t. y. fakto, jog jis matydamas R. V. vairuojamą vilkiką ir turėdamas galimybę sustoti, to nedarė ir sukėlė eismo įvykį.

10. Nepagrįstas ir skundo argumentas, jog liudytojų parodymai yra tendencingi, siekiant pabrėžti O. Š. pasyvumą siekiant išvengti eismo įvykio. Pažymėtina, jog liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, visi liudytojai, išskyrus A. G., kuris buvo O. Š. vairuojamame automobilyje, eismo įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, nėra pažįstami su transporto priemonių vairuotojais, taigi nėra suinteresuoti nei vieno iš jų padėties pagerinimu ar pabloginimu administracinio nusižengimo byloje. Jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti liudytojų suinteresuotumą neobjektyviu bylos išnagrinėjimu nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Todėl apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.

Žemesnės instancijos teismas

11. Nors O. Š. viso proceso metu nepripažino kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo, jo parodymai visumoje su kitais bylos duomenimis patvirtina, kad asmuo suvokė apie galimą eismo įvykį, tačiau laiku nesiėmė priemonių siekdamas jo išvengti. Apklausos 2018-02-19 metu O. Š. nurodė, kad, kai pastebėjo vilkiką darant posūkį į kairę, buvo tikras, jog vilkikas spės užbaigti manevrą, todėl iš pradžių nestabdė vairuojamo automobilio, važiavo tiesiai tuo pačiu greičiu ir tik, kai atstumas sumažėjo, pradėjo stabdyti, bandė apvažiuoti iš kairės pusės, bet pamatęs už vilkiko stovinčius automobilius nenorėjo į juos atsitrenkti, todėl pasuko į dešinę pusę ir automobilio kampu trenkėsi į vilkiko priekabą (b.l. 30). Teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodė, kad ne iš karto stabdė automobilį, kai pamatė vilkiką sukant į kairę buvo apie 50-70 metrų, tik, kai liko 30-40 metrų iki vilkiko, sumažino greitį.

12. Tai, kad O. Š. pastebėjęs vilkiką turėjo laiko ir galimybę mažinti greitį, patvirtina ir kartu su juo viename automobilyje važiavusio liudytojo A. G. parodymai. Tiek apklausiamas 2018-02-21 (b.l. 28), tiek teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad pastebėjo vilkiką esant atstumui (apklausiamas 2018-02-21 nurodė, kad tarp automobilių atstumas buvo didelis, o teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad buvo 70-80 m), buvo tikras, kad dar iki jiems privažiuojant sankryžą, vilkikas bus baigęs manevrą ir jie galės pravažiuoti. Liudytojas pažymėjo, kad, jo manymu, automobilį vairuojantis O. Š. galvojo tą patį, todėl ir nemažino greičio, tik pradėjo lėtai stabdyti ir tik likus 50 m iki vilkiko stabdė greičiau, kelias buvo slidus, O. Š. bandė išvengti eismo įvykio, bet už vilkiko stovėjo keli lengvieji automobiliai, todėl priėmė sprendimą atsitrenkti į vilkiko priekabą. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų automobilyje buvusių asmenų – administracinėn atsakomybėn patraukto O. Š. ir liudytojo A. G. nurodomos įvykio aplinkybės yra identiškos, darytina išvada, kad O. Š. turėjo galimybę stabdyti automobilį, bet manydamas, kad susidūrimo išvengs, to nedarė ir eismo įvykis kilo ne dėl prastų oro ar kelio dangos sąlygų, o buvo sąlygotas paties O. Š. netinkamai pasirinkto elgesio. Byloje esančioje specialisto išvadoje konstatuota, kad sulyginus atstumą, per kurį buvo automobilis, kada atsirado kliūtis, automobilio judėjimo juostoje su automobilio sustabdymo atstumu, darytina išvada, jog jis buvo žymiai didesniu atstumu, negu atstumas, kuris buvo reikalingas sustoti, todėl vairuotojas laiku lėtindamas greitį, turėjo techninę galimybę sustoti ir išvengti susidūrimo (administracinės b.l. 32-35).

13. O. Š. atstovas nurodo, kad nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis rėmėsi specialistas, pateikdamas išvadas nurodytais klausimais ir pažymi, kad teismas nepagrįstai atsisakė pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą ar skirti pakartotinę ekspertizę. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į šiuos argumentus pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais, vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra išimtinė teismo prerogatyva, proceso dalyviai, tarp jų ir O. Š., gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokie pasiūlymai teismo nesaisto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią specialisto išvadą, konstatuoja, kad iš jos turinio matyti, jog specialistas priimdamas išvadas dėl eismo įvykio eigos, jas grindė būtent tomis aplinkybėmis, kurias administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nurodo apeliaciniame skunde – išvadoje nurodoma, kad eismo įvykio vietoje šlapia kelio danga, tarp provėžų yra sniego (administracinės b.l. 32-35). Atsižvelgiant į tai nėra abejonių dėl specialisto išvados patikimumo.

14. O. Š. atstovas nepagrįstai teigia, kad byloje nebuvo vertinamas kitos transporto priemonės vairuotojo R. V. veiksmai kelyje. Po eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, renkami ir fiksuojami teisės pažeidimą patvirtinantys arba paneigiantys reikšmingi duomenys, kurie vėliau buvo įvertinti nutraukiant ikiteisminį tyrimą ir surašant administracinio nusižengimo protokolą. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis kilo būtent dėl O. Š., o ne kito asmens, veiksmų, kai jis, matydamas kelyje esančią kliūtį nesumažino greičio, nors turėjo galimybę tą padaryti. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo kvestionuoti šiuos procesinius sprendimus.

15. Nors, kaip ir nurodo O. Š. atstovas, eismo dalyviai neprivalo lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonę vien tik dėl to, kad yra teorinė tikimybė, jog kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo taisyklių, vis dėlto, kiekvienas eismo dalyvis dalyvaudamas eisme turi būti budrus, stebėti ir nedelsiant reaguoti į eismo pasikeitimus – įvertinti saugumą, mažinti greitį, jeigu tai reikalinga, esant prastoms oro sąlygoms laikytis didesnių atstumų nuo kitų transporto priemonių, įvertinti tai, kad kitos transporto priemonės gali susidurti su sunkumais ir pažeisti tam tikras KET nuostatas ir pan. Atsižvelgiant į tai, O. Š. vairuodamas prastomis oro sąlygomis, matydamas, jog kelio danga yra slidi, turėjo numatyti, kad manevro atlikimui sunkiasvorei transporto priemonei gali prireikti daugiau laiko, numatyti, kad vilkiko vairuotojas, tikėtina, neatliks numatyto manevro tokiu greičiu, koks būtų galimas normaliomis eismo sąlygomis ir imtis papildomų atsargos priemonių, viena iš jų, pradėti stabdyti iš anksto. Siekiant užtikrinti eismo saugumą svarbu ne tik tai, kad kiekvienas iš eismo dalyvių laikytųsi teisės aktuose įtvirtintų eismo saugumo taisyklių, bet ir tai, kad situacijose, kai kita transporto priemonė šiuos reikalavimus galimai pažeidžia, nedelsiant priimtų sprendimus, padėdamas išvengti eismo įvykio ir/ar žalos.

16. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog objektyvių faktinių duomenų visetas neabejotinai patvirtina, kad O. Š. nesilaikydamas KET 128 punkto reikalavimų sukėlė eismo įvykį, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.

Dėl paskirtos nuobaudos

17. Skiriant administracinę nuobaudą yra atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimą, asmenybę, ankstesnius baudimus ir kitas reikšmingas aplinkybes.

18. Už ANK 418 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, teisės pažeidimo padarymo metu, t. y. 2018-02-17, buvo galima skirti įspėjimą arba baudą nuo dešimt iki dvylikos eurų. O. Š. atžvilgiu buvo paskirta švelniausia galima nuobauda – įspėjimas.

19. Nors O. Š. veiksmais nebuvo sukelta negrįžtamų/nepataisomų pasekmių, tačiau tai neeliminuoja O. Š. veiksmų pavojingumo, kai jis, vairuodamas automobilį esant prastoms oro sąlygoms, nesiėmė aktyvių veiksmų ir nemažino automobilio greičio taip siekdamas išvengti eismo įvykio. Padarytas administracinis nusižengimas pavojingas ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas sprendžia, kad paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka byloje nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias nuobaudą paskyrusi Institucija tinkamai nustatė ir į jas motyvuotai atsižvelgė, taip pat ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir administracinės nuobaudos neskirti. Įvertinus visa tai ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas sprendžia, kad Institucijos paskirta, o teismo nepakeista nuobauda yra pagrįsta ir būtina administracinių nuobaudų tikslams pasiekti.

20. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama apylinkės teismo 2019-11-25 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus faktinius bylos duomenis bei teisingai išsprendus O. Š. kaltės ir administracinės atsakomybės klausimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto O. Š. atstovo advokato Jurijaus Kovalenko apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-25 nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė