- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- e2S-406-513/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22051-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- R. V.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolis A. B. ir L. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. V. prašė pakoreguoti (pataisyti) vykdomojoje byloje nurodytą skolą, kadangi jis viršijo indeksuotų alimentų sumą ir nėra įsiskolinimo, o yra 978,91 Eur permoka; panaikinti arba sustabdyti antstolio 2023 m. spalio 23 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo.
2. Antstolis A. B. su skundu nesutiko ir CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė jį teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjo R. V. skundas netenkintas.
4. Teismas nustatė, jog antstolis A. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0042/24/01951 dėl 2 864 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 297 Eur periodinių mokėjimų nuo 2024 m. spalio 1 d. išieškojimo iš skolininko R. V. nepilnametei dukrai R. V., lėšų tvarkytoja – L. J. Vykdomoji byla pradėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-15261-897/2016 išduoto vykdomojo rašto pagrindu. Vykdomajame rašte nurodyta, kad dukters išlaikymui R. V. kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis moka po 200 Eur nuo teismo sprendimo, kuriuo bus panaikintas santuokos apskaitos akto įrašas, įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės.
5. Suinteresuotas asmuo L. J. 2024 m. rugsėjo 20 d. pateikė antstoliui prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2024 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas kas mėnesį vaiko išlaikymui mokėjo po 200 Eur, tačiau šio dydžio neindeksavo įstatymų nustatyta tvarka, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Antstolis 2024 m. rugsėjo 25 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o 2024 m. rugsėjo 26 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Per raginime nustatytą terminą skolininkas nepadengė susidariusios skolos, todėl antstolis 2024 m. spalio 23 d. surašė patvarkymą nurašyti pinigines lėšas, kuriuo išsiuntė Piniginių lėšų apribojimo informacinei sistemai (PLAIS) nurodymą areštuoti pareiškėjo banko sąskaitose esančią 2 965,94 Eur skolos ir vykdymo išlaidų sumą.
6. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-51-775/2025, netenkino R. V. apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties, taigi, procesinis sprendimas, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2YT-15261-897/2016, yra galiojantis ir vykdytinas.
7. Teismas nurodė, jog CK 3.208 straipsnis nustato, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas vykdomas pagal Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 9 punktą skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas visą skolos susidarymo laikotarpį neindeksavo išlaikymo įmokų, nors vartotojų kainų indeksas nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. viršijo 101, taigi, mokamo išlaikymo sumos turėjo būti indeksuojamos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija paskaičiuoto įsiskolinimo dydžio, tačiau teigia, kad jis nėra skolingas, nes išlaikymą jis mokėjo ne tik į vaikui mokamų lėšų valdytojos banko sąskaitą, bet ir kitais būdais, be kita ko, į nepilnametės dukters vardu atidarytą sąskaitą arba dengdamas odontologo paslaugas. Teismas pažymėjo, kad vykdomajame rašte yra nurodyta, jog išieškojimą pareiškėjas privalo mokėti į lėšų valdytojos sąskaitą, todėl pareiškėjas privalo laikytis teismo procesiniu sprendimu nustatytos išlaikymo mokėjimo tvarkos ir jokie žodiniai jo ir lėšų valdytojos susitarimai šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes vykdomajame rašte yra nurodyta aiški išlaikymo vykdymo tvarka ir ši tvarka nėra pakeista įstatymo nustatyta tvarka.
9. Teismas konstatavo, kad antstolis veikė vadovaudamasis proceso įstatymo nuostatomis, jo veiksmai teisėti ir pagrįsti.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Suinteresuotas asmuo R. V. (apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – jo skundą antstolio veiksmų patenkinti ir panaikinti vykdomąjį raštą.
11. Teigia, kad prašė tinkamai įvertinti vykdomojo rašto turinį (tariamos skolos dydį), išnagrinėti pateiktą informaciją, nes pats vykdomasis dokumentas gali būti teisėtas, tačiau jame nurodyta tariamos skolos suma gali būti neteisinga. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodė, kad skolos dydžio netikrina. Vykdomasis raštas buvo išduotas vienašališkai ir jame gali būti nurodyta klaidinga, iki šiol jokioje stadijoje nepatikrinta tariamos skolos suma, neįvertinus kitos pusės pateiktų paskaičiavimų bei teismui, antstoliui neatlikus savų patikrinimų.
12. Sutinka, kad priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neginčijo paskaičiuoto įsiskolinimo dydžio, nes jis paskaičiuotas neįvertinus jo darytų mokėjimų ieškovės nurodytais būdais ir sąlygomis dengiant tariamą susidariusį įsiskolinimą. Pažymi, jog teismas neįvertino, kad šie mokėjimai buvo atliekami po ieškovės nurodymų padengti tariamą indeksavimo įsiskolinimą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Pati ieškovė raštu siūlė dalį alimentų sumokėti vietoje jos tiesiogiai paslaugų teikėjams, apie šiuos mokėjimus žinojo ir juos vertino kaip išlaikymo vaikui mokėjimą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių ir rašytinių įrodymų (šalių susirašinėjimo) nevertino. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad dengdamas vaiko išlaidas privalėjo laikytis išimtinai tik teismo sprendime nurodytos tvarkos ignoruojant lėšų valdytojos nurodymus, yra nelogiškas ir atitrūkęs nuo gyvenimo realybės. Mano, kad teismas turėjo vertinti ne tik sprendimo turinį, bet ir pačių šalių pareikštą valią, o susiklosčiusi situacija tik parodo nesąžiningą ieškovės elgesį.
13. Nurodo, kad nesutikdamas su skolos suma, apskundė teismui antstolio veiksmus, tikėdamasis, kad teismas tinkamai įvertins yra ar nėra įsiskolinimas, tačiau teismas to nepadarė, neanalizavo lėšų valdytojos teiktų nurodymų pareiškėjui, ginčą išsprendė formaliai. Pažymi, kad neaišku, kas turi įvertinti tariamą skolos dydį ir lėšų valdytojos teiktus nurodymus pareiškėjui, nes teismas ir antstolis to nedaro. Tuo tarpu, pagal CK 3.190 straipsnį būtent nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Ieškovė, turėdama CK 4.143 straipsnyje nurodytas teises, t. y. teisę naudoti daiktą taip, kaip nustatyta, o jeigu nenustatyta, – kaip tai darytų pagal daikto paskirtį rūpestingas savininkas, jas įgyvendino taip, kaip tuo metu jai atrodė naudinga vaikui, t. y. liepdama sumokėti tiesiogiai paslaugų teikėjams išlaikymo sumą. Jis su tuo sutiko ir taip dengė indeksavimo skolą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
15. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Nustatyta, kad antstolis A. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0042/24/01951 dėl 2 864 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 297 Eur periodinių mokėjimų nuo 2024 m. spalio 1 d. išieškojimo iš skolininko R. V. nepilnametei dukrai R. V., lėšų tvarkytoja paskirta vaiko motina L. J. Vykdomoji byla pradėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-15261-897/2016 išduoto vykdomojo rašto pagrindu. Vykdomajame rašte nurodyta, kad dukters išlaikymui R. V. kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis moka po 200 Eur nuo teismo sprendimo, kuriuo bus panaikintas santuokos apskaitos akto įrašas, įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės.
18. Suinteresuotas asmuo L. J. 2024 m. rugsėjo 20 d. pateikė antstoliui prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2024 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas kas mėnesį vaiko išlaikymui mokėjo po 200 Eur, tačiau šio dydžio neindeksavo įstatymų nustatyta tvarka, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Antstolis 2024 m. rugsėjo 25 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o 2024 m. rugsėjo 26 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Per raginime nustatytą terminą skolininkas nepadengė susidariusios skolos, todėl antstolis 2024 m. spalio 23 d. surašė patvarkymą nurašyti pinigines lėšas, kuriuo išsiuntė Piniginių lėšų apribojimo informacinei sistemai (PLAIS) nurodymą areštuoti pareiškėjo banko sąskaitose esančią 2 965,94 Eur skolos ir vykdymo išlaidų sumą. Apeliantas pripažįsta neindeksavęs priteisto išlaikymo dydžio, tačiau argumentuoja kad vaiko motinos prašymu ir tarpusavio susitarimu atliko kitus mokėjimus tiesiogiai įvairiems paslaugų teikėjams vaiko naudai, pavyzdžiui, mokėjo už odontologo paslaugas, maitinimą mokykloje ir pan., todėl jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra, priešingai, net yra susidariusi išlaikymo permoka.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog akivaizdu, kad apeliantas kelia ginčą dėl savo prievolės egzistavimo ir dydžio, tuo tarpu, nagrinėjamos bylos dalyką ir apimtį sudaro antstolio veiksmų teisėtumo vykdant vykdomąjį raštą įvertinimas. Pažymėtina, kad nei teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nei, juo labiau, antstolis nesprendžia šalių ginčo. Teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, šalių ginčo iš naujo nesprendžia ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, dėl kurio nevykdymo išduodamas vykdomasis raštas, iš naujo nerevizuoja. Šiame kontekste pažymėtina, kad vykdomojo rašto teisėtumo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-51-775/2025. Taigi, procesinis sprendimas, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2YT-15261-897/2016, yra galiojantis ir vykdytinas ir apeliantas nebeturi teisės iš naujo kvestionuoti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų, iš naujo kelti vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo klausimo (CPK 18, 279 straipsnio 4 dalis, 182 straipsnio 2 punktas).
20. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, pagal CPK 651 straipsnio reikalavimus, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, patikrina, ar nėra akivaizdžių formalių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jų nenustatęs antstolis privalo priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Suinteresuoto asmens, kuris kreipėsi į antstolį – vaiko motinos – pateikti duomenys (banko sąskaitos išrašai) pagrindžia jos teiginius, kad pareiškėjas teikė išlaikymą vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau jų neindeksavo teisės aktų nustatyta tvarka, taigi, susidarė indeksavimo įsiskolinimas.
21. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 16 d.) patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nurodyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas (Aprašo 9 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu ir apeliantas negali savo nuožiūra keisti indeksavimo sąlygų ir tvarkos. Taigi pareiškėjo prievolės apimtį apibrėžia materialinės teisės normos, o teismo sprendimas dėl išlaikymo yra tinkamai vykdomas tada, kai mokamos ne tik teismo sprendime nurodyto dydžio periodinės išmokos, bet jų indeksuotas dydis. Indeksavimas yra išlaikymo prievolės dalis, taikomas kartu su išlaikymo prievole, nes sudaro sudėtinę išlaikymo periodinių išmokų sumų dalį.
22. Tuo tarpu, apeliantui keliant ginčą dėl išlaikymo prievolės egzistavimo ar jos dydžio, jis turi teisę inicijuoti civilinio proceso tvarka ginčo teisena nagrinėtiną ginčą dėl pripažinimo, kad tokios prievolės nėra, kad ji įvykdyta kitu būdu ar yra ne tokio dydžio, dėl pripažinimo, kad jo sumokėtos sumos įvairių paslaugų teikėjams yra teiktas išlaikymas vaikui ir pan., bet ne siekti išspręsti ginčą civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas privalo laikytis teismo procesiniu sprendimu nustatytos išlaikymo teikimo tvarkos ir jokie žodiniai jo ir lėšų valdytojos (vaiko motinos) susitarimai šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi. Taigi, priešingai apelianto teiginiams, pirmosios instancijos teismas jo argumentus įvertino, pripažino nereikšmingais, nesudarančiais teisinio pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumą. Tai, kad teismas apelianto argumentus įvertino kitaip nei siekia apeliantas, nereiškia, kad jie nebuvo vertinami. Antstolis vykdomąjį dokumentą taip pat privalo vykdyti griežtai pagal jo formuluotę ir apimtį ir neturi teisės spręsti šalių ginčo dėl išlaikymo prievolės egzistavimo.
23. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.