Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. K. ir likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kosto leidyba“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TeleSATpressa“ ieškinį atsakovams K. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Kosto leidyba“, dėl žalos atlyginimo. Tretieji asmenys byloje Ž. K., V. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas (LR CPK 320 str. 1 d. ir 2 d.).Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismo procesas pirmosios instancijos teisme ir pats teismo priimtas sprendimas yra neteisėti. Argumentas atmetamas. Skunduose nenurodomi motyvai, galintys pagrįsti teiginį, jog byla buvo nagrinėjama šališkai, o tokius įrodymus privalo pateikti šalis, įrodinėjanti bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumą (CPK 178 str.). Skunduose taip pat nenurodoma, kokius konkrečius dokumentus ar kitokią svarbią informaciją atsakovai teikė teismui, o teismas atsisakė juos priimti į bylą. Skundžiamas teismo sprendimas, priešingai nei teigiama skunduose, surašytas nepažeidžiant CPK 270 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes ši įstatymo norma reikalauja įrašyti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauką, bet ne pilnai perrašyti procesinius dokumentus. Apeliantų teigimu, ieškinio reikalavimus tenkinantis teismo sprendimas galėjo būti priimtas tik tokiu atveju, jei į bylą būtų pateiktas jau galiojantis kitas teismo sprendimas, konstatuojantis bendrovės „Kosto leidyba“ bendrovei „TeleSATpressa“ padarytą žalą. Tačiau tokios žalos padarymo faktas bei jos dydis ir yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o proceso įstatymuose nėra nustatyta, kokiu būdu tokioje byloje gali būti taikoma LR Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. Kita vertus, skundžiamu sprendimu priteistas žalos atlyginimas gali būti išieškomas tik sprendimui įsiteisėjus. Vien tik bylos nagrinėjimo metu išsakytas šalies argumentas, kad žalos faktą patvirtinantys duomenys gali būti kitoje byloje priimtame procesiniame dokumente ir priešingos šalies prašymas nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą, paaiškėjus, kad toks teismo sprendimas neegzistuoja, nėra pagrindas bylą nutraukti (CPK 293 str.).Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Prašymas taikyti ieškinio senatį grindžiamas aplinkybe, kad ieškovės UAB „TeleSATpressa“ atstovė šioje byloje, dabartinė bendrovės valdytoja V. K. dar 2009 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu atlikti juridinio asmens – UAB „TeleSATpressa“ – veiklos tyrimą ir nurodė, kad nagrinėjamoje byloje aptariamais sandoriais bendrovei buvo padaryta žala. Apeliantų nuomone, tai reiškia, kad ieškovei apie prašomą priteisti žalą buvo žinoma vėliausiai nuo 2009 m. gruodžio mėnesio, o ieškinys pareikštas tik 2014 m. liepos 4 d. Argumentas atmetamas. Kaip minėta, ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CPK 1.127 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra juridinis asmuo UAB „TeleSATpressa“ ir sprendžiama dėl būtent šio asmens teisių pažeidimo. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.). Todėl diena, kurią bendrovės akcininkė kreipėsi į teismą ir prašė atlikti juridinio asmens veiklos patikrinimą teigdama, jog netinkamais valdytojo veiksmais bendrovei galimai padaryta žalos, nėra ta diena, kurią juridinis asmuo sužinojo apie jam padarytą žalą. Juolab, kad nagrinėjamu atveju bendrovė „TeleSATpressa“ Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1283-259/2012 dėl juridinio asmens veiklos patikrinimo buvo atsakovė ir, atstovaujama valdytojo K. K., sandorių žalingumo bendrovei nepripažino. Esant tokiam ginčui, tik auditoriams atlikus ir į civilinę bylą Nr. 2-1283-259/2012 pateikus 2011 m. rugpjūčio 8 d. bendrovės veiklos tyrimo ataskaitą Nr. 110808/1, atsirado pirmieji patikimi duomenys, suteikiantys galimybę reikalauti žalos atlyginimo. Sprendžiant dėl juridinio asmens objektyvios galimybės sužinoti apie teisės pažeidimą yra svarbu įvertinti ir jo valdymo organų teisinę poziciją. Šioje byloje ieškovę UAB „TeleSATpressa“ atstovaujanti V. K. bendrovės valdytoja paskirta 2013 m. gruodžio 20 d., o iki tol valdytojo pareigas ėjęs K. K. byloje aptariamus sandorius nelaikė žalingais ir nevykdė pareigos ginti bendrovės interesus. Atsižvelgęs į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, duomenų pateikimo laiką, į paminėtą bendrovėje vykusį ginčą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šioje byloje pateikus teismui ieškinį 2014 m. liepos 4 d. trejų metų ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo. Atsakovas K. K., dalyje dėl ieškovei priteistos žalos, padarytos nepagrįstu honorarų išmokėjimu, apeliaciniame skunde teigia, kad VMI atlikusi mokestinį tyrimą, jokių pažeidimų dėl honorarų išmokėjimo nenustatė, ką patvirtina ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis. Šis argumentas negali būti pripažintas pagrindu pakeisti skundžiamą sprendimą jau vien dėl to, kad, kaip teisingai ir nurodo ieškovė atsiliepime, juo nebuvo remiamasi sprendžiant ginčą pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Tačiau, kadangi ieškovė su šiuo argumentu yra susipažinusi ir į jį atsiliepė, teisėjų kolegija apie tai pasisako. Iš Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutarties (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad administracinėje byloje buvo sprendžiama dėl fizinio asmens K. K. pareigos mokėti pridėtinės vertės mokestį bei su juo susijusias sumas už 2005-2008 metais iš Kyno leidybinės įmonės, UAB „TeleSATpressa“, VĮ „Marijampolės telekinas“ ir VĮ „Marijampolės televizija“ gautus autorinius atlyginimus (honorarus), iš viso 540 545 Lt. Ginčo dalykas buvo fizinio asmens pareiga už gautus autorinius atlyginimus mokėti pridėtinės vertės mokestį bei su juo susijusias sumas, bet ne šių atgynimų išmokėjimo pagrįstumas. Todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas nepaneigia nagrinėjamoje byloje atliktos buhalterinės ekspertizės, kurios 2016 m. kovo 15 d. išvadoje konstatuota, jog prašoma priteisti bendra 121 857,56 Eur (420 749,80 Lt) honorarų suma atsakovui K. K. išmokėta nesant pateisinančių dokumentų t. y. nepagrįstai. Kitokių argumentų, galinčių patvirtinti autorinio atlyginimo išmokėjimo pagrįstumą, apeliantas nepateikė.Atsakovo K. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. K. nėra teisėta UAB „TeleSATpressa“ akcininkė. Šis argumentas suprantamas kaip nuoroda į neteisėtą ieškovės atstovavimą nagrinėjamoje byloje. Tačiau į bylą pateiktame LR juridinių asmenų registro išraše nurodyta, kad V. K. bendrovės „TeleSATpressa“ valdytoja paskirta (išrinkta) 2013 m. gruodžio 20 d., paskyrimas (išrinkimas) įregistruotas nuo 2014 m. sausio 9 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos turi prima facie (lietuviškai didesnę įrodomąją) galią (CK 2.71 str. 3 d.). Duomenų apie šio įrašo klaidingumą ar nuginčijimą nepateikta. Ieškovė nagrinėjamoje byloje atstovaujama tinkamai.Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad bendrovių „TeleSATpressa“ ir „Kosto leidyba“ steigėjas yra tas pats asmuo – atsakovas K. K., kad leidyba ir poligrafija yra tik jo vieno verslas, o visi daiktai, lėšos ir akcijos yra jo asmeninė nuosavybė pagal CK 3.89 straipsnį, nes reikalingi jo profesinėje veikloje. Tačiau nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ne fizinių asmenų, bet dviejų ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ginčas, susijęs su bendrovių turtu, kuris yra atskirtas nuo jų dalyvių asmeninio turto (CK 2.50 str. 1, 2 d.), ir susijęs su juridinių asmenų valdymo organų veikla bei civiline atsakomybe, kylančia dėl tokios veiklos. Byloje nepareikšti ir nesprendžiami reikalavimai dėl byloje dalyvaujančių juridinių asmenų dalyvių tarpusavio turtinių ginčų ar asmeninės nuosavybės padalijimo. Juolab, kad iš į Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-1283-259/2012 pateikto Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-419-399/2008 ir Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje 2A-623-324/2008 (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad sutuoktinių K. K. ir V. K. santuokoje įgytas turtas, taip pat ir UAB „TeleSATpressa“ akcijos, padalintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais kitoje civilinėje byloje.Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir įvertino surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas K. K., kaip UAB „TeleSATpressa“ valdymo organas – valdytojas ir juridinis asmuo UAB „Kosto leidyba“, veikdamas per savo vienasmenį valdymo organą – direktorių K. K., sudarydami ir vykdydami bendrovei „TeleSATpressa“ nenaudingus sandorius, bendrais veiksmais pastarajai padarė ekspertizės aktu nustatytą žalą; kad atsakovas K. K., veikdamas kaip UAB „TeleSATpressa“ valdytojas, netinkamai organizavo samdomų darbuotojų darbo apmokėjimą, dėl ko bendrovei buvo padaryta žala priskaičiuotų baudų bei delspinigių pavidalu; kad UAB „TeleSATpressa“ valdytojas K. K. iš bendrovės lėšų sau išsimokėjo dokumentais nepagrįstą autorinį atlyginimą ir tokiu būdu taip pat padarė bendrovei žalos. Konstatavęs visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas teismas pagrįstai, vadovaudamasis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, 6.6 straipsnio 3 dalimi, 6.245 straipsnio 4 dalimi, ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovų žalos atlyginimą. Kiti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir šioje nutartyje neaptariami. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas, teisingas ir paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Paduodant apeliacinius skundus atsakovė likviduojama UAB „Kosto leidyba“ teismo nutartimi atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o atsakovui K. K. 3 814 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Netenkinat apeliacinio skundo už jį mokėtinas žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo valstybei (CPK 80 str. 4 d.). Ieškovė UAB „TeleSATpressa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl prašymas netenkinamas (CPK 98 str. 1, 3 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą priteisti 3 814 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus keturiolika eurų) žyminio mokesčio.