Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Neringos Venckienės ir Antano Burdulio, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovei V. K., atsakovui K. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-419-399/2008 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui K. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokinio turto padalinimo, atsakovo K. K. priešieškinį dėl to paties dalyko.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė prašė nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu K. K. 1971 m. sausio 30 d. Vilkaviškio rajono Civilinės metrikacijos biure dėl atsakovo kaltės; padalinti šalims per pusę santuokoje įgytą turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 8I1p ir kiemo statinius 123113 Lt vertės, 0,0273 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 5001 Lt vertės, 0,0590 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 10808 Lt vertės; akmens pjaustymo dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini) 8950 Lt vertės, 80 procentų (8000 vienetų) UAB „TeleSATpressa“ akcijų 8000 Lt nominalios vertės ir 11 UAB „Santakos laikrštis“ akcijų. Sau prašė priteisti 5 paprastąsias vardines UAB „Santakos laikraštis“ akcijas 50 Lt nominalios vertės ir 10000 Lt kompensaciją iš atsakovo už jam paskirtiną K. K. leidybos įmonę. Atsakovui prašė priteisti 6 paprastąsias vardines UAB „Santakos laikraštis“ akcijas 60 Lt nominalios vertės ir K. K. leidybos įmonę (įmonės kodas 185599645) 20000 Lt vertės.

Byloje nenustatytas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl turtą teismas padalino lygiomis dalimis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Pripažino abiems šalims nuosavybės teisę kiekvienai į 1/2 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato 811 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų statinių -kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 61556,5 litų vertės; 1/2 (0,01365 ha) dalį 0,0273 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 22.500,00 Lt. vertės; ½ ( 0,0295) dalį 0,0590 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 14.500,00 litų vertės.

Ieškovei priteisė akmens pjaustymo dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), 8.950,00 litų vertės, piniginę kompensaciją 4000,00 Lt už 4000 vienetų paprastųjų vardinių UAB “TeleSATpressa” akcijų, piniginę kompensaciją 60,00 Lt už 6 paprastąsias vardines UAB “Santakos laikraštis” akcijas iš atsakovo K. K. Priteisė ieškovei iš atsakovo K. K. 10 000,00 Lt piniginę kompensaciją už pusę K. K. leidybos įmonės.

Atsakovui priteisė 80 procentų (8000 vienetų) uždarosios akcinės bendrovės „TeleSATpressa" (įmonės kodas 6563487) akcijų 8000 litų vertės, K. K. leidybos įmonę (įmonės kodas 185599645) 20.000, 00 litų vertės, 11 paprastųjų vardinių UAB “Santakos laikraštis” akcijas, kurių vienos nominali vertė 10 litų, 110,00 litų vertės, piniginę kompensaciją 50.190,64 Lt iš ieškovės už asmeninėmis lėšomis įvykdytą abiejų sutuoktinių bendrą prievolę.

Teismas nepagrįstai laikė, kad akcijos yra atsakovo intelektinės veiklos rezultatas, reikalingas jo individualiai darbinei veiklai, kad padalinus akcijas lygiomis dalimis bus apsunkintas bendrovės valdymas ir sutrikdyta jos veikla. Priteisdamas atsakovui 80 procentų UAB „TeleSATpressa“ akcijų, o ieškovei kompensuojant ½ jų dalį nominalia verte, teismas pažeidė CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygybės prezumpciją, CK 3.119 straipsnio nuostatas, netinkamai taikė ir aiškino Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Pagal CK 1.97 straipsnio 1 dalį vertybiniai popieriai nėra intelektinės veiklos rezultatas. Bendrovė įsteigta šalims gyvenant santuokoje, todėl pagal CK 3.88 straipsnį akcijos yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė ir negali būti prilygintos turtui, apibrėžtam CK 3.91 straipsnyje. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad akcijomis, pažeisdamas CK 3.92 straipsnį, jis disponuoja aplaidžiai (CK 3.94 straipsnis), todėl kito sutuoktinio dalyvavimas bendrovės valdyme būtų priemonė užtikrinti buvusio sutuoktinio priešingus teisei veiksmus. Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios akcininkų teises, visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliojimus, apimtis ir kt., paneigia teismo argumentą dėl galimų nesutarimų, valdant bendrovę bendrai. Padalinant akcijas kaip jungtinės nuosavybės objektą, negali būti paneigiamos nei vieno iš sutuoktinių lygios teisės juo disponuoti, todėl 80 procentų UAB „TeleSATpressa“ dalintinos proporcingai abiems šalims.

Nurodomų įmonių akcijas ieškovei prašant dalinti lygiomis dalimis, jų vertė nebuvo įrodinėjimo dalyku. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nominali akcijų vertė neatitinka realios jų vertės (t.2, b.l. 25, 26, 29-36). Priteisdamas 4000 Lt piniginę kompensaciją už ½ akcijų dalį, o atsakovui - šimteriopai didesnės vertės turtą, teismas pažeidė CK 3.119 straipsnį, numatantį, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Dėl tų pačių motyvų neteisėta ir nepagrįsta teismo išvada dėl UAB „Santakos laikraštis“ akcijų padalinimo.

Neteisinga teismo išvada, jog iš AB Nord/LB banko kreditas buvo panaudotas pagal paskirtį – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai ir remontui, t.y. bendriems šeimos poreikiams tenkinti. T.1, b.l. 126 esanti šios namų valdos rekonstrukcijos sąmata nepatvirtina aplinkybės, jog kredito lėšos buvo panaudotos kiemo baseino įrengimui, kiemo akmens trinkelių sudėjimui (darbų vertė – 96000 Lt), priestato, vasaros aikštelės pastatymui. Namų valdos techninės apskaitos duomenys įrodo, kad šie statybiniai darbai pilnai atlikti 1998-1999 metais. Apklausta banko darbuotoja N. B. nepaaiškino, kodėl savo parengtoje 2001 m. rugsėjo 21 d. pažymoje ji žymėjo darbus, padarytus iki paskolos gavimo, bei darbus, kurie tuo metu apskritai nebuvo padaryti ar nėra padaryti iki šiol. Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro ekspertizės aktu ir eksperto V. Liutkaus liudijimu įrodyta, kad namas ir namų valda pagal pateiktą sąmatą ir darbų atlikimo grafiką 2001-2003 metais nebuvo rekonstruojama, išskyrus atskirus darbus, atliktus ieškovės ir sūnaus M. K. lėšomis. Šie remonto darbai atlikti 2004-2005 metais, šalims jau gyvenant atskirai.

Paskolas atsakovas gavo pagal 2001 m. sausio 22 d. ir 2001 m. balandžio 23 d. sutartis, kurių įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas UAB „TeleSATpressa“ nekilnojamasis turtas. Laidavimo sutartį ieškovė pasirašė praėjus daugiau nei pusei metų nuo paskolos paėmimo ir ją vykdyti būtų turėjusi tik tuomet, jei įkeisto turto būtų nepakakę kreditoriaus reikalavimui užtikrinti (CK 6.80 straipsnio 2 dalis). Tad ieškovė negali būti įpareigota sumokėti paskolos dalį, nes prievolę sumokėti bankui atsakovas jau įvykdė, paskolą panaudodamas ne bendro turto remontui.

Prašo sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti pilnai.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu šalys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus ir patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, konstatuoja, jo, nuspręsdamas dėl vertybinių popierių paskyrimo atsakovui bei priteisiant jam iš ieškovės grąžintos banko paskolos dalį, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą nustatančias procesinės teisės normas (CPK 320, 176, 185 straipsniai, 329 straipsnio pirmoji dalis, 330 straipsnis).

Reglamentuodamas turto, kuris yra bendroji jungtinės sutuoktinių nuosavybė, padalijimą įstatymų leidėjas įtvirtino, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiems sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.117 straipsnio pirmoji dalis, 3.127 straipsnio trečioji dalis).

Tarp šalių nėra ginčo dėl turto dalies nustatymo, tačiau teismas, dviejų joms priklausančių įmonių akcijas natūra paskyręs atsakovui, CK 3.127 straipsnio trečiosios dalies nuostatas pritaikė netinkamai.

Formuodamas šio įstatymo taikymo praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentuoja turto padalijimo natūra prioritetą, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus, nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybė objektą bendrai valdyti ir naudoti. Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turėtų atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004; 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2004; 2002 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2002).

Priešieškininius reikalavimus dėl dviejų leidybinių įmonių akcijų paskyrimo išimtinai atsakovui K. K. grindė tuo, kad jos yra žurnalistinį išsilavinimą turinčio atsakovo intelektualinės veiklos rezultatas bei pagrindinis užsiėmimas, o pedagoge esanti ieškovė „verslui netinka“ ( t. 6 b.l. 45). Nors vertybinius popierius teismas be pagrindo prilygino CK 1.111 straipsnyje apibrėžtiems intelektinės veiklos rezultatams, pastarosios aplinkybės nepriskyrė prie akcijų paskyrimo atsakovui pagrindų. Išvadą bendrovių “TeleSATpressa” bei „Santakos laikraštis“ akcijas natūra skirti atsakovui apylinkės teismas motyvavo tuo, kad UAB “TeleSATpressa” įsteigta laidų, reportažų, informacijų rengimui, vietinės televizijos ir radijo laidų rengimui, laikraščio “Televizijos savaitė“ leidimui. Šia veikla ieškovė neužsiima, bendrovės valdyme nedalyvauja. Bendrovės akcininkais yra ir pašaliniai asmenys, todėl, padalinus jos akcijas natūra, dėl priešiškų šalių santykių bus apsunkintas bendrovės valdymas, sutrikdyta jos veikla.

Su šia išvada teisėjų kolegija nesutinka.

Ieškinio dalyku esanti bendroji junginė šalių nuosavybė yra ne minimos įmonės, o jų akcijos. Akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises ( Akcinių bendrovių įstatymo 40 str. 3 d., CK 1.102 str. 1 d. ). CK 3.92 straipsnio ketvirtoji dalis nustato, jog sandorius, susijusius su bendros įmonės, vertybinių popierių perleidimu ar teisių į juos suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai. Nors ieškovė nedalyvauja įmonių veikloje, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio antrąją dalį bei 14-16 straipsnius turi visas turtines ir neturtines akcininko teises, kurias jai suteikia nuosavybės teise priklausančios akcijos, todėl, sprendžiant akcijų kaip bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimą, negali būti paneigtos nei vieno sutuoktinio lygios teisės šiuo turtu disponuoti. Bendrovės valdymo klausimus akcininkai sprendžia Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nagrinėjamu laikotarpiu bendrovės valdymas dėl ieškovės įtakos būtų apsunkintas. Atsakovo teiginys, kad akcijų padalijimas reikštų įmonės “TeleSATpressa” žlugimą, nepagrįstas konkrečiais įrodymais ( t 6 b.l.45). Antra vertus, uždarosios akcinės bendrovės valdymo klausimai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teismas nepagrįstai preziumavo jos valdymo apsunkinimą, veiklos sutrikdymą bei suteikė prioritetą teismo pareigai rūpintis, kad ateityje nekiltų ginčų dėl klausimų, nesusijusių su bylos nagrinėjimo dalyku bei dalyvaujančiais joje asmenimis. Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šeiminius nesutarimus nepagrįstai susiejo su vertybinių popierių padalijimo būdu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, yra pasisakiusi, kad skyrybų proceso metu laikinai paaštrėję emociniai subjektyvios prigimties ir pobūdžio nesutarimai neturi būti pernelyg sureikšminami, dalijant komercinės paskirties objektus.

Minima apylinkės teismo išvada taip pat nėra pagrįsta įrodymais, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą apie teisingą priteistosios piniginės kompensacijos dydį. Dalijamo turto vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje ( CK 3.119 straipsnis). Bendrovių “TeleSATpressa” bei „Santakos laikraštis“ akcijų padalijimo ieškovė pageidavo natūra, todėl akcijų rinkos vertės neįrodinėjo. Priešieškinys, kurį patenkino teismas, nebuvo pagrįstas akcijų rinkos kainų įrodymais. Nors duomenų apie dabartinę akcijų rinkos vertę nei viena šalis neteikė ir apeliacinio proceso metu, nesant rimtų objektyvių ir subjektyvių kliūčių ginčo dalyku esančių vertybinių popierių padalijimui natūra, šių duomenų nebuvimas nėra kliūtis jų padalijimui apeliaciniame skunde nurodomu būdu.

2001 m. sausio 22 d. tarp AB banko “NORD /LB Lietuva” ir atsakovo K. K. buvo sudaryta 100000 Lt paskolos sutartis. 2001 m. rugsėjo 21 d. paskolos grąžinimą ieškovė laidavo kaip solidarinė skolininkė. Pagal 2001 m. balandžio 23 d. sutartį atsakovui buvo suteikta 38000 Lt paskola. Tą pačią dieną jos grąžinimą kaip solidarinė skolininkė laidavo ieškovė. Nors už paskolos grąžinimą ji įsipareigojo bankui atsakyti ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkas, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo daryti išvadą apie analogišką jos pareigą paskolą grąžinusiam atsakovui. Paskolos buvo suteiktos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, tačiau atsakovas neįrodė, jog šiuos pinigus panaudojo šeimos interesais.

Tai, kad atsakovė laidavo paskolos grąžinimą, savaime nepatvirtina, jog atsakovas jai suteikė galimybę pasinaudoti paskola šeimos interesams užtikrinti. Pagal CK 6.67 straipsnio nuostatas laidavimas yra šalutinė prievolė, vykdoma tuomet, kai skolininkas neįvykdo visos ar dalies savo prievolės kreditoriui. Nors šalys gyveno santuokoje, ieškovė nebuvo paskolos gavėja. Pinigai buvo pervesti į atsakovo sąskaitą. 2001 m. sausio 22 d. suteiktos paskolos laidavimo sutartis pasirašyta daugiau kaip po pusės metų. Ieškovė teigė, kad iki laidavimo sutarties pasirašymo apie pirmąją paskolos sutartį nežinojo, atsakovas tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Esant normaliems šeiminiams ryšiams, vieno sutuoktinio gautos paskolos sumų įteikimas pasirašytinai sandorio šalimi nebuvusiam sutuoktiniui praktiškai nėra paplitęs, tačiau, esant ginčui dėl paskolos panaudojimo, paskolą paėmęs sutuoktinis turi įrodyti pinigų panaudojimo būdus ( CPK 178 str.). Ieškovė neigia atsakovo paskolos suteikimo dokumentuose nurodytą gavimo tikslą bei nurodo, kad pasiskolintus pinigus atsakovas panaudojo jai nežinomu tikslu asmeniniais interesais. Kadangi ieškovė nebuvo paskolos sandorių šalimi, negalima laikyti, jog ji buvo supažindinta su atsakovo nurodomais paskolos gavimo tikslais. Laidavimo sutartyse, kurias ji teigė pasirašiusi prašant atsakovui, apie šiuos tikslus neužsimenama. Darydamas priešingą išvadą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo sudaryta namo rekonstrukcijos sąmata ir banko darbuotojos N. B. 2001 m. rugsėjo 21 d. pasirašyta pažyma t. 1., b.l. 126, 127, kurioje nurodyti patikrinimo metu nustatyti rekonstrukcijos darbai (pakeisti langai, lauko ir vidaus durys, įrengtas baseinas, kambariuose išklota kiliminė danga, įrengtas židinys,atlikti smulkesni lauko ir vidaus darbai). Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog minima pažyma rašyta ir pasirašyta N. B., tačiau nei iš pažymos turinio, nei iš ją surašiusio asmens parodymų negalima daryti išvados, jog pažymoje bei atsakovo sąmatoje nurodyti namo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti 2001 - 2003 metais. Iš liudytojos N. B. parodymų matyti, jog, nebūdama statybos darbų specialistė, minimą pažymą ji surašė, laikydamasi banko nustatytų reikalavimų paskolos panaudojimo tikslingumui konstatuoti. Namo būklės, buvusios iki paskolos suteikimo, netikrinusi, todėl nežinanti, kada buvo atlikti pažymoje nurodyti darbai. Pažymose nurodomus darbus ir jų kainas rašydavusi abstrakčiai, nereikalavusi medžiagų panaudojimą ir darbų atlikimo kainą patvirtinančių dokumentų, banko auditui tokios pažymos tikdavę ( t. 6 b.l. 49-50). Iš namų valdos techninės apskaitos bylos duomenų matyti, kad atsakovo pateiktoje namo rekonstrukcijos sąmatoje nurodyti darbai buvo pilnai atlikti 1998-1999 metais. Atsakovas neįrodė savo teiginio apie pastarosios bylos įrašų suklastojimą. Šių įrašų teisingumą papildomai patvirtina VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro atlikta statinio ekspertizė bei eksperto apklausa teismo posėdyje ( t. 3 b.l. 42. t. 6 b.l. 66). 2007 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje atsakovas pripažino, jog nuo 2001 metų darbai visiškai nevyko, o buvo daromi, jam išvykus ( t. 6 b.l. 46). Iš atsakovo banko sąskaitos t. 6 b.l. 143-156 matyti, kad 100000 Lt paskolą didelėmis sumomis ( 11000 Lt, 74000 Lt ir kitas mažesnes sumas) jis paėmė 2001 m. sausio - balandžio mėnesiais, kuomet laidavimo sutartis dar nebuvo pasirašyta. Didžiąją dalį ( 35000 Lt) antrosios paskolos atsakovas paėmė 2001 m. gegužės mėnesį. Nėra logiška, kad vidutiniškai apdairus asmuo, namo rekonstrukcijai per itin trumpą laiko tarpą paėmęs nemažą skolintų pinigų sumą, negali nurodyti darbų atlikėjų, darbų bei panaudotų medžiagų kainos, jų įgijimo šaltinio. Atsakovas nurodė vien langus pagaminusią įmonę, tačiau savo paaiškinimų nepatvirtino jokiais rašytiniais įrodymais (jei ir tikėti, kad remonto darbus patvirtinančių dokumentų atsakovas neišsaugojo, tai langų pagaminimo autentiškumo faktą įmonė gali patvirtinti ir vėliau išduota pažyma).

Išvadą apie tai, kad V. K. privalo kompensuoti K. K. pusę bankui grąžintos paskolos, pirmosios instancijos teismas grindžia ir Kauno apygardos prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą 2005-04-21. iš ikiteisminio tyrimo medžiagos bei 2005 m. balandžio 21 d. nutaritmo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, jog tyrimo metu nepasitvirtino V. K. parašų suklastojimo bei UAB „TeleSATpressa“ apgaulingai tvarkomos buhalterijos aplinkybės. Nors nutarimu konstatuojama, jog nėra duomenų ir apie paskolos panaudojimą ne pagal jos gavimo paskirtį, iš nutarimo motyvų matyti, jog ši išvada grindžiama tik aukščiau aptartąja banko darbuotojos N. B. pažyma bei banko darbuotojo J. V. parodymais apie darbų atlikimo faktą. Pastarasis liudytojas parodė, jog, nerašydamas darbų atlikimo aktų, lankėsi K. name ir matė, jog sąmatoje pažymėtas remontas padarytas ( ikiteisminio tyrimo medžiagos 134-136 lapai). Aukščiau aptartieji įrodymai pagrindžia, jog šie darbai buvo atlikti iki paskolos suteikimo, todėl nutarime esanti išvada priešieškininio reikalavimo nepatvirtina.

Apygardos teismas mano, jog paskolos panaudojimą ne šeimos interesais patvirtina ir vienasmeniško jos grąžinimo aplinkybė.

Išdėstytų argumentų pagrindu sprendimas pakeistinas, panaikinant jo dalį dėl piniginės kompensacijos už sugrąžintą paskolos dalį priteisimo ir natūra padalijant apeliacinio skundo dalyku nurodomas įmonių akcijas ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies tretysis punktas). Nesant atsakovo apeliacinio skundo, nenagrinėti jo argumentai dėl dalintino akcijų skaičiaus. Ieškovei iš atsakovo priteistinas jos sumokėtas 700 Lt žyminis mokestis ( CPK 93 str. 1 d.).

Teismo sprendimo trūkumas dėl motyvuojamojoje jo dalyje aptartos V. K. įmonės X padalijimo gali būti išspręstas CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimą, panaikinant jo dalį dėl 50190,64 ( penkiasdešimties tūkstančių šimto devyniasdešimt Lt 64 ct) Lt atsakovui iš ieškovės priteisimo už asmeninėmis lėšomis įvykdytą sutuoktinių prievolę.

Pripažinti ieškovei V. K. ir atsakovui K. K. nuosavybės teisę kiekvienam į keturis tūkstančius vienetų paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės „TeleSATpressa“ akcijų.

Pripažinti nuosavybės teisę ieškovei V. K. į penkias paprastąsias vardines UAB „Santakos laikraštis“ akcijas, atsakovui K. K. – nuosavybės teisę į šešias paprastąsias vardines UAB „Santakos laikraštis“ akcijas.

Likusios sprendimo dalies nekeisti.

Priteisti iš atsakovo K. K. ieškovei V. K. 700 ( septynis šimtus) Lt žyminio mokesčio.