Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. D. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad termino atnaujinimas palikimui priimti neprieštarautų vaiko J. D. interesams. Teismui nustačius, kad paveldimo turto balansas yra teigiamas, institucija neprieštarautų, kad būtų išduotas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, nes tai geriausiai atitiktų vaiko interesus ir paveldėtos piniginės lėšos galėtų būti panaudotos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė prašymą jame išdėstytais motyvais ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad 2022 m. gegužės mėnesį kreipėsi į notarą, taip pat kreipėsi į banką ir užtruko, kol gavo pažymą. Buvo žinoma, kad dukros vardu nebuvo registruota jokio turto. Be to, užtruko globos nustatymas. Nutartis dėl globos nustatymo įsiteisėjo 2022-05-17. Jokių skolų dukra neturėjo. Dukra dirbo užsienyje. Mano, kad paveldimo turto apyrašas nereikalingas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašymą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog palikimo dydis yra apie 1500 Eur. Palikėja jokių skolų neturėjo, todėl buvo nuspręsta, kad apyrašas nėra reikalingas. Pati pareiškėja terminų nepraleido, tačiau kreipėsi į notarą savo, o ne nepilnametės vardu. Priežastys, dėl kurių praleistas terminas, yra pateisinamos ir objektyvios. Jokio kito turto, išskyrus sąskaitą banke, nėra. Kadangi nėra visiškai aišku, ar palikėja skolų neturėjo, mano, jog tikslinga priimti palikimą pagal turto apyrašą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos dukra ir nepilnametės anūkės J. D., gim. (duomenys neskelbtini), mama A. D.. Klaipėdos apylinkės teismo 2022-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4090-1030/2022 J. D. nustatyta nuolatinė globa, jos globėja paskirta pareiškėja. Palikėjos A. D. palikimą sudaro AB „Swedbank“ banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos – 205,65 Eur, ir pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis fondo vienetų likutis (2022-05-26 buvo 1343,155 vnt.). Byloje nėra duomenų, kad palikėja turėjo dar kito turto: A. D. vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš A. D. išieškojimai nėra vykdomi.

Dėl termino atnaujinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad klausimą, ar konkrečios praleisto termino palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005, 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006 ir kt.).

Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės tuo, kad ji gerai nežinojo palikimo priėmimo teisinio reglamentavimo, užtruko duomenų apie paveldimą turtą surinkimas, be to, užtruko globos nustatymas nepilnametei paveldėtojai.

Įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad pareiškėja po A. D. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnametės globotinės vardu dėl objektyvių priežasčių, t. y. manė, jog nesant nekilnojamojo turto dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu kreiptis į teismą nereikia, be to, nutartis, kuria nepilnametei J. D. nustatyta globa ir jos globėja paskirta pareiškėja, įsiteisėjo 2022-05-17. Palikėjos palikimą sudaro piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje ir fondo vienetai pensijų kaupimo sąskaitoje. Taigi vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, pripažintina, kad priežastys, dėl kurių J. D. įstatyminė atstovė J. D. praleido terminą palikimui priimti, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo

Nepilnamečių vaikų vardu palikimą priima jų tėvai (globėjai), kurie yra vaiko atstovai pagal įstatymą. Įstatymas numato, jog be išankstinio teismo leidimo tėvai (globėjai) neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Spręsdamas klausimą išduoti leidimą tėvams (globėjams) nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, teismas atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis). Be to, teismas privalo atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o nustatęs, kad palikimas yra apsunkintas kreditorių reikalavimais, privalo svarstyti, ar palikimo priėmimas neturėtų būti atliekamas palikimo priėmimo pagal apyrašą būdu (CK 5.53 straipsnis). Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jei bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą.

Įvertinus tai, kad paveldimo turto tiksli vertė ir sudėtis nėra žinoma, tai, kad nors iš A. D. išieškojimai nėra vykdomi (nėra užvesta vykdomųjų bylų), tačiau nėra aišku, ar palikėja neturėjo kokių nors kreditorių (ar nebuvo sudariusi kokių nors sandorių), apie kurių buvimą šiuo metu nėra žinoma, darytina išvada, jog tikslinga palikimą priimti pagal apyrašą (CK 5.53 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja, priimdama nepilnamečio vaiko vardu palikimą pagal apyrašą, pažeistų vaiko teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, išduotinas teismo leidimas priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą, atsiradusį po A. D. mirties, pagal turto apyrašą (CK 5.53 straipsnis).

Pareiškėjai išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Šis pavedimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 – 578, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti prašymą.

Atnaujinti pareiškėjai J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti nepilnamečio vaiko J. D., gim. (duomenys neskelbtini), vardu.

Išduoti pareiškėjai J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti nepilnamečio vaiko J. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Išaiškinti, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.