Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinį atsakovui M. K. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus su ieškiniu, prašydama dokumentinio proceso tvarka iš atsakovo M. K. priteisti 6576,28 Eur žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-309/2016, atsakovas M. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje. Minėtu nuosprendžiu iš atsakovo M. K. taip pat buvo priteista turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiais pripažintiems asmenims – R. G., A. G. ir G. G.. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimais Nr. (1.34.)7R-9091 ir Nr. (1.34.)7R-9090 iš dalies patenkino G. G. ir R. G. prašymus kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir 2017 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymais Nr. 27404, Nr. 27402 kompensavo joms bendrai 6576,28 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Iš dalies kompensavus padarytą žalą, ieškovė įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš M. K. teismo tvarka išieškoti išmokėta sumą.

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas (toliau – Žalos kompensavimo įstatymas) nustato priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu (Žalos kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Pagal šį įstatymą taip pat kompensuojamos nukentėjusio asmens patirtos bylinėjimosi (proceso) išlaidos, kurias priteisė teismas, ir vykdymo išlaidos. Pagal šį įstatymą kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė, atstovaujama Fondo programos vykdytojo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, įgyvendinančios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programą ir atliekančios kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas), įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis nustatytas, išreikalauti tokio dydžio sumas, kokios sumokėtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims (Žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.5 punktu atstovauti valstybei įgaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, t. y. ieškovę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui (o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą) privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovei atlyginus nukentėjusiems asmenims smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, ji įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį (atsakovą), tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistinas 6576,28 Eur žalos atlyginimas (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteisti 74 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 428 ir 429 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, naudai 6576,28 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 28 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 74 Eur (septyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Išaiškinti M. K., jog žyminį mokestį turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Šalys negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba preliminarų sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.