- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- 1-1389-993/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Kaltinamasis
- R. L.
- Nukentėjusysis
- G. L.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, kaltinamajam R. L., kaltinamojo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajai G. L., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, suvirintoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. 2016-05-23 apie 23.00 val. būnant PPC „Akropolis“, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, trečiame aukšte esančioje stovėjimo aikštelėje, smurtavo prieš buvusią sutuoktinę G. L., t.y. tyčia kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę, tokiu būdu jai sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį veido kairiojo skruosto patinimu.
Kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino visiškai, teismo posėdžio metu paaiškino, jog įvykio dieną jis sužinojo, kad jo buvusi žmona su vyriškiu išvyko į Kaune, „Žalgirio arenoje“ vykstantį koncertą. Jį apėmė pavydas, norėjo įsitikinti, kad buvusi žmona turi kitą vyrą, todėl nuvyko į „Akropolio“ stovėjimo aikštelę, kur trečiame aukšte laukė grįžtančios buvusios žmonos. Kai ji atėjo prie mašinos, jis priėjo prie jos, jie susiginčijo, o tada trenkė jai kaire ranka į kairįjį veido skruostą. Dėl savo poelgio dabar labai galisi, supranta savo veiksmų neteisėtumą, atsiprašė nukentėjusiosios, dėl įvykio jie susitaikė. Nukentėjusioji yra jo buvusi žmona, jie dar praeitų metų rudenį oficialiai išsiskyrė, bendro ūkio neveda, kartu negyvena, juos sieja tik bendri vaikai, kurie gyvena su mama.
Nukentėjusioji G. L. teismo posėdyje paaiškino, jog kaltinamasis yra jos buvęs vyras, jie 2015-10-06 išsiskyrė ir nuo to laiko kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Visą laiką, kol jie kartu gyveno, jos vyrą ištikdavo stiprūs pavydo priepuoliai, tai lėmė jų santuokos iširimą. Po santuokos nutraukimo, jie dar bandė taikytis, bet nesėkmingai. Dabar juos sieja tik vaikai. 2016-05-23 ji su pažįstamu vyru išvyko į koncertą. Pasibaigus koncertui, ji sugrįžo į automobilių stovėjimo aikštelę, kur pamatė savo buvusį vyrą. Tarp jų kilo konfliktas, jis puolė ją, kaltino, o tada trenkė kaire ranką į kairįjį skruostą. Kaltinamasis dėl įvykio gailisi, jos atsiprašė, ji jam atleido.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo A. A. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, kad pareiškėja G. L. pareiškė, kad 2016-05-23 apie 23.00 val. PPC „Akropolis“, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune automobilių stovėjimo aikštelėje buvęs sutuoktinis R. L. kairės rankos kumščiu trenkė į kairįjį skruostą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Protokole taip pat užfiksuota įvykio vieta – K. Mindaugo pr. 149, Kaunas, automobilių stovėjimo aikštelė, trečias aukštas (b.l.7-9).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyr. patrulio Š. J. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nurodyta, kad 2016-05-23 apie 23.07 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune vyras smurtauja prieš žmoną. Įvykio vietoje nustatyta, jog policiją kvietė G. L., buvęs pranešėjos vyras R. L. atvykęs į PPC „Akropolis“, kur buvo pranešėja su savo draugu Pauliumi, bei priėjęs prie jų trenkė pranešėjai, bei jos draugui į veidą. Smurtą patyrusi G. L. paaiškino, kad smurtas pasireiškė, kai tarp pranešėjos draugo P. L. kilo konfliktas su pranešėjos buvusiu vyru R. L., kurie nebegyvena kartu 7 mėn. Konflikto metu R. L. trenkė jai bei jos draugui į veido sritį. Ankščiau buvo smurto atvejų, tačiau į policiją nesikreipė. Ant G. L. veido kairės pusės ties skruostu matėsi patinimas. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, jog nei žmonai, nei jos draugui netrenkė (b.l.18-19).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G965/2016(03) nurodyta, kad G. L. nustatytas veido kairio skruosto srities sumušimas. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.16-17).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo, ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį.
Ikiteisminio tyrimo metu R. L. kaltintas tuo, kad nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – nukentėjusiosios G. L. sveikatą. Tačiau teismas sprendžia, jog G. L. negali būti laikoma BK 140 str. 2 d. numatyta artima giminaite ar šeimos nare, nes artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, formuojančio bendrosios kompetencijos praktiką, nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2013, 2015-02-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015, 2016-04-26 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016) sąvokos „artimas giminaitis“, „šeimos narys“ aiškinamos ir taikomos pagal BK 248 str. 1, 2 dalių nuostatas, o ne pagal BPK 38 str. nuostatas.
Akivaizdu, jog R. L. ir G. L. negali būti laikomi artimais giminaičiais ar šeimos nariais, nes jie neatitinka nei vienos iš BK 248 str. nurodytų sąvokų – nėra sutuoktiniai, nes išsituokę, jie kartu negyvena ir neveda bendro ūkio. Todėl BK 140 str. 2 d. numatytos kvalifikuojančios veiką aplinkybės R. L. negali būti pritaikytos. Kvalifikuojant veika pagal BK 140 str. 2 d., taip pat negali būti taikomos sąvokos, apibūdintos LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, nes tos sąvokos neatitinka BK 248 str. nurodytas sąvokas, kurioms tik esant, veika gali būti kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. Byloje nustatyta, kad R. L. ir nukentėjusioji įvykio metu buvo ir šiuo metu yra susieti tik artimais ryšiais, nes jie buvo susituokę, turi bendrus vaikus, kuriais abu rūpinasi. Tačiau nustačius tik smurto artimoje aplinkoje požymį, baudžiamoji atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą kyla pagal BK 140 str. 1 d., o ne pagal BK 140 str. 2 d. ir ji kyla nepriklausomai nuo to, ar yra nukentėjusiosios pareiškimas ar ne, o baudžiamasis procesas vyksta ne privataus kaltinimo, o bendra tvarka (BPK 409 str. 3 d.).
Taigi, susidariusioje situacijoje teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją pakeisti. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisme jis nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis sudavė savo buvusiai sutuoktinei G. L. į kairįjį veido skruostą. Tokius jo parodymus patvirtina teisme duoti nukentėjusiosios parodymai, rašytiniai bylos duomenys. Byloje nustatyta, kad R. L. smurtaudamas prieš nukentėjusiąją G. L., nežymiai sutrikdė jos sveikatą, o tai atitinka BK 140 str. 1 d. numatytos veikos dispoziciją.
Dėl BK 38 str. taikymo
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamajam atleidžia ir sutinka su juo susitaikyti (b.l.58-59).
BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Kaltinamasis R. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis ankščiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta (b.l.39-44). Kaltinamasis UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ įskaitoje neįrašytas (b.l.47), yra dirbantis. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja G. L., o baudžiamoji byla nutrauktina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Kauno apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-5969, kurioje nurodyta, kad Angelė Fominienė teikia antrinę pagalbą R. L., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 23,16 Eur ir jas prašoma priteisti iš kaltinamojo (b.l.62-63).
Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 str., 313 str. 432 str.,
nusprendžia:
R. L., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja G. L. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti R. L., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu R. L. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. L. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš R. L. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.