Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovei V. A., ieškovės atstovei advokatei Agnei Golubevienei, atsakovui V. Ž., atsakovo atstovui advokatui Ramūnui Mitkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir atsakovo V. Ž. priešieškinį ieškovei V. A. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jos pasiūlyta namo naudojimosi tvarka yra racionali, tokia tvarka neapriboja atsakovui naudotis namo dalimis. Ieškovei atitenka 48,45 kv. m. ploto patalpos, atsakovui – 68,48 kv. m., bendrai naudotis – 28,54 kv. m. Rūsio ir pastogės patalpos yra lygiavertės, jos naudojamos sandėliavimui, todėl kompensacijos prašo tik už gyvenamąsias patalpas. Prašo priteisti kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnį 19,98 kv. m. patalpų plotą. Pastogės patalpas prašo priteisti atsakovui, nes į ją galima patekti iš atsakovo patalpų. Bendro naudojimo patalpomis palieka virtuvę, katilinę, prieškambarį, kuriame yra įėjimas ir laiptai, vonią, tualetą, verandą. Su atsakovo pateiktu priešieškiniu nesutinka, nes priešieškinyje keliami reikalavimai pažeidžia ieškovės interesus. Atsakovo siūlomas variantas neracionalus, neekonomiškas, reikalauja didelių investicijų, atsakovui reikės įsirengti vonią, katilinę, virtuvę, ieškovei – naujas duris. Atsakovas nurodė, jog jo sveikata yra prasta, todėl jis taip pat neturi lėšų rekonstrukcijai įgyvendinti. Pagal atsakovo planą 01-holas, 02-priešpirčio patalpa, 03-pirtis, 04-svetainė, 05-koridoriaus dalis, 06-katilinė, 07-vonia, tualetas, 08-koridorius, 09-miegamasis, 10-virtuvė, 11-veranda. Priešieškiniu yra ribojama jos teisė patekti į patalpą 1-9, miegamąjį, nes atsakovas įrengia pertvarą, tada durys į patalpą 1-9 yra naikinamos, o ieškovė turi įsirengti kitas duris. Šalys į namą vaikščiodavo iš kiemo pusės, o patekimas į namą iš gatvės apsunkina kuro, sandėliuojamų produktų parsinešimą. Jei ieškovė naudosis įėjimu iš gatvės pusės, tai jis nepatogesnis, nes jos naudojami kambariai tampa pereinami, ji per svetainę nešios maisto produktus, turės išnešti kuro atliekas, taigi svetainė tampa koridoriumi. Patenkinus atsakovo priešieškinį, dėl naujai įrengiamos pertvaros, koridorius 05 taptų tamsus, nes būtų užtvertas langas, koridorius 1-8 taip pat labai susiaurėtų ir jo plotis liktų apie 80 cm, katilinės vėdinimas taptų netinkamu, nepakankamu. Katilas yra malkinis ir dujinis. Rūsys yra labai drėgnas, todėl ten malkų negalima laikyti. Kita vertus, rūsio durys, laiptai yra nepatogūs, yra nuolydis, reikia lipti pasilenkus, todėl malkas reikės įsinešti einant aplink namą. Kūrenant malkomis ir negaunant oro, dūmai eina į svetainę. Įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, neturi. Siūlymas įsirengti atskirą įėjimą į patalpą 09, yra prieštaraujantis įstatymui. Piniginių lėšų rekonstrukcijai ieškovė neskirs, nes tam neturi lėšų. Patenkinus atsakovo priešieškinį, jis patogiai galėtų naudotis namu, pasiimti kurą iš ūkio pastato, naudotis laiptais. Ieškovė įsigijusi kitą būstą. Dirba mokykloje mokytoja, uždirba 1000 Eur. Pastogė virš antro aukšto nėra apšiltinta, ji naudojama sandėliavimui, aukštingumas pakankamas, patalpos buvimo fakto atsakovas neneigia, todėl gali būti dalintina. Sutinka su priešieškinio pasiūlymu naudotis rūsiu. Nesutinka, kad atsakovas įsivestų komunikacijas, nes rekonstrukcija nėra galima. Nemano, kad rūsys yra vertingesnis už pastogę, nes ši sandėliavimui puikiai tinka, o be to, ją atsakovas gali įsirengti kaip gyvenamas patalpas. Name negyvena nuo 2015 m. birželio mėnesio, gyventi nesiruošia, norėtų parduoti ar išnuomoti, nes nenori matytis su atsakovu. Jos dalyje nuimti kištukiniai lizdai, lempos, sugadinti baldai. Atsakovas nesaugoja, kas jai priskirta, naudojasi patalpomis, kurias ieškovė prašo priskirti bendram naudojimui.

Dėl ūkio pastato naudojimosi tvarkos nurodė, kad sutinka su tuo, kad ieškovei būtų paskirta patalpa P1, atsakovui esama stoginė, o kyla ginčas dėl P2 dalies, nes tuomet atsakovui tektų daugiau kvadratūros – jam atitektų 34,23 kv. m., o turėtų atitekti 28,13 kv. m. Virš garažo yra pastogė, kurią prašytų sau, jei teismas nepriteistų, prašytų kompensacijos 1296,25 Eur, nes atsakovui atitektų daugiau ūkio pastato ploto. Ūkio pastato vertė 8500 Eur, kvadratūra 40 kv. m., atsakovui tektų daugiau 6,1 kv. m., kai 1 kv. m. vertė sudaro 212,5 Eur. Pastogės patalpa yra, šalys to neneigia, todėl turi būti apspręstas jos naudojimosi klausimas. Sutinka, kad garažas su pastoge būtų paskirtas jai, galvoja, kad galima patekti į pastogę iš garažo, prakirtus angą ir įrengus laiptus. Jei ieškovei būtų paskirta pastogės patalpa, ji įsirengtų atskirą patekimą savarankiškai. Jei ūkio pastato pastogė būtų paskirta ieškovei, tai ji kompensacijos atsakovui nemokėtų. Dėl stoginės sumažėja naudojamos žemės plotas, o stoginės vertė ir ieškovei atitenkančios ūkio pastato dalies vertė skiriasi nežymiai. Garažą ir pastogę virš garažo prašo paskirti ieškovei, visą kitą atsakovui. Sutinka su atsakovo reikalavimu statyti automobilį po neįregistruota stogine.

Dėl žemės naudojimo tvarkos nurodė, kad yra logiška, jog tam, kam atitenka stoginė, tai to ir žemė šalia, o dėl kitų reikalavimų didelio ginčo nėra, bet nėra tikslinga nustatyti mažus plotelius po 10 kv. m. – A ir B, nes nemato tame prasmės.

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė savo priešieškinį, ieškovės ieškinį prašo atmesti ir nustatyti namo naudojimosi tvarką pagal jo priešieškinį. Pagal jo siūlomą variantą, jis patalpoje 08 įsirengtų pertvarą, atlikus šiuos pertvarkymus namas pasidalintų į dvi atskiras dalis be bendro naudojimo patalpų. Namas turi būti dalinamas aukštais, nes su kitais savininkais ar nuomininkais gali iškilti įvairių nesutarimų. Kauno apygardos nutartyje yra nurodyta, jog gyvenamasis namas yra dalus, todėl privalo būti padalintas atskirais aukštais. Tokiu būdu atsakovui tektų patalpų 1,4 kv. m. ploto daugiau, todėl tam, kad nepablogėtų ieškovės padėtis, siūlo jai paskirti rūsio patalpas. Rūsio patalpų paskyrimas ieškovei kompensuoja tai, kad atsakovui tenka daugiau gyvenamų patalpų ploto, todėl kompensacijos nėra už ką mokėti, be to neturėtų galimybės išmokėti kompensacijos ieškovei, nes turi stuburo problemų. Gauna pajamas iš statybos, nes dirba pagal patentą, tačiau pajamos minimalios. Atsakovas turi įsirengti atskiras komunikacijas, dujų katilą, jis patirs daug papildomų išlaidų, todėl jo pasiūlyta tvarka nepažeidžia ieškovės interesų. Neįrengta namo pastogė nėra apšiltinta, joje yra lauko temperatūra, jos lubos yra žemėjančios. Į pastogę patenkama paprastomis kopėčiomis, laiptų nėra, tai nėra įrengta patalpa. Nėra prieš, kad atsakovui būtų paskirta neįrengta pastogė. Atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutinka, nes atsakovas neturi pinigų ieškovei kompensacijai išmokėti. Dėl katilinės nori pasakyti, jog joje yra 11 cm skersmens ventiliacinė anga, todėl dūmai po kambarius nepasklis. Ventiliacinė anga katilinėje buvo įrengta seniai, bet groteles ant angos atsakovas uždėjo dabar. Į patalpą 05 šviesa pateks iš kambarių 04 ir 10, nes tų kambarių durys yra su stiklais. Pirmame aukšte stovi dujų katilas, todėl nėra jokio reikalo nešiotis malkų namui kūrenti. Ieškovės prašymas prisiteisti kompensaciją yra sąlygotas ieškovės paimtų greitųjų kreditų grąžinimo. Reikalavimas, atsakovei įsirengti duris, grindžiamas teismų praktika. Ieškovė gali išsikirsti naujas duris patalpoje 1-9. Kadangi patalpa 1-9 yra paskirtina ieškovei, todėl atsakovas neturi jai įrengti durų ir net nežinotų, kokias turėtų įrengti. Ieškovės turtinė padėtis dėl to nepablogės. Visas komunikacijas jam įsivesti kainuotų apie 10 000 Eur. Rūsys yra tinkamas laikyti kurui, nes 20 m. iki skyrybų laikydavo anglis ir malkas, susimesdavo jas per šoninį langelį. Kurą ieškovė galės įsinešti iš rūsio, durys į rūsį 80 cm pločio, 1,65 cm aukščio. Užtvėrus pertvarą koridoriuje 08, ieškovė galės laisvai patekti į rūsį, nes yra durys. Atsakovas planuoja padaryti pertvarą 15 cm storio, su garso izoliacija, nes pats yra tuo suinteresuotas. Dabar jis name gyvena nuolat, naudojasi antru aukštu, naudojasi virtuve, vonia nesinaudoja, nes jau įsirengė, tualetas buvo antrame aukšte, taigi jis vonia, tualetu tikrai nesinaudos ir virtuve nesinaudos ateityje. Antrame aukšte planuoja įsirengti dujinį katilą, dabar kūrena katilinę pirmame aukšte. Katilinė nerūksta, ieškovė yra neteisi. Ieškovei lieka įrengtas vandentiekis, katilinė, o atsakovas sutinka savo lėšomis viską įsirengti, taigi ji gali nors duris į patalpą 1-9 įsirengti savo lėšomis. Pastogė neįrengta, neinventorizuota, todėl ji nėra dalintina, bet jei teismas dalintų, tai sutinka, kad jam būtų priskirta. Pastogės į namo skaičiavimus neįtraukė. Vonią įrengė be ieškovės sutikimo, nes vidaus patalpoms jo nereikia. Patvirtina, kad ieškovei liks praėjimas į virtuvę apie 80 cm pločio. Kuro atliekas ieškovė gali išsinešti per svetainę ar įsirengti naujas duris į patalpą 1-1. Naują malkinę statė dėl to, kad daugiau malkų galėtų laikyti. Dabar atsakovas gyvena strese, bijo laikyti maistą, nes ieškovė gali jį užnuodyti, mašinos ratų varžtus buvo atsukusi. Namą nesunkiai galima pritaikyti atskiriems namų ūkiams, taip nurodyta apeliacinio teismo nutartyje, atsakovas įsipareigoja pertvarkymus atlikti savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Stoginė neįteisinta, garažas įteisintas, jis yra su duobe, kainuoja 8000 Eur, todėl nori, kad jam atitektų virš garažo esanti pastogė. Į pastogę patekimas yra iš ūkio pastato. Ieškovei atitenka daug daugiau vertingesnio ūkio pastato ploto, nei atsakovui. Pastogė virš ūkio pastato yra neinventorizuota.

Dėl žemės naudojimosi tvarkos nurodė, kad mažas plotelis 10 kv. m. yra reikalingas, nes ten įsirengtų vartelius, kadangi pro automatinius vartus nepatogu vaikščioti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas visiškai.

Šalių paaiškinimais ir bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016-05-23 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1975-896/2016, kuris iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2016-10-26 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1967-638/2016, nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir santuokoje įgytas turtas - žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), padalinti šalims po ½ dalį (t. 1, b. l. 43-58, 28-42, 133-148), kurios atitinkamai asmeninės nuosavybės įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 24-27); pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis gyvenamasis namas susideda iš: pirmo aukšto patalpų 1-1 (7,14 kv. m.), 1-2 (9,64 kv. m.), 1-3 (2,92 kv. m.), 1-4 (18,43 kv. m.), 1-5 (2,30 kv. m.), 1-6 (4,35 kv. m.), 1-7 (3,99 kv. m.), 1-8 (4,28 kv. m.), 1-9 (10,37 kv. m.), 1-10 (10,10 kv. m.), 1-11 (3,52 kv. m.); antro aukšto patalpų 1-12 (7,48 kv. m.), 1-13 (13,14 kv. m.), 1-14 (18,45 kv. m.), 1-15 (15,74 kv. m.), 1-16 (12,07 kv. m.), 1-17 (1,60 kv. m.); rūsio patalpų R-l (16,47 kv. m.), R-2 (10,63 kv. m.) (t. 1, b. l. 8-23). Pagal atsakovo užsakymą UAB „Architektas“ parengė namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), padalijimo projektinius pasiūlymus (t. 1, b. l. 176-198). Ieškovė prašo nustatyti žemės naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodezininkai“ 2017-03-17 parengtą planą (1 t. bl.l.22,23), atsakovas – pagal UAB „Geodezininkai“ 2017-04-24 parengtą planą (1t. b.l.197,198)

Atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenis, bendras gyvenamojo namo plotas 172,62 kv. m., naudingas plotas 145,52 kv. m., gyvenamas plotas 88,20 kv. m., rūsių plotas 27,10 kv. m. (t. 1, b. l. 24-27), todėl pagal bendraturčių turimas nuosavybės dalis (po ½), šalims priklausytų gyvenamojo namo ploto po 86,31 kv. m., naudingo ploto po 72,76 kv. m., gyvenamo ploto po 44,10 kv. m., rūsių ploto po 13,55 kv. m.

Byloje pareikštas ieškinys ir priešieškinis yra kilę iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Pagal pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004 m.).

Šalys iš esmės sutiko su tuo, jog ieškovė naudosis gyvenamo namo pirmo aukšto, o atsakovas antro aukšto patalpomis. Šalių pozicijos skiriasi tuo, kad ieškovės variante siūloma virtuve, tualetu, vonia, koridoriumi, katiline, įėjimu į namą naudotis bendrai, o atsakovas siūlo atlikti tam tikrus pertvarkymus ir patalpomis naudotis atskirai be bendro naudojimo patalpų.

Spręsdamas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, teismas atsižvelgia į tai, kad Kauno apylinkės teismas 2016-05-23 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-1975-896/2016, konstatavo, kad tarp šalių santykiai yra konfliktiški, ieškovė dėl tokių santykių iš namų yra išsikrausčiusi, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių nekilnojamasis turtas yra dviejų aukštų gyvenamasis namas su žemės sklypu ir ūkio pastatu, t. y. šalys gyvendamos atskirai turės atskiras erdves, nusprendė, kad šis turtas yra dalus, t. y. jam nereikalinga esminė rekonstrukcija pritaikyti patogesniam kartu negyvenančių asmenų gyvenimui (sprendimo 12-13 lapai; t. 1, b. l. 43-58, 133-148). Kauno apygardos teismas 2016-10-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1967-638/2016, taip pat nurodė, kad gyvenamasis namas yra dalus, nes abiejų aukštų plotai yra lygūs, į namą yra du įėjimai, perdanga tarp aukštų yra gelžbetoninė, todėl sutiko su pirmos instancijos teismo argumentais, kad namą įmanoma nesunkiai pritaikyti dviems atskiriems namų ūkiams, tam nereikalinga esminių rekonstrukcijų. Taip pat toje byloje atsakovas nurodė, kad jis sutiks įsirengti atskirus apskaitos prietaisus ir atliks reikalingus pertvarkymus, kurie leis naudotis namo aukštais izoliuotai ir nepalikti jokių bendro naudojimo patalpų (nutarties 26 pastraipa; t. 1, b. l. 28-42). Nagrinėjamos bylos procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu, šalys taip pat nurodė aplinkybes dėl šalių konfliktiškumo.

Namo patalpų išsidėstymas bei paminėtos teismų nustatytos ir šalių nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti naudojimosi tvarką pagal atsakovo priešieškinį – atsakovui paskirti naudotis UAB „Architektai“ projektiniuose pasiūlymuose nurodytas pirmo aukšto patalpas - 08 (2,33 kv. m.), 11 (3,52 kv. m.), antro aukšto patalpas - 12 (7,48 kv. m.), 13 (13,14 kv. m.), 14 (18,45 kv. m.), 15 (15,74 kv. m.), 16 (12,07 kv. m.), 17 (1,60 kv. m.), ieškovei paskirti naudotis pirmo aukšto patalpas 01 (7,14 kv. m.), 02 (9,64 kv. m.), 03 (2,92 kv. m.), 04 (18,43 kv. m.), 05 (4,79 kv. m.), 06 (4,35 kv. m.), 07 (3,99 kv. m.), 09 (10,37 kv. m.), 10 (10,10 kv. m.) bei rūsio patalpas R-l (16,47 kv. m.), R-2 (10,63 kv. m.), atsakovas įpareigotinas jo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo įrengti minėtų projektinių pasiūlymų gyvenamojo namo pirmo aukšto plane numatytą pertvarą, o taip pat panaikinti šiame plane nurodytą esamą durų angą, o ieškovė įpareigotina savo lėšomis įrengti pirmo aukšto plane numatytas duris (CK 4.81 str.).

Naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nustatytina atsižvelgiant į šalių turimas gyvenamojo namo ploto dalis (po ½ dalį) ir į racionalumo, patogumo ir efektyvumo kriterijus, t. y., kad tarp šalių būtų kuo mažiau bendrų patalpų, kad būtų išvengta konfliktinių situacijų. Įvertinus ieškovės ieškiniu ir atsakovo priešieškiniu siūlomus variantus dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo bei šalių argumentus, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadai, jog atsakovo priešieškiniu siūloma nustatyti nekilnojamo turto naudojimosi tvarka šalys galėtų naudotis namu nepaliekant nė vienos bendro naudojimo patalpos, o tai, atsižvelgiant į tarp šalių esančius konfliktiškus santykius ir siekiant jų išvengti ateityje, yra prioritetas. Ši tvarka yra tinkamesnė net ir įvertinus tai, kad teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog ji gyvenamajame name negyvena nuo 2015 m. birželio mėn. ir jame neketina gyventi, nes suformavus du atskirus namų ūkius, be bendro naudojimo patalpų, ieškovės dalis tampa daug patrauklesnė ją nuomoti ar parduoti. Dėl atsakovo priešieškiniu siūlomos nekilnojamo turto naudojimosi tvarkos ieškovės turtinė padėtis nepablogės – ieškovė jai priskirtinoje gyvenamojo namo dalyje galėtų gyventi iš karto, be jokių papildomų investicijų, nes jai liktų virtuvės, sanitarinės ir katilinės patalpos, tik reikėtų įsirengti minėtų projektinių pasiūlymų gyvenamojo namo pirmo aukšto plane numatytas duris. Tuo tarpu atsakovas sutinka turėti žymiai daugiau išlaidų ir savo lėšomis įsipareigoja įsirengti virtuvės, sanitarinių mazgų patalpas, katilinę bei komunikacijas.

Teismas pažymi, kad nustatant naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką ir pritaikant gyvenamąjį namą gyventi dviems atskiriems namų ūkiams, yra akivaizdu, jog šalys susiduria su tam tikrais nepatogumais, nes iki šalių santuokos nutraukimo, gyvenamasis namas, ūkio pastatas ir žemės sklypas buvo pritaikytas gyventi vienai šeimai – vienam namų ūkiui. Atsižvelgiant į tai, yra atmestini ieškovės argumentai, dėl to, kad po rekonstrukcijos koridoriuje (1-5) bus tamsu, nes įėjimas į vieną kambarį (1-9) užsidaro, kad po atsakovo siūlomos gyvenamojo namo rekonstrukcijos bus apsunkintas kuro parsinešimas į katilinę. Viena vertus, dėl to nėra pateikta įrodymų, kita vertus, atsakovas nurodė priešingai, kad į koridorių šviesa patektų iš kambarių 04 ir 10, kurių duryse yra stiklai, o neštis kurą iš lauko namui kūrenti nebūtina, nes jį galima įsinešti iš rūsio, kuris yra tinkamas jam laikyti, nes 20 m. jame anglys ir malkos būdavo laikomos, užtvėrus pertvarą, ieškovė galės laisvai patekti į rūsį, be to, atsakovo teigimu, galima šildytis dujomis. Ieškovė nurodė argumentus dėl nepakankamo, netinkamo katilinės vėdinimo, tačiau jie atmestini kaip nepagrįsti – nes ieškovė jų neįrodė, kita vertus, nėra paneigti atsakovo pateikti įrodymai dėl 11 cm skersmens ventiliacinės angos katilinėje įrengimo (t. 2, b. l. 64-65, 66-67).

Kadangi ieškovė ieškiniu nesutinka, kad atsakovas įsivestų komunikacijas į jam priskirtiną naudotis gyvenamojo namo dalį, tenkintinas atsakovo priešieškinio reikalavimas - atsakovui pripažintina teisė be ieškovės sutikimo, įvykdžius teisės aktų reikalavimus, įsivesti į gyvenamojo namo antrą aukštą elektrą, vandentiekį, kanalizaciją ir dujas, taip pat įsirengti atskirus apskaitos prietaisus CK 4.75 str.).

Dėl naudojimosi tvarkos ūkio pastatu tarp šalių ginčas iš esmės nekilo, tačiau ieškovė prašo virš jai paskiriamos naudotis patalpos dalies, kurią šalys vadina „garažu“ paskirti naudotis neįrengtą pastogę. Atsižvelgus į tai, nustatytina ūkio pastato, naudojimosi patalpomis tvarka: paskirtina ieškovei naudotis UAB „Architektai“ projektiniuose pasiūlymuose nurodyta patalpa P1 (22,03 kv. m.), o atsakovui paskirtina naudotis patalpa P2 (10,70 kv. m.), atsakovas jo lėšomis įpareigotinas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos panaikinti minėtų projektinių pasiūlymų pagalbinio ūkio pastato schemoje numatytą durų angą, esančią tarp patalpų P1 (22,03 kv. m.) ir P2 (10,70 kv. m.).

Byloje nėra duomenų, kad gyvenamojo namo pastogė bei ūkio pastato pastogės Nekilnojamojo turto registro ir kadastrinių matavimų bylos duomenimis būtų inventorizuotos ir įteisintos, tačiau siekiant tarp šalių išspręsti visus ginčus dėl statinių naudojimo, šalims sutinkant, atsakovui paskirtina naudotis neįrengta namo pastoge. Įvertinus tai, kad atsakovui yra paskirta naudotis neįrengta pastoge name, ieškovei yra paskirtina naudotis neįrengta pastoge virš jos naudojamos ūkio pastato dalies.

Ieškovei sutinkant, nustatytina, kad atsakovas turi teisę šalia ūkio pastato laikyti savo automobilį (automobilio parkavimo vieta pažymėta UAB „Architektas“ parengtų projektinių pasiūlymų ūkio pastato schemoje „B“ dalyje).

Nustačius naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, šalims paskirtų naudotis patalpų plotas gali skirtis nuo šalių turimų nuosavybės dalių, šiuo atveju, nukrypimas nelaikytinas esminiu. Kompensacijos nė vienai iš šalių nepriteistinos, kadangi tenkinus atsakovo priešieškinį, o ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, teismas nustato, jog ieškovei gyvenamajame name atitenka bendro ploto 24,50 kv. m. daugiau nei atsakovui (98,83 kv. m. ( 71,73 kv. m. pirmo aukšto patalpos+27,10 kv. m. rūsio patalpos) - 74,33 kv. m. = 24,50 kv. m.), tai pat ir ūkio pastate atitenka 11,33 kv. m. daugiau nei atsakovui (22,03 – 10,70 = 11,33). Viena vertus, atsižvelgtina į tai, jog atsakovui paskirta naudotis namo neįrengta pastoge bei leidžiama statyti šalia ūkio pastato automobilį, o ieškovei paskirta naudotis visu rūsiu ir neįrengta pastoge ūkio pastate, kita vertus, atsakovas kompensacijos priteisti neprašo.

Tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl naudojimosi žeme tvarkos nustatymo, todėl naudojimosi žeme tvarka nustatytina pagal atsakovo priešieškinį. Nustatytina žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal UAB „Geodezininkai“ 2017-04-24 parengtą planą paskiriant atsakovui naudotis žemės sklypo dalimis A (10 kv. m. ir 43 kv. m.), ieškovei – žemės sklypo dalimis B (10 kv. m. ir 43 kv. m.), atsakovui ir ieškovei paskiriant bendrai naudotis žemės sklypo dalimi C (280 kv. m.). Tenkinant atsakovo priešieškinį, įvertintini atsakovo argumentai dėl būtinumo jam įėjimui į namų valdą įsirengti vartelius, o tam yra reikalinga paskirti asmeniškai šalims naudotis žemės sklypo dalimis A ir B po 10 kv. m.

Ieškovė byloje patyrė 1309 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: žyminis mokestis 229 Eur (t. 1, b. l. 7, 120; t. 2, b. l. 59), 1080 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 20-27, 85-89). Atsakovas byloje patyrė 681 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis 31 Eur (t. 1, b. l. 199; t. 2, b. l. 79-80), 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 79-80, 81-84).

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies (reikalavimai dėl naudojimosi neįrengtomis pastogėmis, kas sudaro 15 procentų), o atsakovo priešieškinis tenkinamas visiškai (100 procentų), iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos –196,35 Eur, o iš ieškovės atsakovui – 681 Eur; įskaičius tarpusavio reikalavimus, iš ieškovės atsakovui priteistina 484,65 Eur (681-196,35= 484,65) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai (redakcija iki 2017-07-01), 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.

1. Nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarką pagal UAB „Architektai“ parengtus projektinius pasiūlymus:

1.1. Atsakovui V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis pirmo aukšto patalpas - 08 (2,33 kv. m.), 11 (3,52 kv. m.), antro aukšto patalpas - 12 (7,48 kv. m.), 13 (13,14 kv. m.), 14 (18,45 kv. m.), 15 (15,74 kv. m.), 16 (12,07 kv. m.), 17 (1,60 kv. m.) bei neįrengtą pastogę.

1.2. Ieškovei V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis pirmo aukšto patalpas 01 (7,14 kv. m.), 02 (9,64 kv. m.), 03 (2,92 kv. m.), 04 (18,43 kv. m.), 05 (4,79 kv. m.), 06 (4,35 kv. m.), 07 (3,99 kv. m.), 09 (10,37 kv. m.), 10 (10,10 kv. m.) bei rūsio patalpas R-l (16,47 kv. m.), R-2 (10,63 kv. m.).

1.3. Įpareigoti atsakovą V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo įrengti pirmo aukšto plane numatytą pertvarą, panaikinti esamą durų angą.

1.4. Įpareigoti ieškovę V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo lėšomis įrengti pirmo aukšto plane numatytas duris į patalpą 09 (10,37 kv. m.).

1.5. Atsakovui V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti teisę be ieškovės sutikimo, įvykdžius teisės aktų reikalavimus, įsivesti į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), antrą aukštą elektrą, vandentiekį, kanalizaciją ir dujas, įsirengti atskirus apskaitos prietaisus.

2. Nustatyti ūkio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi patalpomis tvarką pagal UAB „Architektai“ parengtus projektinius pasiūlymus:

2.1. Paskirti atsakovui V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis patalpa P2 (10,70 kv. m.).

2.2. Paskirti ieškovei V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis patalpa P1 (22,03 kv. m.) su virš jos esančia pastoge.

2.3. Įpareigoti atsakovą V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo panaikinti durų angą, esančią tarp patalpų P1 (22,03 kv. m.) ir P2 (10,70 kv. m.).

2.4. Nustatyti, kad atsakovas V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę laikyti automobilį šalia ūkio pastato (automobilio parkavimo vieta pažymėta UAB „Architektas“ parengtų projektinių pasiūlymų ūkio pastato schemoje „B“ dalyje).

3. Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geodezininkai“ 2017-04-24 parengtą planą:

3.1. Paskirti atsakovui V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis žemės sklypo dalimis A (10 kv. m. ir 43 kv. m.).

3.2. Ieškovei V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis žemės sklypo dalimis B (10 kv. m. ir 43 kv. m.).

3.3. Atsakovui V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovei V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi C (280 kv. m.).

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 484,65 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 65 ct).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.