- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-08
- Bylos Nr.
- e2-395-407/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00352-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Dalia Kačinskienė, Žilvinas Terebeiza
- Kreditorius
- E. Š.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Žilvino Terebeizos ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus E. Š. (E. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lensona“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lensona“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Robinta“; nutartis įsiteisėjo.
Šalies argumentai
2. Nemokumo administratorė 2025 m. vasario 20 d. prašymu kreipėsi į BUAB „Lensona“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą, be kita ko, prašydama patvirtinti E. Š. (E. Š.) 10 494,92 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, kad buvusiems darbuotojams (E. Š.) iš Garantinio fondo buvo išmokėta 779,94 Eur suma, taigi E. Š. pirmuoju etapu tenkinamas reikalavimas sudaro 785,87 Eur, o antruoju etapu tenkintinas reikalavimas – 9 709,05 Eur sumą. Atitinkamai prašė pakeisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus finansinį reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymą tenkino visiškai. Be kita ko, patvirtino E. Š. 10 494,92 Eur dydžio finansinį reikalavimą: 785,87 Eur finansinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, ir 9 709,05 Eur dydžio finansinį reikalavimą, tenkintiną antruoju etapu.
4. Teismas nurodė, kad nenustatyta, jog nemokumo administratorės prašymas būtų nepagrįstas. Teismas naujai išdėstė patvirtintą patikslintą BUAB „Lensona“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Kreditorius E. Š. atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį ir patvirtinti kreditoriaus E. Š. 10 765,28 Eur pirmos eilės reikalavimą, tenkinamą pirmuoju etapu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi nutarė patvirtinti patikslintą BUAB „Lensona“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuriame buvusio BUAB „Lensona“ darbuotojo E. Š. 10 494,92 Eur dydžio finansinis reikalavimas patvirtintas tokia tvarka: 785,87 Eur – tenkinti pirmuoju etapu, 9 709,05 Eur – antruoju etapu; tokią finansinio reikalavimo tvarką nurodė nemokumo administratorė, teikdama 2025 m. vasario 20 d. prašymą.
5.2. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-38-407/2025 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį pakeisti, patvirtinti kreditoriaus E. Š. pirmosios eilės 1 200,03 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro išeitinė išmoka, ir 9 709,05 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro netesybos už pavėluotą atsiskaitymą. Netesybos už pavėluotą atsiskaitymą su darbuotoju yra prievolė, susijusi su darbdavio prievole mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką, o tokios sumos yra priskiriamos prie pirmosios eilės pirmojo etapo sumų. Šiuos teiginius patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-313/2017.
5.3. Skundžiama nutartimi patvirtinta nepagrįstai maža bendra apelianto finansinio reikalavimo suma – 10 494, 92 Eur. Iki prašymo pateikimo kreditoriui buvo išmokėta 779,94 Eur, taigi kreditoriaus finansinis reikalavimas turėtų sumažėti iki 1 056,23 Eur sumos (1 200,03 + 636,14 – 779,94), kurią sudaro išeitinė išmoka bei nepanaudotos atostogos, ir iki 9 709,05 Eur sumos, kurią sudaro netesybos. Nemokumo administratorė nepagrįstai nurodė teismui, kad E. Š. finansinio reikalavimo suma 785,87 Eur (išeitinė išmoka bei nepanaudotos atostogos) ir 9 709,05 Eur (netesybos). Taigi bendra apelianto finansinio reikalavimo suma turėtų būti patvirtinta 10 765,28 Eur (1 056,23 Eur + 9 709,05 Eur).
Atsiliepimas
6. BUAB „Lensona“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus E. Š. 1 200,03 Eur pirmos eilės reikalavimą, kurį sudaro darbo užmokestis už 2021 m. gruodžio mėnesį (suma nurodyta atskaičius mokesčius), ir 636,14 Eur pirmos eilės reikalavimą, kurį sudaro kompensacija už nepanaudotas atostogas (suma nurodyta neatskaičius mokesčių). Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 14 d. civilinėje byloje Nr. e2-38-407/2025 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį pakeisti: patvirtinti kreditoriaus E. Š. pirmosios eilės 1 200,03 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro išeitinė išmoka, ir 9 709,05 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro netesybos.
6.2. Pareiškėjo cituojama kasacinio teismo praktika yra aktuali iki įsigaliojant naujam Lietuvos Respublikos darbo kodeksui (toliau – DK) ir galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), t. y. iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įsigaliojimo. Administratorė nežino, ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-313/2017 pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir taikytini galiojant naujam DK ir JANĮ.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo objekto
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
9. Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartis, kuria BUAB „Lensona“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas išdėstytas naujai, patenkinus nemokumo administratorės prašymą.
Dėl ginčų, kilusių dėl kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo, nagrinėjimo tvarkos
10. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad nemokumo administratorė 2025 m. vasario 20 d. prašymu (DOK-7043) kreipėsi į BUAB „Lensona“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą, be kita ko, prašydama patvirtinti E. Š. 10 494,92 Eur dydžio finansinį reikalavimą: 785,87 Eur finansinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, ir 9 709,05 Eur dydžio finansinį reikalavimą, tenkintiną antruoju etapu.
11. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi, formaliai patikrinęs nemokumo administratorės prašymą, jį tenkino visiškai. Teismas, be kita ko, patvirtino E. Š. 10 494,92 Eur dydžio finansinį reikalavimą: 785,87 Eur finansinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu, ir 9 709,05 Eur dydžio finansinį reikalavimą, tenkintiną antruoju etapu.
12. Pareiškėjas E. Š. su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartimi nesutiko, pateikė atskirąjį skundą (DOK-9124). Pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 7 d. rezoliucija atskirąjį skundą priėmė ir išsiuntė nemokumo administratorei atsiliepimui pateikti, įpareigojo nemokumo administratorę pateikti detalų ginčijamo finansinio reikalavimo apskaičiavimą.
13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos matyti, kad 2025 m. kovo 14 d. buvo paskelbtas pranešimas apie tai, kad Vilniaus apygardos teisme 2025 m. kovo 24 d. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas kreditoriaus E. Š. atskirasis skundas (DOK-9124) dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties. Tačiau 2025 m. kovo 24 d. posėdis neįvyko, nes, vadovaujantis teisėjo rezoliucija, atskirasis skundas buvo persiųstas nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
14. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas E. Š. atskirasis skundas (DOK-9124) dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties.
15. Teismų praktika, kurioje aiškinama kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo ir tikslinimo tvarka, yra išplėtota ir nuosekli. Skirtingai nei ĮBĮ, JANĮ (41–42 straipsniai) nereglamentuoja patvirtintų kreditorių reikalavimų tikslinimo procedūros juridinių asmenų bankroto procese. Tačiau bankroto proceso veiksmingumo tikslas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), kreditorių lygiateisiškumo principas (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis) ir šio proceso kolektyvinis pobūdis leidžia teigti, kad taikant JANĮ kreditorių reikalavimų tikslinimas taip pat galimas. Priešingas JANĮ aiškinimas reikštų, kad bankroto procese nėra galima patikslinti patvirtintų kreditorių reikalavimų, kai kyla objektyvus poreikis tai padaryti. Taigi kilus poreikiui tikslinti kreditorių reikalavimus pagal JANĮ, turėtų būti laikomasi šioje srityje formuotos nuoseklios ĮBĮ normas aiškinančios teismų praktikos. Finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami teismo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-407/2021).
16. Teismas turi pareigą tvirtinti tik pagrįstus kreditorių finansinius reikalavimus. Tačiau tik kilus ginčui dėl konkretaus finansinio reikalavimo tvirtinimo jo pagrįstumo nagrinėjimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.
17. Sistemiškai aiškinant JANĮ 41 ir 42 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūrą teisme, taip pat, atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, kurioje prabrėžiama kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūros reikšmė bankroto procese, darytina išvada, kad tais atvejais, kai nemokumo administratorius pateikia teismui tvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus ir juos patvirtinančius įrodymus, teismas, atlikęs preliminarų įrodymų vertinimą, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos rašytinio proceso tvarka patvirtina kreditorių reikalavimus (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų yra kilęs ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Ginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas įprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka, tačiau nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 3 dalis).
18. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartimi buvo patvirtintas nemokumo administratorės neginčijamas E. Š. finansinis reikalavimas, pirmosios instancijos teismui įsitikinus, kad į bylą yra pateikti reikalavimą patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjas E. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriame ginčijo priimtą nutartį remdamasis tuo, kad jo finansinis reikalavimas turi būti tvirtinamas ne tokia tvarka, kaip nurodė nemokumo administratorė; taip pat nurodė, kad nemokumo administratorė netinkamai apskaičiavo E. Š. finansinio reikalavimo dydį. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl E. Š. finansinio reikalavimo dydžio ir jo tvirtinimo eilės.
19. Esant ginčijamam kreditoriaus finansiniam reikalavimui, pirmosios instancijos teismas turi pareigą išnagrinėti ginčą iš esmės, t. y. ištirti byloje esančius duomenis ir pasisakyti dėl esminių argumentų, kuriais ginčijamas finansinis reikalavimas. Aplinkybė, kad ginčas atsirado tik po skundžiamos nutarties priėmimo, t. y. pareiškėjui pateiktus atskirąjį skundą, nešalina pirmosios instancijos teismo pareigos E. Š. finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą išspręsti pagal ginčo teisenos taisykles. Tokio aiškinimo laikomasi nuoseklioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, jog apeliacinės instancijos teismas peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tas yra daroma pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš naujo, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą.
21. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas negali įvertinti, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas E. Š. finansinis reikalavimas BUAB „Lensona“ bankroto byloje, yra pagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teisme nebuvo atliktas argumentų, pagrindžiančių (paneigiančių) šio kreditoriaus reikalavimų pagrįstumą, vertinimas ir tyrimas. Teisėjų kolegijai iš esmės vertinant E. Š. finansinį reikalavimą pagrindžiančius (paneigiančius) argumentus bei pasisakant dėl pareiškėjo ir suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesas būtų pakeistas apeliaciniu procesu, taip pat būtų paneigta ginčo šalių teisė į apeliaciją, todėl egzistuoja pagrindas perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apibendrindama nutartyje nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra kilęs ginčas dėl E. Š. finansinio reikalavimo tvirtinimo eilės ir dydžio, o pirmosios instancijos teismas nėra atlikęs argumentų, patvirtinančių (paneigiančių) šio kreditoriaus reikalavimą, tyrimo, todėl skundžiama nutarties dalis, kuria patvirtintas E. Š. 10 494,92 Eur dydžio finansinis reikalavimas (787,87 Eur finansinis reikalavimas, tenkintinas pirmuoju etapu, ir 9 709,05 Eur dydžio finansinis reikalavimas, tenkintinas antruoju etapu), naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas E. Š. finansinis reikalavimas, panaikinti ir klausimą dėl E. Š. finansinio reikalavimo tvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.