Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. pataisos namų direktoriaus 2017-02-17 nutarimu perkeltas 6 mėnesiams į kalėjimo tipo patalpas ir buvo priskirtas drausmės nuteistųjų grupei. Tokiems nuteistiesiems taikomi Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 86 str. 1 d. 4 p. reikalavimai, t. y. - drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. Pareiškėjas I. S. gali du kartus paskambinti telefonu, pasinaudodamas šia savo teise į skambučius. Pažymi, kad mėnesis, per kurį pareiškėjas gali paskambinti telefonu du kratus, skaičiuojamas būtent nuo pataisos namų direktoriaus 2017 m. vasario 17 d. nutarimo, kuriuo I. S. perkeltas 6 mėnesiams į kalėjimo tipo patalpas ir buvo priskirtas drausmės nuteistųjų grupei.

Pažymi, kad raštiškas pareiškėjo 2017-05-29 prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo gautas ir užregistruotas Lukiškių TI-K 2017-05-30. Daugiau tokio turinio prašymų Lukiškių TI-K gauta nebuvo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 str. nustatyta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Atsižvelgiant į minėtą teisės normą, I. S. bus pateiktas atsakymas į registruotą Lukiškių TI-K 2017-05-30 prašymą per 20 darbo dienų. Papildomai informuoja, kad I. S. bus teikiamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos liepos 4 d.

Pažymi, kad I. S. yra kreipęsis su prašymais, į kuriuos raštiškų atsakymų pareiškėjui nebereikėjo, kadangi visos aplinkybės buvo aptartos su pareigūnais ir rūpimi klausimai išaiškinti, tuo pačiu, prašymų nagrinėjimo procedūros buvo nutraukiamos pagal paties pareiškėjo prašymus, kuriuose jis nereikalavo raštiško atsakymo.

Atkreipia dėmesį, jog I. S. savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. I. S. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Lukiškių TI-K prašo priteisti jo naudai iš pareiškėjo 1,56 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų už dokumentų kopijų darymą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, t. y. netenkinant administracijai pateiktų prašymų.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K administracija nereagavo į jo prašymus išduoti valstybinius rūbus (pižamą, marškinėlius, kelnaites, kojines), antrą puodelį, higienos priemones, antklodę, paskambinti advokatei, taip pat į prašymą dėl lygtinio paleidimo.

Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais. Byloje pateiktas 2017-06-02 pranešimas Nr. 24-3436 ,,Dėl I. S. skundo“ (b. l. 19-20) patvirtina, kad pareiškėjo prašymas išduoti valdiškus rūbus buvo patenkintas 2017-05-12. Pareiškėjui buvo išduota 2 vnt. marškinėlių, 2 vnt. kelnaičių, 2 vnt. puskojinių. Taip pat tą pačią dieną pareiškėjui buvo išduotas puodelis (1 vnt.). Tai, kad minėtus daiktus pareiškėjas gavo, jis patvirtino savo parašu Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelėje (b. l. 22). Lukiškių TI-K pranešime nurodė, kad pareiškėjo prašymo išduoti higienos reikmenis nebuvo gautas. Byloje įrodymų paneigiančių Lukiškių TI-K teiginius nėra. Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelės duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjui buvo išduoti (b. l. 22) antklodė, čiužinys, pagalvė, patalinės komplektas ir rankšluosčiai.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo 2017-05-29 prašymas dėl lygtinio paleidimo Lukiškių TI-K buvo gautas 2017-05-29 (b. l. 23). Lukiškių TI-K paaiškino, kad I. S. bus teikiamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos liepos 4 d. Darytina išvada, kad pareiškėjo klausimas dėl lygtinio paleidimo ir yra sprendžiamas. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjo pateiktas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-06-27 pranešimas Nr. 24-4136, kuriame nurodoma, kad 2017-07-04 posėdis dėl komisijos narių daugumos neatvykimo neįvyks. Posėdis perkeliamas į 2017-08-01 (b. l. 52). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad komisijos posėdis buvo atidėtas dar kartą (b. l. 55) nelaikytina klausimo dėl lygtinio paleidimo nesprendimu.

BVK 86 straipsnyje nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) - dvi valandas; du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. Drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose.

BVK 102 straipsnyje yra išaiškinta nuteistųjų teisė paskambinti telefonu. BVK 1 dalyje yra nurodyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ii 152 straipsniai. Minėto kodekso 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką.

Pareiškėjas teigia, kad jam neleidžiama paskambinti. Lukiškių TI-K atsiliepime paaiškino, kad I. S. pataisos namų direktoriaus 2017-02-17 nutarimu perkeltas 6 mėnesiams į kalėjimo tipo patalpas ir buvo priskirtas drausmės nuteistųjų grupei. Tokiems nuteistiesiems taikomi BVK 86 str. 1 d. 4 p. reikalavimai, t. y. - drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. Patvirtino, kad I. S. gali du kartus paskambinti telefonu. Pažymėjo kad mene sis, per kurį pareiškėjas gali paskambinti telefonu du kratus, skaičiuojamas būtent nuo pataisos namų direktoriaus 2017-02-17 nutarimo, kuriuo I. S. perkeltas 6 mėnesiams į kalėjimo tipo patalpas ir buvo priskirtas drausmės nuteistųjų grupei.

Tai, kad pareiškėjui buvo atsakyta į jo prašymus pasinaudoti skambinimo teise ir ši teisė jam išaiškinta patvirtina Lukiškių TI-K 2017-06-01 raštas Nr. 96-2531 (b. l. 32), kuriame nurodoma, kad pareiškėjo 2017-05-23 skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama, nes pareiškėjas pokalbio su pareigūnu metu žodžiu aptarė rūpimus klausimus ir prašė be kitų ir 2017-05-23 skundo nenagrinėti (b. l. 33). Byloje pateiktas pareiškėjo 2017-04-24 prašymas (b. l. 25) patvirtina, kad pareiškėjas atsisakė raštiško atsakymo į 2017-04-20 prašymą, todėl jo nagrinėjimo procedūra buvo nutraukta. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2017-04-26 raštu Nr. 96-617 (b. l. 24).

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K veikė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, t. y. išdavė pareiškėjo prašomus ir kitus daiktus, į visus pareiškėjo skundus atsakė, klausimą dėl lygtinio paleidimo sprendžia.

Nesant neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui jo prašomą priteisti 1 780 Eur neturtinę žalą.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967-07-11 sprendimas K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007-12-04 sprendimas Dickson prieš Jungtinę Karalystę).

Lukiškių TI-K prašo priteisti jo naudai iš pareiškėjo 1,56 Eur bylinėjimosi išlaidų už dokumentų kopijų darymą. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 39 straipsnio nuostatų matyti, kad išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau ABTĮ 39–40 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos; antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (LVAT 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-34/2011, 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-63-49/2012). LVAT praktikoje, analizuojant ABTĮ 39 ir 40 straipsnių nuostatas, buvo ne kartą pažymėta, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius ABTĮ 56 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (LVAT 2012-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-135/2012, 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-153/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs prašomą priteisti 1,56 Eur sumą. Teismo vertinimu, pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas. Aplinkybė, kad Lukiškių TI-K išlaidas grindžia remiantis Tvarka, kuri numato išlaidų, už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovas realiai 1,56 Eur už kopijų parengimą. Pažymėtina, kad ši Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Tuo tarpu įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimui teisme pasiruošimui, pateikimą reglamentuoja ABTĮ 67 straipsnio 3 dalis. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014). Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, jog Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo I. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.