Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei ir Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. D., pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovams Giedrei Vainauskienei ir Nerijui Čepkauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena dėl galimai D. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ str. 1 d. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. D. pažeidė jos, kaip kreditorės teises, pažeisdamas kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę ir tvarką, kadangi bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, taip nesilaikydama Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškime nurodoma, kad šios institucijos informacinės sistemos duomenimis 2015 m. gegužės 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) (toliau ir - Bendrovė) mokestinė nepriemoka sudarė 20 191,14 Eur, iš jų 53,58 Eur mokesčio už aplinkos teršimą; 5 129,40 Eur Gyventojų pajamų mokesčio; 329,30 Eur Pelno mokesčio; 13 768,39 Eur Pridėtinės vertės mokesčio bei 910,47 Eur šių mokesčių delspinigių (b. l. 3). 2015 m. sausio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka buvo 14 956,52 Eur (b. l. 42), 2015 m. sausio 31 d. – 16 087,95 Eur (b. l. 43) ir 2015 m. liepos 6 d. – 22 439,58 Eur. Nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d., vykdomas Bendrovės mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas, priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčio mokėtojo sąskaitų.

Per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 4 d., Bendrovė į valstybės biudžetą geranoriškai pervedė 1005,00 Eur (2015 m. sausio 29 d.) ir 436,37 Eur (2015 m. kovo 16 d.). Įvertinus Bendrovės pateiktus kasos dokumentus nustatyta, kad Bendrovės kasoje grynųjų pinigų likutis 2014-09-01 sudarė 70,41 Eur. Per laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2015-02-01 į kasą įplaukė 92 768,24 Eur, o išlaidos per tą laikotarpį sudarė 92 838,65 Eur, iš jų 16 865,56 Eur išmokėta darbo užmokesčio, 67 941,37 Eur atsiskaityta su tiekėjais.

Per 2015 m. sausio mėn. atskaitingas asmuo D. D. pagal avanso apyskaitą Nr. 15/01 gavo 17837,11 Eur, išlaidos sudarė 12303,93 Eur, iš jų pvz., atsiskaityta:

1. 2015-01-06 pagal mokėjimo dokumentą Nr. BLB7204125, atskaitingas asmuo D. D. tiekėjui apmokėjo 547,45 Eur;

2. 2015-01-07 pagal mokėjimo dokumentą Nr. LEP0174456, atskaitingas asmuo D. D. tiekėjui apmokėjo 276,97 Eur;

3. 2015-01-26 pagal mokėjimo dokumentą Nr. BUH8805929, atskaitingas asmuo D. D. tiekėjui apmokėjo 200,00 Eur;

4. 2015-01-27 pagal mokėjimo dokumentą Nr. BLB7204173, atskaitingas asmuo D. D. tiekėjui apmokėjo 667,10 Eur;

5. 2015-01-27 pagal mokėjimo dokumentą Nr. 15/01/27, atskaitingas asmuo D. D. tiekėjui apmokėjo 1500,00 Eur;

6. 2015-01-29 pagal mokėjimo dokumentą Nr. LEP0174625, atskaitingas asmuo D. D. tiekėjui apmokėjo 294,47 Eur;

Atliekamo mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad paskutinis pinigų išmokėjimas iš kasos, pažeidžiantis kreditorių tenkinimo eilę, buvo atliktas 2015 m. sausio 29 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Nurodė, kad įmonė kurį laiką dirbo nuostolingai, o šiuo metu uždirba minimalų pelną. Tuo tarpu pinigai, apie kuriuos kalbama VMI pareiškime, buvo apyvartinės lėšos. Jei įmonė būtų neatsiskaičiuosi su tiekėjais, jos veikla sustotų, nes ji užsiima maisto produktų gamyba, o tiekėjai pristato žaliavas, už kuriuos reikalauja atsiskaityti iš karto. Tokiu būdu, sustojus įmonės veiklai, nebūtų galimybės sugrąžinti susidariusios skolos, kuri atsirado, nuo 2013 m. įmonei pradėjus patirti verslo sunkumų. Mokesčių inspekcijos atliekamo patikrinimo metu buvo kalbama apie galimybę išdėstyti skolą, tačiau į VMI šio klausimo sprendimui nebuvo nuvykęs. Iki šiol gaunamas pelnas buvo pervedamas tik mokestinei nepriemokai sumokėti. Taip pat per tą laikotarpį įmonė neįsigijo naujų automobilių, kitų prabangos prekių, taip pat nebuvo mokėti pinigai akcininkams, o jo veiksmai buvo nukreipti į tai, kad išsaugotų įmonę. Be to, ketinama parduoti dalį įmonės ir sumokėti mokestinę nepriemoką.

Institucijos atstovė D. Š. palaikė institucijos pareiškime išdėstytus reikalavimus. Parodė, kad Bendrovės vadovas suvokia ir žino jo Bendrovės padėtį, taip pat ir tai, kad lėšų piniginiams įsipareigojimams nepakanka. Mokestinė nepriemoka yra susidariusi pagal Bendrovės pateiktas mokesčių deklaracijas. Nurodė, kad vadovui patikrinimo metu buvo siūlyta įvertinti mokestinės nepriemokos sumokėjimo būdus, tačiau jokių veiksmų imtasi nebuvo, nors Bendrovė yra paėmusi 49 000 Eur paskolą kredito unijoje ir moka tiek palūkanas, tiek pačią paskolą. Patikrinimo metu nenustatyta, kad Bendrovė turėtų įsipareigojimų, kuriuos privalėtų patenkinti pirmiau, nei VMI nurodytą prievolę valstybės biudžetui. Taigi, mokėdama tiekėjams, Bendrovė pažeidė VMI teises.

Institucijos atstovas Nerijus Čepkauskas parodė, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka yra susidariusi nuo 2013 m. VMI, susidarius nepriemokai, nesiekia tuoj pat tikrinti ar taikyti sankcijas. Tačiau praėjo pakankami ilgas laiko tarpas ir įmonė turėjo apsispręsti ar gali dirbti toliau ar nutraukti veiklą. Iš VMI turimų duomenų matyti, kad mokestinė nepriemoka nuo 2015 m. sausio mėn. yra išaugusi.

Teismų praktikoje nurodoma, kad ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

Įmonių bankroto ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų: 1) mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti; 2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai); 3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija; 4) valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija; 5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją; 6) kiti kreditoriai. Iš įstatymo nuostatų išplaukia, kad VMI yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. įmonės UAB „B.“ kreditorė. Minėto įstatymo 35 straipsnis (Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka) nustato, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais: pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Taigi iš minėtų įstatymų nuostatų matyti, kad bet kuriuo atveju kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje esančius įrodymus, t.y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovų paaiškinimus, VMI pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 3-5), operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.30-08) FR1042-3686 (b. l. 6-8), Mokesčių mokėtojo – juridinio asmens aktualius duomenis (b. l. 9), integruotą kliento informaciją (b. l. 10), UAB (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitos dokumentus (b. l. 11-25), pajamų ir sąnaudų išrašą (b. l. 40), integruotą klineto informaciją – balansą (b. l. 42-44), teismui nekyla abejonių, kad dėl UAB (duomenys neskelbtini) turėdama galimybę iš dalies padengti mokestinę nepriemoką pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tiekėjais.

Tokiu būdu Bendrovės vadovas D. D. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, bei padarė ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

ATPK 50⁶ str. 1 d. numato baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Duomenų apie D. D. administracinius baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą D. D. padarė pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidimą padarė nors ir sąmoningai, tačiau siekdamas išsaugoti sunkumus patiriančią įmonę, per visą mokestinės nepriemokos laikotarpį visą įmonės pelną skyrė jai padengti, ketina imtis veiksmų mokestinei nepriemokai sumokėti, be to, augina tris mažamečius vaikus, teismas mano, kad net ir minimali už jam inkriminuojamą pažeidimą numatyta nuobauda būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Teismo įsitikinimu, paskyrus mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d., ir skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.