Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016 m. kovo 10 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras patikslintą prašymą atsakovui I.I. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 6 punktas (2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, 5 punktas) numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.

Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, ABTĮ 13 straipsnis). LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Nuostatų 3 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų, arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų (2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Taisyklių 2 punktas), o pagal 2008-12-23 sprendimu Nr. Nr. T2-425 patvirtintų Nuostatų 13 punktą atliekų turėtojas suprantamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (Nuostatų 14 punktas). Tais atvejais, kai vietinė rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos už kalendorinius metus suma apskaičiuojama – metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 15.1 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (Nuostatų 17 punktas).

Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą (Nuostatų 23-29 punktai).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b.l. 5) nurodyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A.Z. ir V.I. (po ½ dalį). Gyventojų registro tarnybos duomenimis V.I. (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 6). Byloje pateiktas Lietuvos notarų rūmų 2015-12-16 raštas Nr. 1-2341 (b.l. 8), kuriame nurodyta, jog 2004-11-19 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo V.I. turtą paveldi I.I. Pažymėtina, jog duomenų viešajame registre apie paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą I.I. nėra. Vertintina tai, jog pagal savo prigimtį ir esmę teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje yra mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos atitinkamai reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Mokesčių administravimo įstatymas. Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, jog mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Remiantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2015-09-07 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1682-575/2015). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovas pagal Nuostatų 3 punktą ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pareiškėjo 2015-12-16 KRATC pažymos Nr. (8.2)-5R-4461 bei mokėjimo pranešimo (b. l. 4, 9) nustatyta, kad nuo 2008-07-01 iki 2015-12-31 atsakovas nesumokėjo 89,73 Eur vietinės rinkliavos (vietinė rinkliava paskaičiuota pagal Nuostatų 15.1 punktą (2010-11-25 sprendimo Nr. T2-330 redakcija) metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (12,890 x 1 Eur (metinė rinkliava nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31, 2008-12-23 sprendimo Nr. T2-426 1 priedo 2 punktas, 0,85 Eur (metinė rinkliava nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31, 2012-10-23 sprendimo Nr. T2-251 1 priedo 2 punktas, 0,86 Eur metinė vietinė rinkliava nuo 2015-01-01). Duomenų, jog atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo, byloje nėra.

Pareiškėjas teikiamu prašymu iš atsakovo prašo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2015-12-31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi, arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Įvertinus cituojamą teisminę praktiką teismas ex-officio privalo nustatyti ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už 2015 ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal (žr. 2015 m. kovo 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015).

Todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytu, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už 2015 m. ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015-01-01, t. y. už laikotarpį nuo 2010-01-01. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015-12-22 (vėliau 2016-01-21 pateiktas patikslintas prašymas). Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2009-12-31, todėl vietinė rinkliava priteistina už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2015-12-31. Vadovaujantis pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-4461 duomenimis už 2008-07-01 iki 2009-12-31 laikotarpį įsiskolinimo sumą sudaro 18,82 Eur (6,37 + 12,45) vietinės rinkliavos ir konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamos sumos priverstinio išieškojimo senaties terminas, reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2015-12-31 yra nesumokėjęs 70,91 Eur (89,73 – 18,82) ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteistina pareiškėjui.

Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 28 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-02-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-174-261/2016 išaiškino, jog atliekų tvarkymo centrams yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su vietinių rinkliavų administravimu, t. y. jie iš esmės vykdo savivaldybės funkciją, susijusią su vietinių rinkliavų administravimu, todėl atliekų tvarkymo centrų prašymai priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą žyminiu mokesčiu neapmokestinami (ABTĮ 40 str. 2 d.).

Remiantis apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika darytina išvada, jog UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, todėl pareiškėjui grąžintinas 2016-01-19 sumokėtas 28 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 4 str. 6 d. ir 42 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo I.I. (gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, įmonės kodas 163743744, 70,91 Eur (septyniasdešimt eurų ir 91 euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2015-12-31.

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Grąžinti pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 2016-01-19 mokėjimo pavedimu Nr. 60 administracinėje byloje Nr. I-1024-342/2016 sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.