Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.; 11.3.; 21.9.10.; 21.17.12.; 21.17.17.; 21.19.11.; 21.11.11.

2021 m. kovo 19 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 229 straipsnio 2 dalį ir 45 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuo 2021 m. sausio 10 d., 15 val. iki 2021 m. sausio 10 d., 21 val. (duomenys neskelbtini), karantino metu nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių, tai yra 2020 m. sausio 10 d., 15 val. kartu su R. M., gyvenančiu Kauno rajone, atvyko iš Kauno rajono savivaldybės į Raseinių rajono savivaldybę, kur tarp 18 val. – 21 val., (duomenys neskelbtini) apylinkėse abu medžiojo. Tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7. papunkčio reikalavimų, sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.

Be to, V. M. pažeidė ginklų saugojimo, nešiojimo ar gabenimo tvarką, tai yra 2021 m. sausio 10 d. laikotarpiu tarp 21 val. ir 21.25 val., (duomenys neskelbtini) apylinkėse esančiame lauke, automobilyje VW Amaroc, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdynės, be priežiūros paliko pro automobilio langus akivaizdžiai matomą į dėklą neįdėtą jam priklausantį graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija V. M. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį ir 45 straipsnio 4 dalį.

V. M. rašytiniame paaiškinime dėl laikyto ginklo automobilyje (b. l. 23) nurodė, kad 2021 m. sausio 10 d., automobilyje VW Amaroc, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padėtas jam priklausantis ginklas. Automobilis stovėjo paliktas medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini)priklausančiuose medžioklės plotuose, šalia gyvenamojo namo, todėl jis kategoriškai nesutinka su teiginiu, kad ginklas buvo paliktas be priežiūros. Automobilis, buvo užrakintas, įjungta signalizacija, o jis su kolega medžiotoju trumpam buvo atsitraukę nuo automobilio atlikti gamtinių reikalų į šalia esančius krūmus. Tuo tarpu, prie automobilio atvyko policijos pareigūnai, kurie paprašė pasitikrinti girtumą, vėliau klausinėjo ką jis su kolega čia veikia. Apie paliktą be priežiūros ginklą pareigūnai net neklausė, todėl teiginys, kad ginklas buvo paliktas be priežiūros, jam yra nesuprantamas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. paaiškino, kad jokių pažeidimų jis nepadarė. Kitą rajoną kirsti jis turėjo teisę, jis beveik kasdien kerta rajonus, nes jo toks dabas. Jis yra fotografas, turi įmonę, jis pastoviai filmuoja ir fotografuoja, turi daug užsakymų, todėl nuolat važinėja po Lietuvos respublikos teritoriją. Raseiniuose jis turi studiją, yra išsinuomojęs patalpas, todėl būtent ir 2021 m. sausi 10 d. jis lankėsi minėtose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), jis atvyko kartu su R. M., nes jį rekomendavo dėl darbo ir lydėjo jį į darbo pokalbį. Tuo metu galiojo jie galėjo vykti viename automobilyje. Į Raseinius atvyko apie maždaug 14 -16 val., apie 18 val. jie jau buvo atvykę medžioti. Tiek jis, tiek jo kolega turėjo galiojančius medžioklės lapus. Apie 20 val. jie keitė medžioklės vietą, tuomet ir kilo visas konfliktas. Kai iš vieno bokštelio vyko į kitą bokštelį jie neprivalėjo įsidėti ginklų į dėklus, nes jie buvo savo klubo medžioklės plotuose, medžioklės jie dar nebuvo pabaigę. Ginklai buvo padėti mašinoje, kol jie nuėjo atlikti gamtinių reikalų, tačiau mašina buvo užrakinta, įjungta signalizacija. Atvykę pareigūnai patikrino jų blaivumą, patikrino tik medžioklės lapus ir leidimus ginklams, jis siūlė pateikti pareigūnams ir kitus dokumentus, pateisinančius savivaldybės kirtimą, tačiau pareigūnai atsisakė tuos dokumentus priimti, pasakė, kad gavo pranešimą ir juos bet kokiu atveju nubaus.

V. M. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 1 d. bei pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7. punkto reikalavimą, numatantį asmenų ribojimą judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių, nes nuo 2021 m. sausio 10 d., 15 val. iki 2021 m. sausio 10 d., 21 val., kartu su R. M., gyvenančiu Kauno rajone, atvyko į Raseinių rajono savivaldybę, kur tarp 18 val. – 21 val., (duomenys neskelbtini) apylinkėse abu medžiojo.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas), sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, padarymą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. neprisipažino padaręs pažeidimo numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirba fotografu, turi įmonę, todėl nuolat darbo reikalais važinėja po Lietuvą. Raeiniuose jis nuomojasi patalpas, kuriose turi fotostudiją, todėl į Raseinių rajono savivaldybę 2021 m. sausio 10 d. vyko darbo reikalais, po ko, apie 18 val., kartu su kolega medžiotoju R. M. nuvyko į medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini)medžioklės plotus, esančius (duomenys neskelbtini), ir kartu medžiojo.

Pažymėtina tai, kad bylai aktualiu laikotarpiu, tai yra 2021 m. sausio 10 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1226, 2.1.7. punktas (redakcija galiojusi nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. sausio 13 d.) numatė, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.

To paties Vyriausybės nutarimo 2.1.8.1. punktas numatė, kad draudžiama daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis, taip pat 2.1.5.1 papunktyje nustatytus atvejus; 2.1.5.1. papunktyje numatyta, kad viešose vietose ir transporto priemonėse, išskyrus miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemones ar transporto priemones, kuriomis vykstama į darbo vietą ar iš jos, būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis (teikiant keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas, transporto priemonės vairuotojas į šį skaičių neįskaičiuojamas).

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

V. M. neginčijo aplinkybės, kad iš Kauno savivaldybės atvyko į Raseinių rajono savivaldybę, tačiau savo atvykimą jis grindė būtinumu, nes vyko į Raseinius darbo reikalais, o medžioklės plotuose buvo, nes yra bendrasavininkas ten esančio nekilnojamojo turto. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus parvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad V. M. yra asociacijos „P. A.“ direktorius, kuris darbo reikalais turi važinėti po visą Lietuvą (b. l. 24), tai patvirtina 2020 m. gruodžio 18 d. išduota pažyma. Byloje esanti nuomos sutartys patvirtina, kad V. M. nuomojasi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o Barterinė mainų sutartis patvirtina, kad V. M. laikinai naudojasi 50 kv. m. fotostudija, esančia (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-27, 28). Be to, į bylą pateikti VĮ „Registrų centras“ išrašai bei MK „G.“ klubo pirmininko pranešimas patvirtina, kad V. M. bei R. M. yra medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini)nariai bei klubo turimo nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai (b. l. 26, 27-28, 29-30). Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1226, redakciją V. M. vykdamas darbo reikalais bei būdamas nekilnojamojo turto, esančio Raseinių rajone bendrasavininku, atvykdamas iš Kauno rajono savivaldybės į Raseinių rajono savivaldybę nepažeidė minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime numatyto draudimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą bei nenustačius V. M. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėties, administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 45 straipnsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo jo atžvilgiu nutrauktina.

Be kita ko, V. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn ir už nusižengimo, numatyto ANK 229 straipsnio 2 dalyje padarymą, tai yra už tai, kad 2021 m. sausio 10 d. laikotarpiu tarp 21 val. ir 21.25 val., (duomenys neskelbtini) apylinkėse esančiame lauke, automobilyje VW Amaroc, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdynės, be priežiūros paliko pro automobilio langus akivaizdžiai matomą į dėklą neįdėtą jam priklausantį graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

ANK 229 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą. Ši teisės norma blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius ginklo, šaudmenų saugojimą, laikymą, nešiojimą ar gabenimą.

Pažymėtina tai, kad nors institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nurodė, kad V. M. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tačiau iš minėto teisės akto nuostatų matyti, kad ginklų ir šaudmenų nešiojimąsi bei gabenimą reglamentuoja šio įstatymo 33 straipsnis, kurio 1 dalis, kuri numato, jog „Asmenys, turintys leidimus laikyti ginklus, ginklus gabena į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytus, įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Šovinys negali būti įdėtas į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo.“ Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, to paties straipsnio 4 dalis numato, jog „Medžioklės plotuose medžioklei skirti užtaisyti ginklai nešiojami medžioklę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad 2021 m. sausio 10 d. V. M. pagal medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini)išduotą medžioklės lapą turėjo teisę medžioti ir buvo medžiotojų būrelio, kuriam jis priklauso, medžioklės plotuose, todėl dėl medžioklinio ginklo naudojimo ir nešiojimo reikalavimų, jam turėjo būti taikomi ne Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimai, o medžioklės plotuose ginklų naudojimui nustatyti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai, tai yra 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“.

Šių Medžioklės taisyklių 59 punkte nurodyta, kad „Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Šių taisyklių 60 punktas numato, kad „Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioklei reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine ar katilu – pradėjus medžioti. B ir C kategorijos trumpieji šaunamieji ginklai užtaisomi, kai siekiant nutraukti kančias pribaigiamas sužeistas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas. Jeigu medžiojant einant su užtaisytu ginklu tenka įveikti kliūtį (peršokti upelį ar kanalą, perlipti tvorą, pereiti slidų lieptą ir visais kitais atvejais, kai kyla pavojus parkristi), prieš ją įveikiant būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių. Medžioklės metu judant medžioklės plotų vienete iš vienos medžiojimo vietos į kitą medžioklinis ginklas nešamas arba vežamas be šovinio lizde, jeigu šautuvas atlaužiamas - atlaužtas. Pasibaigus medžioklei, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami“.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (ANK 569 straipsnis).

Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad 2021 m. sausio 10 d. apie 18 val. V. M. kartu su R. M. atvyko į medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini)medžioklės plotus, esančius (duomenys neskelbtini) apylinkėse kur maždaug iki 21 val. medžiojo, paskui sugalvojo pakeisti medžioklės vietą, todėl pavažiavo kitur. Atvažiavę bei ginklus palikę automobilyje, nuėjo į krūmus atlikti gamtinių reikalų, ginklus paliko užrakintame automobilyje.

Medžioklės taisyklėse nustatytų medžioklinio ginklo naudojimo ir nešiojimo reikalavimuose nurodyta, kad medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, o šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami pasibaigus medžioklei, taip pat numatyta, kad medžioklės metu judant medžioklės plotų vienete iš vienos medžiojimo vietos į kitą medžioklinis ginklas nešamas arba vežamas be šovinio lizde. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atvykus policijos pareigūnams ir radus medžioklinius ginklus automobilyje VW Amaroc, medžioklė dar nebuvo pasibaigusi, o automobilis buvo užrakintas. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir pats V. M., kuris paaiškino, kad vyko į kitą medžioklės vietą, medžioklės pabaigę dar nebuvo, o nuėję į šalia esančius krūmus atlikti gamtinių reikalų, automobilį paliko užrakintą su įjungtą signalizacija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Teismas, objektyviai ir visapusiškai įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą V. M., konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje jis, neįdėjęs medžioklinio ginklo į dėklą, negali būti laikomas pažeidusiu saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus, numatytus Medžioklės taisyklėse, nei juo labiau ginklų laikymo, saugojimo, nešiojimo ar gabenimo taisykles, numatytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, kadangi jis būdamas (duomenys neskelbtini)medžioklės klubo medžiotoju, tą dieną medžiojo klubui priklausančiame medžioklės plote, su savimi turėjo medžioklės lapą, o privažiavus policijos pareigūnams prie jo automobilio, medžioklės jis dar nebuvo baigęs, o tik važiavo į kitą medžioklės vietą.

Atsižvelgiant į išdėstyta darytina išvada, jog byloje nėra įrodyta, kad V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus ar kokį nors Medžioklės taisyklių punktą, susijusį su šaunamojo ginklo laikymu ir gabenimu, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną V. M. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinių nusižengimų, numatytų ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir 229 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.