Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 243 straipsnyje, ir jam paskirta 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir M. G. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir M. G. paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 36 MGL (1800 Eur) baudos bausme ir M. G. paskirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 36 MGL (1800 Eur) bauda.

Į paskirtos baudos bausmę nuspręsta įskaityti baudos bausmę atliktą (sumokėtas/išieškotas įmokas) pagal 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį ir pagal 2021 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, jeigu tokios įmokos buvo sumokėtos/išieškotos.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, M. G. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. spalio 5 d., 1.50 val. iki 2021 m. spalio 5 d. 15.28 val. (vieną parą, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 (penkiems) metams uždrausti naudotis ir įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, M. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iš jo konfiskuojant automobilio „AUDI A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 3870 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų).

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo M. G. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, o pradėjus vykdyti – nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. G. nuteistas už tai, kad 2022 m. gegužės 23 d. apie 00.04 val., Kaune, Vakariniame aplinkkelyje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Audi A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu, alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 ARFM-0396, jam nustatė 2,73 promilių neblaivumą (girtumą).

1.1. be to, jis nuteistas už tai, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent žinodamas, kad įsiteisėjusiu 2021 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas penkerius metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. gegužės 23 d. apie 00.04 val., Kaune, Vakariniame aplinkkelyje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Audi A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo nustatytas 2,73 promilės neblaivumas (girtumas), taip jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

4. Nagrinėjant bylą baudžiamąja tvarka, teismo posėdyje nuteistasis M. G. ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis M. G. neginčija kaltės nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, o teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti M. G. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo kaltės klausimas išsamiau neanalizuojamas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos bausmės paskyrimo bei teigiama, jog apylinkės teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. G. bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas laisvės atėmimo bausmę, išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam M. G. paskirta bausmės rūšis yra adekvati jo asmenybei, padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Tai, kad nuteistasis teigia, jog vien baudžiamasis procesas jam sukėlė neigiamas pasekmes, nesudaro galimybės nuteistajam skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

7. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 1 metų bausmės. O BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto bausmės.

8. Apylinkės teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – 35 paras arešto. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. G. bausmes atsižvelgė į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, t. y., kad padarytas vienas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir baudžiamasis nusižengimas (BK 243 straipsnis). M. G. anksčiau teistas šešis kartus, du kartus iš jų už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, teistumai neišnykę, nusikalstamas veikas padarė Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba.

9. Skundu apeliantas prašo jam paskirti bausmę nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme, kadangi mano, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, tinkamai neįvertino M. G. asmenybės, o paskirta bausmė yra neproporcinga. Nors apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neįvertino to, jog jis yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau teisėjų kolegija susipažinusi su bylos medžiaga, sutikti su šiais nuteistojo argumentais, neturi pagrindo. Visų pirma, iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad M. G. Lietuvos Respublikoje praeityje teistas iš viso šešis kartus, iš kurių paskutinės nuteistojo dvi padarytos nusikalstamos veikos yra analogiškos (BK 281¹ straipsnio 1 dalis): 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu M. G. paskirta galutinė 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda. 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, jam paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu atidedant 1 metams. Taigi, nors M. G. jau ne kartą buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam, nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2022 m. gegužės 23 d. apie 00.04 val., Kaune, Vakariniame aplinkkelyje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,73 promilių girtumas. M. G. nesugebėjo laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų ir turėdamas neišnykusį teistumą, kas pagal BK 27 straipsnį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, padarė naują nusikalstamą veiką. Apie tai, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, patvirtina ir administracinių nusižengimų registro išrašas (b. l. 77–78), iš kurio matyti, jog M. G. po priimtų jo atžvilgiu apkaltinamųjų nuosprendžių dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir kuomet jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, M. G. 2021 m. spalio 5 d. ir 2021 m. lapkričio 8 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis nedirba, nevedęs. Įvertinus šias aptartas aplinkybes, nesutiktina su skunde nurodytu argumentu, jog M. G. charakterizuojamas teigiamai, kadangi byloje nėra pateikta jokių nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų. Ir visgi, nors kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie tai, kad nuo 2022 m. lapkričio 1 d. M. G. pradės dirbti autošaltkalvio pareigose, tačiau daugiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, darbo sutartis nepateikta. Be to, Teismų informacinės sistemos LITEKO išraše apie asmens darbovietę, duomenų apie tai, jog M. G. yra įsidarbinęs, nėra.

10. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju, įvertinus nuteistojo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, nėra jokio pagrindo nuteistajam M. G., už nusikalstamas veikas skirti švelnesnes nei su laisvės atėmimu susijusias bausmes (laisvės atėmimą ir areštą). Ir nors skunde teigiama, kad nuteistajam paskirta bausmė neproporcinga padarytai nusikalstamai, veikai, tačiau šiuo atveju, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad M. G. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 promilės ir didesnis neblaivumas. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, dėl ko baudžiamajai atsakomybei kilti užtenka nustatyti vairavimą esant neblaiviam faktą. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju paskyrus švelnesnes bausmes, tokia bausmės rūšis jam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam M. G. skyrė griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o BK 243 straipsnio sankcijoje – areštą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytą M. G. vieną lengvinančią atsakomybę, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, parinko artimą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje bausmės vidurkiui bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimą bei šiek tiek didesnį už BK 243 straipsnyje numatytos bausmės sankcijos vidurkį – 35 paras arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrino jas apimant. Be to, už nusikaltimą paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu paskiriant jam galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija įvertinusi anksčiau aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei BK 243 straipsnyje padarymą, nelaikytina neteisinga ar per griežta.

11. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesiu laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 36 MGL (1800 Eur) baudos bausme. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas. BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis). M. G. nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2022 m. gegužės 23 d., t. y. po Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio priėmimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog toks apylinkės teismo pasirinktas bausmių bendrinimo būdas atitinka įvertinus tiek M. G. asmenybę, tiek nusikalstamų veikų pobūdį.

12. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas. Tačiau pažymėtina, jog BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

13. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog taikyti nuteistojo M. G. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti nėra pagrindo, įvertinus tai, kad M. G. nusikalto neišnykusio teistumo būsenoje, netrukus po šeštojo nuosprendžio, kuriuo buvo skirta laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, įsiteisėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šių nusikalstamų veikų padarymas nebuvo atsitikintis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Nors nuteistasis su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko, visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo pagrįstai.

14. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, svarbią reikšmę turi nuteistąjį charakterizuojantys duomenys. Nors skunde teigiama, kad apylinkės teismas M. G. charakterizavo itin neigiamai, tačiau pirmosios instancijos teismas aptarė byloje esančius duomenis. Vienas svarbiausių nuteistąjį charakterizuojančių duomenų yra jo ankstesni teistumai. Kaip jau aptarta, nuteistasis paskutinius du kartus buvo baustas už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, o naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, dėl ko nuteistajam buvo suteiktas teismo pasitikėjimas, kurio jis nepateisino. Kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, M. G. ankstesniais teismų nuosprendžiais buvo paskirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, kuris buvo pakeistas į areštą, bauda bei laisvės atėmimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Visgi, tiek savo pobūdžiu už laisvės atėmimą švelnesnės bausmės, tiek bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai, nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė. Be to, M. G. 2017 m. kovo 10 d. buvo nuteistas Austrijos Federacinės Respublikos Kornoiburgo apygardos teismo, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi bausmės suderintos su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 17 d. Po ko, vos išėjęs į laisvę ir atlikęs jam paskirtą bausmę, praėjus 3 mėnesiams, M. G. padarė naują nusikalstamą veiką ir 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu M. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta baudos bausmė. Kaip jau minėta, naujas nusikalstamas veikas M. G. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, o Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyrius kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti M. G. bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi nesilaiko jam paskirtų teismų įpareigojimų. Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakyta panaikinti nuteistajam M. G. pritaikytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau jam paskirta papildoma pareiga – per visą likusį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis dėl galimos priklausomybės nuo alkoholio. Todėl nuteistojo skunde nurodytas teiginys, jog jis nėra priklausomas nuo alkoholio, yra paneigtas. Visi šie duomenys rodo, kad nuteistasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, o M. G. asmenybę apibūdina itin neigiamai, atspindi jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, nusikalstamą veiką padarė tyčia, veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatus, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą.

15. Nuteistasis taip pat skunde nurodo, jog šiuo metu turi šeimą, rūpinasi sugyventine, kuri šiuo metu yra nedarbinga bei padeda pasirūpinti jos dukra. Be to, turi motiną, kuria taip pat reikia nuolatos pasirūpinti. Visgi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors M. G. ir pripažino padaręs nusikalstamas veikas, rūpinasi savo motina bei sugyventine ir jos dukra, tačiau tai neatsveria nurodytų didesnį jo asmenybės pavojingumą rodančių aplinkybių. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog jo sergančia motina ar sugyventine negali pasirūpinti ir kiti šeimos nariai. Nepagrįstas ir nuteistojo argumentas, jog paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, jis negalės sumokėti jam skirtų baudų. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net ir būdamas laisvėje, M. G. nedirbo ir nors teigia, jog būdamas laisvėje pradės dirbti, dėl ko galės dengti turimus įsiskolinimus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad net ir atliekant laisvės atėmimo bausmę, nuteistiesiems yra galimybė įsidarbinti tiek pataisos įstaigoje, tiek už jos ribų.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo taikyti nuteistojo M. G. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą nėra pagrindo. Kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia ar yra pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali padėti užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti M. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

18. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. spalio 18 d. pažyma Nr. APD-2022-11037 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant M. G. sudaro 75,00 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam M. G. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. G. niekur nedirba. Byloje nėra jokių aktualių duomenų apie jo turimą turtą. Be to, M. G. ne kartą baustas administracine tvarka, kurios vis dar nėra visiškai įvykdytos, turi įsiskolinimų ir iš praeitų teistumų konfiskuojant turtą. Be to, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta subendrinta ne tik ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta 36 MGL (1800 Eur) bauda, tačiau ir konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 3870 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus M. G. turtinę padėtį, įvertinus jo turimus įsiskolinimus, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už M. G. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš M. G. valstybės naudai 75,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. spalio 18 d. pažymą Nr. APD-2022-11037.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.