- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- II-167-718/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01141-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Ž. V.
- Institucija
- Klaipėdos keleivinis transportas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. V. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir jam paskirta 850 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. birželio 11 d. 12.27 val., (duomenys neskelbtini), esančioje „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, patikrinimo metu, kontrolieriui K. G. stabdant signaliniu disku patikrinimui 1/a taksi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nesustojo ir nuvažavo. Automobilis buvo apipavidalintas kaip l/a taksi, ant l/a stogo buvo taksi atpažinimo ženklas plafonas. Nutarime nurodyta, jog taip Ž. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 4 dalį.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi Ž. V. 2021 m. spalio 3 d. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, netenkintas, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 31 d. nutarimu Ž. V. apeliacinį skundą tenkino, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį dėl esminių proceso pažeidimų ir perdavė administracinio nusižengimo bylą su Ž. V. 2021 m. spalio 3 d. skundu iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Ž. V. skundu prašė panaikinti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad jis nematė jį stabdžiusio kontrolieriaus, nes važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, lenkė priešais stovėjusius autobusus. O lenkdamas važiuojamojo kelio dešinėje sustojusius autobusus išvažiavo į priešingą eismo juostą ir padidino greitį. Jokio uniformuoto pareigūno, kuris stabdė, nei jis, nei vežama keleivė nematė. Taip pat, pravažiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, nematė jokio specialaus automobilio su įjungtais garsiniais – šviesos švyturėliais. Pažymi, jog administracinio nusižengimo padarymo metu ir vietoje, nebuvo jokio specialiais ženklais pažymėto savivaldybių institucijų ar jų įgaliotų institucijų automobilio su įjungtais mėlynos ar raudonos spalvos švyturėliais, tik pavienis asmuo su geltona liemene stovintis ant šaligatvio, pasislėpęs už kelio dešinėje pusėje stovinčio autobuso. Taip pat Institucija nepateikė nei savivaldybės jai išduoto įgaliojimo, kuris suteikia teisę transporto priemonių stabdymui, nei vietinio norminio (lokalaus) teisės akto, kuriame detalizuojamos pareigūnų pareigos ir veiksmai stabdant transporto priemones. Nurodoma, jog administracinei atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, kad jį stabdo ir jis tam nepaklūsta. Šiame kontekste pažymima, jog jei asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir tai konstatuojama, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ANK 426 straipsnį negalima. 2021 m. birželio 11 d. pareiškėjas neturėjo jokių motyvų ir priežasčių nestoti pareigūnams stabdant automobilį, kadangi turi išduotą licenziją ir visus leidimus, reikalingus taksi veiklai vykdyti. 2021 m. rugsėjo 14 d. priimtas nutarimas yra nepagrįstas, priimtas formaliai ir paviršutiniškai išnagrinėjus bylos medžiagą, nepagrįstai perkėlus įrodinėjimo pareigą jam bei prieštaraujant bylos faktinėms, teisiškai reikšmingoms aplinkybėms. Medžiagą tyrę pareigūnai ignoruoja bylos aplinkybes ir jo nurodytas aplinkybes ir remiasi prielaida, kad jis galėjo matyti kaip jį pareigūnai stabdė. Nebuvo pašalinti byloje esantys prieštaravimai tarp jo parodymų, pareigūnų parodymų ir byloje esančių įrodymų, neatsižvelgiant į pačią įvykio vietą bei jo nurodomas įvykio aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Ž. V. skundą Institucija nurodė, kad skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, prašė palikti galioti skundžiamą nutarimą be pakeitimų. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja teisės normas, reglamentuojančias transporto priemonių stabdymą. Institucija nesutinka su apelianto versija, kad jis nematė, jog buvo stabdomas, tai paneigiama byloje esančiomis nuotraukomis, kuriose užfiksuota, kaip šviesiu paros metu, esant geram matomumui, kontrolierius, vilkintis specialiais ženklais žymėtą aprangą bei šviesą atspindinčią liemenę su VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ skiriamaisiais ženklais, signaliniu disku stabdo taksi automobilį. Automobilio taksi vairuotojas pravažiavo pro pat jį stabdžiusį kontrolierių, nepaklusdamas reikalavimui sustoti. Stabdomas automobilis taksi buvo apipavidalintas kaip taksi automobilis, ant automobilio šonų užklijuota šachmatinė taksi atpažinimo ženklinimo juosta, matyti logotipai „(duomenys neskelbtini)“, taksi iškvietimo numeris, turėjo atpažinimo ženklą plafoną, ant automobilio stogo uždėta magnetinė radijo ryšio antena. Pažymima, jog tik tamsiuoju paros metu numatytas reikalavimas, jog patrulis būtų sudarytas iš ne mažiau kaip dviejų pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą skiriamaisias ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos šviesos švyturėlius. 2021 m. birželio 11 d. patikrinimas buvo vykdomas dienos metu, todėl patikrinimo metu nebuvo privaloma stabdymą atlikti transporto priemone, pažymėta specialiais ženklais, su įjungtais mėlynos ar raudonos spalvos švyturėliais. Patikrinimą vykdžiusio kontrolieriaus veiksmai atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalies reglamentavimą – kontrolierius tinkamai išreiškė reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, stabdydamas taksi automobilį mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu. Institucija neturi pareigos teikti informaciją dėl įgaliojimų, suteikiančių teisę transporto priemonių stabdymui, be to nebuvo gautas asmens prašymas pateikti nurodytą informaciją. Ši informacija yra viešai prieinama. Įvertinus aplinkybių visumą, akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. V. negalėjo nepastebėti ir neatpažinti jį stabdžiusio kontrolieriaus, jis turėjo matyti jį stabdžiusį kontrolierių ir paklusti reikalavimui sustoti.
Į teismo posėdį neatvyko VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ įgaliotas atstovas. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama nedalyvaujant VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ įgaliotam atstovui.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. V. teismo posėdyje savo skundą palaikė nurodė, kad ne vieną kartą VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai jį yra stabdę, yra gavęs ne vieną baudą dėl tam tikrų dokumentų neturėjimo su savimi. Stabdymas būdavo visada tinkamas, maždaug 30 metrų atstumu į gatvę išeidavo du kontrolieriai, tai pamatęs visada sustodavo. Tačiau šiuo atveju jis važiavo maždaug 50km/val. greičiu, lenkė autobusus, o kontrolierius stovėjo už autobuso 5-10 metrų atstumu, nepamatęs kontrolieriaus, stabdančio jo automobilio, nuvažiavo toliau. Nurodo, jog darydamas lenkimo manevrą, jis stebėjo, ar iš priešpriešais neatvažiuoja automobiliai. Patvirtina, jog nuotraukose užfiksuotas jo vairuojamas automobilis. Mano, kad šiuo atveju kontrolieriaus stabdymas buvo netinkamas, dėl to jo ir nepastebėjo. Pažymi, jog jei būtų matęs kontrolierių jį stabdant, būtų sustojęs. Nurodo, jog turi 1 grupės neįgalumą (darbingumo lygis 15%), gauna 270 Eur. neįgalumo pašalpą. Po šio įvykio neteko darbo, o tai yra vienintelis darbas, kurį jis gali dirbti, todėl ketina dirbti „(duomenys neskelbtini)“ bendrovėje. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Liudytojas K. G. nurodė, jog 2021 m. birželio 11 d. jis su kolege R. J. stovėjo (duomenys neskelbtini) stotelėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir stabdė kontroliniam patikrinimui pravažiuojančius taksi automobilius. 12.27 val. važiavo lengvasis automobilis, kuris apipavidalintas kaip taksi, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant stogo buvo uždėtas plafonas. Jis, liudytojas, signaliniu disku stabdė automobilį, tačiau stabdomas automobilis nesustojo, pravažiavo pro jį ir nuvažiavo tolyn. Sutinka, jog stotelė stovėjo autobusas ir vairuotojas lenkė autobusą. Mano, jog vairuotojas turėjo jį, stovintį su ryškia liemene, bei rankoje laikantį signalinį diską, pastebėti. Nuo stotelėje stovinčio autobuso stovėjo maždaug 25 metrų atstumu. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) stotelės atkarpoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, yra leidžiamas 20 km/val. greitis. Vairuotojas galėjo bent nuvažiavęs toliau sustoti, jis būtų priėjęs ir paklausęs, ar važiuoja su keleiviu, ar be keleivio. Nurodo, jog jei važiuojama su keleiviu, tikrinama ar įjungtas taksometras. Šiuo atveju neatsimena, ar vairuotojas važiavo su keleiviu, ar be. Nurodo, jog dienos metu stabdant automobilius švyturėlių įsijungti nereikia- jie reikalingi automobilius stabdant naktį, taip pat stabdant naktį reikalingas specialiais ženklais apipavidalintas automobilis. Stabdant automobilius dienos metu užtenka pareigūnų su šviesą atspindinčiomis liemenėmis.
Liudytoja R. J. nurodė, jog biželio mėnesį, kartu su kontrolieriumi K. G. dirbo (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) stotelėje stabdė lengvuosius automobilius taksi, taip pat tikrino autobuso vairuotojus. Ji stovėjo kitoje kelio pusėje ir fotografavo. Jos kolega stabdė taksi automobilį, tačiau vairuotojas nesustojęs pravažiavo. Nurodo, jog jei būtų egzistavusios kokios nors aplinkybės, trukdžiusios automobiliui sustoti, nebūtų surašę patikrinimo akto. Mano, kad automobilio vairuotojas turėjo pastebėti kontrolieriaus stabdymo veiksmus, niekas vairuotojui netrukdė sustoti.
Iš 2021 m. birželio 11 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog patikrinimo metu, 2021 m. birželio 11 d. 12.27 val(duomenys neskelbtini), esančioje „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius K. G. signaliniu disku stabdė patikrinimui 1/a taksi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau vairuotojas nesustojo ir nuvažiavo toliau. Automobilis buvo apipavidalintas kaip l/a taksi, ant l/a stogo buvo taksi atpažinimo ženklas plafonas (b. l. 7).
Iš Licencijų informacinės sistemos matyti, jog 2020 m. rugsėjo 22 d. Ž. V. yra išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taksi veiklą (b. l. 8).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog šviesiu paros metu, esant geram matomumui, kontrolierius, vilkintis specialiais ženklais žymėtą aprangą bei šviesą atspindinčią liemenę su VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ skiriamaisiais ženklais, signaliniu disku stabdo lengvąjį automobilį taksi. Iš kitos nuotraukos matyti, kaip automobilio taksi vairuotojas pravažiavo pro pat jį stabdžiusį kontrolierių, nepaklusdamas reikalavimui sustoti (b. l. 11-14).
Iš transporto priemonių paieškos registro matyti, jog „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 15).
Iš elektroninio laiško matyti, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ informavo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, jog 2021 m. birželio 11 d., tarp 12-13 val., transporto priemonę „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo Ž. V. (b. l. 17).
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu Ž. V. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinių miškų apsaugos pareigūno, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi pagal ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką.
ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatyta transporto priemonės sustabdymo tvarka, t. y. uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinių miškų apsaugos pareigūno, muitinės, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, valstybinių miškų apsaugos pareigūnas arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, valstybinių miškų apsaugos pareigūnų arba muitinės pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Taigi ANK 426 straipsnio 6 dalyje, reglamentuojami uniformuoto policijos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones (reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdai): 1) duodamas signalas lazdele arba mojama skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiama sustoti; 2) tamsiuoju paros metu – transporto priemonė stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų valstybinės kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūnai turi teisę savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti transporto priemones, kuriomis vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, ir kitas keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, taip pat užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais, ir šių transporto priemonių ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų valstybinės kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūnų stabdomos keleivinės kelių transporto priemonės privalo sustoti. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų valstybinės kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių reikalingus paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.
Ž. V. neneigia, jog jis 2021 m. birželio 11 d. 12.27 val. (duomenys neskelbtini), ties „(duomenys neskelbtini)“ stotele vairavo lengvąjį automobilį taksi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teigia, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius netinkamai stabdė jo vairuojamą transporto priemonę, stovėjo už autobuso, dėl tos priežasties jis vairuodamas lengvąjį automobilį taksi ir lengdamas minėtą autobusą, nematė kontrolieriaus reikalavimo sustabdyti transporto priemonę. Tuo tarpu įvykio liudytojai, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai, tvirtina, kad Ž. V. turėjo matyti kontrolieriaus reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, kadangi Ž. V. pravažiavo pro pat jį stabdžiusį kontrolierių, kuris stabdymo metu naudojo signalinį diską, vilkėjo specialiais ženklais žymėtą aprangą bei šviesą atspindinčią liemenę su VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ skiriamaisias ženklais.
Iš anksčiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog uniformuoto pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę turi būti teisėtas. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T2-120 (pakeistu 2020 m. balandžio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-92) VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ yra pavesta vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą, taip pat organizuoti bei atlikti transporto priemonių, kuriomis vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, ir kitų keleivinių kelių transporto priemonių, vežančių keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, taip pat užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais, kontrolę Klaipėdos miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose (2.4 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 4 dalimi, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai turi teisę sustabdyti ir tikrinti transporto priemones, kuriomis vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, ir kitas keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, taip pat užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais, ir šių transporto priemonių ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo ir pan. Taigi šis teisinis reglamentavimas rodo, jog VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai turėjo teisę (jiems suteiktus įgaliojimus) stabdyti transporto priemonę, vykdančią keleivių vežimo veiklą. Pažymėtina, kad taikant ANK 426 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti konkretų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdą, numatytą ANK 426 straipsnio 6 dalyje. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pareigūnas K. G. transporto priemonę stabdė šviesiuoju paros metu mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, tuo metu pareigūnas vilkėjo specialiais ženklais žymėtą aprangą bei šviesą atspindinčią liemenę, ant kurios buvo matyti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ skiriamieji ženklai, todėl šiuo atveju uniformuoto VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pareigūno reikalavimas sustabdyti Ž. V. vairuojamą lengvąjį automobilį taksi, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų Ž. V. vairuojama transporto priemonė buvo stabdoma šviesiu paros metu, kelyje, kuriuo jis važiavo, buvo kita transporto priemonė – autobusas, kuris pareiškėjo teigimu užstojo matomumą, todėl jis negalėjo matyti signaliniu disku jį stabdžiusio pareigūno. Tačiau nuotraukose užfiksuota, jog Ž. V. aplenkęs autobusą, pravažiavo pro pat jį stabdžiusį signaliniu disku bei šviesą atspindinčią liemenę vilkintį, pareigūną. Taip pat, šią versiją paneigia įvykį mačiusi liudytoja R. J., kuri nurodė, kad lengvojo automobilio taksi vairuotojas negalėjo nepastebėti uniformuoto pareigūno reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, kadangi pareigūnas buvo pakankamu atstumu nutolęs nuo stotelėje stovinčio autobuso, o minėto taksi automobilio vairuotojas pravažiavo pro pat jį stabdžiusį pareigūną ir nuvažiavo tolyn. Pažymėtina, kad transporto priemones vairuojantys asmenys turi būti atidūs ir rūpestingi kelyje, vairuotojai privalo stebėti ne tik vaizdą priekyje, tačiau ir šonuose bei gale, tuo pačiu pasirinkdami tokį greitį, kad vairuotojas būtų pajėgus tinkamai reaguoti į susidariusią situaciją ir pastebėti tam tikrų asmenų veiksmus. Taigi visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad Ž. V. matė, kad yra stabdomas būtent VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pareigūno, todėl turėjo pareigą sustoti, tačiau šios pareigos nevykdė, todėl jo veiksmuose yra ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, ir jis pagrįstai nubaustas už šio administracinio nusižengimo padarymą.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-14-303/2017 ir kt).
ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi.
Vertinant Ž. V. paskirtos nuobaudos pagrįstumą ir ANK 34 straipsnio 6 dalyje nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad nutarimu Ž. V. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje, paskirta 850 Eur bauda. Byloje nebuvo nustatyta nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nei lengvinančių aplinkybių. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad Ž. V. yra neįgalus (15 procentų darbingumo lygis). Ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi, nežiūrint neįgalumo, Ž. V. dirbo, vykdė taksi veiklą. Ž. V. padarytas nusižengimas realiai nesukėlė jokių pavojingų padarinių.
Visuma šių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju vertinamos pažeidėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės už šį pažeidimą.
Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, Ž. V. asmenybę, teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nuobaudos tikslai bus pasiekti Ž. V., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą -200 Eur baudą. Teismo nuomone, tokia nuobauda yra adekvati administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje Ž. V. nedarytų naujų nusižengimų, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
Ž. V. skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažinti Ž. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 15 procentų darbingumo lygis. Ž. V. pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti 200 Eur baudą. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.