Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Koduotojas“ (iki 2015-06-12 uždaroji akcinė bendrovė „Skills Access LT“) atstovui advokatui G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Koduotojas“ (iki 2015-06-12 uždaroji akcinė bendrovė „Skills Access LT“) ieškinį atsakovams D. V., R. L., L. J. dėl Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2015-03-12 sprendimų Nr. DGKS-1247, Nr. DGKS-1248, Nr. DGKS-1249 panaikinimo ir darbo ginčų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2015-03-12 sprendimais Nr. DGKS-1247, Nr. DGKS-1248, Nr. DGKS-1249 atsakovų D. V., R. L. ir L. J. prašymus patenkino ir iš UAB „Skills Access LT“ (šiuo metu UAB „Koduotojas“) D. V. naudai priteisė 530,04 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 530 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir 2 853 Eur dienpinigių; R. L. naudai priteisė 530,04 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 530 Eur darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir 2 853 Eur dienpinigių; L. J. naudai priteisė 415,38 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 415 Eur darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir 2168,28 Eur dienpinigių; sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išieškojimo – 315 Eur, nusprendė vykdyti skubiai.

2015-05-15 nutartimi dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis atsakovų pusėje įtraukta R. K. įmonė (į. k. 180394191, savininkas R. K., Patausalės k., Degaičių sen., Telšių r.) ir mažoji bendrija „Mungas“ (į. k. 303076579, vadovas D. D., buveinė Kęstučio g. 20, Telšių m., Telšių r. sav.). Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai trečiųjų asmenų vadovams R. K. ir D. D. įteikti viešo paskelbimo būdu internetiniame puslapyje www.teismai.lt, jokių prašymų teismas negavo, todėl byla nagrinėjama trečiųjų asmenų R. K. įmonės ir MB „Mungas“ atstovams nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad alternatyvių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G. , bylos Nr. 3K-3-159/2009).

Vienu iš pareikštų reikalavimų ieškovas UAB „Koduotojas“ (UAB „Skills Access LT“) prašo taikyti atsakovų D. V., R. L., L. J. praleistą prašymo pateikti Darbo ginčų komisijai dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo termino senatį ir atsakovų prašymus, pateiktus Darbo ginčų komisijai, palikti nenagrinėtus.

DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai galima pateikti per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Šis terminas yra procedūrinis terminas, kuris yra giminingas procesiniams terminams, nėra naikinamasis, todėl ginčą nagrinėjanti institucija, termino praleidimo priežastis pripažinusi svarbiomis, turėjo teisę jį atnaujinti. Darbo kodeksas nenumato darbo komisijos sprendimo atnaujinti DK 289 straipsnyje numatytą terminą apskundimo tvarkos, todėl teismas, pagal analogiją vadovaudamasis CPK 78 straipsnio nuostatomis, sprendžia, kad darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje, kuria atsakovams atnaujintas terminas prašymui dėl individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo pateikti, negali būti apskundimo objektu. Remiantis išdėstytu, ieškovo reikalavimas taikyti atsakovų D. V., R. L., L. J. praleistą prašymo pateikti Darbo ginčų komisijai dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo termino senatį negali būti nagrinėjamas, todėl reikalavimas atsakovų prašymus palikti nenagrinėtus netenkinamas.

Byloje ir prie bylos prijungtose darbo ginčų komisijos bylose Nr. APS-110-2449/2015, Nr. APS-110-2454/2015, Nr. APS-110-2451/2015 esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovai D. V., R. L. ir L. J. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydami priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas.

Byloje esančiame Juridinių asmenų registro išraše nurodoma, kad D. D. nuo 2013-06-03 yra mažosios bendrijos „Mungas“ vadovas, o R. K. nuo 1998-02-13 yra R. K. statybos firmos vadovas; duomenų, kad 2014 m. birželio ir liepos mėnesiais minėti asmenys dirbo UAB „Koduotojas“ (UAB „Skills Access LT“) arba buvo ieškovo įmonės atstovais, byloje nėra.

Darbo sutartis pagal Darbo kodekso 99 straipsnio 1 dalį yra laikoma sudaryta, kai darbuotojas ir darbdavys susitaria dėl visų darbo sutarties sąlygų. Įstatymų leidėjas taip pat nustatė, kad darbo santykiai turi būti įforminami rašytine sutartimi (DK 99 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad darbo sutarties įforminimas raštu yra jau ne jos sudarymo, o jos įforminimo klausimas. Faktas, kad šalys turi rašytinės darbo sutarties egzempliorių, leidžia preziumuoti susitarimo sukurti teisinius darbo santykius egzistavimą. Todėl įprasta laikyti, kad esant rašytinei darbo sutarčiai, egzistuoja ir darbo santykis, tačiau rašytinės darbo sutartys tarp šalių sudarytos nebuvo. Pažymėtina, kad darbo santykio pradžią, kaip jau minėta, liudija keletas veiksnių: šalių susitarimas sukurti teisinį darbo santykį, šio susitarimo įforminimas, pradėjimas vykdyti sutartas darbo funkcijas.

Darbo ginčų komisijos bylose Nr. APS-110-2449/2015, Nr. APS-110-2454/2015, Nr. APS-110-2451/2015 yra VSDFV Šiaulių skyriaus pažymos, kuriose nurodoma, kad atsakovas D. V. UAB „Skills Access LT“ dirbo nuo 2014-06-05 iki 2014-07-24, atsakovas R. L. UAB „Skills Access LT“ dirbo nuo 2014-06-05 iki 2014-07-24, atsakovas L. J. UAB „Skills Access LT“ dirbo nuo 2014-06-17 iki 2014-07-24.

Ieškovas UAB „Koduotojas“ (UAB „Skills Access LT“), aiškindamas apie tai, kodėl VSDFV pranešė apie atsakovų įdarbinimą, nurodė, kad, siekiant optimizuoti darbo jėgos kaštus renovuojant planuojamus įsigyti objektus, buvo atlikta darbuotojų paieška ir atrinktas potencialių kandidatų sąrašas. Atrinktiems darbuotojams būtų tekę kuo greičiau pradėti darbus įsigytuose objektuose, o pagal teisinį reglamentavimą apie darbuotojo įdarbinimą būtinas išankstinis pranešimas Sodrai, todėl suklydimo įtakoje ir patarus buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei, siekiant išvengti nelegalaus darbo, ieškovas pranešė VSDFV apie atsakovų įdarbinimą ir sumokėjo įmokas už 1 valandą minimalaus atlyginimo 2014 m. birželio mėnesį ir 2 valandas 2014 m. liepos mėnesį; darbuotojams nepradėjus dirbti, pranešta apie darbo sutarties nutraukimą. Šiuos ieškovo teiginius iš dalies patvirtino atsakovas R. L., kuris paaiškino, kad MB „Mungas“ vadovas D. D. žadėjo įdarbinti jį savo draugo, kuris perka turtą Vilniuje, įmonėje ir po mėnesio jis turėjęs pradėti dirbti Vilniuje.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir analizuojant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, kyla klausimas, ar apskritai įmanoma situacija, kai rašytinės darbo sutarties tarp šalių nėra, bet Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą yra pranešta. Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklėse, numatančiose, kokia tvarka turi būti pateikiami duomenys apie valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamus asmenis, nėra nuostatos, reikalaujančios apie asmens įdarbinimą pranešti tik po to, kai darbo sutartis įforminama rašytine forma. Taisyklių 16.1 punktas numato, kad pranešimai pateikiami, kai apdraustasis asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį. Oficialioje pranešimo formoje reikalaujama tik nurodyti pranešimo pateikimo priežastį (pagal darbo sutartį), tačiau nėra reikalaujama nurodyti jokių rašytinės darbo sutarties rekvizitų (pavyzdžiui, darbo sutarties numerio). Todėl galima daryti prielaidą, kad praktikoje įmanoma situacija, kuomet Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens įdarbinimą pranešta, nors darbo sutartis nėra sudaryta ir rašytinio sutarties teksto šalys neturi.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į tai, kad įpareigojimo darbdaviui pranešti apie įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui dar iki numatytos darbo laiko pradžios tikslas yra mažinti nelegalaus darbo mastus. Tokie pranešimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai negali įtakoti darbo sutarties sudarymo ar nutraukimo momento, kuris priklauso tik nuo šalių valios, išreikštos laikantis Darbo kodekse nustatytos tvarkos. Todėl teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog apie atsakovų įdarbinimą ir atleidimą iš darbo UAB „Skills Access LT“ buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip pat nepatvirtina faktinių darbo santykių tarp ginčo šalių buvimo.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatyti valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindai, šiuo draudimu draudžiamų asmenų kategorijos, jų teisės pareigos ir atsakomybė, kiti aspektai. Šiam įstatymui įgyvendinti priimtose Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243, nustatyta tvarka, kaip turi elgtis draudėjas ir apdraustasis, kai pateikiami arba tikslinami apdraustojo duomenys (17, 74 punktai). Taisyklių74 punkte nustatyta, kad apdraustojo duomenys gali būti tikslinami draudėjo prašymu (74.1 punktas), apdraustojo prašymu (74.2 punktas), pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (74.5 punktas).

Todėl teismui nustačius, kad tarp šalių faktiniai darbo santykiai nesusiklostė, apie priimtiną teismo sprendimą informuotinas VSDFV Šiaulių skyrius.

Teismui taip pat yra pateiktos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui faksu perduotos 2014-06-24 ir 2014-06-25 UAB „Skills Access LT“ direktoriaus R. M. pasirašytos L. J. darbo užmokesčio pažymų kopijos, kuriose nurodoma, kad L. J. pareigybinis darbo užmokestis yra 1350 Lt neatskaičius mokesčių, L. J. dirba pilnu etatu, įdarbinimo data 2014-06-17, sutartis sudaryta neterminuota. Posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovo L. J. sutuoktinė R. J. paaiškino, kad L. J. sakė, jog yra įdarbintas UAB „Skills Access LT“, todėl dėl socialinės paramos skyriui reikalingos pažymos kreipėsi į UAB „Skills Access LT“, pirmoji pažyma nebuvo tinkama, todėl pakartotinai buvo atsiųsta pažymą su konkrečiu darbo užmokesčiu, nurodyta, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis, paaiškino, kad betarpiškai su įmonės atstovais nebendravo, susirašinėjo elektroniniu paštu.

Byloje esantys duomenys apie R. J. susirašinėjimą elektroniniu paštu su ieškovu UAB „Skills Access LT“ patvirtina, kad minėtos pažymos išduotos R. J. prašant, jai pačiai nurodant, kokia informacija turi atsispindėti pažymose (civ. byla Nr. e2-4231-841/2015, dokumento Nr. 7516, 36 b. l.). Ieškovo atstovas posėdžio metu pripažino, kad duomenys pažymoje nėra teisingi. Kaip jau minėta, šios pažymos pateiktos Socialinės paramos skyriui, jos buvo reikalingos sprendžiant dėl įmokų už vaiko ugdymą vaikų lopšelyje – darželyje mokėjimo ir bendrame byloje surinktų įrodymų kontekste taipogi neduoda pagrindo spręsti, jog tarp ieškovo ir atsakovo L. J. susiklostė faktiniai darbo santykiai.

Darbo byloje, kaip ir bet kokioje kitoje civilinėje byloje, galioja rungimosi principas, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, sprendžia, kad atsakovai savo teiginių apie tai, jog šalys buvo sudarę darbo sutartis, patikimais ir pakankamais įrodymais byloje nepagrindė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes apie galimai buvusį susitarimą dėl ginčo šalių faktinių darbo santykių. Byloje nėra duomenų, kad darbdavys ir darbuotojai apskritai tarėsi dėl būtinųjų darbo sąlygų, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog tarp ieškovo ir atsakovų žodiniu susitarimu buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai. Konstatavus, jog savarankiški faktiniai darbo santykiai, kurie nebuvo įforminti rašytiniu susitarimu, tarp ginčo šalių nesusiklostė, ieškinys tenkintinas, darbo ginčų komisijos sprendimai naikintini ir atsakovų reikalavimai priteisti jiems iš ieškovo su darbo santykiais susijusias išmokas atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Bylos duomenimis, ieškovo išlaidos už teisines paslaugas nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje sudaro 200 Eur, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, advokato atstovavimo išlaidos neviršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Už ieškinius atsakovams D. V. ir R. L. ieškovas sumokėjo 88 Eur žyminį mokestį, už ieškinį atsakovui L. J. – 68 Eur žyminį mokestį.

Atsakovams D. V., R. L. ir L. J. 2015-04-29 sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų apmokant bylinėjimosi išlaidas valstybei, tačiau atsakovai nėra atleisti nuo ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovų ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant darbo ginčą darbo ginčų komisijoje (po 66,67 Eur) ir ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str., 259 str., 260 str., 270 str., 279 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-03-12 sprendimus Nr. DGKS-1247, Nr. DGKS-1248, Nr. DGKS-1249.

Atsakovų D. V., R. L. ir L. J. prašymus dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo atmesti.

Priteisti ieškovui UAB „Koduotojas“ iš atsakovo D. V. 154,67 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt keturi eurai 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui UAB „Koduotojas“ iš atsakovo R. L. 154,67 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt keturi eurai 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui UAB „Koduotojas“ iš atsakovo L. J. 134,67 Eur (vienas šimtas trisdešimt keturi eurai 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo patvirtintą kopiją po sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.