- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-384-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20724-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- I. L.
- Ieškovas
- M. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei I. L. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo prašoma nustatyti ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką, priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią: ieškovas bendrauja su nepilnametėmis dukromis A. B. ir J. B. du kartus per mėnesį pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir parveždamas jas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.; atsakovė turi sudaryti sąlygas dukroms bendrauti su tėvu telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai netrukdys vaikų užsiėmimams, mokymuisi, nepažeis šeimoje egzistuojančių tradicijų, vaikų interesų ar jų kasdieninės dienotvarkės. Nurodė, kad atsakovė jau virš metų neleidžia jam matytis su dukromis, nėra galimybės su vaikais susisiekti telefonu, kadangi ieškovo telefono numeris yra užblokuotas. Ieškovo teigimu, dėl tokių veiksmų vaikų bendravimas su ieškovu gali atitolti ar net visai nutrūkti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė jo netenkinti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo prašymas yra nepagrįstas, o teismui nusprendus patenkinti ieškovo prašymą, būtų padaryta žala įstatymo saugomiems vaikų interesams, kadangi būtent ieškovo veiksmai ir elgesys kelia grėsmę jiems. Šalių šalių nepilnamečiai vaikai nenori bendrauti su ieškovu, kadangi žino, kad jis nėra jų biologinis tėvas. Biologinis vaikų tėvas yra R. K., su kuriuo vaikai noriai bendrauja ir susitinka kiekvieną savaitę. Atsakovė taip pat nurodė, kad ruošiasi inicijuoti tėvystės nuginčijimo procesą.
4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius), pateikė išvadą dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodė, jog, ieškovo bendravimas su vaikais nevyksta jau daugiau nei metus. Nors pas ieškovą sudarytos sąlygos vaikams svečiuotis, tačiau ryšys tarp jo ir dukrų nutrūkęs, mergaitės faktiškai nevadina jo tėvu (vadina vardu), nurodė, kad ieškovas yra palikęs jas vienas be priežiūros, yra šaukęs ant jų, išsakė, kad nenori su juo bendrauti, niekad nėra buvusios jo namuose Šiauliuose. Vaikų teigimu, mama jų prieš tėvą nenuteikinėja. Pasak atsakovės, ieškovas nėra dukrų biologinis tėvas, ji nori nuginčyti tėvystę, įvardino, kas yra tikrasis vaikų tėvas. Esant susidariusiai tokiai neaiškiai situacijai, kai dėl suaugusiųjų tarpusavio ginčų dėl tėvystės (bei iš to kylančių tėvo teisių ir pareigų), nėra užtikrinta ne tik vaikų teisė žinoti savo tikrąją kilmę, bet ir kitos jų teisės ir teisėti interesai, daroma neigiama įtaka vaikų emocinei ir psichologinei gerovei, trikdoma darni vaikų raida. Nurodė, kad išaiškino atsakovei jai tenkančią pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad dukrų teisė žinoti tikrąją savo kilmę būtų tinkamai įgyvendinta ir užtikrinta. Pažymėjo, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti jų būtinumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovo M. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė ieškovo M. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. B. ir J. B., tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su vaikais dalyvaujant jo pasirinktam psichologui, psichologo nurodytu laiku, jo nurodytoje vietoje Vilniuje. Atsakovę I. L. įpareigojo pristatyti vaikus bendravimui su ieškovu psichologo nurodytu laiku į jo nurodytą vietą. Nurodė, kad psichologo paslaugų apmokėjimas tenka abiem šalims lygiomis dalimis.
6. Įvertinęs ieškovo nurodomus argumentus, jog atsakovė neleidžia bendrauti su dukromis ir dėl to bendravimas gali nutrūkti, tai, kad ieškovo bendravimas su vaikais šiuo metu yra sutrikęs ir jų tarpusavio ryšys nutrūkęs, teismas padarė išvadą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nenustačius laikinos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomu – ryšio nebebus galima atstatyti. Sprendė, kad tokiu atveju būtų padaryta nepataisoma žala vaikų ir tėvo interesams, pažeista įstatyme numatyta jų teisė bendrauti, vaikų teisė turėti abu tėvus, ieškovui bus užkirstas kelias vykdyti savo pareigą auklėti vaikus. Todėl padarė priešingas nei įrodinėjo atsakovė išvadas, jog yra reali grėsmė, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo dėl jo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo įvykdymas realiai pasunkėtų ar net pasidarytų negalimas.
Atsiliepimas
7. Atsakovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovas nėra biologinis vaikų tėvas, nesant nuginčyto įrašo apie ieškovo tėvystę šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu, laikė nepaneigiančia įstatyme numatytos jo teisės bendrauti su vaikais. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, išskyrus pačios atsakovės deklaratyvius teiginius ir vaikų nurodytas aplinkybes (tikėtinai žinomas iš motinos, nes patys tokių aplinkybių vaikai žinoti negali), kad ieškovas nėra jų biologinis tėvas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikti jokie objektyvūs įrodymai, kad ieškovo bendravimas su vaikais keltų grėsmę vaikų interesams. Laikė, kad vaikų nenoras bendrauti su ieškovu tokios grėsmės savaime nepatvirtina, kadangi nėra aiškios tokio nenoro susiformavimo priežastys, o jas įvertinti bus galima tik išnagrinėjus bylą, ištyrus visus bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis.
9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, kuris, remiantis į bylą pateiktais vaikų gimimo įrašais, yra nepilnamečių šalių dukrų tėvas, turi įstatymo ginamą teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Nustatęs, kad ieškovo ir vaikų tarpusavio ryšys yra nutrūkęs, bendravimas jau metus nevyksta, vaikai yra neigiamai nusistatę tėvo atžvilgiu, laikė akivaizdžia aplinkybę, jog maksimalios bendravimo tvarkos nustatymas neatitiktų vaikų interesų. Pažymėjo, kad dėl neigiamų nuostatų vaikai gali bijoti bendrauti su ieškovu, todėl ieškovo prašomos bendravimo tvarkos, pagal kurią jis turėtų teisę bendrauti su vaikais tiesiogiai neparuošus vaikų tokiam bendravimui, gali neigiamai paveikti vaikus, o jų paėmimas bendravimui visam savaitgaliui, neatstačius nutrūkusio tarpusavio ryšio, gali būti žalingas vaikų psichikai. Vaikai yra akivaizdžiai atitolę nuo ieškovo, jiems nėra pažįstama jo gyvenamoji aplinka, todėl toks bendravimas gali vaikus išgąsdinti ir sukelti neigiamų pasekmių tolesniam jų santykiui su tėvu.
Atsiliepimas
10. Vertino, kad bendravimas su ieškovu turi būti atstatomas palaipsniui, visų pirma atkuriant sutrikusį emocinį ryšį tarpininkaujant psichologui. Laikė, kad atsakovei nurodant atsiliepime, jog su ieškovu bendrauti vaikams yra nesaugu ir pavojinga, bendraujant per psichologą pavojus vaikams nekiltų.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pažymėdamas, kad šeimos bylose procesinės teisės normos įtvirtina aktyvų teismo vaidmenį, galimybę išeiti už bylos nagrinėjimo ribų, viršyti pareikštus reikalavimus, priimti sprendimus dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, taikyti alternatyvų asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą, sprendė, tikslu sureguliuoti susidariusią situaciją, užtikrinti vaikų bendravimą su tėvu, jų tarpusavio ryšio atstatymą, nustatyti jų bendravimą dalyvaujant psichologui. Kadangi ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo grafikas (trukmė ir periodiškumas) priklauso ne tik nuo šalių, bet ir nuo psichologo užimtumo ir jo įvertinimo kokio intensyvumo bendravimas nagrinėjamu atveju galimas ir reikalingas, nustatė, jog ieškovo ir vaikų bendravimas dalyvaujant psichologui vyksta psichologo nurodytu grafiku. Todėl konkrečią ieškovo bendravimo su vaikais dalyvaujant psichologui tvarką paliko psichologo kompetencijai.
12. Įvertinęs šalių konfliktiškus santykius ir negebėjimą susitarti su vaikais susijusiais klausimais, sprendė, jog psichologo kandidatūros parinkimas šalių susitarimu šiuo atveju nėra galimas. Kadangi ieškovui teks bendrauti su vaikais dalyvaujant psichologui, sprendė, jog operatyvus kompetentingo ir jo lūkesčius atitinkančio specialisto pasirinkimas visų pirma yra ieškovo interesas, kurį užtikrinant svarbus ir ieškovo pasitikėjimas parinktu specialistu. Todėl siekiant išvengti šalių nesutarimų dėl psichologo kandidatūros, operatyviai pradėti kurti ieškovo ryšį su vaikais, nustatė, kad psichologą bendravimui su vaikais pasirenka ieškovas. Kadangi vaikų gyvenamoji vieta yra su atsakove Vilniuje, siekiant nevarginti jų vežiojimu į Šiaulius, kur gyvena ieškovas, laikė, kad tarpininkavimui bendraujant su vaikais turi būti pasirinktas psichologas, teikiantis paslaugas Vilniuje.
13. Kadangi skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo užtikrinimas yra abiejų tėvų pareiga, sprendė, kad apmokėti psichologo paslaugas turi abi šalys lygiomis dalimis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė I. L. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuriame prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir atsakovo prašymo netenkinti. Nurodo, kad:
14.1. pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog yra reali grėsmė, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo dėl jo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo įvykdymas realiai pasunkėtų ar net pasidarytų negalimas, viršijo ieškovo pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimus ir savo iniciatyva nustatė ieškovo ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką, pasitelkiant psichologo pagalbą, nesivadovaudamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu;
14.2. nustatant laikiną ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką byloje esanti medžiaga įvertinta formaliai, neatsižvelgiant į byloje pateiktą 2022 m. lapkričio 4 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą su priedais, tokiu būdu suteikiant visišką prioritetą ieškovui, neanalizuodamas ir nesiaiškinant, dėl kokių priežasčių susiformavo nepilnamečių vaikų neigiamos nuostatos dėl nenoro bendrauti su ieškovu;
14.3. ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, jog egzistuoja grėsmė ar tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas nevertino, jog ieškovo pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nurodytos tik deklaratyvios aplinkybės dėl laikinos bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nustatymo, t.y., kad atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti su dukromis, todėl yra rizika, kad vaikų bendravimas su ieškovu gali visai nutrūkti. Teismas nevertino, jog tiek atsakovės atsiliepime, tiek ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2022 m. lapkričio 4 d. medžiagoje nurodyta, jog bendravimas su ieškovu nevyksta dėl aiškaus pačių nepilnamečių noro bendrauti ir matytis su ieškovu, kadangi dėl jo elgesio ir veiksmų bendravimo metu su juo jaučiasi nesaugios, jį vadina vardu, kadangi puikiai žino savo biologinį tėvą ir su juo noriai susitinka ir bendrauja;
14.4. kategoriškai nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas, kuris remiantis į bylą pateiktais vaikų gimimo įrašais, yra nepilnamečių šalių dukrų tėvas, turi įstatymo ginamą teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Ieškovo ir nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšys yra nutrūkęs, bendravimas jau metus nevyksta, vaikai yra susiformavę neigiamas nuostatas ieškovo atžvilgiu ir juos šiuo metu sieja išimtinai tik teisinis santykis, todėl nustatyta laikina bendravimo tvarka ne tik, kad neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, bet ir yra žalinga nepilnamečių vaikų psichikai ir gerovei. Be to, vien civilinės būklės akto įrašas negali paneigti prioritetinio vaikų teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principo, suteikti teisę ieškovui nustatyti priverstinę bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką;
14.5. skundžiama nutartis, kuria suteikta ieškovui teisė ne tik vaikams nenorint bendrauti, nors ir dalyvaujant psichologui, bet ir pasirinkti psichologą bei apmokėti tik dalį psichologo paslaugų, kitą dalį įpareigojant apmokėti atsakovę, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams bei akivaizdžiai pažeidžia atsakovės teises ir interesus;
14.6. ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, t. y. bendravimo grafikas (trukmė ir periodiškumas) paliktas yra psichologo nuožiūrai, priklausomai nuo psichologo užimtumo ir jo įvertinimo kokio intensyvumo bendravimas nagrinėjamu atveju yra galimas ir reikalingas. Tai suteikia ieškovui galimybes, pasirinkus savo nuožiūra psichologą, piktnaudžiauti jam suteikta teise bendrauti su nepilnamečiais vaikais, t. y. suteikiant jam galimybę bendrauti su nepilnamečiais vaikais neribotai. Toks neapibrėžtumas neabejotinai prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, kurie nenori bendrauti su ieškovu, o atsakovei sukelia nepagrįstas išlaidas, prisidedant prie psichologo paslaugų apmokėjimo.
15. Ieškovas M. B. prašo atsakovės atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties netenkinti. Nurodo, kad:
15.1. ieškovo pastangas bei nepilnamečių vaikų teisių ir interesų užtikrinimą pagrindžia duomenys 2022 m. gruodžio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Pagalbos Plane. Atsižvelgus į atvejo vadybos proceso metu surinktą informaciją, atvejo vadybos procesas ieškovo šeimos atžvilgiu buvo užbaigtas, o dirbanti su šeima Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų socialinė darbuotoja A. S. nurodė, kad bendravimas visada vyko geranoriškai, klientas visuomet teikia aktualią informaciją apie šeimos situaciją, o šeima puikiai sugeba tvarkytis buityje ir gyvenime, visas iškilusias problemas dėl vaikų auklėjimo ir kitas problemas stengiasi išspręsti patys, savarankiškai;
15.2. nėra pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais. Ieškovo ir nepilnamečių dukrų ryšys yra suprastėjęs dėl atsakovės kaltės, kuri, sužinojusi apie ieškovo kuriamus kitus santykius, nuteikinėja dukras. Atsakovės neigiamą nusistatymą prieš ieškovą pagrindžia ir grąžinamas ieškovo teikiamas išlaikymas dukroms. Tėvystė šiuo metu nėra nuginčyta, todėl vaikų tėvas yra ieškovas;
15.3. laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tikslu apsaugoti nepilnamečių dukrų interesus, atkurti ieškovo prarastą ryšį su dukromis dėl atsakovės neigiamos įtakos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria taikytos laikinos apsaugos priemonės – nustatyta laikina ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais - teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tai, jog ieškovo bendravimas ir ryšys su nepilnametėmis dukromis yra nutrūkęs, kad ieškovas turi įstatymo ginamą teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais, sprendė, jog ieškovo bendravimas su nepilnametėmis dukromis turi būti atstatomas palaipsniui, atkuriant tarpusavio emocinį ryšį tarpininkaujant psichologui. Įvertinęs šalių konfliktiškus santykius ir negebėjimą susitarti su vaikais susijusiais klausimais, teismas taip pat išsprendė psichologo pasirinkimo klausimą, konkrečią bendravimo tvarką paliko psichologo kompetencijai, apmokėjimą už psichologą pavesdamas lygiomis dalimis abiems šalims. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, ginčydama nutartį tuo aspektu, jog teismas neįvertino prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, to, jog nepilnametės dukros pačios pasirinko nebendrauti su ieškovu dėl jo veiksmų ir elgesio bei dėl to, kad ieškovas nėra tikrasis jų tėvas. Apeliantė taip pat įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką su psichologu, viršijo ieškovo reikalavimus, pavesdamas dėl konkrečios bendravimo tvarkos spręsti psichologui, sudarė sąlygas ieškovo piktnaudžiavimui bei apskritai, bendravimo neapibrėžtumui. Nurodo ir tai, kad nustatydamas pareigą abiems šalims apmokėti psichologo paslaugas, sudarė papildomas atsakovei finansines išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentams žemiau nurodytų motyvų pagrindu nepritaria.
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
20. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais; ši norma, kaip ir daugelis kitų CK trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje.
21. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
23. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra išaiškinęs, jog geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (pavyzdžiui, EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79, ir kt.).
24. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentui, jog nustatydamas ieškovo laikiną bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis pirmosios instancijos teismas nepagrįstai viršijo ieškovo reikalavimus.
25. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas reiškė reikalavimą nustatyti konkrečią laikiną bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką. Teismas, įvertinęs šalių neginčijamas aplinkybes, kad ieškovo ir vaikų tarpusavio ryšys yra nutrūkęs, kad vaikai yra neigiamai nusistatę ieškovo atžvilgiu ir gali bijoti bendrauti su ieškovu, sprendė, jog ieškovo siūloma laikina bendravimo tvarka gali būti žalinga vaikų psichikai, todėl bendravimas su ieškovu turi būti atkurtas palaipsniui, tarpininkaujant psichologui. Taigi, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo argumentų, prioritetas teiktas būtent nepilnamečių vaikų psichologinei būsenai bendraujant su ieškovu, vaikų paruošimui bendrauti ir tarpusavio ryšio atkūrimui palaipsniui, tokiu būdu kaip įmanoma maksimaliai užtikrinant nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad tiek procesinės, tiek materialinės teisės normos suteikia teismui teisę, įvertinus konkrečias aplinkybes, taikyti reikalingas laikinąsias apsaugos priemones, kurios nebūtinai turi sutapti su šalių prašomomis, taigi ir viršyti atitinkamus reikalavimus ar išeiti už prašymo ribų. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose, galimybė išeiti už bylos nagrinėjimo ribų, viršyti pareikštus reikalavimus, priimti sprendimus dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, taikyti alternatyvų asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta teismo teisė taikyti teismo manymu reikalingas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl nagrinėjamu atveju teismas, sprendęs dėl taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių apimties ir atitinkamo bendravimo būdo – tarpininkaujant psichologui, nepažeidė procesinių ir materialinių teisės normų, o priešingai, tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip įmanoma susiklosčiusioje tarp šalių konfliktinėje situacijoje bei esant neigiamoms vaikų nuostatoms ieškovo atžvilgiu, užtikrina nepilnamečių dukrų teises ir interesus.
26. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria ir apeliantės argumentui, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neįvertino prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, to, kad nepilnametės dukros pačios pasirinko nebendrauti su ieškovu dėl jo veiksmų ir elgesio bei dėl to, kad ieškovas nėra tikrasis jų tėvas. Priešingai nei įrodinėja apeliantė, teismas laikinąsias apsaugos priemones parinko ir taikė įvertinęs prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus. Kaip jau buvo minėta, teismas didelį dėmesį skyrė ieškovo ir nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšio atkūrimui, nutrūkusiam bendravimui atstatyti, kurio neatstačius būtų padaryta nepataisoma žala vaikų ir tėvo interesams, todėl, įvertinęs galimą žalą nepilnamečių vaikų psichikai, sprendė emocinį ryšį atkurti pasitelkiant tarpininką - psichologą. Nors apeliantė vienu iš pagrindinių argumentų, įrodinėdama tai, kad teismas neįvertino prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, nurodo nepilnamečių vaikų galimą nenorą bendrauti su ieškovu bei tai, kad ieškovas yra vadinamas vardu, jis nėra biologinis mergaičių tėvas, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad minėtos aplinkybės nepagrindžia, jog teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, pažeidė prioritetinius vaikų teisių ir interesų principus. Kaip pagrįstai nurodo teismas, tai, jog ieškovas nėra vaikų tėvas, nurodo tik pati atsakovė deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir teigia nepilnamečiai vaikai (kaip atkreipė dėmesį teismas, tikėtina, kad vaikai tai sužinojo iš motinos). Kadangi vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos grindžiamos vaiko kilme (CK 3.137 straipsnio 2 dalis), o ją patvirtina gimimo įrašas (CK 3.138 straipsnis), deklaratyvaus pobūdžio teiginiai minėtų aplinkybių nepaneigia. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai spręsdamas laikinąsias apsaugos priemones šiems atsakovės argumentams neteikė teisinės reikšmės.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikų nenoras bendrauti su ieškovu ar neigiamos nuostatos ieškovo atžvilgiu taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatant laikiną bendravimo tvarką buvo pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Pritartina apylinkės teismui, kad šias aplinkybes gali lemti daugybė priežasčių (pvz. ilga nebendravimo trukmė), kurios sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą nėra vertinamos. Šiame civilinės bylos nagrinėjimo etape esminė aplinkybė yra galima grėsmė vaikų interesams, o jos teismas vaikų interesams nenustatė. Be to, kaip jau buvo minėta, nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir yra palaipsniui su tarpininko (psichologo) pagalba atkurti prarastą ieškovo ir dukrų tarpusavio ryšį.
28. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, jog tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka sudarė sąlygas ieškovo piktnaudžiavimui bei apskritai, bendravimo neapibrėžtumui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytam argumentui, jog bendravimo tvarka parinkta siekiant optimaliai sureguliuoti susidariusią situaciją. Kita vertus, svarbu paminėti ir tai, kad bendravimo intensyvumą geriausiai įvertinti gali specialių žinių turintis psichologas, todėl būtent nuo to ir priklausys ieškovo bendravimas (trukmė, periodiškumas ir pan.) su nepilnamečiais vaikais. Taigi apeliantės argumentai dėl ieškovo piktnaudžiavimo yra deklaratyvaus pobūdžio nuomonė. Nėra pagrindo sutikti ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių neapibrėžtumo, kadangi, kaip jau minėta, bendravimo intensyvumą pavesta šiuo atveju įvertinti specialių žinių turinčiam psichologui.
29. Teismas sutinka su apeliante, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patirs papildomas išlaidas. Tačiau pažymėtina, kad esant konfliktinei situacijai bei įstatyme įtvirtintai abiejų tėvų pareigai užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimą, toks teismo parinktas psichologo paslaugų apmokėjimo būdas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl kitokio psichologo paslaugų apmokėjimo būdo parinkimo.
30. Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
31. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad spręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko skundžiama nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nenukrypo nuo procesines ir materialines teisės normų bei teismų praktikos, nepažeidė prioritetinių vaikų teisių ir interesų principų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apeliantės (atsakovės) atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.