Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M., jo įgaliotai atstovei advokatei Aušrai Ručienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 207² straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. spalio 5 d., apie 16 val. 30 min., prie Kauno miesto savivaldybės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pastebėtas automobilis VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ant kurio stiklų, iš vidinės pusės, buvo sudėtos partijos narių „(duomenys neskelbtini)“ rinkimų agitacijos skrajutės-plakatai. Nustatyta, jog minėtas automobilis priklauso V. M., kuris vykdė vaizdinę išorinę agitaciją arčiau kaip 50 metrų nuo pastato, kuriame įrengta balsavimo patalpa. Tokiais veiksmais V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 5 punktą.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, teismui parodė, kad įvykio dieną į aikštelę prie savivaldybės atvežė savo ligotą senyvo amžiaus mamą ir žmoną į išankstinį balsavimą, norėjo išlaipinti, tačiau tuo metu privažiavo policijos ekipažas. Automobilį pasistatė neįgaliųjų vietoje, kuri nuo pastato yra apie 80 metrų. Jis įvykio dieną agitacijos nevykdė, nerėkavo, o jo mašina apklijuota lipdukais, kadangi skubėjo, visų nusiimti nespėjo. Jau dešimt metų yra partijos „(duomenys neskelbtini)“ narys, žino, kad agituoti galima iki spalio 7 d. 23 val., paskui agitacija draudžiama (b. l. 39-40).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. Ž. parodė, kad įvykio dieną, spalio 5 d., vyko išankstiniai rinkimai. Prie Kauno miesto savivaldybės dirbęs policijos ekipažas užfiksavo įvykį – transporto priemonės viduje, ant langų, buvo išdėlioti vienos partijos plakatai, peržiūrėjo vaizdo medžiagą, nustatė automobilio vairuotoją, kuriam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes buvo pažeista tvarka ir jo automobilis stovėjo arčiau nei 50 metrų nuo balsavimo patalpos. Atstumą iki balsavimo patalpos nustatė policijos pareigūnai tarnybiniais pranešimais. Ji buvo nuvykusi į įvykio vietą, akivaizdžiai matėsi, jog atstumas iki balsavimo patalpos yra mažesnis nei 50 metrų. Nustatė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra vienos partijos narys ir juo būdamas turėtų išmanyti įstatymus ir taisykles, tačiau jis sąmoningai užsiėmė agitacija, kadangi Kauno miesto savivaldybės pastatas įsikūręs centre, yra lankoma vieta, ten gausu žmonių (b. l. 46-47).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad įvykio dieną su kolege E. atvyko prie Kauno miesto savivaldybės pastato, pamatė stovintį automobilį VW Sharan, už kurio stiklų užkištos agitacinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ skrajutės, plakatai, prie automobilio stovėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Atstumas nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio iki savivaldybės nedidelis, automobilis stovėjo toje pačioje gatvėje, kurioje įsikūrusi Kauno miesto savivaldybė, jis atstumą išmatavo žingsniais ir žemėlapyje (b. l. 48-49).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 207² straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Rinkimų ar Referendumo įstatymuose numatytos rinkimų ar referendumo agitacijos tvarkos pažeidimą.

ATPK 9 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytąją valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę.

ATPK 207² straipsnio 3 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. joje nėra išsamiai atskleista visa reikiama teisės norma (neišsamiai aprašytas draudžiamas elgesys) ir kuri, siekiant atskleisti visą teisės normą, siunčia, kreipia į kitą norminį teisės aktą (aktus). Šiuo atveju tai rinkimų ar referendumo įstatymai, kurių teisės normų pažeidimas analizuojamu atveju ir turi būti konstatuotas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 5 punkto reikalavimus. Šis punktas numato, kad draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad politinė reklama – valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. Šio straipsnio 19 punktas nustato, kad rinkimų (referendumo) agitacija – per rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapą politinei reklamai skleisti skirta veikla, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume. 2014-02-12 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisijos patvirtintų „Išorinės politinės reklamos skleidimo taisyklių“ 3.1. punkte numatyta, kad išorinė politinė reklama suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma politinė reklama, skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse. Taigi sistemiškai analizuojant bei vertinant aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad transporto priemonėje, ant langų, sudėtos partijos narių „(duomenys neskelbtini)“ rinkimų agitacijos skrajutės-plakatai yra laikytini išorine politine reklama, o tokios transporto priemonės važiavimas (buvimas) arčiau kaip 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, yra draudžiamas.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. savo kaltės dėl politinės agitacijos nepripažino, teismui parodė, jog tik atvežė savo šeimos narius į išankstinį balsavimą (b. l. 39-40), tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. V. M. kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo visų pirma, patvirtina patikimi, nuoseklūs liudytojo V. M. parodymai, jog įvykio dieną su tiesiogiai matė prie Kauno miesto savivaldybės pastato stovintį automobilį VW Sharan, už kurio stiklų buvo užkištos agitacinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ skrajutės, plakatai, prie automobilio stovėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Atstumas nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio iki savivaldybės nedidelis, ji automobilis stovėjo toje pačioje gatvėje, kurioje įsikūrusi Kauno miesto savivaldybė (b. l. 48-49). Liudytojo V. M. nurodytas aplinkybes patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios liudytojos L. Ž. parodymai, jog pažeidimą užfiksavo prie Kauno miesto savivaldybės dirbęs policijos ekipažas - transporto priemonės viduje, ant langų, buvo išdėlioti vienos partijos plakatai. Atstumą iki balsavimo patalpos nustatė policijos pareigūnai tarnybiniais pranešimais, nuvykus į įvykio vietą akivaizdžiai matėsi, jog atstumas iki balsavimo patalpos yra mažesnis nei 50 metrų (b. l. 46-47). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kadangi liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat patvirtina ir byloje surinkta ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (b. l. 3, 4), išrašas iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (b. l. 6-7), tarnybiniai pranešimai (b. l. 8, 9, 10), schema, iš kurios matyti, kurioje vietoje stovėjo automobilis VW Sharan (b. l. 11), vaizdo įrašo aprašymas (b. l. 13), informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, iš kurios matyti, jog automobilio VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (b. l. 30), fotonuotraukos (b. l. 33-34), CD su vaizdo medžiaga (b. l. 35).

Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2016 m. spalio 5 d. V. M. vairavo automobilį VW Sharan, ant langų, iš vidinės pusės, buvo išdėlioti plakatai su partijos „(duomenys neskelbtini)“ narių ir kandidatų reklaminiais plakatais. Apie 16 val. 21 min. minėtas automobilis atvyko prie Kauno miesto savivaldybės pastato, automobilis buvo privažiavęs arčiau nei 50 metrų iki Kauno miesto savivaldybės pastato, kuriame tuo metu vyko išankstiniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų 2016 m. balsavimai. Tačiau V. M. ginčija aplinkybę, jog nenustatyta, kad jis buvo privažiavęs arčiau nei 50 metrų. Teismas pažymi, kad nors tiksliai atstumas nuo V. M. automobilio VW Sharan iki Kauno miesto savivaldybės nebuvo išmatuotas, tačiau aplinkybę, jog minėtas atstumas buvo mažesnis nei 50 metrų neginčijamai patvirtina tiek liudytojų L. Ž. ir V. M. parodymai (b. l. 46-49), tiek byloje esantis vaizdo įrašas (b. l. 35).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. nurodė, kad įvykio dieną tik atvežė šeimos narius balsuoti ir neturėjo tikslo agituoti (b. l. 39-40), tačiau ši V. M. iškelta versija teisiniam veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ir vertinama tik kaip jo pasirinkta gynybos taktika bei bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Nei ATPK 207² straipsnio 3 dalies dispozicija, nei Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 5 punkto norma nereikalauja atsižvelgti į pažeidimo padarymo aplinkybes konstatuojant pažeidimo faktą.

Taip pat atmestinas V. M. įgaliotos atstovės advokatės Aušros Ručienės argumentas, kad V. M. inkriminuojamas teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia (b. l. 50). ATPK 207² straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas, nagrinėjamu atveju, padarytas neatsargia kaltės forma (nusikalstamas nerūpestingumas). V. M., kaip išorinės politinės reklamos skleidėjas, privalėjo būti atidus ir rūpestingas, žinoti tokios reklamos skleidimo būdus ir teisės aktuose įtvirtintus šios reklamos skleidimo draudimus. Tai atitinka ir aukštesniojo teismo praktiką (2014 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-925-290/2014).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. spalio 5 d., apie 16 val. 30 min., prie Kauno miesto savivaldybės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pastebėtas automobilis VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ant kurio stiklų, iš vidinės pusės, buvo sudėtos partijos narių „(duomenys neskelbtini)“ rinkimų agitacijos skrajutės-plakatai. Nustatyta, jog minėtas automobilis priklauso V. M., kuris vykdė vaizdinę išorinę agitaciją arčiau kaip 50 metrų nuo pastato, kuriame įrengta balsavimo patalpa. Tokiais veiksmais V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 5 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 207² straipsnio 3 dalyje. V. M. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyta tai, jog teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumas (b. l. 37) (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei daro išvadą, jog V. M. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje – bauda, nustatant minimalų jos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 207² straipsnio 3 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

V. M. (V. M.) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 207² straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16062371311. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.