Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. K. apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 207² straipsnio 3 dalį ir nubaustas 57 eurų bauda. Jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016 m. spalio 5 d., apie 16.30 val., prie (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pastebėtas automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio stiklų, iš vidinės pusės, buvo sudėtos partijos narių „(duomenys neskelbtini)“ rinkimų agitacijos skrajutės - plakatai. Nustatyta, jog minėtas automobilis priklauso V. M., kuris vykdė vaizdinę išorinę agitaciją arčiau kaip 50 metrų nuo pastato, kuriame įrengta balsavimo patalpa. Tokiais veiksmais V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 5 punktą.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad V. M. kaltė dėl jam inkriminuojamo pažeidimo patvirtinta patikimais, nuosekliais liudytojų parodymais, byloje surinkta ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirta rašytine medžiaga.Apeliaciniame skunde V. M. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde jis teigia, kad plakatai ant apelianto automobilio buvo iškabinti prieš keletą metų, todėl jie negali būti laikytini kaip politinė reklama. Apeliantas savo automobiliu atvežė ligotą virš 90-ies metų savo žmonos motiną balsuoti išankstiniuose rinkimuose, automobilį įvairavo į neįgaliųjų stovėjimo vietą, nes pats yra be abiejų kojų, norėjo ją išlaipinti ir išvažiuoti, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jis teigia, kad neturėjo tyčios skleisti politinės reklamos draudžiamu būdu, yra Ukrainos Respublikos pilietis ir neturi teisės balsuoti Lietuvoje, dėl to jam nebuvo jokio reikalo skleisti kažkokią politinę reklamą, taip pat nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas buvo arčiau negu 50 metrų atstumu nuo pastato, kuriame vyko balsavimas, jis pats ne kartą nurodė, kad buvo sustojęs toliau nei 50 metrų nuo pastato. Tačiau teismas, būdamas šališkas, šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir nubaudė V. M. bauda, nors pažeidėjas negali baudos sumokėti, nes pragyvena tik iš neįgalumo pensijos, neturi jokio turto. Apeliantas teigia, kad liudytoja L. Ž. paties įvykio nematė ir galimai išgalvojo versiją apie atstumo matavimus įvykio vietoje, o liudytojo V. M. parodymai turėjo būti vertinti kritiškai, nes šis liudytojas negalėjo paaiškinti kaip ir kokiu būdu atliko matavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. M. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Dėl V. M. kaltės padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą

Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimu V. M. nubaustas už tai, kad nustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini) pastato, pastebėtas V. M. priklausantis automobilis VW Sharan, ant kurio stiklų, iš vidinės pusės, buvo sudėtos partijos narių „(duomenys neskelbtini)“ rinkimų agitacijos skrajutės - plakatai, t. y. jis vykdė vaizdinę išorinę agitaciją arčiau kaip 50 metrų nuo pastato, kuriame įrengta balsavimo patalpa ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 5 punktą. Pastarasis punktas numato, kad draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad politinė reklama – valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. Šio straipsnio 19 punktas nustato, kad rinkimų (referendumo) agitacija – per rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapą politinei reklamai skleisti skirta veikla, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume. 2014-02-12 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisijos patvirtintų „Išorinės politinės reklamos skleidimo taisyklių“ 3.1. punkte numatyta, kad išorinė politinė reklama suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma politinė reklama, skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse. Taigi sistemiškai analizuojant bei vertinant aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad transporto priemonėje, ant langų, sudėtos partijos narių „(duomenys neskelbtini)“ rinkimų agitacijos skrajutės - plakatai yra laikytini išorine politine reklama, o tokios transporto priemonės važiavimas (buvimas) arčiau kaip 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, yra draudžiamas.Nors pažeidėjas neigia savo kaltę, tačiau byloje esantys įrodymai nekelia abejonių dėl V. M. kaltės padarius jam šioje byloje inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Apklaustas liudytoju V. M. parodė, kad įvykio dieną su kolege E. atvyko prie (duomenys neskelbtini) pastato, pamatė stovintį automobilį VW Sharan, už kurio stiklų užkištos agitacinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ skrajutės, plakatai, prie automobilio stovėjo V. M.. Atstumas nuo automobilio iki savivaldybės nedidelis, automobilis stovėjo toje pačioje gatvėje, kurioje įsikūrusi (duomenys neskelbtini), jis atstumą išmatavo žingsniais ir žemėlapyje. Liudytoja apklausta L. Ž. parodė, kad įvykio dieną vyko išankstiniai rinkimai. Prie (duomenys neskelbtini) dirbęs policijos ekipažas užfiksavo įvykį – transporto priemonės viduje, ant langų, buvo išdėlioti vienos partijos plakatai, peržiūrėjo vaizdo medžiagą, nustatė automobilio vairuotoją, kuriam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes buvo pažeista tvarka ir jo automobilis stovėjo arčiau nei 50 metrų nuo balsavimo patalpos. Atstumą iki balsavimo patalpos nustatė policijos pareigūnai tarnybiniais pranešimais. Ji buvo nuvykusi į įvykio vietą, akivaizdžiai matėsi, jog atstumas iki balsavimo patalpos yra mažesnis nei 50 metrų. Nustatė, jog V. M. yra vienos partijos narys ir juo būdamas turėtų išmanyti įstatymus ir taisykles, tačiau jis sąmoningai užsiėmė agitacija, kadangi (duomenys neskelbtini) pastatas įsikūręs centre, yra lankoma vieta, ten gausu žmonių. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Pažeidėjas savo skunde teigia, kad jis neskleidė politinės reklamos draudžiamu būdu, bet tik atvežė ligotą virš 90-ies metų savo žmonos motiną balsuoti išankstiniuose rinkimuose, automobilį įvairavo į neįgaliųjų stovėjimo vietą, nes pats yra be abiejų kojų, norėjo ją išlaipinti ir išvažiuoti, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tačiau tokie V. M. motyvai teisiniam veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes nei ATPK 207² straipsnio 3 dalies dispozicija, nei Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 5 punkto norma nereikalauja atsižvelgti į pažeidimo padarymo aplinkybes konstatuojant pažeidimo faktą.Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamu apylinkės teismo nutarimu V. M. pagrįstai nubaustas pagal ATPK 207² straipsnio 3 dalį, kadangi jis, net ir būdamas kitos šalies piliečiu, kaip išorinės politinės reklamos skleidėjas Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalėjo būti atidus ir rūpestingas, žinoti tokios reklamos skleidimo būdus ir teisės aktuose įtvirtintus šios reklamos skleidimo draudimus. Todėl V. M. apeliacinio skundo motyvai, kuriais jis neigia savo kaltę, taip pat tai, kad nėra įrodymų, kad apeliantas buvo arčiau negu 50 metrų atstumu nuo pastato, kuriame vyko balsavimas, ko teismas, būdamas šališkai, tinkamai neįvertino ir nepagrįstai rėmėsi liudytojų L. Ž. ir V. M. parodymais, yra atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantas teigia, kad plakatai ant jo automobilio buvo iškabinti prieš keletą metų, tačiau tai neturi jokios reikšmės sprendžiant jo administracinės atsakomybės klausimą pagal ATPK 207² straipsnio 3 dalį šioje byloje, nes vertinamos tik tos aplinkybės dėl išorinės politinės reklamos ant pažeidėjo automobilio, kurios buvo užfiksuotos pažeidimo padarymo dieną. Nors apeliantas taip pat teigia, kad dėl neįgalumo, gaunamų mažų pajamų, negali sumokėti baudos, tačiau iš skundžiamo nutarimo matyti, kad atsižvelgus į bylos duomenis ir pažeidėją charakterizuojančias aplinkybes apylinkės teismas skundžiamu nutarimu paskyrė ir taip minimalią sankcijoje numatytą baudą (57 eurus). Įvertinus paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu V. M. yra pagrįstai nubaustas pagal ATPK 207² straipsnio 3 dalį, todėl naikinti nutarimą, kaip to prašoma apeliacinius skundu, pagrindo nėra.

Dėl pažeidimo kvalifikavimo

Įsigaliojus nuo 2017 m. sausio 1 d. naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, apeliacinis skundas, jo argumentai bei skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu (ANK 656 straipsnis).Įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.Vertinant bylos medžiagą perkvalifikavimo aspektu, V. M. padarytas administracinis teisės pažeidimas įvykdytas 2016 m. spalio 5 d., todėl apylinkės teismas teisingai taikė proceso metu galiojančio ATPK normas. Įsigaliojus naujam ANK, minėtas teisės pažeidimas atitinka ANK 85 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, tačiau jame pažeidėjo V. M. atžvilgiu numatytas baudos vidurkis yra analogiškas ATPK 207² straipsnio 3 dalyje numatytam baudos vidurkiui. Todėl veikos perkvalifikavimui pagrindo nėra, o teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (Įstatymo 3 straipsnio 8 dalis, 5 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. M. (V. M.) apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.