Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ramunei Vidmantienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui K. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai -Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nutraukti santuoką, sudarytą tarp J. J. ir K. J. 1983 m. rugsėjo 17 d. Slavsko rajono civilinės metrikacijos skyriuje, Kaliningrado sritis, Rusija;Po santuokos nutraukimo ieškovei J. J. palikti santuokinę pavardę - J.Ieškovei nuosavybės teise pripažinti 1) žemės sklypą (namų valdą) 0,22 ha ploto, gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, daržinę, tvartą, viralinę ir kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini)., 2) žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,44 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini)., 3) žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,84 ha ploto esantį (duomenys neskelbtini).Atsakovui nuosavybės teise pripažinti žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,50 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini). M. J. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina J. J..

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad dėl ieškovės vaikų nepriežiūros Skyrius jokios informacijos nėra gavę. M. J. nurodė, kad su tėvu bendravo seniai, maždaug prieš metus, jam geria gyventi pas mamą, su neblaiviu tėvu nenorėtų bendrauti.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes jis nuolat girtauja, nesirūpina šeima, neteikia išlaikymo ir t.t.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., byla Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Byloje ieškovės, M. J., R. J. parodymais nustatyta, kad atsakovas K. J. nuolat girtauja, nuo 2009 metų negyvena kartu su šeima, praktiškai neteikia šeimai jokios finansinės paramos. Atsakovas nesirūpina nepilnamečiu sūnumi, nedalyvauja jo auklėjime, dagiau kaip metai nėra su juo bendravęs. Faktą, kad atsakovas kartu negyvena su ieškove nuo 2009 metų pabaigos patvirtino ir pats atsakovas.

Teismo nuomone, ieškovės ir liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad J. J. ir K. J. santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes jis nesilaikė lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės.

Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų kaltės. Atsakovas ieškovės kaltę grindžia tuo, kad ji nuolat reikalaudavo atlikti jo kaip sutuoktinio pareigas, t.y. rūpintis šeima, dirbti, negirtauti. Tai negali būti laikoma priežastimi pripažinti ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, nes to reikalaudama ji rūpinosi šeima, nepilnamečiais vaikais.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos.

Ieškovė prašo M. J. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina J. J.. Tam neprieštarauja ir atsakovas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (b.l. 45) nurodyta, kad M. J. šiuo metu gyvena su motina, dviejų aukštų gyvenamajame name. Berniukas turi savo kambarį. Jis su tėvu daugiau kaip metai nebendrauja, motina juo rūpinasi tinkamai. Teismo posėdžio metu M. J. nurodė, kad nori gyventi su motina. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, bei vaiko interesus, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Kaip jau minėta, atsakovas atsiliepime nurodė, kad norėtų bendrauti su savo sūnumi. Tačiau tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, tiek vaikas nurodė, kad tėvas net gyvendamas tame pačiame kaime per metus nei karto nebuvo atvykęs pabendrauti su sūnumi. Apklausos metu, vaikas nurodė, kad nenori bendrauti su tėvu, nes jis dažnai būna neblaivus, vaikas laiko nuoskaudą, kad buvo neteisingai apkaltintas. Tačiau vaikas sutiktų bendrauti su tėvu jeigu jis būtų blaivus. Šiuo atveju sutiktina su Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, kad bendravimo tvarką nustatyti netikslinga, nes atsakovui ir vaikui trūksta geranoriškumo, noro bendrauti ir tam nededamos jokios pastangos, todėl bendravimo tvarka nenustatoma, o atsakovas gali bendrauti su vaiku laisvai, tačiau pats nededa tam jokių pastangų.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Iš bylos medžiagos (b.l. 55-56) matyti, kad atsakovas turi 4183,18 Lt kreditorinį įsiskolinimą AB bankui „Snoras“, kurį sudaro naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele skola. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sutinka, kad ši skola būtų jo asmeninė, jeigu jam bus sugrąžinti šiuo metu pas ieškovę esanti benzininė žoliapjovė VT 420, kurią jis pirko už paskolą. Ieškovė sutiko atsakovui grąžinti žoliapjovę. Kreditorius AB bankas „Snoras“ į teismo raštą dėl skolos neatsakė. Iš byloje esančių, antstolės J. B. patvarkymų (b.l. 55-56) matyti, kad skola AB bankui „Snoras“ yra išieškoma iš atsakovo priverstinai ir ji laikoma jo asmenine prievole. Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas pripažįsta 4183,18 Lt skolą AB bankui „Snoras“ asmenine atsakovo prievole. Tuo pačiu pripažįstama, kad benzininė žoliapjovė VT 420 yra atsakovo asmeninė nuosavybė.

Dėl turto padalijimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,22 ha ploto žemės sklypas (namų valda), gyvenamasis namas, ūkio pastatas, daržinė, tvartas, viralinė ir kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), 0,44 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., 0,84 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). ir 1,50 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Kaip jau minėta, ieškovė prašo nukrypti dalinant turtą nuo lygių dalių ir prašo priteisti jai visą namų valdos žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais bei 0,44 ha ir 0,84 ha ploto žemės sklypus, o atsakovui priteisti tik 1,50 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Įstatyme preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau, nukrypdamas nuo šio principo kitomis aplinkybėmis, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-177/2007). Pagal teismų praktiką nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007; 2005 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2005). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta teisinga sutuoktinų, kaip bendraturčių, teisių ir interesų pusiausvyra nustatant paskiriamo turto dalis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo būtų taikomas tiek, kiek tai reikalinga nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Byloje nustatyta ir atsakovas teismo posėdžio pripažino, kad pastaruoju metu sūnui M. J. išlaikymo, priteisto Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimu, nemokėjo, t.y. susidarė apie 1500 Lt išlaikymo skola. Išlaikymo atsakovas nemoka, nes jo sunki sveikatos būklė ir turtinė padėtis. Šiuo metu atsakovas yra nedirbantis ir gauna VSDFV Širvintų skyriaus 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu paskirtą valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, kurios dydis yra 534,31 Lt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių turtą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui sunku mokėti iš 534,31 Lt pensijos sūnui 300 Lt išlaikymą, atsakovas gyvena ne jam priklausančiame name, išlaikymas vaikui pakeičiamas natūra, sūnui priteisiant atitinkamą gyvenamojo namo ir kitų statinių dalį.

Šalys sutiko, kad namų valdos su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais vertė yra 74930 Lt.

Ieškovei ir atsakovui dalinant turtą lygiomis dalimis priklauso po ½ šio turto, t.y. kiekvienam turto už 37465 Lt.

Byloje nustatyta, kad atsakovas M. J. įsiskolinęs 1500 Lt išlaikymo, o iki pilnametystės jam dar turi sumokėti 18600 Lt (62 mėn. x 300 Lt), iš viso 20100 Lt. Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 3 dalis suteikia teisę pakeisti priteisto išlaikymo formą. Sprendžiant išlaikymo formos pakeitimo klausimą atsižvelgiama į teismų praktikoje formuojamą aiškinimą. Vada pakeisti priteisto išlaikymo formą yra siekis padaryti išlaikymo išieškojimą efektyviu, nutraukti vaiko teisės gauti išlaikymą tęstinį pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturi galimybės reguliariai mokėti vaikui išlaikymą, yra iš dalies nedarbingas ir sumokėjus išlaikymą, atsakovui mažai lėšų lieka pragyvenimui, remiantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu, Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimu priteistas išlaikymas, pakeičiamas natūra, atitinkami priteisiant 20100 Lt iš atsakovui priklausančios turto dalies. Šiuo atveju gaunasi labai neženkliai daugiau nei pusė, todėl M. J. priteistina ½ K. J. priklausančios dalies žemės sklypo (namų valdos) 0,22 ha ploto, gyvenamojo namo, ūkio pastato, daržinės, tvarto, viralinės ir kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Dėl žemės sklypų padalijimo byloje ginčo nėra, t.y. šalys sutaria, jog ieškovei atitektų 0,44 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., ir 0,84 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., o atsakovui 1,50 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šių žemės sklypų vertės ir plotai yra panašūs, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas.

Nėra pagrindo nukrypti nuo šalių lygių dalių ir dėl to, kad atsakovas pardavė dalį kilnojamojo turto, t.y. traktorių, šienapjovę ir benzininį pjūklą, nes teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad ir ieškovė pardavė kai kuriuos nekilnojamuosius daiktus, t.y. šieno rinktuvą, kultivatorių. Kito dalintino turto šalys nenurodė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovo turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovės. Ieškovė už ieškinio padavimą turėjo mokėti 200 Lt žyminį mokestį, tačiau buvo atleista nuo jo mokėjimo. Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas 150 Lt žyminis mokestis. Ieškovės atstovas teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad šioje byloje ieškovės atstovavimo išlaidos sudaro 2043,51 Lt. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo finansinė padėtis sunki, jog pagal gaunamas pajamas jis turėjo teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą, į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, o byla nesudėtinga bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 400 Lt ieškovės atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268 straipsniais, 282 str. 2 d. 1 p., 384-385 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1983 m. rugsėjo 17 d. Slavsko rajono civilinės metrikacijos skyriuje, Kaliningrado sritis, Rusija (įrašo Nr. 21), nutraukti dėl sutuoktinio K. J. kaltės.

Nustatyti, kad vaiko M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra su jo motina J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei J. J. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,44 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei J. J. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,84 ha ploto esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei J. J. ½ žemės sklypo (namų valdos) 0,22 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei J. J. ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ kitų kiemo statinių, unikalus (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui K. J. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,50 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui K. J. ½ žemės sklypo (namų valdos) 0,22 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui K. J. ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiui M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo formą – nustatyti jo išlaikymą tėvo K. J. atžvilgiu iš mokėtino išlaikymo periodinėmis išmokomis į išlaikymo mokėjimą turtu.

Pakeistą išlaikymą iš K. J. jo nepilnamečiui sūnui M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti turtu nukreipti į ½ žemės sklypo (namų valdos) 0,22 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Perduoti ½ K. J. priteistos ½ žemės sklypo (namų valdos) 0,22 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn. Šiuo atveju M. J. ir K. J. tenka po ¼ aukščiau nurodyto turto. Perduoto nepilnamečiui turto nuosavybės teise uzufrukto teise valdytoja paskirti jo motiną J. J..

Priteisti atsakovui K. J. benzininę žoliapjovę VT 420.

K. J. 4183,18 Lt kreditorinį įsiskolinimą AB bankui „Snoras“ laikyti jo asmenine prievole.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę: J..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš K. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 150 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš K. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 400 Lt atstovavimo išlaidų. Ši suma mokėtina į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.